Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. B. 2022 m. gegužės 12 d. apie 10:30 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju R. M. metu sudavė jam kumščiu vieną smūgį į veidą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, kur gulinčiam nukentėjusiajam bandė suduoti dar vieną smūgį kumščiu į kūną, bet buvo sulaikytas liudytojo P. K., tuo padarė R. M. daugybinius veido dešinės pusės kaulų, skruostikaulio, viršutinio žandikaulio, apimant akiduobės apatinę ir vidinę sieneles bei nosies kaulų lūžius su kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuose veido audiniuose, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrinka ilgam (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui).

Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2022-05-12 VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės R. M. ambulatorinio apsilankymo parašyme nurodyta, kad pacientas skundėsi, jog 2022-05-12 apie 10.00 val. ryte buvo sumuštas pažįstamo A. B., statybvietėje, (duomenys neskelbtini). Teigia buvęs be sąmonės. Nepykino, nevėmė. Skundžiasi galvos svaigimu ir veido bei galvos skausmu. Dešinė veido pusė ir nosis stipriai ištinę. Atmerkus, dešinės akies judesiai laisvi, rega nesutrikusi. Riboti apatinio žandikaulio judesiai dėl skausmingumo.

2022-10-05 liudytojas P. K. nurodė, kad 2022 m. gegužės mėn. pradžioje jis atlikinėjo (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu turėjo verslo liudijimą, patentą. Bendravo su A. B., kuris buvo (duomenys neskelbtini). A. B. mokėjo jam už darbus. Tuo laikotarpiu jis pakvietė į pagalbą savo pažįstamą R. M., tačiau pastarojo neklausė, ar turi verslo liudijimą, patentą darbams. Pagalbininką paprašė surasti A. B., ir jis rado R. M. 2022 m. gegužės mėn., apie 10.00 val., tikslios dienos pasakyti negali, jis su R. M. buvo statybos objekte, susiskambino su A. B., kuris atvažiavo į objektą pasiaiškinti dėl mokėjimo už atliktus darbus. Su R. M. turėjo gauti 700 Eur už darbus, tačiau A. B. pradėjo ginčytis ir pasakė, kad turi sumokėti 500 Eur, nes mokėjo anksčiau. Pokalbio metu įvyko žodinis konfliktas tarp R. M. ir A. B.. P. K. su vyrais nekonfliktavo. Tuo metu stovėjo toliau prie lango nusisukęs nuo vyrų šonu, jų nestebėjo, tačiau išgirdo, kad kažkas pagriuvo, atsisuko, pamatė, kad ant grindų guli R. M., iš pastarojo nosies bėga kraujas, nors prieš tai R. M. veidas buvo sveikas, o A. B. ruošėsi gulinčiam R. M. suduoti dar smūgį kaire ranka, bet jis A. B. sustabdė ir smūgio nebuvo. Tada R. M. atsistojo ir nuėjo praustis. Jis A. B. pasakė: „Ką tu darai?“, ką atsakė A. B., neatsimena. Po ko R. M. išėjo iš namo ir išvažiavo, iš paskos išvažiavo ir A. B.. Pas A. B. akivaizdžių sužalojimų veide nepastebėjo, A. B. nesiskundė, kad buvo mušamas, kad skauda. Kitą dieną su R. M. ir A. B. buvo susitikę degalinėje aptarti, kiek ir kas turi mokėti už darbus, bet kalbos neišėjo ir visi išvažiavo.

