Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2024-09-04 sprendimą Nr. S-2024/118 (toliau – Komisijos sprendimas; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2024-06-10 sprendimą Nr. 500-552 „Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir / ar palūkanų“ (toliau – Inspekcijos sprendimas) ir atleisti pareiškėją nuo delspinigių ir baudos sumokėjimo; 3) netenkinus antrame punkte nurodyto prašymo, sumažinti delspinigius ir baudą bei sudaryti sąlygas delspinigius ir baudas sumokėti dalimis sudarant mokestinės paskolos sutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcija atliko pareiškėjo laikotarpio 2016-01-01 iki 2019-12-31 mokestinį patikrinimą ir 2022-03-28 surašė patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr) FR0680-96 (toliau – patikrinimo aktas). Teigia su patikrinimo akto rezultatais nesutikęs ir 2022-04-27 pateikęs pastabas. Inspekcija 2022-05-27 sprendimu Nr. (21.222 Mr) FR0682-114 patvirtino patikrinimo aktą, kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiuoti 21 408,82 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 5 134,90 Eur GPM delspinigių, skirta 6 422 Eur GPM bauda. Nesutikdamas su Inspekcijos 2022-05-27 sprendimu, pareiškėjas teigia 2022-06-16 pateikęs skundą Komisijai kuri 2022-10-24 sprendimu Nr. S-151(7-94/2022) pakeitė Inspekcijos 2022-05-27 sprendimą - 6 422 Eur iki 6 329 Eur GPM sumažino paskirtą baudą nuo. Nesutikdamas su Komisijos 2022-10-24 sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2023-01-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1837-535/2023 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT), kuris 2024-02-07 sprendimu atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą.

Nurodo, kad Inspekcija ir pareiškėjas 2024-06-03 sudarė mokestinės paskolos sutartį (toliau – mokestinės paskolos sutartis) dėl 21 408,82 Eur mokėjimo atidėjimo / išdėstymo iki 2029-04-25, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija pasiūlė delspinigių ir baudos sumokėjimą spręsti atskiru susitarimu, neįtraukiant į 2024-06-03 mokestinės paskolos sutartį, pareiškėjas 2024-05-07 pateikė prašymą dėl atleidimo nuo baudos ir delspinigių mokėjimo. Inspekcija Inspekcijos sprendimu neatleido pareiškėjo nuo 9 497,22 Eur GPM delspinigių ir nuo 6 329 Eur baudos mokėjimo. Pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri Komisijos sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

Vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 100 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad prašymas atleisti nuo delspinigių gali būti tenkinamas, jei yra nors viena nurodytose teisės aktų normose įtvirtinta aplinkybė.

Paaiškina esantis bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, jokių kitų pajamų šaltinių neturintis, turintis 1 658 Eur įsipareigojimų kas mėnesį - privalantis mokėti 245 Eur įmoką vartojamąją paskolą suteikusiam AS Inbank filialui, 650 Eur teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, 363 Eur įmoką Inspekcijai pagal mokestinės paskolos sutartį, mokėti būsto nuomą ir už komunalines paslaugas, 400 Eur skirti būtiniausiems poreikiams vaistams ir maistui. Teigia, jog yra akivaizdu, kad pareiškėjo materialinė padėtis itin sunki, o, neatleidus jo nuo delspinigių, materialinė padėtis taptų kritine, jis negalėtų teikti išlaikymo nepilnamečiams vaikams - nukentėtų vaikų interesai, didėtų įsiskolinimai, pareiškėjas taptų nemokus ir galimai būtų priverstas skelbti fizinio asmens bankrotą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2024-06-03 kiekvieną mėnesį moka įmokas Inspekcijai pagal mokestinės paskolos sutartį, stengiasi vykdyti prievoles, tačiau delspinigiai ir bauda, kurių bendra suma sudaro 11 463,90 eur (5 134,90 delspinigiai ir 6 329 Eur bauda) sudaro daugiau nei pusę apskaičiuoto ir mokėtino GPM (21 408,82 Eur) taptų nepakeliama našta pareiškėjui. Mano, kad yra MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas pagrindas - netikslinga išieškoti delspinigių ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu.

