Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė) ir Gyčio Večersko,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini, gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), registruota užimtumo tarnyboje, netekėjusi, neteista (teistumas išnykęs),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. 2020 m. rugpjūčio 27 d. apie 18.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio buitinio konflikto su artima giminaite – savo motina G. G. metu, tyčia apipylė ją degiu skysčiu (žibalu) ir, panaudodama popieriaus skiautes bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą ugnies šaltinį, padegė G. G., tuo sukeldama jai dideles fizines kančias ir skausmą bei padarydama veido, dešinės ausies, kaklo, dešinio peties, dešinės pažasties, žastų, dilbių, dešinio riešo, dešinės plaštakos, pėdų, kairės čiurnos terminį IIB-III° 15% odos nudegimą, kas komplikavosi nudegimine liga, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, pūlingu plaučių uždegimu, sepsiu, septiniu šoku, progresuojančiu poliorganiniu nepakankamumu, nuo ko nukentėjusioji G. G. (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigoje mirė, t. y. tyčia itin žiauriai nužudė savo artimą giminaitę – motiną G. G..

Šiais veiksmais I. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose.

Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamoji I. G. kaltę pripažino ir nurodė, jog jos mamos G. G. mirtis įvyko dėl jos kaltės. Mama nuolat priekaištaudavo, kad miega su jos (mamos) vyrais bei, kad nesugebėjo išsaugoti savo vaikų, kurie buvo užsieniečių įvaikinti. Dėl ko konkrečiai įvyko 2020 m. rugpjūčio 27 d. konfliktas – dabar neprisimena. Iš įvykio prisimena atvykusią greitąją, gydytojus ir lyg per miglą – policiją. Taip pat prisimena, jog, pamačiusi, kad mama dega, labai išsigando, todėl gesino ją balta paklode, būnant prie tualeto. Plačiau nieko paaiškinti negali, teigia, jog nenorėjo mamos mirties, dėl to, kas atsitiko – gailisi. Savo kaltę visiškai pripažįsta. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nors dabar tų parodymų neprisimena, tačiau supranta, jog jeigu taip nurodė anksčiau – reiškia tuomet prisiminė geriau. I. G. nurodė, jog atvažiuodavo pas mamą jai nupirkti maisto, pasiimti išskalbti jos drabužius ir patalynę. Prieš įvykį kartu su mama ir jos draugu S. (S. V.) vartojo alkoholį ir pradėjo konfliktuoti su mama. Alkoholį vartojo ne tik įvykio dieną, bet ir keletą dienų iki jo. Pamena, kad buvo atėjusi kaimynė, kuri klausė kas pas juos dega, jai atsakė, kad niekas nedega (tuo metu jau buvo užgesinusi mamą). Taip pat prisimena, kad atvažiavo gaisrininkai, policininkai ir greitoji pagalba. Pati motyvo padaryti mamai ką nors blogo neturėjo, neprisimena, kad būtų ją uždegusi. Kai gaisrininkai atvažiavo, jie klausė, kur degus skystis, nes labai smirdėjo degalais, ji pasakė, kad skystis virtuvėje, kur jis ir buvo rastas (ant spintelės). Ką daugiau sakė atvykusiems gaisrininkams – neprisimena. Neprisimena ir to, ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 28 dieną. Žibalas pas mamą būdavo spintelėje, virtuvėje. Įvykio dieną jį rado ant spintelės ir įmetė į šiukšlių dėžę jau po to, kai užgesino mamą, kadangi butelis buvo tuščias. Santykiai su mama buvo normalūs, kartais apsižodžiuodavo, apsistumdydavo, mama ją (I. G.) 2012 arba 2013 metais buvo subadžiusi, tačiau dėl to niekur nesikreipė. Neprisimena, kad S. V. būtų sakiusi, kad ji degins motiną.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, jog 2020 m. rugpjūčio 27 d. apie 18.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pašaliniams asmenims pastebėjus iš buto besiveržiančius dūmus, buvo iškviesta gelbėjimo tarnyba, kurios pareigūnai minėtame bute rado apdegusią moterį – G. G. ir ji greitosios medicinos pagalbos darbuotojų buvo nuvežta į ligoninę, kur (duomenys neskelbtini) mirė. Kaip nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje, G. G. konstatuoti daugybiniai IIB-III° 15% odos nudegimai, kas komplikavosi nudeginime liga, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, pūlingu plaučių uždegimu, sepsiu, septiniu šoku, progresuojančiu poliorganiniu nepakankamumu ir tapo G. G. mirties priežastimi. Nustatyta ir tai, jog sužalojimai, veikiant liepsnai, padaryti artimu vienas kitam laiku, galėjo būti padaryti G. G. kūną apipilant degiu skysčiu ir padegant 2020 m. rugpjūčio 27 d., o Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje konstatuota, jog tirti pateiktame degėsių pavyzdyje yra degaus skysčio – žibalo – pėdsakų.

