Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam R. M. (toliau – ir Kaltinamasis), ir jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei – Butvilienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas (teistumai išnykę):

1. Lazdijų rajono apylinkės teismo 1992 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 146 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 3 metams laisvės atėmimo, lygtinai priverstinai įdarbinant;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 291 straipsnio 2 dalį, 293 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 1 metams 5 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius amnestiją atleistas nuo bausmės;

4. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – 2 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nuosprendžiu dėl veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, padarymo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. numatytais pagrindais;

6. Druskininkų m. apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto;

7. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 70 parų arešto;

8. Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. pagal BK 164 straipsnį – 1 metams laisvės apribojimo, 2013 m. liepos 22 d. bausmę atlikęs, ,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. M. 2022 m. gegužės 12 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esant tarpasmeniniam konfliktui, tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. B. į veidą, padarydamas jam kairiojo skruostikaulio lūžį, taip nesunkiai sutrikdė šio sveikatą.

Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir

veikos kvalifikavimo motyvai

Minėta, kad minėtoje įsiteisėjusiu nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje A. B. yra nuteistasis, tiek šioje baudžiamojoje byloje, kurioje A. B. yra Nukentėjusysis, pastarojo duoti parodymai yra nuoseklus, kad pirmas smūgį jam sudavė būtent R. M., ir tik po to, jis sudavė jam. Visgi, tam, kad nustatyti visą įvykio eigą šioje baudžiamojoje byloje, kuri iš esmės nustatyta jau minėtu įsiteisėjusio nuosprendžiu, būtina pirmiausia įvertinti įvykio vietoje buvusio liudytojo P. K. parodymus.

Ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas P. K. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teisme. Pagalbininką jo paprašė surasti pats A. B., rado R. M. 2022 m. gegužės mėn. tikslios dienos pasakyti negali, apie 10.00 val. jis su R. M. buvo (duomenys neskelbtini), susiskambino su A. B., kuris atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasiaiškinti dėl mokėjimo už atliktus darbus. Jis su R. M. turėjo gauti 700 eurų už darbus, tačiau A. B. pradėjo ginčytis ir pasakė, kad turi sumokėti 500 eurų, nes mokėjo ankščiau. Pokalbio metu įvyko žodinis konfliktas tarp R. M. ir A. B. Jis su šiais vyrais nekonfliktavo. Stovėjo toliau prie lango nusisukęs nuo vyrų savo šonu ir vyrų nestebėjo, išgirdo, kad kažkas pagriuvo, atsisuko, pamatė, kad ant grindų guli R. M. Iš jo nosies bėgo kraujas. Prieš tai R. M. veidas buvo sveikas, o A. B. ruošėsi gulinčiam R. M. suduoti dar smūgį kaire ranka, tačiau jis A. B. sustabdė ir smūgio nebuvo. Tada R. M. atsistojo ir nuėjo praustis. Jis A. B. pasakė: „ką tu darai“, ką jam atsakė A. B. neatsimena. R. M. išėjo iš namo ir išvažiavo, o iš paskos išvažiavo ir A. B. Pas A. B. akivaizdžių veide sužalojimų nepastebėjo, A. B. jam nesiskundė, kad buvo mušamas ir, kad skauda. Kitą dieną su R. M., A. B. buvo susitikę degalinėje aptarti kiek kas turi mokėti už darbus, bet jokios kalbos neišėjo ir visi išvažiavo (t. 1, b. l. 50-52).