Mano, kad Inspekcijos sprendime klaidingai nurodyta apskaičiuotų 9 497,22 Eur GPM delspinigių suma, nes pagal Inspekcijos 2022-05-27 sprendimą Nr. (21.222 Mr) FR0682-114 patvirtinti apskaičiuoti 5 134,90 Eur GPM delspinigių. Atsižvelgdamas į tai, teigia, kad Inspekcijos sprendime nurodyta klaidinga, prieštaraujanti faktinėms bylos aplinkybėms delspinigių suma. Tuo pačiu teigia jog yra neaiški delspinigių skaičiavimo metodika ir terminai.

Paaiškina, kad Komisija iš esmės perrašė Inspekcijos atsakymą ir priėmė nepagrįstą apkaltinamąją išvadą, kad delspinigiai susidarė vien tuo pagrindu, jog pareiškėjas pasinaudojo savo teise apskųsti Inspekcijos sprendimą, apkaltino pareiškėją nesąžiningumu, netinkamai vertino sunkią pareiškėjo ekonominę padėtį, susijusią su pareiškėjo 1 658 Eur įsipareigojimais kas mėnesį.

Vadovaujasi MAĮ 141 straipsnio 2 dalimi ir teigia, kad mokestinės paskolos sutartis yra tiesiogiai susijusi su paskirta bauda ir delspinigiais, todėl yra visos sąlygos atleisti pareiškėją nuo baudos sumokėjimo. Pažymi ėmęsis aktyvių veiksmų siekdamas atsiskaityti su valstybės biudžetu per tęstinį laikotarpį, todėl šiuo atveju yra objektyvi būtinybė pareiškėjo atžvilgiu nustatyti teisingas valstybės poveikio priemones. Tuo pačiu teigia mokestinį pažeidimą padaręs netyčia, todėl turėtų būti atleistas nuo delspinigių ir baudos vadovaujantis teisingumo principu.

Teigia, kad aplinkybė, jog mokesčių administratorius sutiko sudaryti su pareiškėju mokestinės paskolos sutartį, papildomai pagrindžia, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra pakankamai sunki ir jis nėra pajėgus iš karto padengti visos susidariusios mokestinės nepriemokos, todėl reikalavimas sumokėti visus delspinigius ir baudą neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, pareiškėjas taptų nemokus, o pradėjus priverstinį delspinigių ir baudos išieškojimą, pareiškėjas negalėtų teikti išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nukentėtų vaikų teisėti interesai, negalėtų vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, susidarytų skolos, kol pareiškėjas taptų nemokus ir galimai būtų priverstas skelbti fizinio asmens bankrotą.

Pareiškėjo vertinimu, jis veikė atsakingai, sužinojęs apie GPM prievolę, nedelsdamas teikė dokumentus ir duomenis, sudarė mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią moka įmokas, taigi stengiasi vykdyti prievoles.

Tuo pačiu teigia, kad skundžiamas sprendimas priimtas neužtikrinus pareiškėjui teisės būti išklausytam ir jam nedalyvaujant.

Inspekcija apsiribojo vien formaliu vertinimu, netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, pažeidė gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitus principus, teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teises, tik formaliai įvertino situaciją, neanalizavo kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių ar dokumentų, todėl padarė nepagristas išvadas.

Vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 1, 3 straipsniais ir teigia, kad Inspekcija sprendime nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių sprendimo, kuris sukėlė neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui, priėmimą, sprendimas iš esmės nemotyvuotas ir prieštaraujantis gero viešojo administravimo principui.

