Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-113-606/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-05-09
Bylos Nr.: 1A-113-606/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-38726-2017-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Savinijus Katauskas, Edita Lapinskienė, Regina Bertašienė
Nukentėjusysis: R. P.
Nuteistasis: R. B.
Kaltinamasis: G. B.
Advokatai: Alvydas Kvaščevičius, Juozapas Surblys, Juta Kareivė

Kategorijos

1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-113-606/2019

Teisėja Rasa Stonkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38726-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.2.14.5.2.1.; 1.2.16.4.1.; 1.2.18.2. 1.2.18.3.; 1.2.14.5.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko,

sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui,nukentėjusiojo R. P. atstovei advokatei Jutai Kareivei,nuteistajai R. B., jos gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,išteisintajam G. B., jo gynėjui advokatui Juozapui Surbliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Veito apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. B., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

R. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto prisijungimo prie R. P. banko sąskaitos pervedant 1150 Eur į savo banko sąskaitą) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėtos finansinės operacijos inicijavimo pervedant 1150 Eur iš R. P. banko sąskaitos) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams,

Žemesnės instancijos teismas

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (1150 Eur įgijimas apgaule) – laisvės atėmimu vieneriems metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto prisijungimo prie kredito bendrovių informacinės sistemos pasikėsinant apgaule įgyti 26500 Eur) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,

Žemesnės instancijos teismas

pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėtos finansinės operacijos inicijavimo pervedant registracijos mokestį iš R. P. banko sąskaitos) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas apgaule įgyti 26500 Eur) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais, paskirti įpareigojimai – per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš O. S. ir R. B. priteisti solidariai R. P. 2019,26 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš O. S. ir R. B. priteista solidariai valstybei 567,70 Eur proceso išlaidoms už nukentėjusiajam R. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo metu atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir O. S., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. B. buvo kaltinamas, tačiau išteisintas dėl to, kad neteisėtai laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir neteisėtai atliko finansines operacijas, panaudodamas elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei apgaule savo naudai pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą:

1.1. jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. B., 2017 m. sausio 24 d. 12.49 val., būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas R. B. neteisėtai įgytus R. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP (duomenys neskelbtini), kartu su R. B. sukūrė R. P. vardu asmeninį profilį interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) bei R. P. vardu kredito bendrovei (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką 3000 Eur kreditui gauti, po to iš nukentėjusiojo R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 0,01 Eur registracijos mokestį, tačiau paraiška buvo atmesta, nes nepakako R. P. pajamų norimai paskolai gauti.

1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su R. B., 2017 m. sausio 24 d. 15.03.07 val., būdamas (duomenys neskelbtini), panaudodamas R. B. neteisėtai įgytus R. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), kartu su R. B. sukūrė R. P. vardu asmeninį profilį interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) bei R. P. vardu kredito bendrovei (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką 5000 Eur kreditui gauti, po to iš nukentėjusiojo R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 0,01 Eur registracijos mokestį, tačiau kreditas suteiktas nebuvo.

1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su R. B., 2017 m. sausio 24 d. 15.08 val., būdamas (duomenys neskelbtini), panaudodamas R. B. neteisėtai įgytus R. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), kartu su R. B. sukūrė R. P. vardu asmeninį profilį interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) bei R. P. vardu kredito bendrovei kredito unijai (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką 10 000 Eur kreditui gauti, po to iš nukentėjusiojo R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į kredito unijos (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 0,01 Eur registracijos mokestį, tačiau kreditas nebuvo išduotas, nes asmens gaunamos pajamos buvo per mažos.

1.4. Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su R. B., 2017 m. sausio 24 d. 13.08 val. ir 18.36 val., būdamas savo namuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas R. B. neteisėtai įgytus R. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP (duomenys neskelbtini), kartu su R. B. sukūrė R. P. vardu asmeninį profilį interneto tinklapiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei R. P. vardu kredito bendrovei (duomenys neskelbtini) pateikė paraiškas 5000 Eur ir 1000 Eur kreditui gauti, po to iš nukentėjusiojo R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 0,01 Eur registracijos mokestį, tačiau paraiška buvo atmesta.

1.5. Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su R. B., 2017 m. sausio 25 d. 10.23.31 val. būdamas savo namuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas R. B. neteisėtai įgytus R. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP (duomenys neskelbtini), kartu su R. B. prisijungė prie R. P. vardu sukurto asmeninio profilio interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) bei R. P. vardu kredito bendrovei (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką 1000 Eur kreditui gauti, po to iš nukentėjusiojo R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 0,01 Eur registracijos mokestį, tačiau kreditas suteiktas nebuvo.

1.6. Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su R. B., 2017 m. sausio 31 d. 16.30.10 val., būdamas savo namuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas R. B. neteisėtai įgytus R. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP (duomenys neskelbtini), kartu su R. B. sukūrė R. P. vardu asmeninį profilį (duomenys neskelbtini) interneto tinklalapyje bei R. P. vardu kredito bendrovei (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką 1500 Eur kreditui gauti, po to iš nukentėjusiojo R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) du kartus pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, po 0,01 Eur registracijos mokestį, tačiau kreditas suteiktas nebuvo.

1.1.1. Taigi G. B. buvo kaltinamas, tačiau išteisintas dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. B., neteisėtai laikė R. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) priklausančius 3000 eurų, (duomenys neskelbtini) priklausančius 6000 eurų, Kredito unija (duomenys neskelbtini) priklausančius 10 000 eurų, (duomenys neskelbtini) priklausančius 6000 eurų, (duomenys neskelbtini) priklausančius 1500 eurų, iš viso 26 500 eurų.

2. R. B. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti:

2.1. 2017 m. sausio 24 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdama bendrininkų grupe su O. S., būdama O. S. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), kur pastarasis melagingai teigdamas R. P., kad norint įsidarbinti reikalinga paskola, o paskolai gauti reikalingi elektroninės bankininkystės duomenys, taip pastarąjį suklaidino, ir R. P. 2017 m. sausio 24 d. 11.56 val. AB „Swedbank“ banko filiale, (duomenys neskelbtini), banke atnaujino savo elektroninės bankininkystės duomenis ir gavo voke supakuotus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

2.2. Tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, R. B. melagingai teigdama, R. P., kad voką su elektroninės bankininkystės duomenimis ji pasaugos ir po mėnesio jam grąžins, o R. P. nesuvokdamas, kam reikalingi šie duomenys, voką su jam priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, elektroninės bankininkystės prisijungimo identifikavimo kodu, slaptažodžiu ir saugos kodų kortele perdavė R. B., ji šiuos duomenis laikė, iki kol naudojosi neteisėtiems prisijungimams.

