- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- 1A-103-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12567-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- G. B.
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. kovo 28 d. veika) – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme;
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. balandžio 24 d. veika) – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta G. B. subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. B. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2, 4 punktais uždrausta G. B. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu bendrauti su nukentėjusiąja L. S. bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 3 dalimi, 72² straipsniu skirta G. B. baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir G. B. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė uždraudžiant G. B. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu bendrauti su nukentėjusiąja L. S. bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat įpareigojant jį per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. B. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2020 m. kovo 28 d. apie 23.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,27 promilių neblaivumas), kilusio žodinio konflikto su sugyventine L. S. metu tyčia sudavė kumščiais ir spyrė jai į veidą bei į kitas kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais G. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Be to, G. B. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2020 m. balandžio 24 d. apie 00.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,46 promilių neblaivumas), kilusio žodinio konflikto su sugyventine L. S. metu, tyčia sudavė jai vieną smūgį rankos delnu į dešinės pusės skruostą bei suėmęs už kaklo smaugė, po ko abiem rankomis suėmęs L. S. už plaukų, pargriovė ją ant žemės ir sudavė abiejų rankų kumščiais bei spyrė ne mažiau kaip dešimt kartų į jos galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais G. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Vita Gedvilienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį. Pakeitus nuosprendį G. B., pripažintą kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. kovo 28 d. veika), nuteisti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pripažintą kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. balandžio 24 d. veika), nuteisti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę bausmę jam paskirti 6 mėnesius laisvės atėmimo. Pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti 4 mėnesius laisvės atėmimo. Pritaikius BK 63 straipsnio 9 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktį paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. liepos 7 d. teismo baudžiamojo įsakymo paskirta bausme iš dalies sudedant ir galutinę bausmę jam paskirti 5 mėnesius laisvės atėmimo. Pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigoti G. B. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat įpareigoti neišvykti iš gyvenamosios vietos be organų, prižiūrinčio bausmės vykdymą, sutikimo.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad akivaizdu, jog teismas skirdamas tokią bausmę nepilnai įvertino tai, kad yra nuteistojo G. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių – abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pirmosios nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytas 1,27 promilės girtumas, antrosios 1,46 promilės girtumas). Jo prisipažinimas iš esmės sąlygotas tikintis švelnesnės bausmės paskyrimo, o ne nuoširdaus gailėjimosi, nes tokia jo tariama atgaila būdinga ir ankstesniam jo elgesiui po ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai jo visiškai nesulaikė nuo naujų smurto atvejų jo sugyventinės L. S. atžvilgiu. Be to, G. B. pirmą kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis dėl girtumo neprisimena, ką padarė, teigė, jog neatmeta tokios galimybės, jog ginčo su L. S. metu galėjo rankomis ir kojomis suduoti kažkiek tai smūgių. Iš šių G. B. parodymų darytina pagrįsta išvada, jog jis savo nusikalstamus veiksmus L. S. atžvilgiu lyg ir pateisina savo veiksmų nesuvokimu dėl girtumo. Tokia G. B. pozicija sudaro prielaidą suabejoti jo atgaila už veiksmus, kurių jis neprisimena.
3.2. Prokurorės teigimu, teismas skirdamas bausmę G. B. neatsižvelgė ir į tą aplinkybę, jog 2019 m. vasario 21 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Iš šios bylos aplinkybių aišku, jog G. B. panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės L. S. atžvilgiu jai padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Darytina pagrįsta išvada, jog G. B. priimtas sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) jokio poveikio jo elgesiui ir tolimesniam apsisprendimui nedaryti naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Tai parodo, kad nuteistasis nedaro jokių išvadų dėl savo ankstesnio neigiamo elgesio, jis ir toliau smurtauja prieš savo sugyventinę L. S..