Atsakovė Inspekcija atsiliepime nurodo su skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Vadovaujasi MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir teigia, kad MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės siejamos su tokia mokesčių mokėtojo ekonomine (socialine) situacija, kai jis negauna jokių pajamų ar gauna jų nepakankamai ir yra valstybės remiamas arba jam tokios paramos reikia. Atkreipia dėmesį į LVAT 2010-06-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-807/2010 pateiktą išaiškinimą ir teigia, kad pareiškėjas Užimtumo tarnyboje buvo įregistruotas nuo 2024-05-06, (duomenys neskelbtini) jam nustatyta nedarbo socialinio draudimo išmoka (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka – nuo (duomenys neskelbtini) Eur (laikotarpio pradžioje) iki (duomenys neskelbtini) Eur (laikotarpio pabaigoje)), o pareiškėjas Inspekcijai 2024-06-10 pateikė prašymą atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Mano, jog svarbu tai, kad, teikdamas prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį, pareiškėjas nurodė, jog bedarbio statusas yra neilgalaikis ir kelių mėnesių laikotarpyje jis planuoja įsidarbinti (planuojamos pajamos 2 000–2 500 Eur neto). Už 2023 metus pareiškėjas deklaravo gavęs (duomenys neskelbtini) Eur darbo ir socialinių išmokų pajamų. Taigi, prieš teikdamas prašymą atleisti nuo delspinigių mokėjimo, pareiškėjo įregistravimas Užimtumo tarnyboje visų kitų bylos aplinkybių kontekste - kad pats Inspekcijai nurodė, jog bedarbio statusas trumpalaikis, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, apie nustatytą ribotą darbingumą, ar sunkią sveikatos būklę duomenų nėra, taip pat kad 2023 m. pareiškėjas gavo (duomenys neskelbtini) Eur darbo ir socialinių išmokų pajamas, negali būti pripažintas aplinkybe, leidžiančia daryti vienareikšmę išvadą, kad pareiškėjo ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki.

Pažymi, kad, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą, patiria pakankamai reikšmingas (1 658 Eur) išlaidas kas mėnesį, o apskaičiuota delspinigių suma ir paskirta GPM bauda (9 497,22 Eur + 6 329 Eur) sudaro 74 proc. mokestinės prievolės ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo kriterijais bei proporcingumo principu, Komisija iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą atleisti nuo GPM delspinigių ir atleido pareiškėją nuo 30 proc. (2 849,17 Eur) delspinigių. Atsakovė mano, jog nėra pagrindo atleisti pareiškėjo nuo didesnės GPM delspinigių sumos bei nuo GPM baudos sumokėjimo, kadangi jo socialinė/ekonominė padėtis nelaikytina sunkia kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

nagrinėjant bylą nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad, Inspekcija atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir jo rezultatus įformino 2022-03-28 patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr) FR0680-96. Inspekcija 2022-05-27 sprendimu Nr. (21.222 Mr) FR0682-114 patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė sumokėti pareiškėjui 21 408,82 Eur GPM, 5 134,90 Eur GPM delspinigių bei skyrė 6 422 Eur GPM baudą. Komisija 2022-10-24 sprendimu Nr. S-151(7-94/2022) pakeitė Inspekcijos 2022-05-27 sprendimą - nuo 6 422 Eur iki 6 329 Eur sumažino skirtą GPM baudą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023-01-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1837-535/2023 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, vėliau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024-02-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-318-968/2024 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą.

Inspekcija su pareiškėju 2024-06-03 sudarė mokestinės paskolos sutartį dėl 21 408,82 Eur mokėjimo atidėjimo / išdėstymo iki 2029-04-25 – ši aplinkybė nurodyta ir pareiškėjo skunde, ir skundžiamame Inspekcijos sprendime.

Pareiškėjas 2024-05-07 kreipėsi į Inspekciją, prašydamas atleisti jį nuo baudų ir delspinigių. Prašyme nurodė, kad yra pateikęs prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį, neteko darbo (gegužės 25 d.), yra registravęsis Užimtumo tarnyboje, jo finansinė padėtis pasikeitė ir tapo labai sunki, pareiškėjas nurodė intensyviai ieškantis naujo darbo, kas mėnesį privalo padengti 245 Eur vartojamosios paskolos AS Inbank filialui, 650 Eur išlaikymą savo vaikams, įmokas pagal mokestinės paskolos sutartį. Su prašymu pareiškėjas pateikė Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus trečiojo skyriaus 2024-05-20 pažymą apie registravimąsi Užimtumo tarnyboje nuo 2024-05-06, (duomenys neskelbtini) dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašą.