2.1.1. Taigi R. B. veikdama bendrai grupe su O. S. neteisėtai įgijo ir laikė svetimus, R. P. vardu išduotus „Swedbank“ sąskaitos elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

3. R. B. nuteista ir už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir neteisėtai atliko finansinę operaciją, panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:

3.1. 2017 m. sausio 24 d. 16.52 val., veikdama bendrininkų grupe su O. S., būdama R. B. namuose (duomenys neskelbtini), panaudodama neteisėtai įgytus R. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pažeisdama informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP (duomenys neskelbtini), kartu su O. S. prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir iš R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į R. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, pervedė 1150 Eur, iš jų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. vasario 2 d. ji (R. B.) apsipirkdama parduotuvėse ir kavinėse išleido 250 eurų bei 2017 m. vasario 1 d. bankomate (duomenys neskelbtini), per du kartus išgryninusi 900 eurų perdavė O. S.. Tokiu būdu R. B., veikdama bendrininkų grupe su O. S., neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai atliko finansinę operaciją, panaudodama svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei apgaule savo naudai įgijo R. P. priklausančius 1150 eurų.

4. R. B. nuteista ir už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir neteisėtai atliko finansines operacijas, panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei apgaule savo naudai pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą:

4.1. 2017 m. sausio 24 d. 12.49 val., būdama savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudodama neteisėtai įgytus R. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir pažeisdama informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP (duomenys neskelbtini), sukūrė R. P. vardu asmeninį profilį interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) bei R. P. vardu kredito bendrovei (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką 3000 Eur kreditui gauti, po to iš nukentėjusiojo R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 0,01 Eur registracijos mokestį, tačiau paraiška buvo atmesta, nes nepakako R. P. pajamų norimai paskolai gauti.

4.2. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2017 m. sausio 24 d. 15.03.07 val., R. B., būdama (duomenys neskelbtini), panaudodama neteisėtai įgytus R. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir pažeisdama informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), sukūrė R. P. vardu asmeninį profilį interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) bei R. P. vardu kredito bendrovei (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką 5000 Eur kreditui gauti, po to iš nukentėjusiojo R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 0,01 Eur registracijos mokestį, tačiau kreditas suteiktas nebuvo.

4.3. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2017 m. sausio 24 d. 15.08 val., R. B., būdama (duomenys neskelbtini), panaudodama neteisėtai įgytus R. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir pažeisdama informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), sukūrė R. P. vardu asmeninį profilį interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) bei R. P. vardu kredito bendrovei Kredito unijai (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką 10 000 Eur kreditui gauti, po to iš nukentėjusiojo R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į kredito unijos (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 0,01 Eur registracijos mokestį, tačiau kreditas nebuvo išduotas, nes asmens gaunamos pajamos buvo per mažos.

4.4. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2017 m. sausio 24 d. 13.08 val. ir 18.36 val. R. B., būdama savo namuose (duomenys neskelbtini), panaudodama neteisėtai įgytus R. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir pažeisdama informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP (duomenys neskelbtini), sukūrė R. P. vardu asmeninį profilį internetiniuose tinklalapiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei R. P. vardu kredito bendrovei (duomenys neskelbtini) pateikė paraiškas 5000 Eur ir 1000 Eur kreditui gauti, po to iš nukentėjusiojo R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 0,01 Eur registracijos mokestį, tačiau paraiška buvo atmesta.

4.5. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2017 m. sausio 25 d. 10.23.31 val. R. B., būdama savo namuose (duomenys neskelbtini), panaudodama neteisėtai įgytus R. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir pažeisdama informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP (duomenys neskelbtini), prisijungė prie R. P. vardu sukurto asmeninio profilio interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) bei R. P. vardu kredito bendrovei (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką 1000 Eur kreditui gauti, po to iš nukentėjusiojo R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 0,01 Eur registracijos mokestį, tačiau kreditas suteiktas nebuvo.

4.6. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2017 m. sausio 31 d. 16.30.10 val. R. B., būdama savo namuose (duomenys neskelbtini), panaudodama neteisėtai įgytus R. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir pažeisdama informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP (duomenys neskelbtini), sukūrė R. P. vardu asmeninį profilį (duomenys neskelbtini) interneto tinklalapyje bei R. P. vardu kredito bendrovei (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką 1500 Eur kreditui gauti, po to iš nukentėjusiojo R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) du kartus pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, po 0,01 Eur registracijos mokestį, tačiau kreditas suteiktas nebuvo.

4.1.1. Tokiu būdu R. B. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai atliko finansines operacijas, panaudodama svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) priklausančius 3000 eurų, (duomenys neskelbtini) priklausančius 6000 eurų, kredito unijai (duomenys neskelbtini) priklausančius 10000 eurų, (duomenys neskelbtini) priklausančius 6000 eurų, (duomenys neskelbtini) priklausančius 1500 eurų, iš viso 26500 eurų.

Šalies argumentai

5. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras K. Veitas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria G. B. išteisintas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, ir priimti naują nuosprendį – G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam dvejų metų dešimt mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pripažinti, kad R. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje (dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos ir neteisėto finansinių operacijų atlikimo, panaudojant elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei apgaule savo naudai pasikėsinus įgyti didelės vertės svetimą turtą), padarė veikdama bendrininkų grupe su G. B. ir kad ji kartu su G. B. sukūrė R. P. vardu asmeninius profilius. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors G. B. ir neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jis parodė, jog žinojo apie tai, kad žmona kreipėsi dėl kredito gavimo, tik iš pradžių nežinojo. Apie prisijungimus žinojo, nes sakė, kad paskambins į jo numerį. Keturios nusikalstamos veikos buvo padarytos 2017 m. sausio 24 d. 12.49 val., 13.08 val., 15.03.07 val., 15.08 val. ir 18.36 val., t. y. tą pačią dieną, kai visi keturi – nukentėjusysis R. P., nuteistieji O. S., R. B. ir išteisintasis G. B. – pas O. S. vartojo alkoholį, po to nukentėjusysis buvo įtikintas pasiimti kreditą bei elektroninės bankininkystės duomenis, juos iš jo paėmė R. B. ir, kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo vardu siuntė paraiškas į kredito bendroves dėl kreditų gavimo pastarajam nežinant. Iš bylos duomenų matyti, kad po to, kai nukentėjusysis gavo 1250 Eur kreditą, 2017 m. sausio 24 d. kartu su G. B. bankomate (duomenys neskelbtini), išsigrynino 100 Eur. Šią aplinkybę patvirtino ir pats G. B.. Be to, tą pačią dieną, kai visos, išskyrus 2017 m. sausio 25 d. ir 2017 m. sausio 31 d., paraiškos kreditams gauti buvo pateiktos kreditus teikiančioms bendrovėms, G. B. dėl kredito gavimo, prisistatydamas R. P. vardu, iš R. B. telefono bendravo su kredito bendrovės darbuotoja, ir tai rodo, jog jis jau nuo pat nusikalstamos veikos pradžios – 2017 m. sausio 24 d. – ne tik žinojo apie R. P. vardu kredito bendrovėms teikiamas paraiškas dėl kreditų gavimo, bet kartu su R. B. aktyviai dalyvavo darant šias nusikalstamas veikas. Be jo veiksmų R. B. nebūtų buvę galimybės vienai įvykdyti šių nusikalstamų veikų, nes paraiška buvo teikiama vyriška pavarde, t. y. R. P. vardu, todėl ir atsiliepti telefonu kreditus teikiančiai bendrovei turėjo vyras. Iš bylos duomenų matyti, jog G. B., kai R. P. vardu kalbėjo su kredito bendrovės darbuotoja, atsiliepė ne savo, o R. B. telefonu, ir tai patvirtina, jog tuo metu ji buvo šalia.

