- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-686/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- N. Š., D. Š., uždarosios akcinės bendrovės „Damivita“
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. Š., D. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės „Damivita“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-79-656/2011 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Damivita“, D. Š. ir N. Š. ieškinį atsakovui bankui AB Dnb NORD dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai „Damivita“, D. Š. ir N. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir remdamiesi CK 1.138 straipsnio 2 punktu prašė, pripažinti negaliojančiu tarp UAB „Damivita“ ir atsakovo banko AB Dnb NORD 2007-05-08 sudarytos kreditavimo sutarties Nr. K-2411-2007-208 vienašalį nutraukimą, apie kurį bankas AB Dnb NORD informavo 2009-08-07 raštu Nr.30.58.37/586. Nurodė, kad 2007-05-08 tarp UAB „Damivita“ ir banko AB Dnb NORD buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-2411-2007-208, pagal kurią atsakovas išdavė 968150 Lt kreditą žemės sklypo Trakų raj. sav. įsigijimui. Kredito grąžinimo terminas – 2017-04-30. 2008-04-29 sudarytas susitarimas dėl kreditavimo sutarties pakeitimų – kredito suma konvertuota į 267092,79 eurų sumą. 2007-05-21 įregistruota sutartinė hipoteka, kuria įkeistas įsigytas žemės sklypas, įkainotas 2400000 Lt. 2007-05-08 sudarytos laidavimo sutartys Nr.1 ir Nr.2, kuriomis ieškovai D. Š. ir N. Š. atsakovui laidavo kredito grąžinimą. 2009-08-07 atsakovas raštu pranešė, kad nutraukia kreditavimo sutartį dėl UAB „Damivita“ padarytų kreditavimo sutarties pažeidimų. Ieškovai nurodė, kad sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nes UAB „Damivita“ nepadarė esminio sutarties pažeidimo. UAB „Damivita“ iš esmės vykdė įsipareigojimus, mokėjo mėnesines 8644 Lt įmokas, t.y. atsakovas iš esmės vykdė kreditavimo sutartimi nustatytus įsipareigojimus. UAB „Damivita“ ir atsakovas taip pat buvo sudarę dar dvi kreditavimo sutartis: kreditavimo sutartį Nr.K-2411-2007-433 ir 2007-05-08 kredito linijos sutartį Nr.K-2411-2007-2009, pagal kurias taip pat buvo mokamos nustatytos įmokos. Tuo atveju, jeigu kurį nors mėnesį nebuvo apmokama visa skola, UAB „Damivita“ kompensuodavo vėlesniais mėnesiais. UAB „Damivita“ pagrindinė veikla pirotechnikos gaminių prekyba yra sezoninė veikla. Atsakovui buvo žinoma, kad UAB „Damivita“ pagrindines pajamas gauna gruodžio-sausio mėnesiais. UAB „Damivita“ nuolat siuntė atsakovui savo tarpinius balansus bei pelno (nuostolio) ataskaitas. UAB „Damivita“ siuntė atsakovui raštus, kuriuose nurodydavo galimybes pakeisti, kreditų grąžinimo sąlygas, tačiau iš atsakovo negavo atsakymo. UAB „Damivita“ bendradarbiavo su atsakovu, informavo, kad keičiama žemės sklypo Lentvaryje paskirtis, kurį pardavus bus grąžintas kreditas. UAB „Damivita“ nėra atlikusi jokių veiksmų, iš kurių būtų galima daryti prielaidas, kad įmonė planuoja negrąžinti kredito. Tam tikri mokėjimų bankui sutrikimai nebuvo įtakoti tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.217 str. 2 d. 3 p.). Laikinus mokėjimų sutrikimus lėmė visą Lietuvos bei pasaulio ūkį apėmęs bendras nuosmukis. Šios aplinkybės įmonė negalėjo planuoti ir objektyviai numatyti. Šios aplinkybės atsiradimo padarinius turi prisiimti ne tik kredito gavėjas, bet ir bankas (atsakovas), kuris būdamas ypač atidus ir kvalifikuotas verslo subjektas, neįvertino galimo ūkio nuosmukio. Atsakovas savo nuožiūra sprendė, pagal kurią kreditavimo sutartį atsiranda pradelstas įsiskolinimas ir tokie veiksmai prieštaravo CK 6.55 str. Įsiskolinimo atsakovui suma yra tik 17150 eurų, t.y. daugiau kaip penkiolika kartų mažesnė už visą sumą ir sudaro 6,4 procentus visos kredito sumos, todėl negalima teigti, kad atsakovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi. Vertinant pagal kreditavimo sutarties esmę ir paskirtį, apibūdintą CK 6.881 str. 1 d., nėra pagrindo teigti, kad griežtas sąlygų dėl kiekvieno mėnesio konkretaus įmokų dydžio laikymasis turėtų esminės reikšmės. Atsakovas toleravo dalinius sutrikimus ir dėl jų kreditavimo sutarties nenutraukė anksčiau, tuo atsakovas konkliudentiniais veiksmais akceptavo dalinius mokėjimo grafikų pakeitimus (CK 1.64 str.). Atsakovui vienašališkai nutraukus kreditavimo sutartį, UAB „Damivita“ patirs didelių nuostolių (CK 6.217 str. 2 d. 5 p.), nes reikėtų atleisti 150 darbuotojų ir skelbti bankrotą, nes negalės sukaupti ir grąžinti visos kredito sumos.