2022-10-26 liudytojas A. B. nurodė, kad pažįstamas su A. B., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. balandžio pradžios, tikslios datos neatsimena, jo prašymu, A. B. organizavo jo namo, (duomenys neskelbtini). A. B. (duomenys neskelbtini), tačiau aprūpino (duomenys neskelbtini), taip pat A. B. pasamdė ir darbininką P. K., kuris (duomenys neskelbtini). Neužilgo P. K. pakvietė sau į pagalbą pažįstamą R. M.. Per darbų atlikimo terminą, jis A. B. mokėjo tiesiogiai pinigus už darbus ir medžiagas, tik vieną kartą asmeniškai P. K. perdavė 200 Eur. 2022-05-12 ryte atvažiavo į savo namą, kurį atrakino ir įleido eilinį kartą dirbti P. K. bei R. M., po ko išvažiavo. Apie 10.00 - 11. 00 val. jis vėl atvažiavo į savo namą pažiūrėti, kaip vyksta darbai. Objekte buvo tik vienas P. K.. Namo 1-ame aukšte, svetainėje buvo išmėtyti daiktai, buvo dėmės ant sienų ir grindų, panašios į žmogaus kraują. Jis P. K. paklausė, kas atsitiko, P. K. paaiškino, kad atvyko A. B., po ko tarp A. B. ir R. M. įvyko žodinis konfliktas dėl apmokėjimo už atliktus darbus. Konflikto metu R. M. pirmas užpuolė A. B. bei smūgiavo A. B. į veidą, o A. B. smūgiavo R. M. atgal į veidą. Kaip tiksliai vyko šie smūgiai, kas kam, kur pataikė ar ne, P. K. nepaaiškino. Kraujas jo name buvo po šio konflikto iš R. M. nosies. Po šio konflikto ir R. M. ir A. B. išvažiavo. Nei vieno, nei kito jis tą dieną nematė. Kitos dienos bėgyje, tiksliai negali pasakyti, jam paskambino A. B. bei paprašė atvykti į degalinę ORLEN, Juodasis kelias g., Vilniuje, padėti išsiaiškinti dėl apmokėjimo už darbus su P. K. ir R. M.. Jis atvažiavo ir visi 4-iese pradėjo kalbėtis apie apmokėjimą, apie pinigus. Galu gale išsiaiškino, kad A. B. su P. K. ir R. M. atsiskaitė, tai pripažino ir P. K. su R. M. Taip pat R. M. su A. B. kalbėjo dėl tarpusavių muštynių jo name išvakarėse, tačiau ką tikslai vienas kitam sakė, kaip bandė tartis, nepasakys, galų gale susitarimo tarp abiejų neįvyko. Jis matė, kad A. B. veide, iš kažkurios pusės, buvo paraudimas po akimi, tačiau A. B. nesiskundė, kad labai skauda, tik sakė, kad pastarajam į veidą sudavė R. M., o po to jis gindamasis sudavė R. M. atgal. R. M. veidas buvo labiau sužalotas, buvo hematomos, patinimas, paraudimai.

V: Aš tokiu klausimu skambinu, atvažiavome į objektą, buvome objekte ir …...atvažiavo, man trenkė į akį. Akis ištino, kraujas pasipylė.

V: Aš vietoje bet……..

V: Iš matymo pažįstamas.

V: Ne, išvažiavo.

BPC: Išvažiavo. Aš kaip suprantu Jums reikia ir greitosios pagalbos?

V: Nu ne.

BPC: Kaip Jūs važiuosit/vairuosit? Jeigu sumuštas. Reikia, kad medikai Jus pažiūrėtu.

V: Aš matau gerai.

BPC: Mes informuosime pareigūnus ir iškviesime greitąją pagalbą. Koks adresas?

V: Aš iš tos vietos skambinu.

BPC: Sužinokit, paklauskit, pasižiūrėkit. Aš matau aplinkui yra (duomenys neskelbtini).

V: O (duomenys neskelbtini).

V: Čia nėra tų numerių.

BPC: Tai ten statybvietė.

V: Jo, jo.

BPC: Jis Jums trenkė te iš šio, ne iš to? Ar susikonfliktavote?

V: Susiginčijom biški. Trenkė jisai, man kraujas pradėjo bėgti. Daug kraujo pribėgo, aš nufotografavau.