5.2. Apelianto tvirtinimu, BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir pažymi, kad teismas nuosprendyje vertindamas G. B. veiksmus, konstatuodamas, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, kad G. B. aktyviai prisidėjo prie nusikaltimo darymo, visiškai nevertino ir apskritai nuosprendyje nepasisakė dėl 2017 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) pateikto pokalbio garso įrašo. Šio pokalbio garso įrašas ir 2018 m. birželio 19 d. fonoskopinio tyrimo specialisto išvada Nr. 11-858(18), kurioje pateikta kategoriška išvada, jog su kreditus teikiančios bendrovės atstove kalbėjo būtent G. B., patvirtina jo tiesioginį dalyvavimą nusikalstamose veikose bendrininkų grupe su R. B.. Ir nors teisminio nagrinėjimo metu G. B. parodė, kad jis buvo paprašytas atsiliepti banko darbuotojui, nes pats matė, jog R. P. neprakalba, o O. S. kalba su ryškiu akcentu, tačiau tokie G. B. teiginiai neatitinka tikrovės. Iš bylos duomenų matyti, jog prieš tai, kai 2017 m. sausio 24 d. jis atsiliepė R. B. telefonu kredito bendrovės darbuotojai, nukentėjusysis R. P. tą pačią dieną sėkmingai telefonu bendravo su jam 1250 Eur kreditą teikiančios (duomenys neskelbtini) bendrovės darbuotoja.

5.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ir kiti teisiamajame posėdyje duoti išteisintojo G. B. parodymai neatitinka tikrovės. G. B. parodė, kad, kai sulaukė skambučio iš kreditų bendrovės, jis kažką pasakė, bet greitai nutraukė pokalbį. Tačiau 2017 m. gruodžio 14 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad G. B. pokalbis su (duomenys neskelbtini) bendrovės darbuotoja truko 1.40 minutės, ir šio pokalbio metu G. B. prisistatęs nukentėjusiojo R. P. vardu, kreditų bendrovės atstovei teikė melagingus duomenis apie tariamas R. P. pajamas, darbovietes, turimą verslo liudijimą, individualios veiklos pažymėjimą ir kt.

5.4. Prokuroro teigimu, teismas skundžiamu nuosprendžiu išteisindamas G. B. rėmėsi ir kitais duomenimis, kurių išsamiai neįvertino, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo izoliuotai vienus nuo kitų. Teisminio nagrinėjimo metu G. B. parodė, jog jis nesinaudoja elektroniniu paštu, tačiau moka naudotis ir naudojasi „Viber“ programėle. Kažkada sutuoktinė galbūt buvo sukūrusi jam elektroninį paštą, bet jis nežino jo adreso. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog pats G. B. tyrėjai nurodė, kad jam priklauso elektroninio pašto paskyra (duomenys neskelbtini). Be to, G. B. asmeniniame telefone yra naudojamos tiek programėlės „Facebook“, tiek „Viber“, kuriomis buvo vykdomi susirašinėjimai, taip pat yra sukonfigūruotas elektroninis paštas, jo paskyra (duomenys neskelbtini). Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, grįsdamas G. B. išteisinimą, iš esmės rėmėsi nuteistųjų O. S. ir R. B. parodymais, tačiau neįvertino kitų bylos duomenų, dėl kurių minėtų asmenų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad G. B. po nusikalstamų veikų padarymo telefoninio pokalbio metu aptarė su O. S., kad šis prisiimtų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, ir jis sutiko. O teisminio nagrinėjimo metu tiek O. S., tiek R. B. duoti prieštaringi parodymai tai akivaizdžiai patvirtino. Teisminio nagrinėjimo metu O. S. parodė, kad 2017 metų sausio mėnesį nebuvo Lietuvoje, sausio 27 d. – vasario 14 d. buvo Rygoje, paskui išvyko į Prahą, tačiau teismui patikslinus, kad paskutinis nusikalstamos veikos epizodas buvo 2017 m. sausio 31 d., nuteistasis O. S. pakeitė parodymus, teigė, jog 2017 m. visą sausio mėnesį buvo (duomenys neskelbtini). Teisminio nagrinėjimo metu nuteistoji R. B. parodė, kad G. B. nieko nežinojo apie kreditus, o pastarasis teigė priešingai. Tačiau teismas šių prieštaravimų neanalizavo ir nevertino.

5.5. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, prokuroras daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog G. B., veikdamas bendrininkų grupe su R. B., padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje.

5.5.1. Skiriant bausmę išteisintajam G. B., prokuroras prašo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą. Teigia, kad G. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su R. B. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). G. B. padarė keturias nusikalstamas veikas – vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 198¹ straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis), du tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 4 dalis) bei pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 2 dalis, BK 11 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant klausimą dėl bausmės rūšies parinkimo, atsižvelgtina į kaltinamojo G. B. asmenybę – teistas keturis kartus, vedęs, augina mažametį vaiką, nedirba, vidurinio išsilavinimo, baustas administracine tvarka keturis kartus, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė, siekdamas savanaudiškų paskatų – užvaldyti svetimą didelės vertės turtą. Todėl šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam G. B. paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę – laisvės atėmimą. G. B. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį skirtina vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (neteisėtas prisijungimas prie kredito bendrovių informacinės sistemos pasikėsinant apgaule įgyti 26500 Eur) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas finansinės operacijos inicijavimas pervedant registracijos mokestį iš nukentėjusiojo banko sąskaitos) – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas apgaule įgyti 26500 Eur) – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir skirtina subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir skirtina galutinė subendrinta dvejų metų dešimties mėnesių laivės atėmimo bausmė.