3.3. Prokurorės vertinimu, teismas taip neatsižvelgė į tas aplinkybes, jog po G. B. panaudoto fizinio smurto L. S. ankstų pavasarį, kovo 28 d., privalėjo bėgti iš namų, pusnuogė, į gatvę, kur nepažįstami asmenys iškvietė policijos pareigūnus. Šią aplinkybę patvirtina liudytoju apklaustas policijos pareigūnas J. P., kuris parodė, kad iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, jog S. B. autobusų stotelėje yra sumušta moteris, kur, atvykę prie paminėtos stotelės, rado L. S., kuri buvo akivaizdžiai sumušta, ant savęs buvo užsimetusi kažkokią striukę ar džemperį, buvo be apatinių rūbų (be kelnių). Ši aplinkybė rodo, kad nukentėjusioji L. S. yra visiškai beviltiškoje padėtyje, nes neturi galimybės apsiginti ar pasislėpti nuo prieš ją smurtaujančio sugyventinio, o nuo jo smurto ji privesta bėgti tik į gatvę, nes Lietuvos Respublikoje ji neturi jokios kitos gyvenamosios vietos ir yra visiškai priklausoma nuo savo sugyventinio G. B..
3.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas neatsižvelgė ir į tą aplinkybę, jog nuteistojo G. B. veiksmais L. S. padaryti kūno sužalojimai iš esmės atitiko nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, nes tokia išvada darytina atsižvelgiant į policijos pareigūno J. P. parodymus. Nors pati L. S., turėdama policijos tyrėjos siuntimą, nenuvyko pas teismo medicinos specialistus jos sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, tačiau ji paaiškino savo nenuvykimo priežastis, o būtent, jog po jai padarytų kūno sumušimų buvo bloga jos sveikata, ji nesikėlė iš lovos, be to, ji niekur nedirba, neturi privalomojo sveikatos draudimo, nepažįsta miesto (ji yra Latvijos pilietė).
3.5. Argumentuojama, kad teismas, skirdamas bausmę, neteisingai motyvavo tuo, jog G. B. stengėsi nebendrauti ir neturėti ryšių su nukentėjusiąja, po pirmos veikos lankydavo ją atnešdamas maisto produktų, jos atsiprašė, taigi jo prisipažinimas ir gailėjimasis laikytinas nuoširdžiu. Akivaizdu, jog toks teismo teiginys prieštarauja kitos baudžiamosios bylos, kuri buvo pradėta G. B. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir kurioje 2020 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą, aplinkybėms. Iš pastarosios bylos aplinkybių matyti, jog G. B. po to, kai jam buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarytų 2020 m. kovo 28 d. ir 2020 m. balandžio 24 d., praėjus mėnesiui ir kelioms dienos toliau bendravo su nukentėjusiąja, savo sugyventine L. S., su ja kartu gyveno, vedė bendrą ūkį bei jos atžvilgiu dar kartą, 2020 m. gegužės 30 d., panaudojo fizinį smurtą. Šie duomenys rodo, kad G. B. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, akivaizdu, kad jis nepaisydamas jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Šie duomenys neigiamai charakterizuoja G. B. ir rodo, kad jo padarytos nusikalstamos veikos yra dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Tad akivaizdu, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas.
3.6. Prokurorės vertinimu, anksčiau išdėstytos sunkinančios aplinkybės santykyje su viena lengvinančia aplinkybe turi žymiai didesnę reikšmę ir jų skiriant bausmę negalima nevertinti. Darytina pagrįsta išvada, jog nėra byloje pakankamai aplinkybių, kurios leistų paskirti G. B. pačią švelniausią nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę.
3.7. Apibendrino, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio reikalavimus, dėl ko paskyrė nuteistajam G. B. aiškiai per švelnią bausmę, tinkamai neįvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltinamojo asmenybės. Teismas, paskyręs bausmę, nesiremdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytais bausmės paskirties kriterijais formuoja nebaudžiamumo ir valstybės reagavimo (prievartos) priemonių neveiksmingumo įvaizdį. Akivaizdu, jog nuteistajam G. B. pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė iš esmės nedera su teisingumo principo reikalavimais. Šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti G. B. skiriant laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtinas pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas, nes tik laisvės atėmimo neišvengiamumas dar kartą padarius nusikalstamą veiką ar nesilaikant teismo jam paskirtų įpareigojimų gali nuteistąjį G. B. sustabdyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje nuteistasis G. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas G. B. paskirtos bausmės rūšis, siūlant už abi padarytas veikas skirti griežtesnę – laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į tai, ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako apeliacinio skundo ribose, tai yra dėl G. B. paskirtos bausmės rūšies ir nustatyto jos dydžio.
7. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
8. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).
9. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal šio straipsnio 3 dalį nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu.
10. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam G. B. paskyrė teisingą bausmę už padarytas nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę.
11. G. B. padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo padaryti nusikaltimai vertinami kaip pavojingi tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau aprašytas) jų padarymo aplinkybes.
12. Abiem atvejais G. B. nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje, t. y. kad jis, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kilusių žodinių konfliktų su sugyventine L. S. metu, tyčia sudavė rankomis ir kojomis jai į veidą, galvos sritį bei į kitas kūno vietas įvairų skaičių smūgių, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Akivaizdu, kad šie G. B. smurtiniai veiksmai sukėlė pavojų ir padarė realią žalą nukentėjusiosios sveikatai, buvo tyčiniai ir tikslingai nukreipti į sugyventinės sveikatos sutrikdymą. Šias nusikalstamas veikas G. B. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą jų pobūdį ir norėjo taip veikti. Jo padarytos nusikalstamos veikos atitinka rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, įtvirtintą įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo sankcijose.
13. Prokurorė apeliaciniame skunde pažymi, kad L. S. padaryti kūno sužalojimai iš esmės atitiko nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (prokurorė tokią išvadą daro atsižvelgiant į policijos pareigūno J. P. parodymus). Tačiau teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija neturi pagrindo sutikti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad L. S. buvo padaryti kokio nors laipsnio sveikatos sutrikdymas. Sutinkama su apeliante, kad, atsižvelgiant į liudytojo J. P. parodymus, tokia prielaida galima, tačiau, vadovaujantis teismų praktika, nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas nustatomas vadovaujantis eksperto ar specialisto išvada, o ne liudytojų parodymais. Taigi laikyti, kad nuteistojo veiksmais L. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o ne sukeltas fizinis skausmas, kaip kad nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo, o tokia prielaida negali lemti nuteistojo teisinės padėties (bausmės) sunkinimo. Kita vertus, atliktų veiksmų pobūdis, skaičius ir intensyvumas turi būti įvertinami skiriant bausmę, ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas padarė.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys, žemiau išdėstomi, duomenys daugiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį G. B..
15. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, G. B. iki šių veikų padarymo nebuvo teistas. 2019 m. vasario 21 d. nutarimu G. B. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Tačiau nauja nusikalstama veika (už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu) buvo padaryta jau praėjus vieneriems metams, t. y. sąlyginai po pakankamo laiko tarpo, kai realios teisinės pasekmės dėl anksčiau padaryto nusikaltimo negalimos. Tokiu atveju nuteistojo nebegalima bausti už anksčiau padarytą nusikaltimą ar laikyti jį turinčiu teistumą. Sutiktina su apeliante, kad šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja G. B., tačiau jų nepakanka svarstyti griežčiausios bausmės skyrimą.
16. Po šių nusikaltimų padarymo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo G. B. buvo nuteistas už 2020 m. gegužės 30 d. smurto panaudojimą prieš sugyventinę L. S.. Jam buvo paskirta viešųjų darbų bausmė. Be to, G. B. buvo baustas administracine tvarka kelis kartus, taip pat ir už valdymo tvarkos pažeidimą esant neblaiviam (t. 2, b. l. 5–12).
17. G. B. yra nevedęs, dirbantis UAB ,,K.“, darbe charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 60), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre neregistruotas (t. 2, b. l. 19), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale negydytas ir neregistruotas (t. 2, b. l. 18), 2001 m. rugpjūčio 6 d. – 2001 m. rugpjūčio 14 d. tirtas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl tinkamumo karo tarnybai, diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. gegužės 7 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad G. B. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (t. 2, b. l. 26).