Inspekcija skundžiamu Inspekcijos sprendimu nusprendė neatleisti pareiškėjo nuo 9 497,22 Eur GPM delspinigių ir nuo 6 329 Eur baudos mokėjimo.

Inspekcija įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus bei Inspekcijai prieinamus duomenis apie pareiškėjo turtą ir pajamas. Inspekcija konstatavo, kad, elektroninio deklaravimo sistemos duomenimis, už 2023 m. pareiškėjas deklaravo gavęs (duomenys neskelbtini) Eur darbo ir socialinių išmokų pajamų. Inspekcija sprendė, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie ribotą darbingumą, sveikatos būklę, atkreipė dėmesį į tai, kad bedarbio statusas Užimtumo tarnyboje įregistruotas nuo 2024-05-06 (praėjo mėnuo nuo statuso pasikeitimo), o iki to laiko pareiškėjas dirbo ir gavo su darbo santykiais susijusias pajamas (už 2023 m. deklaravo gavęs (duomenys neskelbtini) Eur darbo ir socialinių išmokų pajamas). Prašyme sudaryti mokestinės paskolos sutartį pareiškėjas nurodė, kad bedarbio statusas yra neilgalaikis, planuoja įsidarbinti per keletą mėnesių ir gauti 2 000 – 2 500 Eur pajamų. Tuo pačiu atsižvelgė į tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pareiškėjui skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka – (duomenys neskelbtini) Eur (laikotarpio pradžioje) (duomenys neskelbtini) Eur (laikotarpio pabaigoje), kuri sprendimo priėmimo metu per mėnesį vidutiniškai siekė minimalų darbo užmokestį gaunančio asmens pajamas, todėl, net ir laikinai netekęs darbo, pareiškėjas negali būti priskirtas pajamų negaunančių asmenų grupei. Tuo pačiu Inspekcija nurodė, kad išlaikytinių, kuriuos pareiškėjas privalo išlaikyti pagal įstatymą, ar prievolių pagal kredito sutartį turėjimas nesudaro pagrindo laikyti pareiškėjo ekonominės / socialinės padėties sunkia, nesuteikia teisės nevykdyti savo mokestinių įsipareigojimų ir savaime nėra pagrindas atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų mokesčių ar mokesčių delspinigių. Inspekcijos sprendime nurodyta, kad iš mokestinio patikrinimo rezultatų matyti, jog ankstesniais metais pareiškėjas disponavo ženkliomis piniginėmis lėšomis (išimtos piniginės lėšos iš UAB „Brugtė“ banko sąskaitos), todėl kaip sąžiningas ir rūpestingas mokesčių mokėtojas turėjo pareigą pasirūpinti tinkamu ir savalaikiu mokestinių įsipareigojimų įvykdymu, bet to nepadarė. Apie apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas pareiškėjas žinojo nuo 2022-03-28, kai buvo surašytas patikrinimo aktas. Pareiškėjas pasirinko skųsti mokesčių administratoriaus patikrinimo aktą ir jį patvirtinantį sprendimą, tokiu būdu išaugindamas apskaičiuotų delspinigių sumą. Būdamas pakankamai sąžiningas ir rūpestingas mokesčių mokėtojas jis turėjo / galėjo numatyti tiek savo nenaudai pasibaigsiančio mokestinio ginčo pasekmes, tiek savo finansines galimybes sumokėti papildomai apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas bei įsivertinti poreikį turėti santaupų. Inspekcija tuo pačiu pažymėjo, kad pareiškėjas Užimtumo tarnyboje registravosi tą pačią dieną, kai teikė prašymą atleisti nuo delspinigių. Nors galutinis LVAT sprendimas mokestiniame ginče priimtas 2024-02-07, t. y. prieš tris mėnesius, per tą laiką gaudamas didesnes, nei bedarbio išmoka, pajamas pareiškėjas nesistengė sumokėti bent dalies apskaičiuotų mokesčių. Tuo pačiu Inspekcija konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių sudėtingą ekonominę / socialinę padėtį, išskyrus registravimosi Užimtumo tarnyboje pažymą ir sprendė, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad neatleidus pareiškėjo nuo delspinigių mokėjimo, jo ekonominė / socialinė padėtis taps kritinė, ir padarė išvadą, kad pareiškėjo ekonominė / socialinė padėtis neatitinka MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų aplinkybių, jam netaikytinos MAĮ 100 straipsnio1 dalies 3 punkto nuostatos ir jis neatleistinas nuo apskaičiuotų 9 497,22 Eur GPM delspinigių mokėjimo.