5.6. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinamajame akte, aprašant R. B. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, buvo nurodyta, kad ji visas šias nusikalstamas veikas padarė, veikdama bendrininkų grupe su G. B., ir kad ji kartu su G. B. sukūrė R. P. vardu asmeninius profilius. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu nėra įrodyta, jog G. B. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinta. Tačiau G. B. dalyvavo ir bendrais veiksmais su R. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, todėl ši nuosprendžio dalis keistina, pripažįstant, jog R. B. visas šias nusikalstamas veikas padarė, veikdama bendrininkų grupe su G. B., ir kad ji kartu su G. B. sukūrė R. P. vardu asmeninius profilius.

6. Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusiojo R. P. atstovė advokatė J. Kareivė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis G. B., nuteistoji R. B., jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

9. Apeliaciniame skunde prokuroras daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog G. B., veikdamas bendrininkų grupe su R. B., padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, ir prašo už šias padarytas nusikalstamas veikas G. B. nuteisti.

10. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

11. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad R. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, tačiau skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, jog neįrodyta, kad šių nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo ir G. B.. Skundžiamu nuosprendžiu G. B. išteisinus, iš kaltinimo pašalinta ir aplinkybė, kad R. B. padarė minėtas nusikalstamas veikas, veikdama bendrininkų grupe su G. B.. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, išteisindamas G. B. dėl jam inkriminuotų kaltinimų, bylos aplinkybes įvertino neišsamiai ir nevisapusiškai, iš esmės nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

12. Iš teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiojo R. P. parodymų nustatyta, kad jis anksčiau R. B. ir G. B. nepažinojo. 2017 m. sausio 24 d. jis, G. B., R. B. ir O. S. išgėrinėjo, o išgertuvių metu O. S. pasiūlė pasiimti kreditą tam, kad galėtų išvykti dirbti į užsienį. Jis su O. S. ir R. B. nuėjo į banką, kur gavo vokelį su elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis. Nukentėjusysis neprisiminė, kuris iš nuteistųjų – O. S. ar R. B. – šį vokelį iš jo paėmė. Gavęs kredito bendrovėje 1150 Eur paskolą, jų nežadėjo su niekuo dalytis ir leidimo savo vardu imti paskolas niekam nesuteikė. Kai policijoje sužinojo, jog jo vardu bandoma paimti paskolų, ir jam patarė užblokuoti sąskaitą, jis, nuėjęs į banką (duomenys neskelbtini), savo kortelę užblokavo, nes pats naudotis elektronine bankininkyste nemoka. Kartu nukentėjusysis akcentavo, kad jis ir pats būtų pakalbėjęs su banko darbuotojais telefonu (t. 5, b. l. 98–100).

12.1. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. P. neparodė, kad į kredito bendrovę kartu ėjo ir G. B., tačiau perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis patvirtino, kad parodymai yra teisingi (t. 5, b. l. 99). Iš 2017 m. liepos 31 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų kaip liudytojo nukentėjusiojo R. P. parodymų nustatyta, kad 2017 m. sausio 24 d. G. B. buvo kartu, kai nuteistasis O. S. pasakė, jog reikia paimti paskolą, nes reikės sumokėti už įdarbinimą, visi kartu ėjo paimti paskolos. R. P. parodė, kad jis ėjo paimti paskolos, galvodamas, kad ją paims iš banko, o ne iš greitųjų kreditų bendrovės. Jis R. B. ir G. B. nepažinojo. Nuėjus į prekybos centrą „ (duomenys neskelbtini)“, O. S. ir „T.“ (G. B.) pasiliko lauke, o R. B. jį iš karto nusivedė prie greitųjų kreditų bendrovės (duomenys neskelbtini), pasakė, kad viską parodys, kaip reikia pasiimti kreditą. Parašius prašymą kreditui gauti, iš karto prašymą bendrovė atmetė, bet po 30 minučių į mobiliojo ryšio telefoną paskambino bendrovės atstovas ir pasakė, kad gali suteikti kreditą. Tada jie visi sugrįžo į prekybos centrą „ (duomenys neskelbtini)“, kur su R. B. vėl nuėjo į kredito bendrovę, ir jis pasirašė sutartį dėl 1250 Eur paskolos. Po to visi grįžo į O. S. namus ir toliau išgėrinėjo, jis padaugino alkoholio ir nuėjo miegoti. Po kelių dienų jis pasigedo banko kodų kortelės. O. S. tvirtino, kad banko kodų kortelės neėmė, ją galėjo paimti G. B. ir R. B., kurie kartu buvo ir išgėrinėjo. Pasitikrinęs sąskaitą pamatė, kad iš 1250 Eur paskolos buvo likę tik keli eurai. Po kelių dienų susitikus su G. B. ir R. B., G. B. pripažino, kad paėmė jo pinigus, tačiau kokiu būdu tai padarė, nesakė, žadėjo pinigus po mėnesio grąžinti (t. 1, b. l. 38–39).

12.2. Praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams, 2017 m. gruodžio 15 d. apklaustas kaip liudytojas papildomai, nukentėjusysis R. P. parodė analogiškas įvykio aplinkybes. Papildomai parodė, kad 2017 m. sausio 24 d. jam, G. B. ir R. B., kurių nepažinojo, bei O. S. išgėrinėjant, O. S. pasakė, kad jam įsidarbinimui reikės pinigų, pasiūlė paimti paskolą bei pasakė, kad reikės prisijungti prie elektroninės bankininkystės. Visi – keturiese – nuėjo į banką AB „Swedbank“, kur jis paprašė prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų. Gavus voką su prisijungimo slaptažodžiu prie elektroninės bankininkystės, šį voką ištraukė iš jo rankų R. B. ir pasakė, kad grąžins po mėnesio. Jis elektronine bankininkyste niekada nesinaudojo ir niekam leidimo paimti jo vardu paskolų nedavė. Nukentėjusysis patikslino, kad jo banko kortelė nedingo, elektroninės bankininkystės duomenų jis pas O. S. atsivežęs nebuvo – buvo atsivežęs tik banko kortelę, o tyrėjas, surašydamas parodymus, galėjo jį ne taip suprasti. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad po kelių dienų susitikus su R. B. ir G. B., jie prisipažino, kad paėmė iš jo sąskaitos pinigus, tačiau kokiu būdu, nesakė (t. 1, b. l. 42–43).

