Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB ,,K.“, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirta galutinė 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui ir per 8 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2020 m. kovo 28 d. apie 23.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,27 promilių neblaivumas), kilusio žodinio konflikto su sugyventine L. S. metu, tyčia sudavė kumščiais ir spyrė jai į veidą bei į kitas kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat G. B. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2020 m. balandžio 24 d. apie 00.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,46 promilių neblaivumas), kilusio žodinio konflikto su sugyventine L. S. metu, tyčia sudavė jai vieną smūgį rankos delnu į dešinės pusės skruostą bei suėmęs už kaklo smaugė, po ko abiem rankomis suėmęs L. S. už plaukų, pargriovė ją ant žemės ir sudavė abiejų rankų kumščiais bei spyrė ne mažiau kaip dešimt kartų į jos galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Byloje surinkti duomenys dėl 2020 m. balandžio 24 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. balandžio 24 d. 00.28 val. Bendrajame pagalbos centre gautas L. S. pranešimas apie tai, kad neblaivus sugyventinis mušasi, mažamečių nėra. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 99–101).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės I. G. 2020 m. balandžio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad apie smurtą artimoje aplinkoje pranešė nukentėjusioji L. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ant kurios matoma paraudimas kaklo srityje, gumbas kaktoje bei kraujosruva (mėlynė) kairėje akiduobėje. Nukentėjusioji labai susijaudinusi, akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigusi (nustatytas 2,35 promilių neblaivumas). Galimai smurtavęs asmuo G. B. akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs (nustatytas 1,46 promilių neblaivumas). L. S. paaiškino, kad jos sugyventinis G. B., kai išgeria tampa agresyvus, bei šiandien be priežasties kambaryje ant lovos pradėjo ją smaugti, po to ji nuėjo link išėjimo iš namų, o jis ją pargriovė ir du kartus jos galvą trenkė į išėjimo duris, po to tris kartus jai spyrė į galvą iš kojos, dėl ko ant kaktos iššoko guzas. O mėlynė po kaire akimi atsirado, kai prieš savaitę jis ją vėl su galva trenkė į jau kitas kambario duris. L. S. dėl tokių sugyventinio veiksmų patyrė fizinį skausmą. G. B. paaiškino, kad L. S. nemušė (1 t., b. l. 102–103).

Iš 2020 m. balandžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra buto dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Buto durys medinės. Užėjus į butą, patenkama į koridorių. Koridoriuje tiesiai yra durys į virtuvės patalpą. Koridoriuje prie įėjimo durų guli skuduras, dešinėje pusėje žiūrint nuo įėjimo durų stovi rašomasis stalas su ant jo stovinčiais indais, bei šalia stovi skalbimo mašina. Koridoriuje bendra tvarka nepažeista, grumtynių pėdsakų neaptikta. Virtuvės patalpoje tiesiai žiūrint nuo durų stovi virtuvinė spintelė, viryklė, dešinėje pusėje žiūrint nuo durų palei sieną yra drabužių kabykla, durys į kambarį, pečius. Virtuvės patalpoje bendra tvarka nepažeista, grumtynių pėdsakų neaptikta. Kambaryje žiūrint nuo įėjimo į kambarį durų iš kairės pusės į dešinę pusę yra pečius, sekcija, dvivietė išskleista sofa-lova, stalas, fotelis, TV staliukas, ant kurio stovi televizorius, spinta, viengulė lova, stalas, ant kurio stovi stacionarus kompiuteris, ir prie jo kėdė, toliau seka sofa. Kambaryje bendra tvarka nepažeista, grumtynių pėdsakų neaptikta. Bute vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Pėdsakų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, neaptikta ir paimta nebuvo. Pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 123–133).