Tuo pačiu Inspekcijos sprendimu pareiškėjas neatleistas nuo 6 329 Eur baudos mokėjimo konstatavus, kad MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas pagrindas atleisti nuo baudos mokėjimo dėl sunkios ekonominės / socialinės padėties.

Nesutikdamas su Inspekcijos sprendimu, pareiškėjas pateikė dėl jo skundą Komisijai, kuri skundžiamu Komisijos sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pakeitė Inspekcijos sprendimą ir atleido pareiškėją nuo 30 procentų, t. y. 2 849,17 Eur GPM delspinigių mokėjimo. Komisija atsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėjas turi išlaikomus nepilnamečius vaikus, kad patiria pakankamai reikšmingas (1 658 Eur) išlaidas kas mėnesį, kad apskaičiuota delspinigių suma ir paskirta GPM bauda (9497,22 Eur + 6329 Eur) sudaro 74 proc. mokestinės prievolės, kad pareiškėjas, pasibaigus mokestiniam ginčui - LVAT patvirtintus apskaičiuotą mokestinę prievolę, nedelsdamas kreipėsi į Inspekciją dėl mokestinės prievolės vykdymo, sudarė ir tinkamai vykdo mokestinės paskolos sutartį, taip pat vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais (MAĮ 8 straipsnis) bei proporcingumo principu. Tuo pačiu Komisija Komisijos sprendimu patvirtino likusią Inspekcijos sprendimo dalį.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Inspekcijos sprendimo ir Komisijos sprendimų dalių, kuriose pareiškėjas neatleistas nuo mokesčių administratoriaus priskaičiuotų GPM delspinigių ir paskirtos baudos.

Pagal nuo 2024-05-01 galiojusios redakcijos MAĮ 100 straipsnio 1 dalies nuostatas mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: 1) tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiajame mokesčių įstatyme (2 punktas); 2) yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas (3 punktas); 3) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims (4 punktas).

Pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis.

Pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalie 1 punktą atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindas - jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo.

Iš pareiškėjo mokesčių administratoriui pateiktų dokumentų matyti, kad 2023-08-03 pareiškėjas su AS Inbank filialu sudarė vartojimo paskolos sutartį Nr. VEH3080HEPA transporto priemonei įsigyti, pagal kurią pareiškėjui suteikta 18 000 Eur paskola mokant kas mėnesį po 267,66 Eur įmoką, paskutinės įmokos sumokėjimo diena – 2031-08-15. Užimtumo tarnybos 2024-05-20 pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2024-05-06 registruotas užimtumo tarnyboje, bedarbis. (duomenys neskelbtini) dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Pareiškėjo 2024 m. birželio mėn. nedarbo draudimo išmoka siekė (duomenys neskelbtini) Eur, 2025 m. sausio mėn. - (duomenys neskelbtini) Eur. Byloje esančiame Inspekcijos pateiktame EDS išraše nurodyta, kad pareiškėjo pajamos 2023 m. buvo (duomenys neskelbtini) Eur, nuo kurios pareiškėjui paskaičiuotas 97,44 Eur GPM. Tuo pačiu iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su Inspekcija 2024-06-03 sudarė mokestinės paskolos sutartį dėl 21 152,96 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo dalimis, pagal kurią pareiškėjas iki 2029-04-05 įsipareigojo padengti visą nepriemokos sumą, mokant ją kas mėnesį dalimis, kaip pareiškėjas nurodo ir atsakovė to neginčijo – po 363 Eur kas mėnesį. Iš byloje esančių teismų procesinių dokumentų matyti pareiškėjo pareiga teikti po 650 Eur kas mėnesį išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Nors pareiškėjas skunde nurodė turintis mokėti būsto nuomą, už komunalines paslaugas, 400 Eur skirti būtiniausiems poreikiams vaistams ir maistui, jokių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų nepateikė.