V: Iš nosies.

BPC: Reikia, kad pasižiūrėtų medikai. O dabar galite apibūdinti tą žmogų, kuris Jus sumušė? Gal vardą, pavardę žinote?

V: (duomenys neskelbtini) VW Golf.

V: Apie 10 val.

V: R. M..

V: Aš pavažiuosiu iki namų.

BPC: Gerai pasakykite savo adresą.

V: (duomenys neskelbtini). Lauksiu mašinoje.

BPC: Gerai informuojame.

Kiti sakiniai ikiteisminiam tyrimui nėra reikšmingi arba negirdimi (b. l. 101-103).

2022-05-13 protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), statomas gyvenamasis namas, kurios metu įtartinų pėdsakų, daiktų, reikšmingų ikiteisminiame tyrimui, nerasta ir nepaimta. Įvykio vietoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 15-25).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.???

Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinamasis A. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sudavė nukentėjusiajam R. M. vieną smūgį į veidą. Tačiau kaltinamasis teigia, kad smūgį R. M. sudavė gindamasis nuo R. M.. Siekiant patvirtinti ar paneigti kaltinamojo versiją dėl veikimo būtinosios ginties sąlygomis būtina detaliai išsiaiškinti aptariamo įvykio aplinkybes.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad tiek kaltinamasis A. B., tiek nukentėjusysis R. M. kiek skirtingai aiškina nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Kaltinamasis A. B. teigia, kad jis priėjo prie R. M., paklausė, kokių pinigų yra jam skolingas ir gavo smūgį į kairės pusės skruostikaulį, R. M. smūgiavo jam dešinės rankos kumščiu. Tada jis padarė porą žingsnių atgal, o R. M. ėjo link jo, todėl jis norėjo apsiginti nuo R. M. ir smūgiavo jam su kaire ranka į veidą. Smūgiavo, nes R. M. ėjo link jo, galvojo, kad vėl jį muš. Nukentėjusysis R. M. parodė, kad konflikto dėl pinigų metu jis suėmė A. B. už megztinio dešine ranka ir pasakė, kad skiriasi suma, tada A. B. jam trenkė ir jis atsijungė.

Dalį A. B. ir R. M. konflikto tiesiogiai matęs liudytojas P. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad girdėjo, kaip R. M. paėmė A. B. už krūtinės, o A. B. atšoko atgal ir tada „pylė jam“, A. B. R. M. sudavė smūgį su kaire ranka į galvą ir jis nukrito, jam bėgo kraujas. R. M. priekiu krito, kniūbsčias gulėjo, be sąmonės liko, A. B. priėjęs jau norėjo antrą kartą suduoti, bet jis jau buvo atsisukęs ir pasakė A. B., kad negalima mušti. Patikslino, kad A. B. norėjo suduoti R. M. tada, kai jau jis buvo atsikėlęs. Antrą smūgį R. M. norėjo suduoti, kai jis norėjo atsikelti, pasakė nemušk, jis atjungtas. Atsisuko ir matė, kaip A. B. nori eiti arčiau R. M. ir pasakė „ką tu darai“. A. B. jau buvo užsimojęs ranka ir tada pasakė „ką darai“ ir tada nemušė. Nors teisiamajame posėdyje apklaustas P. K. apie įvykį pasakojo taip, lyg jis būtų matęs visą įvykį, tačiau parodė, kad jis buvo nusisukęs į langą ir konflikto nematė, girdėjo, atsisuko, kai nukentėjusysis pargriuvo ant grindų. Aplinkybę, kad liudytojas P. K. nematė viso A. B. ir R. M. konflikto, patvirtina ir liudytojo P. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos jis A. B. ir R. M. konflikto metu stovėjo toliau prie lango nusisukęs nuo vyrų šonu, jų nestebėjo, tačiau išgirdo, kad kažkas pagriuvo, atsisuko, pamatė, kad ant grindų guli R. M., iš pastarojo nosies bėga kraujas, nors prieš tai R. M. veidas buvo sveikas, o A. B. ruošėsi gulinčiam R. M. suduoti dar smūgį kairė ranka, bet jis A. B. sustabdė ir smūgio nebuvo. Jis A. B. pasakė: „Ką tu darai?“.