12.3. Pažymėtina, kad nukentėjusysis R. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir išsamius parodymus dėl visos įvykių eigos, savo parodymus papildė ir patikslino, ir jie visiškai neprieštarauja vieni kitiems. Bylos duomenimis nepaneigta, kad R. P. elektronine bankininkyste nesinaudojo, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad jis galėjo suklysti arba tyrėjas galėjo neteisingai suprasti, jog jis pas O. S. buvo atsivežęs ne prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, o tik banko kortelę. Iš nukentėjusiojo R. P. nuoseklių parodymų nustatyta, kad nuo pat pokalbio pradžios, kai O. S. pasiūlė R. P. paimti paskolą ir gauti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, G. B. buvo kartu, jis kartu ėjo ir į banką, kur R. P. gavus voką su prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenimis, voką iš karto paėmė G. B.. Taip pat G. B. kartu ėjo ir į prekybos centrą „ (duomenys neskelbtini)“, kur R. P. pasiėmė kreditų bendrovėje (duomenys neskelbtini) paskolą, po to visi kartu grįžo į O. S. namus. Pažymėtina, kad nukentėjusysis R. P. apie visą įvykių eigą, taip pat, kad gavus voką su prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenimis, jį iš jo rankų iš karto paėmė R. B., analogiškai parodė ir akistatų su išteisintuoju G. B., nuteistaisiais R. B. ir O. S. metu (t. 3, b. l. 36–37, t. 3, b. l. 162–163, t. 4, b. l. 52–54).

12.4. Iš aptartų nukentėjusiojo R. P. parodymų nustatyta, kad jis pažinojo tik nuteistąjį O. S., įvykio dieną R. B. ir G. B. matė pirmą kartą, šią aplinkybę teisiamajame posėdyje pripažino ir G. B., todėl akivaizdu, kad R. P. nebuvo jokio tikslo apkalbėti nepažįstamą asmenį – G. B., kad jis jau nuo pat pradžių viską girdėjo, kartu ėjo į banką paimti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis bei paimti kredito. Netikėti nukentėjusiojo R. P. nuosekliais ir konkrečiais parodymais nėra pagrindo ir dėl to, kad jis davė parodymus būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekęs sakyti tiesą, o išteisintasis G. B. kaip įtariamasis, vėliau – kaltinamasis, atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistomas. Įstatymas jam suteikia teisę parodymus naudoti kaip gynimosi priemonę. Pažymėtina, kad kaip jau buvo minėta, bylos duomenimis nenustatyta, kad nukentėjusysis turėjo ar turi kokį nors pagrindą išteisintąjį apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Tai, jog G. B. kartu ėjo į banką paimti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis bei paimti kredito, visiškai nepaneigia to, kad G. B. jau nuo pat pradžių turėjo suinteresuotumą dėl to, jog R. P. gautų iš banko prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, norėjo abu su žmona R. B., pasinaudodami R. P., gauti naudos ir sau. Aplinkybę, kad išteisintasis G. B. buvo kartu su R. P. ir tuo metu, kai R. P. pats išgrynino bankomate 100 Eur, objektyviai patvirtina reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole, Klaipėdos apskrities VPK kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. K. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, iš kurių nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pateiktuose nuotraukose, 2017 m. sausio 24 d. nuo 18.08 iki 18.10 val., užfiksuotas vyriškis, vilkintis striuke, kuri buvo surasta G. B. namuose (t. 3, b. l. 56–68, 69–70). Tokie duomenys taip pat aiškiai patvirtina būtent nukentėjusiojo R. P. parodymų teisingumą.

13. Nors išteisintasis G. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotų kaltinimų neigė, ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, kad būtų matęs R. P. apskritai, teisiamajame posėdyje jau prisipažino, jog su R. P. išgėrinėjo, žinojo, kad neva O. S. su jo sutuoktine R. B. darė užklausas dėl kreditų, nurodė jo telefono numerį ir pasakė, kad jam gali skambinti iš banko, o jis turės atsiliepti ir kalbėti R. P. vardu, nes R. P. neprakalbėjo. G. B. tvirtinimu, jis supyko ant O. S., pasakė, kad jie pridirbo nesąmonių. Pažymėjo, kad jis nesinaudoja kompiuteriu, nesinaudoja elektroniniu paštu, pats jo net nesugebėtų susikurti, jis tik moka parašyti žinutę telefonu, naudojasi programėle „Viber“ ir jam to užtenka.

13.1. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tai, jog, išteisintojo teigimu, jis nemokėjo naudotis internetu, todėl negalėjo ir neprisijungė prie nukentėjusiojo internetinės bankininkystės, visiškai nešalina jo kaltės dėl to, kad jis neteisėtai laikė R. P. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, panaudojo R. B. neteisėtai įgytus R. P. priklausančios sąskaitos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir pažeidė informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuojant kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš kaltinime nurodytų kompiuterinių sistemų sukūrė R. P. vardu asmeninį profilį kaltinime nurodytuose internetiniuose tinklapiuose bei R. P. vardu kaltinime nurodytoms kredito bendrovėms pateikė paraiškas kreditui gauti. Akcentuotina, kad išteisintasis G. B. kaltinamas padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, veikdamas bendrininkų grupe su R. B.. Bendrininkų grupės bendrais kryptingais veiksmais, kurie nebūtinai turi būti tapatūs, ir siekiama būtent vieno tikslo. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta ir skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad R. B. neteisėtai įgijo R. P. priklausančios sąskaitos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, ji prisijungė prie R. P. internetinės bankininkystės, tačiau tai nereiškia, kad šiuos veiksmus ji atliko be išteisintojo G. B. žinios ir pritarimo.