Taigi, iš liudytojo P. K. parodymų teisme nustatyta, kad 2022 m. gegužės 12 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su Nukentėjusiuoju įvyko „nesusipratimas“, kaip įvardijo pats liudytojas, dėl mokėjimo už darbus. Nagrinėjamą situaciją liudytojas apibūdino tokiais žodžiais – „Jie pašnekėjo ir viskas, A. sakė, kad sumokėjo. Tarp jų buvo nedidelis nesusipratimas.“. Liudytojas patvirtino ir tai, kad kai jis buvo namo pirmajame aukšte, liudytojo teigimu - „porą metrų nuo jų“, Kaltinamasis ir Nukentėjusysis ginčijosi žodžiais. Parodė, kad - „R. paėmė A. už krūtinės. <...>A. atšoko nuo R. ir iš karto sudavė į kairę pusę į veidą R. R. nukrito, A. norėjo dar kartą suduoti, sakė, kad nemuštų“. Vadinasi, liudytojas betarpiškai matė žodinį ginčą Kaltinamojo ir Nukentėjusiojo ir tai, kad Kaltinamasis, liudytojo žodžiais, paėmė Nukentėjusįjį už krūtinės, po ko Nukentėjusysis sudavė Kaltinamajam smūgį ranka. Visgi, gretinant tokius liudytojo parodymus su duotais ikiteisminiame tyrime, yra pagrindas konstatuoti, kad liudytojo parodymai šiame baudžiamajame procese nėra nuoseklūs ir teisme jis nurodė papildomas įvykio aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs ikiteisminiame tyrime. Taip, ikiteisminiame tyrime liudytojas neigė konfliktavęs ar kaip nesutaręs su Nukentėjusiuoju, parodė, kad - „įvyko žodinis konfliktas tarp R. M. ir A. B. Jis su šiais vyrais nekonfliktavo. Stovėjo toliau prie lango nusisukęs nuo vyrų savo šonu ir vyrų nestebėjo, išgirdo, kad kažkas pagriuvo, atsisuko, pamatė, kad ant grindų guli R. M. Iš jo nosies bėgo kraujas. Prieš tai R. M. veidas buvo sveikas, o A. B. ruošėsi gulinčiam R. M. suduoti dar smūgį kaire ranka, tačiau jis A. B. sustabdė ir smūgio nebuvo.“. Taigi, iš tokių ;liudytojo parodymų aišku, kad jis nematė nei to, kaip Kaltinamasis buvo suėmęs Nukentėjusįjį už krūtinės, nei Nukentėjusiojo suduoto smūgio ranka Kaltinamajam. Teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojo parodymus (BPK 276 straipsnio 4 dalis), šis neigė melavęs ir patvirtino teisme duotus parodymus, kad matė, kaip Kaltinamasis buvo paėmęs Nukentėjusįjį už krūtinės.

Pažymėtina ir tai, kad Kaltinamojo nurodytoji aplinkybė dėl suėmimo Nukentėjusiojo už krūtinės buvo nurodyta ir minėtoje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje Kaltinamasis buvo nukentėjusiojo statuse. Pastarasis, apklausiamas nukentėjusiuoju 2022 m. gegužės 13 d. buvo nurodęs, kad konfliktuojant dėl darbo apmokėjimo su A. B., kuris minėtoje byloje yra nuteistasis, pastarąjį ranka suėmė už megztinio, o šis jam sudavė smūgį ranka į veidą du kartus, po ko jis prarado sąmonę (b. l. 81-82). Smūgių skaičių patikslino, kad buvo suduotas vienas smūgis 2022 m. spalio 5 d. papildomoje apklausoje (b. l. 83). Taigi, ir pats Kaltinamasis šioje byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes aiškino nenuosekliai, tačiau tvirtino, nesmurtavęs prieš Nukentėjusįjį.

Nagrinėjamo įvykio faktinėms aplinkybėms nustatyti svarbūs ir liudytojo A. B. parodymai, duoti 2023 m. balandžio 20 d. teisiamajame posėdyje. Liudytojas parodė, kad pažįsta abu asmenis, kurie jo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) darė (duomenys neskelbtini). Sudarė sutartį su A. Reikėjo (duomenys neskelbtini). Tai buvo prieš metus, pavasarį. Su A. turi bendrų pažįstamų. Žinojo, kad užsiima (duomenys neskelbtini), kreipėsi, atvažiavo. Sutarė. Darbai prasidėjo po poros savaičių. Atvažiuodavo pastoviai pažiūrėti kaip vyksta darbas, atvežti (duomenys neskelbtini). Sužinojo, kad atsitiko konfliktas, muštynės tarp A. ir R. Sužinojo iš P. Tuo metu buvo tik P. Sakė, kad A. su R. kalbėjo ir R. puolė A., o A. gindamasis jam sudavė. Smulkmenų nepasakojo. Kitą dieną matė juos abu. Buvo tarp degalinės ir parduotuvės „Lidl“. Jie bandė tartis, o jam buvo įdomu, kas iš tiktųjų atsitiko. Dabar nepamena kas pasiūlė jam atvykti. Daug kartų skambino P. dėl darbo. Su A. buvo susitikę, turi bendrą kompaniją. Prie parduotuvės vienas kitą kaltino. Suprato, kad susimušė. Neatsimena dėl ko, greičiausiai dėl pinigų. Nepavyko tuo metu susitarti. Sužeidimų pėdsakus matė pas juos abu, daugiau buvo pas R. Pačių aplinkybių nesakė. Tik, kad R. puolė, o A. gynėsi. Buvo kraujo svetainėje. A. tą patį ir pasakė, kad jį puolė R., jis davė jam atgal. Apie pinigus buvo kažką kalbėta, bet neatsimena ką. Lauke buvo kameros, o viduje ne.