Nors P. K. tiesiogiai nematė A. B. smūgio R. M. ar R. M. smūgio A. B., taip pat jis nematė R. M. paėmimo A. B. už rūbų, tačiau iš jo, kaip liudytojo, parodymų galima daryti išvadas dėl kaltinamojo A. B. ir nukentėjusiojo R. M. parodymų patikimumo. Duodamas parodymus teismui liudytojas P. K., be kita ko, davė ir parodymus apie aplinkybes, kurių negalėjo matyti, pvz. kad matė visą A. B. ir R. M. konfliktą, tačiau toks jo parodymų trūkumas yra pašalinamas sugretinus jo parodymus, duotus teisme, su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojo P. K. parodymai yra nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, abejoti liudytojo P. K. parodymais nėra pagrindo. P. K. parodė, kad girdėjo garsą kaip kažkas pargriuvo, atsisukęs pamatė ant grindų gulintį R. M., tada A. B. bandė suduoti R. M., jis A. B. sustabdė nuo antro smūgio. A. B. nurodė, kad po jo smūgio R. M. nugriuvo ant grindų, tada atsistojo ir nuėjo praustis veido. Nukentėjusysis R. M. parodė, kad po smūgio jis trumpam neteko sąmonės, taigi negalėjo papasakoti, kas vyko po smūgio jam sudavimo. Iš liudytojo P. K. parodymų seka, kad kaltinamasis A. B. po smūgio R. M. ant grindų nugriuvusiam ir dar neatsistojusiam R. M. bandė suduoti dar vieną smūgį, tačiau buvo sustabdytas P. K.. Ši aplinkybė leidžia abejoti kaltinamojo A. B. parodymų patikimumu, taip pat jo versija dėl būtinosios ginties naudojimo.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos.???

R. M. parodymais, konflikto metu jis paėmė A. B. už megztinio, ar gal už striukės, ir kaltinamasis jam trenkė į veidą. Aplinkybę, kad R. M. paėmė A. B. už rūbų, patvirtina ir liudytojo P. K. parydymai. Liudytojas P. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad A. B. ir R. M. konfliktą girdėjo, kol atsisuko ir pamatė gulintį R. M. Apklaustas P. K. parodė, kad girdėjo „kaip R. M. už krūtinės, o A. B. atšoko atgal“, girdėjo, kaip paėmė už švarko krūtinės; viską tik girdėjo, kaip paėmė už striukės; jis buvo nusisukęs į langą ir konflikto nematė, girdėjo. Nors liudytojas nenurodė, kaip konkrečiai iš garso suprato, kad buvo paimta A. B. už striukės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis stovėjo 1-2 metrų atstumu nuo konfliktuojančių asmenų, konfliktas vyko santykinai nedidelėje aplinkoje – kambaryje, liudytojas P. K. galėjo girdėti, kas vyksta tarp konfliktuojančių A. B. ir R. M., be to, jis girdėjo, kaip nugriuvo R. M., o jo parodymai sutampa su nukentėjusiojo parodymais dėl to, kad R. M. konflikto metu paėmė A. B. už rūbų.

