Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-15 nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Iš A. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 644,95 Eur A. G. gydymo išlaidų ir 54,66 Eur V. Ž. gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo A.G. kaltė, nusikalstamų veikų kvalifikavimas bei priteistos turtinės žalos dydžiai, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis A.G. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirtomis bausmėmis, mano, kad jos yra per griežtos, prašo sušvelninti.

9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo A.G. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs nuteistajam A.G. paskyrė teisingas, jo padarytas nusikalstamas veikas atitinkančias bausmes, todėl laikytina, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam A.G. nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmių paskyrimo, apelianto vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, laikytina subjektyviu A.G. situacijos vertinimu, kuris nesant objektyvių duomenų apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar BPK normų pažeidimą negali būti laikomas pagrindu keisti priimtą nuosprendį.

10. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo A.G. atžvilgiu skirtinas bausmes atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padaryti du apysunkiai ir vienas nesunkus nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (tyčiniai nusikaltimai), nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pripažino atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad A.G. veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir toks apsvaigimas turėjo reikšmės nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas taip pat įvertino nuteistojo A.G. asmenybę (dirba, anksčiau teistas, taip pat ir už analogiškus smurtinius nusikaltimus, padarytus prieš šeimos narius, jo teistumai nėra išnykę, ne kartą baustas administracine tvarka). Šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas konstatavo, kad bausmės paskirtis A.G. atžvilgiu bus pasiekta tik paskyrus jam įstatymo sankcijoje numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, jų dydį nustatant didesnį, nei sankcijoje numatytas vidurkis.

12. Apeliaciniu skundu nuteistasis A.G. nesutinka su tokiomis jo atžvilgiu paskirtomis bausmėmis, mano, kad jos yra per griežtos, tačiau teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą su tokiomis nuteistojo išvadomis nesutinka. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A.G. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, įvertinus jas ankstesnių teistumų kontekste, bei nuteistojo asmens charakteristika leidžia manyti, kad toks A.G. nusikalstamas elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, nuteistasis nepaisant jo atžvilgiu priimamų sprendimų, kuriais paskiriamos teisinio poveikio priemonės, savo elgesio nekeičia, pakartotinai daro nusikalstamas veikas, taip pat ir prieš artimiausius žmones – savo šeimos narius. Atsižvelgiant į tai, kaip ir nurodė apylinkės teismas, darytina išvada, kad nuteistojo A.G. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti tik ribojant jo laisvę, o skirti švelnesnes bausmes, atsižvelgiant į tai, kad jam jau buvo skiriamos ir švelnesnės, ir griežčiausios bausmės, ir jomis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nėra tikslinga. Paskiriant kitokią nei laisvę ribojančią bausmę teisingumo principas nebūtų įgyvendinamas, kadangi tokia sankcija būtų neproporcingai švelni.

14. Nuteistasis A.G. skunde nurodo, kad proceso metu nuoširdžiai pripažino kaltę dėl padarytų nusikaltimų, gailėjosi ir į tai turėjo būti atsižvelgta jam skiriant bausmes. Tokius nuteistojo argumentus paneigia objektyvūs bylos duomenys. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Šios aplinkybės egzistavimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys 2K-140-511/2018, 2K-479/2014 ir kt.). Taigi atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra nustatoma tuomet, kai kaltininkas veikia aktyviai, laisva valia bendradarbiauja su konkrečius faktus tiriančiais teisėsaugos institucijų atstovais bei teismu.

15. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju gali būti konstatuojama BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė būtina įvertinti, ar A.G. parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Iš A.G. parodymų matyti, kad jis ikiteisminio tyrimo metu neigė padaręs nusikalstamas veikas, kaltę pripažino tik teisme, nusikalsta nebe pirmą kartą, veikų pobūdis analogiškas, taigi, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, A.G. gailestis yra deklaratyvus, kadangi jis išvadų dėl savo elgesio nedaro. Manytina, jog A.G. prisipažinimą teisme padarius nusikalstamas veikas nulėmė ne jo nuoširdus gailėjimasis dėl savo elgesio, ne jo kritiškas vertinimas, o tik siekis palengvinti savo teisinę padėtį, jis iš tiesų nesiekė, jog būtų detaliai nustatytos įvykių aplinkybės ir greičiau būtų baigtas tyrimas. Jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas tik todėl, kad nusikaltimų neigimas būtų buvęs beprasmis, kadangi jo kaltė pagrįsta tyrimo metu surinktais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nuteistojo A.G. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nenustatyta.

16. Byloje nėra duomenų, jog nuteistasis A.G. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė, o jo apeliaciniame skunde nurodomi duomenys, jog jis turi du mažamečius vaikus, o motina yra pensinio amžiaus ir neįgali, teismo vertinimu, nelaikytini pagrindu švelninti jam paskirtas bausmes, ypač turint omenyje, kad viena iš smurtinių nusikalstamų veikų ir buvo padaryta būtent jo motinos A.G. atžvilgiu. Nuteistasis A.G. pasižymi itin neigiama charakteristika – yra daug kartų teistas, taip pat ir už analogiškus smurtinius nusikaltimus, anksčiau yra teistas ir už nužudymą, jam buvo skiriamos griežtos bausmės, tačiau net ir jos nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamumo. A.G. per trumpą, vos kelių mėnesių laikotarpį, padarė tris naujus nusikaltimus, du iš jų skiria vos šešios dienos, jais sukėlė žalą kitų asmenų sveikatai ir saugumui, tą darė suvokdamas, kokios yra galimos tokio elgesio pasekmės, todėl dėl kylančių padarinių yra kaltas tik jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad švelnesnių priemonių taikymas tiek pačiam A.G., tiek visai visuomenei, formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį, todėl bausmės jam negali būti keičiamos/švelninamos.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo A.G. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės A.G. skiriamoms bausmėms baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis.

18. Teismui buvo pateikta 2023-11-20 pažyma dėl 170 Eur iš nuteistojo A.G. išieškojimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje A.G. gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-11-20 prašymo dėl 170 Eur priteisimo – netenkinti.