Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

pareikštu ieškiniu ieškovė prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2022-05-03 raštą (sprendimą) Nr. 49SD-4589-(14.49.136 E.) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti pirkimo pardavimo sutartį su ieškove dėl 1748 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavimo ieškovei; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad ieškovė 2020-10-12 su Vilniaus Gedimino technikos universitetu sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu nuosavybės teise įsigijo: pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius - tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodyti statiniai yra valstybinės žemės sklype. Buvęs statinių savininkas nurodytų statinių eksploatavimui pagal jų tiesioginę paskirtį panaudos teise naudojosi/valdė 1748 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė, nuosavybėn įsigijusi nurodytus statinius, kurie pagal ieškovę turi kultūros vertybės statusą, 2020-11-02 prašymu kreipėsi į atsakovę dėl nurodyto žemės sklypo įsigijimo. Atsakovė 2020-12-04 raštu Nr. 49SJN-3387-(14.49.136E.) „Dėl trūkstamų dokumentų pateikimo“ prašymo netenkino, nurodžiusi, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020-01-24 įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu administravimo metodikos (toliau – ir Metodika) 7 punkto teisinis reglamentavimas suponuoja, kad žemės sklypo dydžio nustatymas siejamas su statinių, kurie Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre yra įrašyti kaip kultūros paveldo objektai, eksploatavimu. Valstybinės žemės sklype esantys, ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, nėra kultūros paveldo objektai, įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nors suformuotas žemės sklypas jiems eksploatuoti patenka į Vilniaus senamiesčio (kodas (duomenys neskelbtini)), Vilniaus pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblio (kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijas Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinę vietovę (kodas (duomenys neskelbtini)), o Vilniaus pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblio (kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijos ribos registruotos Kultūros vertybių registre, todėl Metodikos 7 punktas nėra taikomas nustatant žemės sklypo (jo dalių) dydį, reikalingą statiniams, kurie nėra kultūros paveldo objektai, įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, eksploatuoti. Šiame rašte atsakovė nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, todėl be aukciono gali būti parduodamas tik tokio dydžio žemės sklypas, koks būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti, ar jo dalis, jeigu suformuotas žemės sklypas yra didesnis nei reikalinga minėtiems statiniams eksploatuoti. Ieškovei buvo išaiškinta, kad pageidaujant pirkti žemės sklypo dalį kartu su prašymu turi būti pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka parengtas žemės sklypo planas, kuriame būtų pažymėtos pagal Metodiką nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti. Ieškovė 2021-01-18 raštu Nr. 20210118.3 pateikė atsakovei matininko parengtą pageidaujamo įsigyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M1:500 ir nurodė, jog nesutinka su tuo, kad turi būti taikomas Metodikos 6 punktas, nes nėra įmanoma užtikrinti efektyvios prieigos prie ieškovės nuosavybės teise valdomos tvoros, kuri yra saugoma kultūros paveldo, yra kultūros paveldo zonoje, ir kurią ieškovė turi pareigą prižiūrėti. Atsakovė 2021-03-24 sprendimu Nr. 49SD-2954-(14.49.136 E.) atsisakė tenkinti ieškovės prašymą, argumentuodama tuo, kad ieškovės pateiktas 2021-01-18 žemės sklypo planas nebeatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8 punkto reikalavimų. Papildomai nurodė, jog vadovaujantis Metodikos 6 punktu žemės sklypo dydis, reikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti, yra 837 kv. m. ploto. Ieškovė 2022-03-01 raštu Nr. SD-95 (B71.2) dar kartą kreipėsi į atsakovę dėl žemės sklypo įsigijimo, nurodžiusi, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui būtinas viso ploto žemės sklypas. Akcentavo ir tai, kad Metodikos 