Iš 2020 m. balandžio 30 d. vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra pateikti vaizdo ir garso įrašai iš Body cam 1725. Pateikti trys vaizdo ir garso įrašai. Pirmasis vaizdo ir garso įrašas pavadinimu 2020_0424_004431_017.MP4. 2020 m. balandžio 24 d. laikas nuo 00.42 val., vaizdo ir garso įrašo trukmė 7 minutės. Atidarius pirmąjį vaizdo ir garso įrašą matyti tarnybinio policijos automobilio vidus. Sulaikomas iš namų pasišalinęs įtariamasis G. B. po sugyventinės sumušimo. Pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio. Klausia G. B., kur L. S., ar jis turi draudžiamų daiktų, nurodo lipti į tarnybinį automobilį. Pareigūnai pasodina sulaikytąjį į tarnybinį policijos automobilį ir važiuoja adresu (duomenys neskelbtini), kur yra nukentėjusioji L. S.. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą minėtu adresu, atidaro įėjimo į namą duris. Nukentėjusioji L. S. sėdi ant žemės, verkia. L. S. nurodo, kad ją sumušė, negali atsistoti, rodo sumušimų vietas. Pareigūnė praneša Vilniaus apskrities VPK OVS, kad kviestų greitąją pagalbą nukentėjusiajai. Ima iš tarnybinio policijos automobilio alkotesterį, grįžta prie nukentėjusiosios. Pareigūnė nurodo nukentėjusiajai pasitikrinti neblaivumą. Įpučia 2,35 promiles. Nukentėjusioji su pareigūnės pagalba atsikelia nuo žemės, plauna rankas vandeniu. Pasakoja pareigūnei kaip ją mušė – galvą daužė į duris suėmęs už plaukų, smaugė už kaklo suėmęs ant sofos. Pareigūnė fotografuoja gumbą ant galvos. Antrasis vaizdo ir garso įrašas pavadinimu 2020_0424_004932_018.MP4. 2020 m. balandžio 24 d. laikas nuo 00.49.30 val., vaizdo ir garso įrašo trukmė 5 minutės. Atidarius antrąjį vaizdo ir garso įrašą matyti pareigūnų bendravimas su nukentėjusiąja L. S. (duomenys neskelbtini). Pareigūnė fotografuoja įvykio vietą. Pareigūnė pildo alkotesterio panaudojimo ir parodymų žurnalą. Nukentėjusioji pasakoja, kad ją mušė dar ir į galvą kojomis. Pareigūnė pildo duomenis. Trečiasis vaizdo ir garso įrašas pavadinimu 2020_0424_005431_019.MP4. 2020 m. balandžio 24 d. laikas nuo 00.54.30 val., vaizdo ir garso įrašo trukmė 5 minutės. Atvyko greitojo medicinos pagalba, pokalbis tarp medikų ir nukentėjusiosios vyksta (duomenys neskelbtini) kalba. Nukentėjusioji pasakoja, kur ją mušė – galvą į sieną trankė du kartus, kojomis tris kartus, šiuo metu svaigsta galva, ją skauda. Nukentėjusioji steni, kai medikas paliečia galvą, kaktą. Nukentėjusioji sutinka vykti į ligoninę ir išeina rengtis. Vaizdo įrašas pasibaigia (1 t., b. l. 140–144; 147–149).

Iš 2020 m. gegužės 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi Bendrojo pagalbos centro pateikti du garso įrašai. Pirmasis 2020_04_24_00-26-42_25.02.mp3. Pokalbis vyksta tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir pranešėjos (L. S.). Fone girdisi moteriškas dūsavimas. Pokalbis neįvyko. Antrasis 2020_04_24_00-28-35_25.00.mp3. Pokalbis vyksta tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir pranešėjos (L. S.). Pokalbis vyksta (duomenys neskelbtini) kalba. Pranešėja prašo policijos į (duomenys neskelbtini), nes ją muša girtas sugyventinis, medikai nereikalingi, vaikų nėra, prisistato L. S. (1 t., b. l. 152–154; 157).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo G. B. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios L. S., liudytojo J. P. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybiniai pranešimai, apžiūrų protokolai), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo G. B. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, 2020 m. kovo 28 d. apie 23.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,27 promilių neblaivumas), kilusio žodinio konflikto su sugyventine L. S. metu, tyčia sudavė kumščiais ir spyrė jai į veidą bei į kitas kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, bei G. B. 2020 m. balandžio 24 d. apie 00.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,46 promilių neblaivumas), kilusio žodinio konflikto su sugyventine L. S. metu, tyčia sudavė jai vieną smūgį rankos delnu į dešinės pusės skruostą bei suėmęs už kaklo smaugė, po ko abiem rankomis suėmęs L. S. už plaukų, pargriovė ją ant žemės ir sudavė abiejų rankų kumščiais bei spyrė ne mažiau kaip dešimt kartų į jos galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Taigi, minėti duomenys bei asmenų parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs ir neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis G. B. mušdamas rankomis, kumščiais bei spardydamas nukentėjusiosios galvą bei kitas kūno vietas sukėlė jai fizinį skausmą. Nepaisant to, kad dėl antrosios veikos G. B. teigė nesudavęs dešimties smūgių, tikėtina dėl buvusio neblaivumo negalėjo to tiksliai prisiminti, pačios veikos neneigia padaręs ir dėl to veikos kvalifikacija nesikeičia. Minėtų padarinių (fizinio skausmo) kilimą nukentėjusiajai aiškiai suprato ir aplinkiniai iškvietę policijos pareigūnus, atvykę policijos pareigūnai iškvietė nukentėjusiajai greitąją medicinos pagalbą, taigi sukeltas fizinis skausmas buvo realus. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad G. B. veika – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją L. S., tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimu.