Išanalizavus pareiškėjo nurodytas išlaidas - 1 658 Eur ir palyginus jas su pareiškėjo nurodytomis mėnesio pajamomis – iki (duomenys neskelbtini) mokėta (duomenys neskelbtini) Eur nedarbo draudimo išmoka, matyti labai aiški disproporcija – pareiškėjas išleidžia daugiau pajamų, nei gauna. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų matyti kiti jo pajamų šaltiniai, iš kurių pareiškėjas geba patirti jo nurodytas 1 658 Eur išlaidas kas mėnesį. Be to, nors prašęs žodinio teismo posėdžio, prieš pat paskirtą teismo posėdį pareiškėjas šio sumanymo atsisakė – pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl teismui nebuvo galimybės prašyti pareiškėjo šias ir kitas svarbias aplinkybes paaiškinti.

Pareiškėjas nepateikė kitų jo ekonominę padėtį galinčių nustatyti dokumentų, pvz., išrašų apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, santaupas bankuose ir kt.

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus sveikas asmuo, byloje nėra duomenų apie tai, kad šiuo metu pareiškėjui teikiama nedarbo draudimo išmoka, taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui yra teikiama valstybės parama dėl jo sunkios ekonominės padėties. Vien aplinkybė, kad tam tikru momentu pareiškėjas buvo bedarbis ir jam buvo mokama nedarbo draudimo išmoka, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad jo ekonominė padėtis yra sunki, todėl nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo likusios dalies mokesčių administratoriaus apskaičiuotų delspinigių. Šiuo aspektu tiek Komisijos sprendimas, tiek Inspekcijos sprendimas yra pagrįsti ir teisėti ir nėra pagrindų jų naikinti.

Pareiškėjas, kaip argumentą, susijusį su atleidimu nuo baudos, nurodo MAĮ 141 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad mokestinės paskolos sutartis yra tiesiogiai susijusi su paskirta bauda ir delspinigiais. Pagal MAĮ 141 straipsnio 2 dalį nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Nors pareiškėjas šiuo pagrindu negrindė Inspekcijai pateikto prašymo, Inspekcija sprendime nurodė MAĮ 141 straipsnio 1 ir 2 dalis ir pasisakė, jog nėra pagrindo atleisti pareiškėjo nuo baudos MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, tačiau visiškai nepasisakė apie MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pagrindą, nors tokia pareiga mokesčių administratoriui įtvirtinta Inspekcijos viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 patvirtintų Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių (toliau – Taisyklės) 24 punkte (kai mokesčių mokėtojas prašo atleisti nuo baudų, mokesčių administratorius turi įsitikinti, kad yra įvykdyta kuri nors iš MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų).