18. Taigi nuteistojo G. B. asmenybės charakteristika nėra vien tik neigiama, nepaisant to, kad jis per kelis mėnesius padarė tris nusikaltimus sveikatai, kurių metu nukentėjo sugyventinė, tačiau nuteistasis yra dirbantis, iki tol nebuvo teistas, dėl savo veiksmų gailisi. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai nustatė tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
19. Prokurorė abejoja nuteistojo prisipažinimo nuoširdumu. G. B. apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė, kad labai gailisi. Nelabai atsimena, kaip viskas vyko. Jie išgėrė, paskui tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, toliau neatsimena. Spyrė jai, trenkė. Iš esmės tas pačias aplinkybes jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Vien tai, kad nuteistasis tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių, tačiau jas pripažįsta ir dėl to gailisi, negali būti laikoma pagrindu išvadai, kad tai nėra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
20. G. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
21. Pažymima, kad nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės paprastai skiriamos asmeniui, kuris teisiamas pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), būtent tokia bausmės rūšis ir buvo paskirta nuteistajam. Skirti laisvės atėmimo bausmę, kai BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos dar trys švelnesnės bausmės rūšys, galima tik išimtinais atvejais, kai padarytų veikų aplinkybės ir kaltininko asmenybė reikalauja būtent griežčiausios bausmės skyrimo, o švelnesnės bausmės rūšys nepadarys poveikio kaltininko elgesiui. Šiuo atveju tokios aplinkybės nenustatytos.
22. Pažymima, kad bausmės už nusikaltimus sankcijose nurodomos griežtėjimo tvarka, todėl kiekvieną kartą skiriant bausmę, turi būti svarstomos visos švelnesnės bausmės rūšys. G. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta viešųjų darbų bausmė. Sekanti griežtesnė bausmės rūšis yra laisvės apribojimas, kuris apylinkės teismo nuosprendžiu ir buvo parinktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam iki šiol nebuvo paskirta nei laisvės apribojimo, nei arešto bausmės, todėl prokurorės a priori daroma išvada dėl šių bausmių nepakankamo poveikio ir (ar) nubaudimo būdo nėra pagrįsta. Skunde išdėstyti motyvai kiek labiau neigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau tai nesudaro pagrindo nuo švelniausios bausmės rūšies (viešųjų darbų) iš karto pereiti prie griežčiausios (praleidžiant dar dvi švelnesnes). Toks bausmės individualizavimas nebūtų teisingas ir proporcingas, nuteistasis savo veiksmais negalėtų įrodyti, jog paskirta bausmė buvo tinkama ir efektyvi.
23. Pažymima, jog G. B. paskirta bausmė yra kiek mažesnė (už pirmą nusikaltimą) arba kiek didesnė (už antrą nusikaltimą) nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Nustatytos G. B. atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, todėl skiriant bausmę, atitinkančią vidurkį, buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant didesnį nei vidurkis atitinkančią bausmę (antru atveju), didesnė reikšmė buvo teikiama G. B. veiką ir asmenybę neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms, tokiu būdu įvertinant ir skunde nurodytas aplinkybes.
24. Apygardos teismas pažymi, kad paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis. Įvertinus tai, kad G. B. charakterizuojamas iš dalies neigiamai, buvo teistas po šių nusikaltimų padarymo, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad subendrinant paskirtas bausmes prie nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pagrįstai buvo pridėta pakankamai didelė dalis švelnesnės bausmės, o vėliau ši bausmė teisingai buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta viešųjų darbų bausme. Paskirta galutinė subendrinta bausmė yra proporcinga ir teisinga.
25. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, konstatuoja, jog G. B. paskirta laisvės apribojimo bausmė už nusikalstamas veikas bei nustatytas jų dydis, taip pat paskirta galutinė subendrinta bausmė yra proporcinga. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.
26. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. sausio 14 d. buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. sausio 13 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistina suma sudaro 117,00 Eur.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, numato, jog tik iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Šiuo atveju G. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamas prokuroro apeliacinis skundas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti G. B. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus ir tai, kad apeliacinis skundas buvo paduotas prokuroro, bloginančiais pagrindais, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-843/2017). Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo negali būti priteistos (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, netenkinti.