Tai, jog G. G. apipylė žibalu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė ir pati kaltinamoji. Nors ji, apklausiama teisme, gerai įvykio aplinkybių neprisiminė, abejojo, ar tikrai ji taip galėjo pasielgti, tačiau patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, nes tuo metu savo veiksmus prisiminė geriau. Vertinant I. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, atkreiptinas dėmesys, jog kitą dieną po įvykio ikiteisminio tyrimo pareigūnui I. G. nurodytos aplinkybės apie tai, kaip ji apšlakstė savo motiną žibalu, kaip uždegė popierius, o jais – motiną, atitinka parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo teisėjui, sprendžiant I. G. skirtinos kardomosios priemonės – suėmimo klausimą (2 t., b. l. 29–30). Taigi, netikėti I. G. parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Tai, jog G. G. žibalu apipylė ir uždegė būtent I. G., patvirtinta ir kiti teisme ištirti įrodymai. S. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu jo nurodytą aplinkybę, jog, prieš išeidamas iš G. G. buto, jis girdėjo I. sakant: ,,deginsiu motiną“ ir matė tarp jų prasidėjusį konfliktą. Priešgaisrinė tarnybos pareigūnas G. S. taip pat nurodė, jog bute buvusi moteris paaiškino, kad pati padegė savo motiną.

Aptarti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog būtent I. G. žibalu apipylė ir uždegė savo motiną G. G.. Veikos laikas abejonių nekelia, kadangi nustatytas gelbėjimo tarnybos kvietimo duomenimis, greitosios med. pagalbos iškvietimo kortelėje fiksuotu laiku (1 t., b. l. 155), Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštu, kuriame nurodytas iškvietimo laikas 18 val. 54 min. (1 t., b. l. 151) bei liudytojos V. S. parodymais, jog ji paskambino gaisrinei iš karto po to, kai pamatė iš kambario trečiame aukšte besiveržiančius dūmus.

Tai, jog G. G. veiksmai uždegus savo motiną sukėlė jos mirtį – patvirtina anksčiau aptarta specialisto išvada.

Duomenų, patvirtinančių, kad I. G. norėjo ir siekė nužudyti savo motiną – nėra. Priešingai, pamačiusi užsidegusius G. G. plaukus ir drabužius, kaltinamoji iš karto puolė gesinti, kas leidžia daryti išvadą, jog pasekmių, o būtent nukentėjusiosios mirties – kaltinamoji nesiekė. Uždegdama degiu skysčiu apipiltą žmogų, I. G. nors ir suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio veikimo nukentėjusioji gali būti sunkiai sužalota ar net mirti, tačiau nors tokių padarinių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasi, todėl kolegija sprendžia, jog I. G. veikė netiesiogine tyčia.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog G. G. buvo I. G. mama, t. y. artima giminaitė, kas atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą kvalifikuojantį požymį.