13.2. Akivaizdu ir logiška, kad jeigu išteisintasis G. B. būtų jokių nusikalstamų veiksmų neatlikęs, jam duoti neteisingus parodymus dėl įvykio aplinkybių, kad jis apskritai nebuvo susitikęs su R. P. ir panašiai, nebūtų jokio reikalo. Priešingai, būdamas neteisingai įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, išteisintasis G. B. neabejotinai nuo pat pradžių būtų siekęs įrodyti savo nekaltumą ir neklaidinęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Tačiau bylos duomenys aiškiai parodo, kad išteisintasis G. B. siekė, jog baudžiamosios atsakomybės išvengtų R. B., o kartu ir jis pats. Iš telefoninio pokalbio tarp G. B. ir O. S. suvestinės nustatyta, kad G. B. nurodinėjo O. S., kokius parodymus jam duoti, kad neduotų nenaudingų parodymų prieš R. B., nes jai jau pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad jis geriau negrįžtų į Lietuvą visai, nes yra paieškomas, o jį patį dar kviečia, todėl ir jam bus iškelta byla, siūlo rinktis pinigus ir prisiimti kaltę (t. 2, b. l. 109–112). Tai, jog nuteistasis O. S. siekė duoti naudingus parodymus tiek R. B., tiek ir G. B., aiškiai matyti nuo pat jo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis O. S. neparodė, kad 2017 m. sausio 24 d. nuteistoji R. B. su išteisintuoju G. B. buvo jo namuose, kad visi kartu važiavo į banką paimti R. P. internetinės bankininkystės duomenis bei jo vardu kreditą, teigė, kad jis įkalbėjo R. P. paimti kreditą, nes reikėjo pinigų įdarbinimui, o R. B. tik paprašė, jog ji eitų kartu į banką ir padėtų viską sutvarkyti. Tačiau nuteistasis O. S. visiškai negalėjo paaiškinti aplinkybės, kodėl pinigai iš R. P. sąskaitos buvo pervesti į R. B. sąskaitą (t. 4, b. l. 47–51). Teisiamajame posėdyje nuteistasis O. S. taip pat tvirtino, kad išteisintasis G. B. apie daromas nusikalstamas veikas nieko nežinojo, kad jis prašė R. B. užpildyti paraiškas kreditų bendrovėms dėl paskolų suteikimo, tačiau tokie nuteistojo O. S. parodymai prieštarauja teisiamajame posėdyje paties išteisintojo G. B. duotiems parodymams, kur jis pripažino, kad žinojo, jog, darant užklausas dėl kreditų, buvo nurodytas jo telefono numeris, kad jam gali skambinti iš banko, o jis turės atsiliepti ir kalbėti R. P. vardu, tai ir padarė. Tokie išteisintojo G. B. parodymai kartu paneigia aplinkybę, kad jis apie daromas nusikalstamas veikas neva sužinojo tik vėliau, o pats jų padaryme nedalyvavo. Be to, apeliaciniame skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis O. S. parodė, jog 2017 metų sausio mėnesį nebuvo Lietuvoje, sausio 27 d. – vasario 14 d. buvo Rygoje, paskui išvyko į Prahą, tačiau teismui patikslinus, kad paskutinis nusikalstamos veikos epizodas buvo 2017 m. sausio 31 d., nuteistasis O. S. pakeitė parodymus, teigė, jog 2017 m. visą sausio mėnesį buvo (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 95–97). Akivaizdu, kad, jeigu O. S. būtų buvęs išvykęs iš Lietuvos visą mėnesį, šią aplinkybę gerai ir prisimintų. Ir tai taip pat aiškiai parodo, kad nuteistasis O. S. visais būdais siekė duoti išteisintajam G. B. naudingus parodymus.

14. Apeliaciniame teismo posėdyje, atlikus įrodymų tyrimą, buvo ištirta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-858(18) bei išklausytas garso įrašas, gautas iš (duomenys neskelbtini), esantis kompiuterinėje laikmenoje (CD).

14.1. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-858(18) užfiksuotų duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojos pokalbis su vyriškiu, prisistačiusiu kaip R. P., truko 1 min. 40.893 s, vyriškio, prisistačiusio R. P. vardu, balsas ir kalba yra G. B. (t. 2, b. l. 26–30). Apeliaciniame teismo posėdyje išklausius garso įrašą, gautą iš (duomenys neskelbtini), esantį kompiuterinėje laikmenoje (CD), išteisintasis G. B. pripažino, kad jis kalbėjo su įmonės darbuotoja, nes jo paprašė G. P., kadangi buvo išgėręs. Tačiau teisiamajame posėdyje G. B. teigė, kad pakalbėti telefonu su kreditų bendrovės atstove jo prašė ne G. P., bet O. S. (t. 5, b. l. 97). Toks paties išteisintojo G. B. parodymų nesutapimas tik patvirtina nukentėjusiojo R. P. parodymus, kad jis nežadėjo imti ir neprašė jo vardu paimti kreditų. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kai R. P. pats teikė paraišką kreditų bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl kredito gavimo, nurodė ne kitų asmenų, bet savo telefono numerį. Kartu nėra pagrindo abejoti tuo, kad, kai G. B. kalbėjo telefonu su kreditų bendrovės atstove, R. P. kartu su išteisintuoju G. B. nebuvo.

14.2. Kaip jau buvo aptarta, išteisintasis G. B. teisiamajame ir apeliaciniame teismo posėdžiuose pats skirtingai nurodė, kas neva prašė jo pakalbėti su kreditų bendrovės atstove, tačiau garso įraše užfiksuotas pats pokalbio turinys aiškiai parodo, kad pokalbis nebuvo atsitiktinis. Akcentuotina, kad iš pokalbio turinio akivaizdu, kad išteisintasis G. B. ne tik žinojo apie skambutį iš kreditų bendrovės, bet jo ir laukė, nuosekliai buvo paruošęs visus atsakymus į galimus klausimus, prisistatęs R. P. vardu, į juos atsakinėjo be jokių pauzių ir labai išsamiai, t. y. iš anksto žinojo, koks atlyginimas nurodytas paraiškoje, patikslino, kad užsiima individualia veikla, papildomai gauna ir 165 Eur invalidumo pensiją. Paprašius pateikti veiklos pažymėjimą, G. B. nepasimetė, nurodė, kad turi skambinti direktoriui į Vilnių, kartu pažymėjo, kad būtent ten jis dirba nelegaliai, kad neatimtų invalidumo pensijos. Pokalbio metu bendrovės atstovei pasiūlius suteikti 200 Eur kreditą, G. B. iš karto pasakė, kad jo tokia suma nedomina (t. 2, b. l. 16–17). Šis garso įraše užfiksuotas G. B. ir įmonės atstovės pokalbis, be to, internetinėje paraiškoje dėl kredito gavimo nurodytas R. B., o ne nukentėjusiojo R. P. telefono numeris, vienareikšmiškai patvirtina, kad G. B. dalyvavo kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padaryme bendrininkų grupe su R. B.. Iš kreditų bendrovių pateiktos informacijos nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoms bendrovėms pateiktose paraiškose dėl kreditų gavimo, buvo prašoma suteikti kaltinime nurodytas paskolų sumas bei buvo nurodomi telefono numeriai, kuriais naudojosi G. B. arba R. B., t. y. 2017 m. sausio 24 d. 12.49 val. paraiškoje nurodytas R. B. telefono numeris, o 13.08 val. jau nurodytas G. B. telefono numeris, 15.03 val., 15.08 val. – R. B., 2017 m. sausio 25 d. 10.23 val. – G. B., 2017 m. sausio 31 d. – R. B. (t. 1, b. l. 181–184, 189–192, t. 2, b. l. 1–4, 8–9, 14–15), todėl nėra net menkiausios abejonės dėl to, kad nuteistoji R. B. ir išteisintasis G. B., neteisėtai turėdami nukentėjusiojo R. P. internetinės bankininkystės duomenis, kartu jais neteisėtai ir naudojosi, bendrai teikė paraiškas kreditų bendrovėms bei apgaule savo naudai pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą. Akcentuotina, kad paraiškos kreditų bendrovėms buvo teikiamos nukentėjusiojo R. P. vardu, akivaizdu, kad, pateikus paraišką, buvo tikimasi sulaukti ir skambučio, todėl paraiškoje nurodytu ne tik G. B. priklausančiu telefono numeriu, bet ir R. B. priklausančiu telefono numeriu turėjo atsiliepti tik vyriškas balsas. Todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad išteisintasis G. B. su nuteistąja R. B. kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas galėjo padaryti ir darė bendrininkaudami.

15. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme svarbu, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Motyvai dėl įrodymų turi būti pagrįsti argumentuota visų įrodymų analize. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą įvesti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32/2010 ir kt.).

16. Atsižvelgdamas tiek į tiesioginius įrodymus, tiek ir į aptartą loginę įvykių seką ir aptartas detales, vertindamas įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. B., veikdamas bendrininkų grupe su R. B., neteisėtai laikė svetimos – R. P. – elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir neteisėtai atliko finansines operacijas, panaudodamas elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei apgaule savo naudai pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y.:

16.1. jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. B., 2017 m. sausio 24 d. 12.49 val., būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , panaudodamas R. B. neteisėtai įgytus R. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP (duomenys neskelbtini), kartu su R. B. sukūrė R. P. vardu asmeninį profilį interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) bei R. P. vardu kredito bendrovei (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką 3000 Eur kreditui gauti, po to iš nukentėjusiojo R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 0,01 Eur registracijos mokestį, tačiau paraiška buvo atmesta, nes nepakako R. P. pajamų norimai paskolai gauti.

16.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su R. B., 2017 m. sausio 24 d. 15.03.07 val., būdamas (duomenys neskelbtini), panaudodamas R. B. neteisėtai įgytus R. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), kartu su R. B. sukūrė R. P. vardu asmeninį profilį interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) bei R. P. vardu kredito bendrovei (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką 5000 Eur kreditui gauti, po to iš nukentėjusiojo R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 0,01 Eur registracijos mokestį, tačiau kreditas suteiktas nebuvo.

16.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su R. B., 2017 m. sausio 24 d. 15.08 val., būdamas (duomenys neskelbtini), panaudodamas R. B. neteisėtai įgytus R. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), kartu su R. B. sukūrė R. P. vardu asmeninį profilį interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) bei R. P. vardu kredito bendrovei kredito unijai (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką 10 000 Eur kreditui gauti, po to iš nukentėjusiojo R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į kredito unijos (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 0,01 Eur registracijos mokestį, tačiau kreditas nebuvo išduotas, nes asmens gaunamos pajamos buvo per mažos.

16.4. Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su R. B., 2017 m. sausio 24 d. 13.08 val. ir 18.36 val., būdamas savo namuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas R. B. neteisėtai įgytus R. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP (duomenys neskelbtini), kartu su R. B. sukūrė R. P. vardu asmeninį profilį interneto tinklapiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei R. P. vardu kredito bendrovei (duomenys neskelbtini) pateikė paraiškas 5000 Eur ir 1000 Eur kreditui gauti, po to iš nukentėjusiojo R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 0,01 Eur registracijos mokestį, tačiau paraiška buvo atmesta.

16.5. Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su R. B., 2017 m. sausio 25 d. 10.23.31 val. būdamas savo namuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas R. B. neteisėtai įgytus R. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP (duomenys neskelbtini), kartu su R. B. prisijungė prie R. P. vardu sukurto asmeninio profilio interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) bei R. P. vardu kredito bendrovei (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką 1000 Eur kreditui gauti, po to iš nukentėjusiojo R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 0,01 Eur registracijos mokestį, tačiau kreditas suteiktas nebuvo.

16.6. Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su R. B., 2017 m. sausio 31 d. 16.30.10 val., būdamas savo namuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas R. B. neteisėtai įgytus R. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP (duomenys neskelbtini), kartu su R. B. sukūrė R. P. vardu asmeninį profilį (duomenys neskelbtini) interneto tinklalapyje bei R. P. vardu kredito bendrovei (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką 1500 Eur kreditui gauti, po to iš nukentėjusiojo R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) du kartus pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, po 0,01 Eur registracijos mokestį, tačiau kreditas suteiktas nebuvo.

16.6.1. Taigi G. B., veikdamas bendrininkų grupe su R. B., neteisėtai laikė R. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) priklausančius 3000 eurų, (duomenys neskelbtini) priklausančius 6000 eurų, Kredito unija (duomenys neskelbtini) priklausančius 10 000 eurų, (duomenys neskelbtini) priklausančius 6000 eurų, (duomenys neskelbtini) priklausančius 1500 eurų, iš viso 26 500 eurų. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje.

17. Apeliacinės instancijos teismas bylos duomenimis nustatęs ir konstatavęs, kad G. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe su R. B., kartu pripažįsta ir konstatuoja, kad R. B. taip pat nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto laikymo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų), BK 198¹ straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto prisijungimo prie kredito bendrovių informacinės sistemos pasikėsinant apgaule įgyti 26500 Eur), BK 215 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėtos finansinės operacijos inicijavimo pervedant registracijos mokestį iš R. P. banko sąskaitos), BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti 26500 Eur), už kurias nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarė veikdama bendrininkų grupe su G. B..

18. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas G. B. bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

18.1. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

18.2. G. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). G. B., siekdamas savanaudiškų tikslų – užvaldyti svetimą didelės vertės turtą, padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš jų vieną, priskiriamą prie nesunkių (BK 198¹ straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis), dvi prie apysunkių (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų, bei pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 2 dalis, BK 11 straipsnio 5 dalis). G. B. anksčiau teistas keturis kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį jis laikomas recidyvistu, ši aplinkybė turėtų būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau apeliaciniame skunde to neprašoma, o apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti išteisintojo padėties daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). G. B. vedęs, augina mažametį vaiką, jo žmona laukiasi dar vieno vaiko, tačiau jis nedirba, baustas administracine tvarka, paskutinį kartą nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu realia laisvės atėmimo bausme.

18.3. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

18.4. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti kaltinamąjį G. B. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, kaltinamajam G. B. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės, jos dydžius nustatant žymiai mažesnius nei BK 198¹ straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyti šios bausmės rūšies vidurkiai, t. y. pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

18.5. Kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (nusikalstama veika, numatyta BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis)), be to, esant idealiai nusikalstamų veikų, numatytų BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnes, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, ir skirtina dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši apėmimo būdu subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį paskirtos bausmės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, t. y. pridedant tik nežymiai didesnę dalį negu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį numatytas minimalus paskirtos bausmės rūšies dydis, ir skirtina galutinė subendrinta dvejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

19. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaltinamajam G. B. yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos galutinės subendrintos dvejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

19.1. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija).