Pažymėtina tai, kad pareiškėjas skunde Komisijai buvo nurodęs MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pagrindą, tačiau Komisija sprendime taip pat apie jį nepasisakė, padariusi išvadą, kad iš pareiškėjo skundo ir pasisakymų Komisijos posėdyje matyti, jog pareiškėjas savo prašymo atleisti nuo GPM baudos negrindė MAĮ 141 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tačiau vis tiek padarė išvadą, kad nenustatyti MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atleidimo nuo delspinigių pagrindai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad mokesčių administratorius nesilaikė Taisyklių 24 punkte įtvirtintos pareigos įvertinti pareiškėjo prašymą atleisti nuo baudos MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų atitikimo aspektu, todėl ši Inspekcijos sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atleisti nuo GPM baudos, priimta pažeidus pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo pačiu negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta Komisijos sprendimo dalis, susijusi su pareiškėjo prašymu atleisti nuo baudos, nes, kaip jau yra nustatyta, Komisija visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytos 141 straipsnio 2 dalies taikymo.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Inspekcijos sprendime klaidingai nurodyta apskaičiuotų 9 497,22 Eur GPM delspinigių suma, pažymėtina tai, kad Komisijos sprendime (6-8 lapai) pareiškėjui gana išsamiai paaiškinta tiek delspinigių skaičiavimo tvarka, tiek delspinigių suma. Pareiškėjas šios Komisijos sprendimo dalies neginčija, todėl pareiškėjo argumentas laikytinas deklaratyviu ir teismas dėl jo nepasisakys.

Aplinkybė, kad Komisijos sprendime išaiškinta delspinigių apskaičiavimo tvarka, pareiškėjas atleistas nuo 30 procentų GPM delspinigių paneigia pareiškėjo skundo argumentus, kad Komisija tik perrašė Inspekcijos sprendimo turinį.

Pareiškėjas, nurodydamas, kad priimant skundžiamą sprendimą nebuvo užtikrinta jo teisė būti išklausytam, nepaaiškino, kurį būtent (Komisijos ar Inspekcijos) sprendimą jis turi omenyje. Bet kuriuo atveju, iš Komisijos sprendimo bei posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė dalyvauti Komisijos posėdyje ir jis šia teise pasinaudojo, todėl šis pareiškėjo argumentas laikytinas nepagrįstu. Be to, pareiškėjas, kaip minėta, nepageidavo būti išklausytas teisme - atsisakė dalyvauti ir žodiniame teismo posėdyje.

Pareiškėjo argumentus, kad, pradėjus priverstinį delspinigių ir baudos išieškojimą, jis negalėtų teikti išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nukentėtų vaikų teisėti interesai, negalėtų vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, paneigia priverstinio vykdymo veiksmus reglamentuojančiuos Civilinio proceso kodekso nuostatos, be kita ko, 754 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtina, kad pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą.

Apibendrintai konstatuotina, kad Inspekcijos sprendimo ir Komisijos sprendimo dalys, susijusios su pareiškėjo prašymu atleisti jį nuo priskaičiuotų delspinigių, yra pagrįstos, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Tuo pačiu netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinius pareiškėjo reikalavimus, kuriais jis prašo atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių, juos sumažinti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Tačiau Komisijos sprendimo ir Inspekcijos sprendimo dalys, susijusios su nagrinėtu pareiškėjo prašymu atleisti jį nuo GPM baudos, negali būti laikomos teisėtomis, todėl naikintinos (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas), o išvestiniai pareiškėjo reikalavimai, kuriais jis prašo atleisti nuo baudos, ją sumažinti paliktini nenagrinėtais.

Pareiškėjo reikalavimas, kuriuo jis prašo sudaryti sąlygas delspinigius ir baudas sumokėti dalimis sudarant mokestinės paskolos sutartį, paliktinas nenagrinėtu, kadangi pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus ir neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į mokesčių administratorių, prašydamas sudaryti galimybę baudas ir delspinigius sumokėti dalimis, tačiau mokesčių administratorius šio pareiškėjo prašymo netenkino, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas šiuo aspektu (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132, 133 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-09-04 sprendimo Nr. S-2024/118 dalį ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024-06-10 sprendimo Nr. 500-552 „Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir / ar palūkanų“ dalį, susijusias su pareiškėjo prašymu atleisti nuo GPM baudos ir perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjo prašymo dalį, kuria jis prašo atleisti jį nuo paskirtos baudos, nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo skundo reikalavimus, kuriais jis prašo atleisti nuo GPM baudos, ją sumažinti ir sudaryti sąlygas delspinigius ir baudas sumokėti dalimis sudarant mokestinės paskolos sutartį, palikti nenagrinėtais.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.