I. G. inkriminuotas dar vienas nužudymo sudėtį kvalifikuojantis požymis – nužudymas itin žiauriai. Nors konstatuojama, kad nusikalstama veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia, tačiau kolegija vertina tai, jog pats G. G. žalojimo būdas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai stiprų fizinį skausmą. Akivaizdu, jog I. G., būdama normalaus protinio išsivystymo, neabejotinai suprato, jog net ir trumpalaikis tiesioginis karščio poveikis žaloja žmogaus odą ir yra itin skausmingas, o uždegdama užpiltą degų skystį (žibalą) – numatė, jog ugnies poveikis nebus trumpalaikis, apims didelį kūno plotą, kas sukels itin dideles kančias. Suvokimą, kad nukentėjusiajai bus sukeltos itin didelės kančios, rodo ir tai, jog kaltinamoji degų skystį užpylė ant nukentėjusiosios galvos, todėl neabejotinai numatė, jog degant šiai kūno vietai liepsna pateks į kvėpavimo takus ir tai sukels dar skausmingesnius sužalojimus. Taigi, taip veikdama I. G. išreiškė savo norą žiauriai smurtauti.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nors ir nustatyta netiesioginė kaltinamosios tyčia, aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad G. G. nužudymas buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis, kurios atitinka nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – itin žiauriai – turinį (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-143-495/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-204-689/2019), todėl I. G. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

I. G. nusikalto būdama neteista (teistumas išnykęs), administracinėmis nuobaudomis nebausta, dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesigydžius (1 t., b. l. 179, 185). Dėl I. G. pakaltinamumo abejonių kolegijai nekyla – jos parodymai yra logiški ir motyvuoti, o specialisto išvadoje konstatuota, jog dėl psichinės būklės skirti teismo psichiatrijos ekspertizę kaltinamajai pagrindo nėra (1 t., b. l. 184).

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog prieš įvykį kaltinamoji (kartu su nukentėjusiąja) vartojo alkoholinius gėrimus – to neneigia pati kaltinamoji, tai patvirtina liudytojas S. V.. Aplinkybę, jog iš karto po įvykio I. G. buvo neblaivi, nurodė ir liudytojai R. S. bei G. S., be to I. G. 2020 m. rugpjūčio 27 d. 19 val. 52 min. nustatytas 3,01 promilės girtumas (2 t., b. l. 22). Atsižvelgiant į tai, jog smurtas prieš nukentėjusiąją buvo pavartotas dėl mažareikšmio buitinio konflikto (pati kaltinamoji negalėjo konkrečiai įvardinti dėl ko kilo konfliktas, sprendžiant pagal nustatytas aplinkybes, tokie konfliktai būdavo pakankamai dažni), kolegija daro išvadą, jog kaltinamosios girtumas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė laikytina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). I. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog ji kaltę pripažino ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Tai, jog I. G. dėl savo poelgio iš tiesų gailisi, patvirtina ne tik jos teisiamojo posėdžio metu pasakyti žodžiai bei išreikštas apgailestavimas, bet ir žodžiai, pasakyti iš karto po įvykio, kuriais ji savo motinos atsiprašė, sakydama ,,mamyte, nepyk“, ką nurodė liudytojas G. S..

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies nuostatas ir kaltinamajai paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje nenustatyta. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad sankcijos ribose, laikantis bausmių skyrimo taisyklių, kaltinamajai paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui dėl ko būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Skiriant bausmę vertinami ir kaltinamosios santykiai su nukentėjusiąja, kurie iš esmės buvo geri – kaltinamoji rūpinosi savo motina, nuolat pas ją atvažiuodavo, padėdavo atlikti buities darbus, tačiau tarp jų kildavo ir konfliktų, kurių iniciatorė, kaip nurodė liudytojas A. C. ir I. G., dažnai būdavo būtent G. G.. Remtis šiais parodymais suteikia pagrindo nukentėjusiąją charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, jog 2008 m. nukentėjusioji buvo nuteista už savo sutuoktinio nužudymą (1 t., b. l. 46). Nors šios aplinkybės nesuteikia pagrindo vertinti G. G. elgesį kaip provokuojantį ir pripažinti tai kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau skiriant bausmę vis tik atsižvelgiama, jog ir nukentėjusiosios elgesys dažnai būdavo konfliktiškas, kas sukeldavo priešišką kaltinamosios reakciją.

