- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-14-618/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palūkanų, išieškojimo išlaidų, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 11 046,25 Eur skolos likutį pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras; 376,81 Eur palūkanas; 40 Eur išieškojimo išlaidas; 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pagal PVM sąskaitas faktūras pardavė atsakovei jos pasirinktas prekes už bendrą 11 525,9 Eur sumą. Atsakovei buvo suteiktas 45 dienų mokėjimo atidėjimo terminas. Nepaisant raginimų, atsakovė savo finansinę prievolę įvykdė tik iš dalies ir su ieškove iki galo neatsiskaitė, o įsiskolinimo suma sudaro 11 046,25 Eur. Nuo prašomos priteisti 11 046,25 sumos ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2022 m. kovo 28 d., kurias sudaro 376,81 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė jau yra praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovė yra įgijusi teisę į 40 Eur sumos išieškojimo išlaidų kompensavimą, jas prašo priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad nesutinka su prašoma priteisti suma, prašo: sumažinti ieškovei priteistiną skolą 6 042,25 Eur suma, t. y. teigia, kad skolos sumą sudaro 5 004,00 Eur. Be to, prašo sumažinti ieškovei priteistinas iš atsakovės palūkanas 208,58 Eur suma, t. y. teigia, kad priteistinas palūkanų dydis – 168,23 Eur. Be to, prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad neginčija to, kad ieškinio pateikimo metu nėra iki galo atsiskaityta pagal tarp šalių 2021 m. vasario 22 d. sudarytą sutartį Nr. 210222 VB/TER (toliau – Sutartis), tačiau atsakovė nesutinka, kad skolos likutis pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras yra 11 046,25 Eur. Atsakovė nesutinka, kad į skolos sumą turi būti įskaičiuojama 2021 m. birželio 4 d. sąskaitos faktūros Nr. KVB056236 suma – 6 042,25 Eur. Atsakovė paaiškino, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. kovo 31 d. buvo sudaryta įkeitimo sutartis, kuria buvo užtikrinti atsakovės įsipareigojimai, kylantys iš sutarties (toliau – Įkeitimo sutartis). Sutartis buvo užtikrinta 66 195,11 Eur įkeitimu. Ieškovė jau kreipėsi dėl pasinaudojimo įkeitimu. Notaro išduotame vykdomajame rašte nurodyta, kad iš atsakovės išreikalautina: 1) 52 751,20 Eur dydžio negrąžinta paskolos suma; 2) 0,2 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną ir kitos išlaidos (notaro atlyginimas už vykdomojo rašto įrašo atlikimą, 6 proc. dydžio metinės palūkanos). 2022 m. sausio 3 d. antstolis K. K. atsakovei pateikė raginimą įvykdyti sprendimą ir nurodė, kad bendra išieškotina suma yra 78 172,45 Eur (52 751,20 Eur skola, 151,07 Eur notaro atlyginimas, 25 005,48 Eur palūkanos). Atsakydama į tai atsakovė pateikė antstoliui K. K. skundą dėl patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, skunde nurodė, kad įkaito davėjui (atsakovei) Sutarties pagrindu buvo išrašytos sąskaitos faktūros: Nr. KVB054541, Nr. KVB054540, Nr. KVB054539 ir Nr. KVB056236. Tai reiškia, kad šios pateiktos sąskaitos faktūros patenka į Įkeitimo sutartyje numatytą užtikrinimo sumą. Taigi, sąskaita faktūra Nr. KVB056236 (6521,90 Eur) yra užtikrinta įkeitimu (Įkeitimo sutartimi) ir dėl pagal šią sąskaitą atsiradusios skolos ieškovė jau kreipėsi, o antstolis yra pradėjęs išieškojimo procedūras. Ieškovė, teikdama ieškinį ir į reikalaujamą priteisti skolos sumą įskaičiuodama ir sąskaitoje faktūroje Nr. KVB056236 nurodytą sumą, reikalauja dvigubo apmokėjimo – siekia gauti mokėjimą pagal sąskaitą faktūrą Nr. KVB056236 pagal vykdomąjį raštą (pasinaudodama Įkeitimo sutartimi, į kurią ir buvo įtraukta ši sąskaita faktūra) ir kartu siekia atskirai teisme prisiteisti pagal tą pačią sąskaitą faktūrą tariamai atsiradusią skolą (ko nepadengia Įkeitimo sutarties užtikrinimo suma). Atsakovė neneigia, kad ši sąskaita faktūra yra neapmokėta, tačiau ji yra įtraukta į pagal vykdomąjį raštą išieškotinas sumas, todėl ieškovė negali jos reikalauti sumokėti ir kitu, papildomu, būdu kreipdamasi į teismą, t. y. negali gauti tos pačios sąskaitos apmokėjimo du kartus. Atsižvelgiant į tai, kad minėta sąskaita faktūra (Nr. KVB056236) buvo įtraukta į Įkeitimo sutartimi užtikrintą skolą ir yra išieškoma pagal vykdomąjį raštą, ieškovė neturi teisės reikalauti šios sąskaitos faktūros apmokėjimo ir kitu būdu (negali būti taikomas dvigubas mokėjimas pagal tą pačią sąskaitą). Todėl bendrai, išskaičiavus minėtą sąskaitą faktūrą, skolos sumą sudaro 5 004 Eur (11 046,25 Eur – 6042,25 Eur), kurios atsakovė neneigia. Kadangi sąskaita faktūra Nr. KVB056236 yra įtraukta į įkeitimo sutartį ir išieškoma pagal vykdomąjį raštą, ieškovė netinkamai apskaičiavo ir dėl skolos atsiradusias taikytinas palūkanas, kadangi neturi būti skaičiuojamos ir pagal šią sąskaitą faktūrą atsiradusios palūkanos. Tai reiškia, jog ieškovės priskaičiuotos palūkanos privalo būti mažinamos 208,58 Eur ir yra ne didesnės nei 168,23 Eur (376,81 Eur – 208,58 Eur).
3. Ieškovė pateikė dubliką į atsakovės atsiliepimą, jame nurodė, jog nesutinka su atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Paaiškino, kad atsakovės ginčijama PVM sąskaita faktūra Nr. KVB056236 nėra ir nebuvo įtraukta nei į 2021 m. kovo 31 d. įkeitimo sutartį (notarinio registro Nr. 1894), kurios identifikacinis kodas yra 2022021002053, nei į jokį kitą įkeitimo sandorį. Minėtos sąskaitos suma nėra išieškoma ir pagal jokį kitą vykdomąjį dokumentą. Atsakovė teisingai nurodo, kad ieškovė iki šios dienos jau yra pasinaudojusi įkeitimu. Notaro išduotame vykdomajame rašte nurodyta, kad iš atsakovės išreikalautina: 1) 52 751,20 Eur dydžio negrąžinta skolos suma; 2) 0,2 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną ir kitos išlaidos (notaro atlyginimas už vykdomojo rašto įrašo atlikimą, 6 proc. dydžio metinės palūkanos). 2022 m. sausio 3 d. antstolis K. K. atsakovei pateikė raginimą įvykdyti sprendimą ir nurodė, kad bendra išieškotina suma yra 78 172,45 Eur (52 751,20 Eur skola, 151,07 Eur notaro atlyginimas, 25 005,48 Eur palūkanos). Notaro išduotame vykdomajame rašte išieškoma skolos suma susidaro iš atsakovės neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų: Nr. KVB054539 – 13 001,83 Eur; Nr. KVB054540 – 18 056,49 Eur; Nr. KVB054541 – 21 692,88 Eur. Bendra suma 52 751,2 Eur. Atsakovė kartu su atsiliepimu pateiktuose prieduose nurodo tas pačias aplinkybes ir tą pačią antstolio išieškomą skolos sumą, t.y. 52 751,2 Eur, tačiau juose nenurodo konkrečių sąskaitų. Vienintelis atsakovės pateiktas dokumentas, kuriame minima atsakovės ginčijama PVM sąskaita faktūra, yra 2021-12-14 pačios atsakovės klaidingai parengtas skundas dėl patvarkymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Tai akivaizdi atsakovės buhalterinių skaičiavimų klaida, nes, sutinkant su pačios atsakovės argumentais, antstolio išieškoma suma pagal vykdomąjį raštą turėtų būti didesnė ir sudaryti 58 793,45 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė turi ir daugiau skolų ieškovei.