Nustatyta įrodymų seka paneigia kaltinamojo A. B. versiją, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, nes paėmimas už rūbų nagrinėjamoje situacijoje negalėjo laikomas pavojingu kėsinimusi. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai.?? Akivaizdu, kad bandymas paimti už rūbų A. B. negali būti laikomas pavojingu kėsinimusi, nuo kurio reikėtų gintis nukentėjusiajam padarant kūno sužalojimus. Ir nors kaltinamasis A. B. teigė, kad kai R. M. ėjo link jo, jis bandė apsiginti, tačiau nepaaiškino, kaip bandė apsiginti, o byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų jo žodžius, kad iki smūgio sudavimo R. M. jis dar būtų bandęs kitais būdais apsiginti. Tai, kad A. B. veikė būtinosios ginties sąlygomis paneigia ir jo elgesys po smūgio sudavimo R. M. Byloje įrodyta, kad po smūgio R. M. nugriuvus ant kambario grindų ir dar neatsistojus A. B. bandė R. M. suduoti dar vieną smūgį, tačiau buvo sustabdytas P. K., kas leidžia daryti išvadą, kad R. M. atžvilgiu A. B. veikė ne siekdamas apsiginti. Bandymas suduoti smūgį nugriuvusiam nukentėjusiajam, kuris, be kita ko, trumpam buvo praradęs sąmonę, ne tik nerodo A. B. veikimo pavojingoje situacijoje, tačiau ir rodo jo motyvą R. M. atžvilgiu konflikto metu veikus iš pykčio.

Byloje įrodyta, kad 2022 m. gegužės 13 d. susitikime degalinėje Orlen A. B. siūlė R. M. 500 eurų už tai, kad R. M. nesikreiptų į policiją. Toks A. B. elgesys vertinamas kaip siekis išvengti atsakomybės, rodo, jog A. B. žino, kad šioje situacijoje yra neteisus ir leidžia daryti išvadą, kad jo versija dėl veikimo prieš R. M. būtinosios ginties sąlygomis yra siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Iš liudytojo P. K. parodymų matyti, kad sužalojimų A. B. veide jis nematė ne tik įvykio metu, bet ir susitikimo prie degalinės metu. Nors liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad susitikimo degalinėje metu jis matė pas A. B. ant žando paraudimą, tačiau A. B. sužalojimas nustatytas ne žande, o skruostikaulyje. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad susitikimo degalinėje metu matė A. B. paraudimą po akimi. Liudytojo A. B. parodymai prieštarauja ir liudytojo P. K. parodymams, pagal kuriuos susitikimas prie degalinės vyko šeimininko – A. B. iniciatyva. Teisiamojo posėdžio metu A. B. parodė, kad su A. B. pabendrauja, susitinka, neseniai kartu su juo dalyvavimo draugo vaiko gimtadienyje. Pats teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. B. parodė, kad susitikimo degalinėje metu jis bandė padėti draugiškai susitaikyti. Be to, liudytojas A. B. teisme parodė, kad iš P. K. žodžių jis suprato, kad konflikto metu kažkas rėkavo, kad R. M. puolė A. B., kad A. B. gindamasis turbūt smogė, A. B. gynėsi, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apie tokias aplinkybes parodymų P. K. nedavė ir jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, o tai, kad R. M. A. B. sudavė gindamasis A. B. galėjo sužinoti tik iš A. B.. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teismui abejoti liudytojo A. B. parodymų patikimumu, nes jį sieja draugiški santykiai su A. B., jo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, tame tarpe ir liudytojo P. K. parodymams, kuriais nesivadovauti teismas neturi pagrindo. Kaltinamojo versijos, kad įvykio metu R. M. jam sudavė į veidą, nepatvirtina nukentėjusiojo R. M. parodymai, liudytojo P. K. parodymai, kaltinamojo A. B. elgesys po smūgio R. M. sudavimo bei tai, kad įvykio metu ar iškart po įvykio ant kaltinamojo veido nebuvo sužalojimų, dėl kurių jis iškart būtų turėjęs kreiptis į gydymo įstaigą.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis A. B. 2022 m. gegužės 12 d. apie 10:30 val., statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju R. M. metu sudavė R. M. kumščiu vieną smūgį į veidą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, kur gulinčiam nukentėjusiajam bandė suduoti dar vieną smūgį kumščiu į kūną, bet buvo sustabdytas P. K., tuo padarė R. M. daugybinius veido dešinės pusės kaulų, skruostikaulio, viršutinio žandikaulio, apimant akiduobės apatinę ir vidinę sieneles bei nosies kaulų lūžius su kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuose veido audiniuose, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrinka ilgam (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. M. sveikatą, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. B., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, į tai, kad jis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad A. B. yra nevedęs, dirbantis, nebaustas administracine tvarka, praeityje teistas, taip pat ir už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, teistumai išnykę. Byloje nėra duomenų apie A. B. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. B. paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę. A. B. skirtinas bausmės terminas, artimas sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui.

