Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-12-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-353-606/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-414-890/2019Nutartis · 2019-10-17Klaipėdos apylinkės teismas
  2. AN2-353-606/2019Nutartis · 2019-12-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
AN2-353-606/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01474-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
K. U.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-353-606/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01474-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartimi paliktas galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas, kuriuo K. U. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. 7.08 val., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) (kairė pusė), 304 kilometre, vairavo transporto priemonę „BMW 535 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,98 promilės girtumas.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. U. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių arba, teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti nurodyto prašymo, pakeisti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal teismų praktiką galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių (padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu. Skundžiama nutartimi ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas siejamas su abstrakčiomis sąvokomis, sudarant įspūdį, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis apskritai netaikytina.

2.2. Apelianto tvirtinimu, pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį nagrinėjamos bylos atveju reikšmingos aplinkybės yra šios – padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai. Būtent jos tiesiogiai įtvirtintos pačioje ANK 34 straipsnio 5 dalyje, į kurias reikia atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo. Tačiau apylinkės teismas į daugelį iš šių aplinkybių neatsižvelgė, tokiu būdu pažeidė ANK 563 straipsnio ir 567 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tai, jog apeliantas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, apylinkės teismas įvertino tik kaip aplinkybę, kuri reikšminga skiriant administracinės poveikio priemonės terminą administracinio nusižengimo sankcijos ribose. Tačiau, apelianto teigimu, ANK 34 straipsnio 5 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad ši norma taikoma atsižvelgiant į, be kita ko, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Be to, skundžiama nutartimi jo asmenybė išvis nevertinta (studijuoja, ketina dirbti), nors ANK 34 straipsnio 5 dalyje tiesiogiai numatyta, kad šios teisės normos taikymas priklauso nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nėra numatyta, kad teismo išvardintos aplinkybės yra vertinamos tik skiriant administracinę nuobaudą iki jos minimalios ribos. Aptariama teisės norma gali būti taikoma atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pavojingumą, patį nusižengimą padariusį asmenį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir kitas šioje teisės normoje išvardintas aplinkybes. Apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, kad esant didesniam teisės vairuoti transporto priemones poreikiui, šansas sutrumpinti jos atėmimo terminą mažėja. Tai iš esmės prieštarauja administracinės poveikio priemonės proporcingumo principui, kuris ypač aktualus šiuo atveju. Pažymi, kad nors jo padaryta veika yra formalios sudėties, tačiau faktiškai jis ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė daugiau dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, t. y. jis tiesiog klydo dėl savo būklės, o ne tiksliai žinojo, kad yra neblaivus būtent tokiu laipsniu, kadangi alkoholį vartojo tik vakare, o vairavo ryte. Esant tokiai jo kaltės formai, į pasekmes, kylančias netekus teisės vairuoti transporto priemones, turėtų būti atsižvelgiama kaip tik daugiau nei įprasta. Šiuo atveju skundžiamos nutarties turinys atspindi, kad pasekmės, kurios kyla konkrečiai jo atveju, jam netekus teisės vairuoti, nei su veikos pavojingumu, nei neigiamo poveikio apimtimi nebuvo įvertintos. Skundžiama nutartimi tik bendro pobūdžio teiginiais pasisakyta, kad jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs. Šiuo atveju neatskleista bylos esmė, ir vien tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi, kaip nurodoma teismų praktikoje, „[...] ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę“ (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-131-211/2016, ATP-39-135/2016 ir kt.). Galiausiai, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ne panaikinus nutarimą skundžiamoje dalyje, o jį tik pakeitus, t. y. paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, būtina įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509-08). Administracinės nuobaudos paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nevertino nei vieno iš šių punktų, t. y., ar juose aprašyti administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti tuo atveju, jei administracinė poveikio priemonė būtų bent pakeista.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas R. S. mano, kad K. U. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartį be pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

7. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

8. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

10. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

11. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

12. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011).

13. Pažymėtina, kad tai, jog asmuo prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Akcentuotina, kad būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, ir būtent aplinkybių visuma gali sudaryti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

14. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netaikė K. U. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir nepanaikino bei nesumažino paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde jokių reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta nagrinėjant skundą apylinkės teisme, ir dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir panaikinti arba sušvelninti už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą administracinį nusižengimą paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, nenustatyta.

15. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo vertinimu, kad K. U. nurodomų argumentų, jog teisė vairuoti transporto priemonę jam būtina dėl to, kad jam reikia važinėti iš namų į universitetą (duomenys neskelbtini), kad neturint teisės vairuoti transporto priemones sunkiau susirasti darbą, bei esant ir atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nepakanka ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui. Šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas sutrumpinti ar apskritai neskirti šios teisės atėmimo. Pažymėtina, kad įprastai dauguma asmenų yra dirbantys, taip pat ir studijuojantys, ne retai asmeniui teisė vairuoti transporto priemones tiesiogiai susijusi su atliekamomis darbo funkcijomis (pvz., vairuotojo), tačiau tai savaime nereiškia, jog jie turi išskirtinį pranašumą prieš kitus asmenis taikant specialiosios teisės atėmimą. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas nedidelis veikos pavojingumas, kelios pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kitos, konkrečiu atveju, itin reikšmingos aplinkybės. Šiuo atveju K. U. padarė labai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jis kėlė grėsmę eismo saugumui, savo bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, o pasekmių buvo išvengta tik dėl atsitiktinumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. U., būdamas tik neseniai įgijęs teisę vairuoti transporto priemones ir neturėdamas net pakankamai patirties jas vairuoti, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 0,98 promilės girtumas. Ir ši aplinkybė labai reikšminga iš esmės sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tai, ar asmuo vartojo alkoholį iš vakaro ar tą pačią dieną, kai vairavo transporto priemonę, jo veikos pavojingumo visiškai nesumažina. Pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

16. Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą, administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – ir nustatant jos terminą, buvo vadovautasi ANK 32 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis, atsižvelgta į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes jam atimta teisė vairuoti transporto priemones tik minimaliam terminui (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

17. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, į K. U. charakterizuojančius duomenis, administracinės nuobaudos tikslus, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta tik minimali bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – minimaliam terminui (ANK 422 straipsnio 6 dalis), todėl paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – sušvelninus dar labiau ar jos neskyrus iš viso, nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

18. Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir K. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė