Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodytų reikalavimų sprendimą pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl VSDFV informacinės sistemos duomenų. Nurodo, jog VSDFV informacinės sistemos duomenys yra tinkami įrodymai tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgus į VSDFV informacinės sistemos duomenis, t. y., kad užsieniečiui mokamas per mažas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Teigia, kad pareiškėjas nuo to momento, kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis UTPĮ reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotus leidimus laikinai gyventi. Atkreipia dėmesį ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.

Atsakovo vertinimu, ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl, ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš esmės tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ plytų mūrininku, 2022 m. liepos 13 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas).

Kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gegužės 8 d. Tarpininkavimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Tarpininkavimo raštas), kuriame nurodyta, kad užsienietis ketina dirbti (dirba) pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam (jai) nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigojo mokėti mėnesinį darbo užmokestį – 800 Eur. Darbo sutartis neterminuota.

Migracijos departamentas 2022 m. liepos 11 d. sprendimu, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. liepos 13 d.

Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. liepos 13 d., nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja UTPĮ, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, būtent užsieniečiui (pareiškėjui) tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Išimtys UTPĮ, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ reikalavimus ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas, akto redakcija galiojanti nuo 2024 m. sausio 15 d.), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A1-22, 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, atsakovas pareiškėjo neatitikimą UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų imperatyviems reikalavimams grindžia tuo, kad jis, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu, pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis apie darbo užmokestį, bei ta aplinkybe, kad pareiškėjas negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Byloje ginčijamu Sprendimu, remiantis VSDFV 2024 m. balandžio 25 d. informacinės sistemos duomenimis, konstatuota nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. buvo įdarbintas ir nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. vėl įdarbintas Bendrovėje, tačiau jam nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki šiol (4 mėnesius iš eilės) iš viso nėra mokamas, prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, dėl ko atsakovas padarė išvadą, jog pareiškėjas faktiškai Bendrovėje nedirbo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad šie VSDFV duomenys buvo patikslinti. Šiems teiginiams pagrįsti pateikė iki administracinio sprendimo priėmimo surašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 25 d. patikslintą pranešimą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimo duomenų. Pareiškėjas taip pat teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko nurodymus, iš kurių matyti, kad 2024 m. vasario 9 d. pareiškėjui buvo pervesta 660 Eur; 2024 m. vasario 21 d. – 1 503 Eur; 2024 m. kovo 18 d. – 300 Eur; 2024 m. balandžio 22 d. – 1 123 Eur.

Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius. Tačiau tuo pat metu Migracijos departamentas privalo laikytis ne tik UTPĮ, bet ir VAĮ nustatytų reikalavimų, taikytinų migracijos kontrolės srityje Migracijos departamento priimamiems atitinkamiems sprendimams.

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti vieša, t. y. žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir tam, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013). Esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012). Nustačius, kad nėra pagrindo administracinį sprendimą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti administracinio sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio administracinio sprendimo adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylą, dėl kompetentingų institucijų pareigos įrodyti, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės, akcentavo, kad „įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme atsakovas, visų pirma, turėjo pareigą, prieš priimdamas sprendimą aptariamu pagrindu, surinkti faktinius duomenis, bylojančius, jog prieš siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis (šiuo atveju pareiškėjas) pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės, <…>. Atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kad šiuo atveju jau teikiant duomenis apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį buvo pakankamai akivaizdu, jog toks tarpininkavimo rašte numatytas mokėti darbo užmokestis realiai negalės būti mokamas ir iš esmės yra (buvo) siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi“ (žr. 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023).

Nagrinėjamu atveju UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymas grindžiamas išimtinai apibendrintu VSDFV informacinės sistemos duomenų patikrinimu ir jų vertinimu. Migracijos departamentas visiškai nenustatė aplinkybių dėl pareiškėjo (ne)darbo nuo 2023 m. gruodžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesikreipė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su užklausimais. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad VSDFV informacinės sistemos duomenys nėra informatyvūs. Administraciniame sprendime nėra nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, apsiribota apibendrintu išvados pateikimu. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus teisminio nagrinėjimo metu po skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo, daro išvadą, kad kilusio ginčo kontekste vien apibendrintų VSDFV duomenų nepakanka padaryti išvadą, kad egzistavo situacija, apibrėžta UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte (duomenys, kuriuos pateikė užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės). Visapusiškam situacijos įvertinimui būtina viešojo administravimo institucijai be savo turimų duomenų įvertinti ir pareiškėjo pateiktus duomenis tam, kad priimti motyvuotą administracinį sprendimą dėl UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymas Sprendime taip pat nėra pagrįstas objektyviais įrodymais. Skundžiamo Sprendimo išvados, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvoje, taip pat yra grindžiamos išimtinai VSDFV informacinės sistemos duomenų patikrinimu (nepateikiant administraciniame sprendime reikšmingų faktinių aplinkybių šioms išvadoms padaryti), kurį teismas laiko nepakankamu įrodymu, ir aplinkybe, kad pareiškėjo prašyme kaip pragyvenimo lėšų šaltinis yra nurodyta neterminuota darbo sutartis. Kaip jau minėta, atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą ir darydamas išvadas, jog pareiškėjas faktiškai nedirbo, nevertino aplinkybių dėl pareiškėjo darbo specifikos, neužklausė Bendrovės duomenų apie pareiškėjui priskaičiuotas ir išmokėtas sumas. Taip pat pažymėtina, kad prie darbinių pajamų priskiriamos visos iš darbdavio gaunamos pajamos, todėl išvada, jog pareiškėjas negavo darbo pajamų ar gavo jų nepakankamai lyginant su MMA, turi būti padaryta visapusiškai ir išsamiai įvertinus pareiškėjo pateiktus bei VSDFV patikslintus duomenis.

Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad administracinėje byloje nėra pateikti bei Migracijos departamento Sprendime neatsispindi duomenys apie tai, kad prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi padavimo metu buvo teikiama informacija, neatitinkanti realios situacijos ar pareiškėjas negavo ginčo laikotarpiu reguliarių pakankamų pajamų, todėl Migracijos departamento priimtas Sprendimas nurodomu pagrindu negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, teismo vertinimu, Sprendime nenurodė (neįvertino) visų ginčui aktualių faktinių aplinkybių, nepateikė jų teisinio vertinimo ir priėmė VAĮ 10 straipsnio reikalavimus neatitinkantį Sprendimą. Toks Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turi būti panaikintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

iš esmės patenkinti pareiškėjo T. M. skundą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.