Įvertinus kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių visumą, nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes – nusikaltimas padarytas spontaniškai, vienu poveikiu, veikiant netiesiogine tyčia, kolegija sprendžia, jog I. G. skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. (2 t., b. l. 25, 36–37), vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai laisvės atėmimo.

I. G. 2020 m. rugsėjo 16 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (2 t., b. l. 36–37); 2020 m. spalio 7 d. Kauno AVPK VPK KP SNTV Trečiojo skyriaus vyr. tyrėjos nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (paimta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 45–46, 48–49). Nors I. G. nuteisiama griežta laisvės atėmimo bausme, tačiau įvertinus tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu ji laikėsi paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių, jos paliktinos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – I. G. paskirtos kardomosios priemonės panaikintinos (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 1, 3 dalys, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė 22 233, 37 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt trijų eurų, 37 ct) civilinį ieškinį turtinei žalai – G. G. gydymo išlaidoms atlyginti (1 t., b. l. 97–99).

Kaltinamoji, nors ir nurodė, kad neturi lėšų prašomai sumai apmokėti, tačiau iš esmės ieškinio neginčijo, ieškinio pagrindas ir dydis pagrįstas ir įrodytas teismui pateiktais dokumentais apie G. G. suteiktas gydymo paslaugas, todėl ieškinys tenkinamas, priteisiant prašomą sumą iš I. G..

2020 m. lapkričio 5 d. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 50–51), šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstinas, nustatant dalinį laikiną nuosavybės teisės apribojimą, draudžiant šiuo turtu disponuoti iki visiško nuosprendžiu priteistos sumos išieškojimo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, paimti įvykio vietos apžiūros metu: apdegusi medžiagos (drabužio) skiautė, apdegusi liemenėlė, plastikinis butelis bei nuoplova su galimai biologinės kilmės pėdsakais nuo plastikinės taros, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje (1 t., 166-167 b. l.) – pripažintini menkaverčiu turtu ir, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini;

Kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašu iš pareigūnų ,,Body“ kamerų, esantis prie baudžiamosios bylos medžiagos atskirame voke – paliktinas prie bylos medžiagos.

Kardomosios priemonės pagrindu paimti I. G. dokumentai – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti nuosprendžiu I. G. paskirtą bausmę – perduotini į I. G. asmens bylą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose, ir nuteisti ją – 10 (dešimties) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio I. G. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

2020 m. rugsėjo 16 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos; 2020 m. spalio 7 d. Kauno AVPK VPK KP SNTV Trečiojo skyriaus vyr. tyrėjos nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – kardomąsias priemones panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti I. G. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai laisvės atėmimo.

Civilinį ieškinį tenkinti ir iš I. G. priteisti 22 233, 37 Eur (dvidešimt du tūkstančius du šimtus trisdešimt tris eurus, 37 ct) (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o būtent: apdegusią medžiagos (drabužio) skiautę, apdegusią liemenėlę, plastikinį butelį bei nuoplovą su galimai biologinės kilmės pėdsakais nuo plastikinės taros, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje – pripažinti menkaverčiu turtu ir, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu – sunaikinti;

I. G. dokumentus: asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – perduoti į I. G. asmens bylą.

Kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašu iš pareigūnų ,,Body“ kamerų, esantį prie baudžiamosios bylos medžiagos atskirame voke – palikti prie bylos medžiagos.

2020 m. lapkričio 5 d. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsti, nustatant dalinį laikiną nuosavybės teisės apribojimą, draudžiant šiuo turtu disponuoti – iki visiško nuosprendžiu priteistos sumos išieškojimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.