6 punkte įtvirtinta formulė mažiausiam valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniams eksploatuoti, dydžiui apskaičiuoti, neužtikrina ieškovės poreikio, o Metodikos 11 punkte nurodytos išimtys nėra pakankamos ieškovės interesui garantuoti. Atsakovė 2022-05-03 raštu Nr. 49SD-4589-(14.49.136 E.) pakartojo ankstesniuose raštuose išdėstytus argumentus, nurodžiusi, kad ieškovei gali būti parduotas ne visas sklypas, o jo dalis. Nesutikdama su atsakovės pozicija ieškovei pateikė 2022-05-08 raštą Nr. SD-207 (B71.2) pažymėdama, jog prašo parduoti ieškovei visą 0,1748 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriam nėra reikalinga rengti atskiro plano, nes nurodyto valstybinės žemės sklypo planą atsakovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, turi kadastro duomenų byloje. Ieškovės nuomone, atsakovė skundžiamu sprendimu pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, nes aukščiau nurodyti ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai yra valstybiniame 0,1748 ha ploto žemės sklype, kurio viso atsakovė nesutinka parduoti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020-01-24 įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Metodikos 6 punktu, nusprendusi, kad ieškovei statinių eksploatavimui yra pakankama 837 kv. m. valstybinio žemės sklypo ploto dalis. Paaiškino, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių plotas sudaro 469,35 kv. m., todėl statinių naudojimui ir priežiūrai liktų 367,65 kv. m. plotas, kuris, ieškovės nuomone, yra per mažas. Žemės sklypas, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai ir kuris visas, ieškovės teigimu, yra reikalingas statinių eksploatavimui, buvo suformuotas statiniams eksploatuoti pagal detalųjį planą (Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003-02-13 sprendimas Nr. 288V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, papildančio senamiesčio regeneravimo koncepciją ir sklypo planą, sprendinių tvirtinimo“). Detalaus plano rengimo ir tvirtinimo etape žemės sklype neegzistavo jokie kiti statiniai, išskyrus ieškovei ginčo metu priklausančius statinius, todėl, ieškovės teigimu, detalusis planas buvo parengtas įvertinus statinių eksploatacijai reikalingą žemės sklypo plotą. Detalusis planas yra privalomo pobūdžio teritorijų planavimo dokumentas, todėl žemės sklypas negali būti padalintas ir atidalintas vienašališku atsakovės sprendimu, nukrypstant nuo detaliajame plane numatytų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principų. Ieškovės nuomone, atsakovė nustačiusi, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių, įgytų iš buvusio savininko Vilniaus Gedimino technikos universiteto, eksploatavimui pakanka ne viso valstybinės žemės sklypo pažeidžia ir asmenų lygiateisiškumo principą, nes buvusiam statinių savininkui 2003-12-01 Valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 1267K01/2003-28237 pagrindu buvo suteikta teisė naudotis visu valstybinės žemės sklypu. Atsakovė apie planuojamą statinių pirkimo – pardavimo sandorį buvo informuota, jam neprieštaravo, todėl yra saistoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatų, kur nurodyta, kai žemės sklype esantis nekilnojamasis daiktas yra parduodamas ne šio žemės sklypo savininko, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas. Pažymėjo, jog Metodikos 7 punkte nurodyta, kad kultūros paveldo objektams, įrašytiems į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, nustatomas atsižvelgiant į šiems objektams Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) nustatyta tvarka apibrėžtų teritorijų ribas, registruotas Kultūros vertybių registre. Žemės ūkio ministerijos skelbiamoje oficialioje ataskaitoje, kuri buvo naudojama Metodikai rengti, nurodyta, jog turi būti taikomos specialiosios taisyklės įtvirtintos NKPAĮ 11 straipsnyje, kai žemės sklypai formuojami prie kultūros paveldo objektų, nes kultūros paveldo vietovių teritorijos nustatomos Teritorijų planavimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka parengtuose dokumentuose. Nurodytais teisės aktais vadovaujantis buvo parengtas detalusis planas, todėl Metodika negali pakeisti įstatymuose nustatyto reguliavimo.