Pažymėtina ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji duodami parodymus patvirtino, jog veikų padarymo metu jiedu vedė bendrą ūkį, t. y. buvo sugyventiniai, nors šiuo metu kartu ir nebegyvena. Kadangi A. B. smurtavo prieš savo sugyventinę, pastaroji aplinkybė, vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi, sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį.

Vertinant kaltinamojo G. B. padarytų nusikalstamų veikų subjektyviąją pusę, nekyla abejonių dėl to, jog mušdamas sugyventinę, jis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai ir jų nenorėjo (siekė), taigi jis veikė tiesiogine tyčia. Panaudoto fizinio smurto pobūdis, smūgių kiekis ir sukelti padariniai, rodo, jog kaltinamojo elgesys buvo sąmoningas ir kryptingas, jis suvokė tokių veiksmų pavojingumą, ir jų siekė.

Esant pirmiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, kaltinamojo G. B. veiksmai abiem atvejais kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. B., teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, t. y. kad šiuo atveju padaryti du baigti nesunkūs tyčiniai smurtiniai nusikaltimai žmogaus sveikatai.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) (prisipažino iš karto nuo pirmos apklausos, stengėsi nebendrauti ir neturėti ryšių su nukentėjusiąja, po pirmos veikos lankydavo ją atnešdamas maisto produktų, jos atsiprašė, taigi jo prisipažinimas ir gailėjimasis laikytinas nuoširdžiu), tačiau kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog jis veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad G. B. yra nevedęs, dirbantis UAB ,,K.“, darbe charakterizuojamas teigiamai, teistas vieną kartą už analogiško nusikaltimo padarymą, tačiau jau po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, administracine tvarka baustas kelis kartus, taip pat ir už valdymo tvarkos pažeidimą esant neblaiviam (2 t., b. l. 5–12), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre neregistruotas (2 t., b. l. 19), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale negydytas ir neregistruotas (2 t., b. l. 18), (duomenys neskelbtini) tirtas (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini), diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. gegužės 7 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad G. B. sirgtų (duomenys neskelbtini) ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs (duomenys neskelbtini) būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (2 t., b. l. 26).

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog G. B. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos straipsnių sankcijose numatytos, tačiau ne griežčiausios bausmių rūšys – laisvės apribojimas, kurių dydis už kiekvieną iš nusikaltimų nustatytinas artimas šios rūšies bausmės vidurkiui, t. y. skiriant 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo už 2020 m. kovo 28 d. padarytą nusikalstamą veiką ir 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę už 2020 m. balandžio 24 d. padarytą nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei įvertinus minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su nusikalstamų veikų, tiek su kaltinamojo asmenybės charakteristika, šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, kaltinamajam skirtina subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į išvardytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytas nusikalstamas veikas, tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kadangi G. B. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2, 4 punktais, uždraustina G. B. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu bendrauti su nukentėjusiąja L. S. bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Taip pat, atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis G. B. padarė nusikaltimus prieš šeimos narį, susijusius su fizinio smurto panaudojimu, tikslinga jam skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 6 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant ir G. B. skirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Kaltinamasis G. B. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 29 d. 00.10 val. iki 2020 m. kovo 29 d. 17.16 val. (viena diena) ir nuo 2020 m. balandžio 24 d. 01.00 val. iki 2020 m. balandžio 24 d. 14.27 val. (viena diena) (1 t., b. l. 77–78; 174–176). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, G. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Į paskirtą subendrintą bausmę taip pat įskaitytinas G. B. jau atliktos bausmės laikas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 88–89; 184–186) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, saugomas prisegtame voke prie bylos 2 tomo galinio viršelio vidinės dalies, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. kovo 28 d. veika), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. balandžio 24 d. veika), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti G. B. subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. B. paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2, 4 punktais, uždrausti G. B. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu bendrauti su nukentėjusiąja L. S. bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti G. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir G. B. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant G. B. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu bendrauti su nukentėjusiąja L. S. bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat įpareigojant jį per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, saugomą prisegtame voke prie bylos 2 tomo galinio viršelio vidinės dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti G. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.