Teismas perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), liudytojas patvirtina, jog taip buvo.

Ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas A. B. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teisme (t. 1, b. l. 56-58).

Nustatyta, kad liudytojas A. B. šiame baudžiamajame procese davė nuoseklius parodymus, kad jis iš liudytojo P. K. 2022 m. gegužės 12 d. savo (duomenys neskelbtini) sužinojo apie tai, kad – „atsitiko konfliktas, muštynės tarp A. ir R. Sužinojo iš P. <...>Sakė, kad A. su R. kalbėjo ir R. puolė A., o A. gindamasis jam sudavė. Smulkmenų nepasakojo. Kitą dieną matė juos abu. Buvo tarp degalinės ir parduotuvės „Lidl“. <...> Suprato, kad susimušė. Neatsimena dėl ko, greičiausiai dėl pinigų. Nepavyko tuo metu susitarti. Sužeidimų pėdsakus matė pas juos abu, daugiau buvo pas R. Pačių aplinkybių nesakė. Tik, kad R. puolė, o A. gynėsi. Buvo kraujo svetainėje. A. tą patį ir pasakė, kad jį puolė R.,“. Iš šių parodymų aišku, kad dėl apmokėjimo įvyko konfliktas, Nukentėjusysis ir Kaltinamasis susimušė, dėl ko pas abejus buvo sužalojimų žymės.

Liudytojo A. B. parodymus laikyti nepatikimais vien dėl jo pažinties su Nukentėjusiuoju, nėra pagrindo. Minėta, kad liudytojas apie tai, kad Kaltinamasis įvykio dieną (duomenys neskelbtini) puolė Nukentėjusįjį ir dėl to įvyko pastarųjų muštynės, kurios peraugo iš žodinio ginčo dėl darbo apmokėjimo, sužinojo iš liudytojo P. K. pačio įvykio dieną. Liudytojo P. K. parodymai jau aptarti ir jų patikimumas teismo įvertintas.

Šie nuosprendžio išdėstyti ir išanalizuoti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (BPK 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Byloje ištirti ir teismo išanalizuoti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti 2022 m. gegužės 12 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esant žodiniam konfliktui dėl darbų apmokėjimo, R. M. tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. B. į veidą, padarydamas jam kairiojo skruostikaulio lūžį, taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Vien tai, kad už iš esmės analogišką nusikalstamą veiką minėtu nuosprendžiu A. B. jau yra nuteistas, nesudaro pagrindo R. M. šioje byloje išteisinti. Teismas konstatuota, kad abu konflikto dalyviai, R. M. ir A. B. mušėsi. Konkrečiu atveju būtinosios ginties institutas jau aptartu įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo paneigtas. Vadinasi, abu šie asmenys vienas kitam sudavę mažiausiai po vieną smūgį taip elgtis norėjo ir sukėlė muštynes. Todėl abu atsakingi už savo neteisėtą, pavojingą veikimą. Ištirtais ir išanalizuotais įrodymais konstatuojama, kad R. M. pirmas sudavė smūgį ranka A. B., po ko šis irgi sudavė jam smūgį.

R. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalyje.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Šiuo nuosprendžiu konstatuojama, kad R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurio nustatytos tokios alternatyvios sankcijos: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinę veiką – nesunkų nusikaltimą. Padaryta nusikalstama veika yra baigta, Nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis praeityje teistas 8 (aštuonis) kartus, įskaitant, ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), visgi, jo teistumai šiuo nuosprendžiu konstatuoto nusikaltimo padarymo dienai buvo išnykę (t. 1, b. l. 132-135; LITEKO duomenys). Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus duomenimis, Kaltinamasis baustas, paskutinį kartą – 2021 m. kovo 26 d. už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės (t. 1, b. l. 136-137).

Kaltinamasis dirbo pagal verslo liudijimą, paskutinį kartą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 138-139), Užimtumo tarnyboje registruotas nuo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 140), iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, matyti, kad yra dirbęs (duomenys neskelbtini). Teisiamajame posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nedirba, turi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 1).

Įvertinęs Kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, padaryto tyčinio baigto nusikaltimo aplinkybes, to, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys, 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), teismas parenka kaltinamajam bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – arešto bausmę, nustatant jam 90 (devyniasdešimt) parų šios bausmės terminą. Terminas nustatomas maksimalus įvertinus veikos pavojingumą, tai, kad pirmas žalojantį poveikį Nukentėjusiajam padarė būtent Kaltinamasis. Minėta, šiuo nuosprendžiu paneigta Kaltinamojo nurodoma aplinkybė dėl Nukentėjusiojo suėmimo už drabužių.

Kaltinamasis pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme. Minėta, jis nėra teistas. Vertinama ir jo minėtas (duomenys neskelbtini). Todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti (1) vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišeiti iš namų nuo 22:00 val. Iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 ir 7 punktai).

Teismo vertinimu, tokia bausm4s rūšis ir dydis, bei bausmės vykdymo atidėjimas leis pasiekti bausmių tikslų (BK 41 straipsnis).

Dėl kardomųjų priemonių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina šiame baudžiamajame procese kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 123-126).

Dėl civilinių ieškinių.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinės ligonių kasos (t. 1, b. l. 70-72) pareiškė 129,26 EUR dydžio civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (apmokėtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos) (t. 1, b. l. 62-65). Ši žala civiliniam ieškovui padaryta dėl Kaltinamojo neteisėto veikimo, sužalojant Nukentėjusįjį, kuris buvo gydymas. Todėl ieškinys pagrįstas, o žala priteistina iš ieškovui iš Kaltinamojo.

Byloje Nukentėjusysis pareiškė civilinė ieškinį .... kuriuo prašo atlyginti jam 4 000 EUR neturtinės žalos, 200 EUR turtinės žalos (bylinėjimosi išlaidos, konsultacijos, bet nėra pagrįsta jokiais dokumentais (1 t., b. l. 174-175, 176-179).

Ieškinys tenkintinas iš dalies, nes Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos pagrindė iš dalies. Jis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl Kaltinamojo neteisėto veikimo – suduoto vieno smūgio. Taigi, Nukentėjusysis patyrė ir fizinį skausmą bei nepatogumus, iki gydėsi jam diagnozuotą sužalojimą. Tai teismas vertina pagrindu priteisti iš kaltinamojo R. M. nukentėjusiajam A. B. 2 000 (du tūkstančius) EUR neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinio ieškinio netenkinti, kaip nepagrįstą.

Priteistinos iš kaltinamojo R. M. nukentėjusiajam A. B. turėtas 200 (du šimtai) bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 181).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme.

Šiuo nuosprendžiu R. M. paskirtos 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmės vykdymą atidėti (1) vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. M. (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 ir 7 punktai):

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį tenkinti: priteisti iš R. M. Vilniaus teritorinių ligonių kasoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo gydymo padarytą 129,26 EUR žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT 217300010002484333 banke „Swedbank“, AB, b. k. 73000.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį ir iš R. M. priteisti A. B. 2 000 (du tūkstančius) EUR neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinio ieškinio netenkinti, kaip nepagrįstą.

Priteistinos iš kaltinamojo R. M. nukentėjusiajam A. B. turėtas 200 (du šimtai) bylinėjimosi išlaidas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.