4. Atsakovė pateikė tripliką į ieškovės dubliką, jame nurodė, kad nesutinka su ieškovės paaiškinimu ir toliau laikosi pozicijos, kad ieškovė netinkamai skaičiuoja skolos dydį. Paaiškino, kad ieškovė dublike nurodo, neva sąskaita Nr. KVB056236 nėra užtikrinta įkeitimu ir tai yra atsakovės buhalterinių skaičiavimų klaida. Atsakovės įsitikinimu, pati ieškovė, galbūt siekdama pasipelnyti atsakovės sąskaita, netinkamai skaičiuoja atsakovės skolą ir tvarko savo buhalteriją. Atsakovei neaišku, iš kur yra gaunama pagal sąskaitą faktūrą Nr. KVB054539 13 001,83 Eur suma, nors pačioje sąskaitoje nurodyta 21 692,88 Eur. Pagal ieškovės siųstus priminimus dėl skolų suderinimo, 2021 m. balandžio 30 d. buvo nurodyta, kad skola pagal sąskaitą faktūrą Nr. KVB054539 yra 21 692,88 Eur. Tuo tarpu 2021 m. lapkričio 30 d. pagal tą pačią sąskaitą faktūrą nurodoma suma – 13 001,83 Eur. Atsakovei nėra aišku, kaip pagal atsakovės atliekamus mokėjimus ieškovė pasidengia esančias skolas, pavyzdžiui, nuskaičiuoja dalį nuo sąskaitos faktūros Nr. KVB054539, nenuskaičiuoja nuo sąskaitų faktūrų Nr. KVB054540, Nr. KVB054541 ir toliau nuskaičiuoja jau dalį nuo dar vėliau išrašytų sąskaitų faktūrų, t. y. pavyzdžiui, nuo Nr. KVB056236. Atsakovės teigimu, ieškovė netinkamai tvarko buhalteriją, atsakovės vykdomais mokėjimais dengdama ne seniausias skolas, o „pasirinktinai“, ir nepagrįstai kaltina atsakovę elgiantis nesąžiningai, netinkamai atliekant buhalterinius skaičiavimus. Dėl šios priežasties ir yra akivaizdus ieškovės ir atsakovės buhalterijos nesutapimas, kada ieškovė ir atsakovė skirtingai skaičiuoja skolos dydį, sumas, kurios patenka į Įkeitimo sutartį, kurios yra sumokėtos, o kurios ne. Ieškovė galbūt netinkamai į apskaitą įtraukia gaunamus mokėjimus ir dėl to netinkamai skaičiuoja skolos dydį, tai galima nustatyti ir iš jos veiksmų – pakartotinio reikalavimo sumokėti skolą, kuri jau buvo sumokėta. Kaip matyti iš banko išrašo, atsakovė yra sumokėjusi 26 000 Eur pagal įkeitimo sutartį Nr. ML-478. Ieškovė šį mokėjimą įskaitė ir, atsakovės įsitikinimu, šiuo mokėjimu turėjo būti padengtos sąskaitos faktūros, kurios buvo išrašytos po sąskaitos faktūros Nr. KVB054541 ir kurios nedetalizuojamos dublike pateiktame skolos sąraše. Tačiau net ir ieškovei gavus mokėjimą pagal įkeitimo sutartį, atsakovė ir toliau gauna antstolio patvarkymus dėl išieškomos 25 956,63 Eur skolos ir delspinigių. Ieškovė negali reikalauti dvigubo apmokėjimo. Atsakovė prašo įpareigoti ieškovę į bylą pateikti rašytinius įrodymus – išrašus iš buhalterijos, kurie leistų nustatyti, iš kur kildinama reikalaujamo dydžio skola, ir leistų suprasti, kaip ieškovė į apskaitą įtraukia atsakovės atliekamus mokėjimus ir kurios sąskaitos faktūros patenka į Įkeitimo sutartį, o kurios ne.
5. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme teikė prašymą dėl sunkios finansinės padėties išdėstyti sprendimo vykdymą šešių mėnesių laikotarpiui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovės 11 046,25 Eur skolos, 376,81 Eur palūkanų, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 8 procentų procesines palūkanas už priteistą 11 463,06 Eur sumą nuo 2022 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 639,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Teismo sprendimo pagrindiniai motyvai:
6.1. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė tinkamai prievolės – laiku ir visiškai atsiskaityti už ieškovės pateiktas prekes – neįvykdė. Atsakovė liko skolinga ieškovei 11 046,25 Eur, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė prašomą 11 046,25 Eur dydžio skolą, kuri susidarė PVM sąskaitų faktūrų, kurių numeriai: KVB056236, KVB056237, KVB056366, KVB056656, KVB05803, pagrindu.
6.2. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė laiku neįvykdė savo prievolių, iš atsakovės už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą priteisė 6 procentų dydžio palūkanas, t. y. 376,81 Eur sumą, pagal ieškovės pateiktą palūkanų apskaičiavimą.
6.3. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 40 Eur išieškojimo išlaidų pagrįstas, nes atsakovė neatsiskaitė už ieškovės parduotas prekes.
6.4. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 8 procentų metines procesines palūkanas taip pat pagrįstas ir tenkintinas.
6.5. Teismas netenkino atsakovės prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jos turtinė padėtis sunki. Nurodė, kad atsakovei sąskaitų apmokėjimas buvo numatytas su 45 dienų atidėjimu, o šiuo metu minėtų sąskaitų apmokėjimo terminas viršija vienerius metus.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą, prašymą tenkinti ir sprendimą išdėstyti. Apeliacinio skundo pagrindiniai motyvai:
Atsiliepimas
7.1. Atsakovė nurodo, kad prašymas pirmosios instancijos teismui išdėstyti sprendimo vykdymą buvo grindžiamas egzistuojančiomis nepalankiomis aplinkybėmis – apyvartinių lėšų trūkumu. Atsakovė neturi objektyvių galimybių teismo sprendimą nedelsiant įvykdyti, šiuo metu vykdo įvairias rangos sutartis, tačiau dėl ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių darbų vykdymas ir atsiskaitymas už darbus yra sustojęs. Be to, nurodo, kad darbai, kuriuos atsakovė yra įsipareigojusi atlikti pagal sutartis, yra projektavimo stadijoje, todėl pagal jas atsakovė negauna pajamų.
7.2. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, neturėjo vertinti ieškovės finansinės padėties, kuri buvo 2021 m., tačiau turėjo vertinti, ar atsakovės nurodomos priežastys leidžia daryti išvadą, kad yra susidariusios nepalankios aplinkybės įvykdyti sprendimą. Nepalankiai susiklosčiusias sąlygas atsakovė pagrindė.
Šalies argumentai
7.3. Pažymi, kad prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą buvo siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros. Atsakovė prašė atidėti mokėjimo terminą šešių mėnesių laikotarpiui, kad nuo pirmo mėnesio atsakovė atsiskaitytų su ieškove per šešis mėnesius, per kuriuos būtų atlikti šeši mokėjimai.
