Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2021-03-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-3173-1149/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-18
Bylos Nr.
e2YT-3173-1149/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01337-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Marija Augustinaitė (pirm.)
Pareiškėjas
Ž. M.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3173-1149/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01337-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.19; 3.4.5.20 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 18 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė,sekretoriaujant Gabrielei Liatukaitei,nuotoliniu būdu dalyvaujant pareiškėjai Ž. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. M. prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo bei teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama atnaujinti terminą atsisakyti priimti nepilnametės dukters T. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, atsiradusį po palikėjo R. S. (R. S.) mirties (duomenys neskelbtini), bei išduoti teismo leidimą nepilnametės dukters T. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo R. S. (R. S.) mirties (duomenys neskelbtini).

2. Prašyme nurodė, kad T. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos ir R. S., mirusio (duomenys neskelbtini), duktė. Po dukters tėvo mirties apsisprendė nepriimti dukters vardu palikimo, kadangi abstrakčiai žinojo, jog palikėjas turėjo skolų, kurių išieškojimą vykdė antstoliai, o turto, iš kurio galėtų būti padengtos skolos, neturėjo. Pažymėjo, kad su dukters tėvu susituokę nebuvo ir bendro gyvenimo negyveno, vaiko tėvas R. S. su dukra nebendravo, išlaikymo neteikė. Siekdama apsaugoti nepilnametės dukters interesus, t. y. kad vaikas nepaveldėtų tėvo skolų, jokių teisinių veiksmų, susijusių su palikimo priėmimu neatliko, manydama, kad palikimo nepriėmimas turi tokias pačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas. Apie tai, kad būtina atsisakyti palikimo dukters vardu, neturėdama teisinių žinių, nežinojo, todėl per teisės aktų nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl atsisakymo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Pažymėjo, kad apie pareigą kreiptis į notarą dėl palikimo atsisakymo dukters vardu sužinojo tik 2021 m. sausio 27 d., gavusi Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo. Nurodė ir tai, kad pagal turimus duomenis vaiko tėvo R. S. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už paveldimą turtą. Laiko, kad šiuo atveju palikimo priėmimas pažeis nepilnametės įpėdinės T. S. teises ir teisėtus interesus, todėl prašo teismo išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnametės dukters vardu.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašymo pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.

4. Institucija, teikianti išvadą byloje pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodo, kad patenkinus prašymą nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, kadangi, kiek yra žinoma, palikėjo R. S. palikimą sudaro tik kreditoriniai įsipareigojimai.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja prašymą palaikė, prašė jį tenkinti, nurodydama prašyme išdėstytus motyvus ir argumentus. Paaiškino, kad netrukus po vaiko gimimo su vaiko tėvu R. S. nustojo gyventi kartu, jis su dukra T. S. nebendravo, nors tam buvo sudarytos visos sąlygos. Apie vaiko tėvo mirtį sužinojo tą pačią savaitę, kai jis mirė. Kadangi žinojo, jog jis turto neturi, bei kad turi daug skolų, apsisprendė nepriimti vaiko tėvo palikimo. Neturėdama teisinių žinių, nežinojo, kad per trijų mėnesių terminą turi kreiptis į notarą su pareiškimu dėl atsisakymo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Apie tokią pareigą sužinojo tik gavusi raštą iš Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

6. Ištyrus byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėja Ž. M. yra nepilnametės T. S., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Nepilnametės T. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas R. S. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad R. S. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2021 m. sausio 26 d. buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos raštas „Dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo“, kuriame nurodyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos inicijuoja (duomenys neskelbtini) mirusio R. S. palikimo priėmimą valstybės vardu, bei prašo kreiptis į teismą, padedant įgyvendinti nepilnametės T. S. teises, tvarkant mirusio tėvo palikimą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. sausio 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo“ kreipėsi į pareiškėją dėl palikimo priėmimo, kuriame nurodė, kad ji kaip įstatyminė nepilnamečio vaiko T. S. atstovė privalo nedelsiant kreiptis į notarą pagal mirusio R. S. palikimo atsiradimo vietą, arba į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl aplinkybių patikslinimo, arba tiesiai į teismą, kad būtų pradėtas palikimo priėmimo arba atsisakymo priimti teisminis procesas.

7. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės pateikiamos informacijos matyti, kad nekilnojamojo turto palikėjas neturėjo. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surinktų duomenų nustatyta, kad mirusio R. S. turtą sudaro „(duomenys neskelbtini)“, AB esančios lėšos - 0,25 Eur, AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios lėšos - 0,10 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos lėšos – (duomenys neskelbtini) duomenimis turimų fondo vienetų likutis yra 9,018 vnt. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstoliai A. S., V. D., G. J., L. P., R. V., Z. Z., A. R. Ž., J. P., B. T. vykdo priverstinius išieškojimus iš mirusio R. S. turto.

Dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo

8. Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). CK 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismo vertinimu, analogiškai spręstinas klausimas ir dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo (CK 1.8 straipsnis).

9. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos A. T. 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

10. Šiuo atveju palikėjas R. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas jo palikimui priimti (atsisakyti priimti) suėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tiek prašyme, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji su vaiko tėvu ryšių nepalaikė, jis su dukra T. S. nebendravo. Nors pareiškėja teigia žinojusi apie vaiko tėvo mirtį, tačiau per įstatyme nustatytą terminą nesiėmė veiksmų dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo nepilnametės dukters vardu, nes žinojo, jog palikėjas neturi turto bei kad turi daug skolų, kurias išieško antstoliai. Neturėdama teisinių žinių, nežinojo, kad turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl atsisakymo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, klaidingai manė, kad teisinių veiksmų, susijusių su palikimo priėmimu, neatlikimas turi tokias pačias pasekmes, kaip ir palikimo atsisakymas. Dėl nurodytų priežasčių buvo praleistas terminas atsisakyti palikimo. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų, kad būtų patenkintas pareiškėjos prašymas, nepareiškė.

11. Įvertinus pareiškėjos nurodytas priežastis, kodėl ji laiku nesikreipė su pareiškimu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po R. S. mirties, nepilnamečio vaiko vardu, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti pareiškėjai terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir susiklosčiusi situacija – įvertinus tai, kad pareiškėja siekia įgyvendinti nepilnamečio vaiko teises, laikytinos pakankamai svarbiomis priežastimis tenkinti pareiškėjos pareikštą prašymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po R. S. mirties (duomenys neskelbtini), yra pagrindas atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Dėl teismo leidimo išdavimo

12. Pareiškėja taip pat prašo išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo R. S. mirties, nepilnametės dukters T. S. vardu.

13. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

14. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Teismų praktikos apžvalgoje pažymima, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą (Lietuvos A. T. biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą, atsiradusį po palikėjo R. S. mirties, motyvuodama tuo, kad skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą.

16. Įvertinus aukščiau įvardytą palikėjo R. S. paveldimą turtą, kurį sudaro tik nedidelė dalis piniginių lėšų, tuo tarpu palikėjas R. S. turėjo skolinių įsipareigojimų, jo sąskaitos banke areštuotos, nekilnojamojo turto palikėjas neturi, taip pat įvertinus paveldimo turto ir skolų dydžio santykį, spręstina, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. palikėjo įsiskolinimai akivaizdžiai viršija jo turto vertę, ir turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas, kaip pagrįstas, tenkintinas, teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išduotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusį po R. S. (R. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti pareiškėjai Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po R. S. (R. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Marija Augustinaitė