BK 75 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

A. B. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimas jau yra taikytas anksčiau, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu, padaręs BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Baudžiamajame įstatyme nėra reikalavimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam taikyti tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nuartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014).

A. B. dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai teisiamas ne pirmą kartą, ir nors teistumas dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra išnykęs, tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. A. B. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kas rodo, kad jis teigiamų išvadų nepadarė ir nepakeitė savo elgesio socialiai priimtinu, jo požiūris į įstatymo saugomas vertybes liko nepasikeitęs, todėl teismo vertinimu byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti bausmės vykdymo atidėjimą A. B.. Vien tai, kad A. B. dirba, turi (duomenys neskelbtini), įvertinus jo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, negali būti pripažinta itin svarbiu motyvu, leidžiančiu manyti, kad A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Kiti klausimai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 240,94 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl ieškinys laikomas pagrįstas ir iš kaltinamojo priteistina 240,94 Eur žala nukentėjusiojo R. M. gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 ir 6.263 straipsniai).

Tenkintinas ir civilinio ieškinio reikalavimas iš A. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 5 procentų metines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos atžvilgiu priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.

Nukentėjusysis R. M. teisme pateikė 3 500 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad jam padarė neturtinę žalą, nes negalėjo dirbti, moralinę žalą padarė, jautė pažeminimą, niekur negalėjo išeiti, gulėjo daugiau nei savaitę ligoninėje ir gydėsi gan ilgai. Su mėlynu veidu ilgai negalėjo išeiti, kokias 2 savaites tai tikrai, tai jau po ligonės ir taip dar gydymas tęsėsi, vaikščiojo pas medikus. Gydymas pasibaigė rugsėjo mėnesį. Lankėsi pas šeimos gydytoją, neuropatologas buvo, akių gydytojas ir dabar eis pas nosies, nes dar gydymas tęsis, gydymas dar nebaigtas. Jaučia liekamuosius reiškinius. Po akim buvo pjauta ir jaučia po akim dirginimą. Stresas, šokas pasireiškė tuo, kad negalėjo išeiti į gatvę, nei dirbti, galva svaigsta, į šviesą negalėjo žiūrėti, gulėjo ligoninėje savaitę. Jautė pažeminimą, kodėl jis taip žemino. Bejėgiškumas, tai, kad buvo sužalotas.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (pavyzdžiui, nutartis Nr. 2K-68/2008), jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo A. B. smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį R. M. turėjo neigiamų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai, iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo parodymų galima daryti išvadą, kad jis ir iki šiol jaučia jam sukelto sužalojimo pasekmes, sužalojimai turį įtakos jo gyvenimo kokybei. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisėtų interesų ir lūkesčių pusiausvyrą, į Lietuvos teismų suformuotą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą), sprendžia, kad R. M. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos pagrįstas iš dalies, todėl jo prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina iki 2 500 Eur.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus naikintina.

Kompaktinė plokštelė su Bendrojo pagalbos centro įrašu paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį ir priteisti iš A. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 240,94 (du šimtus keturiasdešimt eurų ir 94 centus) Eur nukentėjusiojo R. M. gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo R. M. civilinį ieškinį ir iš A. B. R. M. priteisti 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.