7.4. Nurodo, kad teismas turėjo pasiūlyti atsakovei pateikti įrodymus, kurie patvirtintų susidariusią situaciją, jeigu manė tai esant reikalinga.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo prašo apeliacinį skundą atmesti. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindiniai motyvai:
8.1 Atsakovė savo skunde nutyli aplinkybes, kad šiuo metu ji patiria itin didelių finansinių sunkumų ir Šiaulių apygardos teismas yra priėmęs nutartį iškelti atsakovei nemokumo bylą civilinėje byloje Nr. eB2-502-856/2022. Akivaizdu, kad išdėsčius sprendimo vykdymą bus apsunkintas jo vykdymas, nes atsakovė tiesiog negalės jo vykdyti nuo pirmos dienos ir tai iš esmės pažeis ieškovės kaip kreditorės interesus ir lūkesčius.
8.2 Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė taip pat turi įvairių finansinių įsipareigojimų tiek kredito įstaigoms, tiek ir savo tiekėjams ir atsakovės nevykdomos piniginės prievolės gali turėti ir turės rimtų pasekmių ieškovės galimybėms tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus kredito įstaigoms bei tiekėjams.
8.3 Suteikus atsakovei galimybę įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus dalimis bus patenkintas tik pačios atsakovės interesas atidėti ir taip nepateisinamai ilgai vėluojamas vykdyti prievoles ir galbūt nesusigadinti savo finansinės reputacijos. Ieškovei negavus piniginių lėšų iš atsakovės nedelsiant, tai neigiamai atsilieps ieškovei, kadangi teismo sprendimo išdėstymas gali nulemti ieškovės veiklos sutrikdymą, ieškovei reikės ieškoti papildomų finansavimo šaltinių siekiant nevėluoti atlikti mokėjimų savo tiekėjams ir kredito įstaigoms, pradelsus mokėjimus bus sugadinta ieškovės finansinė reputacija, kredito įstaigos gali nutraukti bendradarbiavimą, tiekėjai gali sumažinti mokėjimo už prekes atidėjimo laikotarpį ir atsirasti kitų neigiamų pasekmių.
8.4 Atsakovės argumentai, kad galbūt ji su ieškove ketina atsiskaityti iš būsimų sandorių, vertintini itin kritiškai, nes atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tokius sandorius. Atvirkščiai, iš viešai prieinamų šaltinių matyti, kad atsakovė skolinga socialinio draudimo biudžetui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsakovei šiuo metu teismuose iškeltos 25 bylos dėl skolos priteisimo ir kt. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė yra piktybinė skolininkė ir nevykdo prievolių ne tik ieškovei, bet ir kitiems kreditoriams. Taigi visi atsakovės teiginiai turėtų būti vertinami tik kaip subjektyvios atsakovės interpretacijos, pateiktos siekiant piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir suklaidinti teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
11. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, kvestionuojamas tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumas ir pagrįstumas, todėl, neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau ir bus pasisakoma tik šiuo aspektu.
12. Pirmiausiai atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.
13. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Taigi, visiškai nepagrįstas ir atmestinas atsakovės teiginys, kad teismas nepareikalavo iš atsakovės įrodymų, kurie pagrįstų jos prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Atsakovė teikdama apeliacinį skundą taip pat nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie pagrįstų jos prašyme nurodytas aplinkybes.
14. Nesutikdama su Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą šešių mėnesių laikotarpiui, atsakovė nurodo, kad šiuo metu neturi galimybių visą priteistą sumą sumokėti, kadangi susiduria su finansiniais sunkumais, konkrečiai su apyvartinių lėšų trūkumu. Papildomai atsakovė nurodo, kad yra sudariusi rangos darbų sutarčių, kurios yra dar tik projektų rengimo stadijoje, ir dėl šios priežasties iš naujų projektų dar negauna pajamų. Mano, kad teismas, siekdamas abiejų šalių interesų pusiausvyros, turėjo galimybę tenkinti prašymą ir išdėstyti sprendimo vykdymą šešių mėnesių laikotarpiui. Pažymėjo, kad teismas galėjo pasireikalauti papildomų duomenų, jei manė esant būtina, kad pagrįstų atsakovės prašymą.
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą.
16. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai.
17. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas prašymą, situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.
18. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes: 1) į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių; 2) turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą; 3) taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog paprastai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu (tokiu atveju dėl jo pagrįstumo pasisakoma teismo sprendimu) arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios. Priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus. Skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos, bet iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. Be to, ir vykdymo procese skolininkas turi teisę prašyti vykdomąjį dokumentą vykdančio antstolio atidėti vykdymo veiksmus ar sudaryti taikos sutartį su išieškotoju. Vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindu tokį prašymą atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).
21. Nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad yra sudarytos rangos darbų sutartys. Akcentuodama apyvartinių lėšų trūkumą atsakovė nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų. Nei su prašymu, nei su apeliaciniu skundu atsakovė nepateikė duomenų, galinčių apibūdinti tikrąją atsakovės turtinę padėtį, visumos, t. y. išrašų iš Turto registro apie visą jos valdomą ar paskutiniu laikotarpiu valdytą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, duomenų apie turimas / turėtas pinigines lėšas banko sąskaitose ir jų pokyčius, apie gaunamas pajamas, turimas išlaidas ir panašiai, o tai reiškia, kad apskritai nebuvo įrodyta, jog atsakovė neturi finansinių galimybių teismo sprendimą įvykdyti nenukrypstant nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų įmanoma nustatyti jos tikrąją finansinę padėtį ir spręsti, ar jos prašomas sprendimo išdėstymo būdas yra apskritai įgyvendinamas. Nepateikus duomenų negalima vertinti atsakovės finansinės padėties perspektyvos. Išdėsčius atsakovei sprendimo vykdymą šešių mėnesių laikotarpiui ne tik nebus užtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir bus pažeisti ieškovės interesai ir lūkesčiai kuo greičiau atgauti priteistą sumą, o atsakovei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, nebūtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, būtų pažeisti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai.
22. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė iki šiol nėra atlikusi jokių veiksmų (nepateikta duomenų, kad prievolė ieškovei yra vykdoma bent iš dalies), kurie galėtų patvirtinti jos ketinimų rimtumą ir realumą. Vien tik atsakovės noras galbūt išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti prioritetą jos interesams prieš teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą.
23. Bet kuriuo atveju teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą, netgi manant, jog skolininko finansinė padėtis yra sunki, yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1201-178/2016 ir kt.).
24. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, o ir atsakovė nepateikė jokių duomenų apie minimų rangos sutarčių sudarymą, apie tai, kokias pajamas ji planuoja gauti, nepateikė duomenų apie tai, ar turi debitorių, nepateikė visiškai jokių duomenų, kuriuos įvertinus būtų galima padaryti išvadą apie tai, kad atsakovės finansinė būklė ateityje pagerės. Nesant objektyvių duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis ateityje pagerės, kad ji bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą per 6 mėnesių išdėstymo laikotarpį, išlieka grėsmė, jog nebus užtikrinta tinkama bylos šalių interesų pusiausvyra, bus pažeistas ieškovės teisėtas lūkestis, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas bus įvykdytas per trumpiausią įmanomą laiką. Dėl nurodytos priežasties CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netaikytina.
25. Sprendimo įvykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą. Skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, remiantis atsakovės prašyme nurodytais motyvais, nepateikus visiškai jokių įrodymų, kurie pagrįstų sudėtingą atsakovės finansinę būklę, sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir kitos šalies, šiuo atveju ieškovės, teisėtų lūkesčių pažeidimą. Atsakovė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju yra susidariusios išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atidėjimo institutą, todėl atsakovės prašymas atmetamas.
27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir tai, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė konkrečių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad ji per šešis mėnesius turės galimybę įvykdyti teismo sprendimą dalimis, sumokėdama ieškovei ne tik priteistą sumą, bylinėjimosi išlaidas, bet ir apskaičiuotas palūkanas (neskaičiuojant sprendimo išdėstymo laikotarpio), prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą negali būti tenkinamas (CPK 12, 178, 284 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
29. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.