19.2. Baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau teismų praktikoje teismas kiekvieną kartą, kai nuteistojo padarytos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis bei už tai paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygas (nuostatas), svarsto, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir sprendžia bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kurie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, o tokį savo sprendimą teismas privalo motyvuoti.

19.3. Kaip jau buvo aptarta skiriant bausmę, G. B. anksčiau teistas keturis kartus, tačiau už kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, paskutinį kartą nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnį, 260 straipsnio 1 dalį už padarytas nusikalstamas veikas nuo 2010 m. gruodžio 4 d. iki 2011 m. sausio 17 d., t. y. nuo anksčiau nusikalstamų veikų padarymo iki šios dienos praėjo jau daugiau kaip aštuoneri metai. Nors G. B. naujas nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė teistumui neišnykus, tačiau šiuo metu nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžio įsiteisėjimo (įsiteisėjo 2014 m. kovo 20 d.), kuriuo jis atleistas nuo tolimesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl jo ligos (tuberkuliozės) (BK 76 straipsnio 1 dalis), praėjo daugiau kaip penkeri metai (pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktį, šiuo metu G. B. teistumas būtų laikomas išnykęs). G. B. baustas ir administracine tvarka, paskutinį kartą 2017 m. gegužės 26 d. nutarimu nubaustas įspėjimu už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje (t. 3, b. l. 126–129).

19.4. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ne mažiau svarbu įvertinti ir nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju yra pagrindo teigti, kad G. B. nusikalstamų veikų padarymą šiek tiek įtakojo ir paties nukentėjusiojo R. P. nerūpestingas elgesys, nes jis ėjo į banką su asmenimis, kuriuos matė pirmą kartą, prieš tai su jais gėrė alkoholinius gėrimus, vėliau tinkamai nepasirūpino, kad prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenys nepatektų kitiems asmenims. Nors nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, G. B. negalėjo pabaigti ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių, nes kreditų bendrovės nesuteikė norimo dydžio paskolų, tačiau reali turtinė žala nepadaryta. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad G. B. oficialiai dirba, tačiau apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji R. B. tvirtino, kad jos sutuoktinis G. B. dirba. G. B. yra vedęs, gyvena kartu su žmona ir augina mažametį vaiką, jo sutuoktinė laukiasi antrojo vaiko, kuris pagal medicininiame pažymėjime nurodytus duomenis turi gimti apie 2019 m. birželio 22 d. (t. 6, b. l. 12), todėl akivaizdu, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į šeimos socialinius interesus. Be to, iš byloje esančio medicininių dokumentų išrašo nustatyta, kad G. B. sirgo atvira TB forma ir, nors šiuo metu yra pasveikęs, tačiau kaip kliniškai pasveikęs stebimas (t. 5, b. l. 118).

19.5. Įvertinusi nusikaltimų padarymo aplinkybes, G. B. šeiminę padėtį, atsižvelgusi į tai, kad G. B. paskutinį kartą padarė kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, ir kuriuo jis atleistas nuo tolimesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BK 76 straipsnio 1 dalis), daugiau kaip prieš aštuonerius metus, be to, kad jis dėl jam nustatytos sunkios ir pavojingos ligos turi būti stebimas ir medikų, kolegija turi pagrindo manyti, kad G. B., būdamas dar pakankamai jauno amžiaus, turėdamas šeimą, kuria reikalinga pasirūpinti, gali sąžiningai dirbti, pasitaisyti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų bei gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus maksimaliam trejų metų terminui bei paskyrus G. B. atitinkamus įpareigojimus, turinčius teigiamą poveikį jo elgesiui (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5, 6, 8 punktai).

20. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. kovo 5 d. sprendimu nuspręsta nukentėjusiajam R. P. baudžiamojoje byloje suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžio (t. 6, b. l. 11). Iš teismui pateiktų Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam R. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nustatyta, kad valstybė patyrė 679,60 Eur išlaidų (t. 6, b. l. 9, 20).

20.1. Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

20.2. Apeliaciniuose teismo posėdžiuose – 2019 m. kovo 28 d. ir 2019 m. balandžio 11 d. – nukentėjusįjį R. P. atstovavo advokatė J. Kareivė, už jos suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusiajam išlaidos sudaro 679,60 Eur.

20.3. Nors kaltinamasis G. B. turi šeimą, mažametį vaiką ir netrukus turi gimti dar vienas vaikas, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad jo šeimos materialinė padėtis būtų itin sunki, kad negalėtų atlyginti valstybės patirtų išlaidų už nukentėjusiajam R. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Byloje nėra oficialių duomenų apie tai, kad G. B. dirba, tačiau, kaip jau buvo aptarta, apeliaciniame teismo posėdyje G. B. sutuoktinė nurodė, kad jie abu yra dirbantys, o aplinkybę, kad nuteistoji R. B. dirba, patvirtina byloje pateiktas apie ją atsiliepimas iš darbovietės (t. 6, b. l. 13). Be to, akivaizdu, kad kaltinamasis G. B. privalo dirbti. Šioje baudžiamojoje byloje dėl kaltinamojo G. B. nusikalstamų veiksmų turtinė žala, kurią jis privalėtų atlyginti, nepadaryta.

20.4. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo pagrindas buvo dėl G. B. išteisinimo, šiuo nuosprendžiu jis už visus jam inkriminuotus kaltinimus nuteisiamas. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, išlaidų už nukentėjusiajam R. P. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dydis, kuris sudaro 679,60 Eur, nemažintinas, jos išieškotinos iš kaltinamojo G. B..

21. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 21 d. nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 328 straipsnio 1, 3 punktai, 329 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 3 punktais, 329 straipsnio 2 punktu, kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 21 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

G. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti 26500 Eur) – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnes, pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, ir paskirti dvejų (2) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį apėmimo būdu subendrintą dvejų (2) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės subendrintos dvejų (2) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą dvejų (2) metų dešimties (10) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), G. B. paskirtos galutinės dvejų (2) metų dešimties (10) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems (3) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 4 dalimi, įpareigoti G. B. per trejų (3) metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei vienerius (1) metus dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Pripažinti, kad R. B. nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto laikymo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų), BK 198¹ straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto prisijungimo prie kredito bendrovių informacinės sistemos pasikėsinant apgaule įgyti 26500 Eur), BK 215 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėtos finansinės operacijos inicijavimo pervedant registracijos mokestį iš R. P. banko sąskaitos), BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti 26500 Eur), padarė veikdama bendrininkų grupe su G. B..

Išieškoti iš nuteistojo G. B. valstybei 679,60 Eur išlaidų už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. P..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Edita LapinskienėRegina BertašienėSavinijus Katauskas