Atsiliepimas
Atsakovas bankas AB Dnb NORD prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad sudarius kreditavimo sandorį, tarp Banko ir kredito gavėjo UAB „Damivita“ susiklostė sutartiniai paskolos (kreditavimo) teisiniai santykiai. Pagal Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 4 ?., bendrosios dalies 9-18, 34 p. UAB „Damivita“ įsipareigojo kreditavimo sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus vykdyti tinkamai pagal kreditavimo sutarties sąlygas ir nustatytu laiku mokėti kredito, palūkanų įmokas, įsipareigojimo mokestį, delspinigius. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 38, 41.1, 41.4 p. numatyta, kad Bankas turi teisę vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį tuo atveju, jei kredito gavėjas, šiuo atveju UAB „Damivita“, Kreditavimo sutartyje nustatytais terminais negrąžina Bankui bent vienos kredito dalies ir /arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų Kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų; taip pat kai iš esmės pablogėja kredito gavėjo, kito fizinio ar juridinio asmens, užtikrinusio prievolių pagal Kreditavimo sutartį vykdymą, finansinė būklė. Pridedama atsakovo paruošta 2009-01-06 pažyma apie UAB „Damivita“ skolos dydį Bankui ir skolos detalizavimo grafikas pagal 2007-05-08 Kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-208 patvirtina, kad UAB „Damivita“ nuo 2009-01-30 netinkamai vykdė Kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t.y. nustatytais terminais nemokėjo kredito, palūkanų įmokų, buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai už laiku nemokamas įmokas (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 34 ?.). Todėl UAB „Damivita“ skolą Bankui pagal 2007-05-08 Kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-208 sudaro 245042,79 EUR negrąžinto kredito, 3578,86 EUR nesumokėtų palūkanų ir 49,10 EUR nesumokėtų delspinigių. Visa skolos suma - 248670,75 EUR. UAB „Damivita“ netinkamai vykdė mokėjimus Bankui taip pat ir pagal kitas su Banku sudarytas kreditavimo sutartis, t.y. 2007-09-07 Kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-433 ir 2007-05-08 Kredito linijos sutartį Nr. K-2411- 2007-209, kurias Bankas taip pat nutraukė ir kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (c.b. Nr. 2-7457- 578/2009 ir Nr. 2-7405-553/2009) dėl skolų iš UAB „Damivita“ ir laiduotojų priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinio netenkino. Teismas nurodė, kad UAB „Damivita“ ir atsakovo pasirašytos Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 38, 41.1, 41.4 punktuose numatyta, kad Bankas turi teisę vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį tuo atveju, jei kredito gavėjas, šiuo atveju UAB „Damivita“, Kreditavimo sutartyje nustatytais terminais negrąžina Bankui bent vienos kredito dalies ir /arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų Kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų; taip pat kai iš esmės pablogėja kredito gavėjo, kito fizinio ar juridinio asmens, užtikrinusio prievolių pagal Kreditavimo sutartį vykdymą, finansinė būklė (t. 1 b.l. 42-49). Teismas vertino, kad tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog formaliai vertinant UAB „Damivita“ įsipareigojimų vykdymą, buvo pažeistos kreditavimo sutarties sąlygos, nes UAB „Damivita“ dalies pinigų pagal paskolos grąžinimo grafiką nesumokėdavo laiku. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo banko sąskaitos išrašo ir kredito grąžinimo grafiko palyginimas. Remiantis kreditavimo sutarties bendrosios dalies 48 punktu, atsakovas galėjo gautas pinigų sumas skirstyti savo nuožiūra, todėl teismas priėjo išvados, kad atsakovas galėjo savo nuožiūra skirstyti UAB „Damivita“ įmokas.
Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar UAB „Damivita“ padaryti pažeidimai yra esminiai pažeidimai, sutiekiantys teisę nutraukti Kreditavimo sutartį. Ieškovai neneigia, kad UAB „Damivita“ pradelstas įsiskolinimas pagal kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-208 nutraukimo metu sudarė 17150 eurų negrąžintos paskolos ir 667,08 eurų nesumokėtų palūkanų. Pagal kitas dvi kreditavimo sutartis pradelstas įsiskolinimas buvo žymus ir sudarė 571206,05 Lt ir 156759,50 eurų negrąžintų paskolų bei 28087,64 Lt ir 7976,26 eurų nesumokėtų palūkanų (t.1 b.l.112). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas savo teikiamų kreditų negrąžinimo rizikas, tame tarpe ir galimą ekonominį nuosmukį, įvertino ir užtikrino hipoteka bei laidavimu. Ieškovų verslo sėkmė ir rizikos – pardavimų svyravimai nepatenka į banko veiklos sferą, todėl ieškovai nepagrįstai savo veiklos rizikas siekia perkelti atsakovui. Kredito grąžinimo terminai yra būtinoji paskolos (kredito) sutarties sąlyga. Vienas pagrindinių banko veiklos riziką ribojančių normatyvų yra banko likvidumo normatyvas (LR Bankų įstatymo 48 str. 1 d. 2 p.). Bankas privalo sugebėti sugrąžinti jam paskolintas lėšas, jeigu klientai to reikalautų, todėl bankas siekia užsitikrinti, kad mokėjimo terminai pinigų, gaunamų iš skolininkų, ir pinigų, kuriuos bankas turi sumokėti kreditoriams, sutaptų. Teismas priėjo išvados, kad griežtas sąlygų dėl kiekvieno mėnesio konkretaus įmokų dydžio laikymasis turi esminę reikšmę atsakovui.
Teismas nurodė, kad ieškovai yra verslininkai ir iš atsakovo gautus kreditus panaudojo savo verslui, todėl jiems taikomos CK 6.256 str. 4 d. ir 6.256 str. 3 d. nuostatos. Vienos 20000 Lt įmokos sumokėjimas nagrinėjant bylą teisme, atsižvelgiant į UAB „Damivita“ įsiskolinimo mąstą, neįrodo galimybių ateityje vykdyti įsipareigojimus atsakovui. Atsakovo pateikti UAB „Damivita“ 2009 metų finansinės atskaitomybės dokumentai – pelno (nuotolio) ataskaita ir balansas įrodo, kad bendrovės veiklos nuostolis 2009 metais buvo 822190 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai didėjo. Ieškovai nepasinaudojo galimybe įrodinėti savo pajėgumą vykdyti įsipareigojimus pateikdami ketvirtinę atskaitomybę (šis įsipareigojimas numatytas Kreditavimo sutarties 33.4. punkte), todėl teismas priėjo išvados, kad iš esmės blogėja kredito gavėjo UAB „Damivita“ finansinė būklė. Ginčo atveju spręsti apie įmokų nemokėjimo pagal kreditų sutartis su atsakovu priežastis remiantis ieškovo neįrodytomis prielaidomis būtų neteisėta ir neteisinga. UAB „Damivita“ neįrodė kreditavimo sutarties vykdymo ateityje galimybės (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.). Atsakovas nėra pažeidęs savo sutartinės pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi (CK 6.200 str. 2 d.), nes byloje nustatyta, kad atsakovo darbuotojai žodžiu bendravo su atsakingais UAB „Damivita“ darbuotojais. Aplinkybės, kad atsakovas nesutiko su vienašaliais UAB „Damivita“ reikalavimais keisti kreditavimo sutarčių sąlygas, negalima vertinti kaip atsakovo nebendradarbiavimą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
1) Ieškovė N. Šilinienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti civilinės bylos, nes byla buvo teisminga apylinkės teismui.
2. Teismas nepagrįstai ieškovams primetė pareigą įrodinėti, kad bankas neteisėtai nutraukė su UAB „Damivita“ sudarytą kreditavimo sutartį.
3. Vilniaus apygardos teismas skundžiamame sprendime taip pat be pagrindo teigė, jog UAB „Damivita“ nepateikė pakankamai įrodymų dėl gebėjimo ateityje visiškai įvykdyti kredito sutartį.
4. Skundžiamu sprendimu nebuvo ištirtos kredito sutarties sąlygų vykdymo pažeidimo aplinkybės.
5. Dėl ekonominės krizės ir įmonės skolininkų įsipareigojimų nevykdymo UAB „Damivita“ nebegalėjo tinkamai įvykdyti bankui kreditavimo sutarties.
2) Ieškovai D. Š. ir UAB „Damivita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011-05-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai, prijungti prie bylos UAB „Damivita“ 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaitą 2011 m. I ketv. pelno (nuostolių) ataskaitą mokėjimo nurodymus Nr. 15, 28, susirašinėjimo su DnB NORD banko darbuotoju Ž. T. medžiagą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir ieškovės N. Š. apeliacinis skundas, todėl jie nekartojami.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas bankas AB Dnb NORD prašo atmesti ieškovų UAB „Damivita“, N. Š. ir D. Š. pareikštus apeliacinius skundus kaip nepagrįstus ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011-05-17 sprendimą, atmesti apeliantų UAB „Damivita“ ir D. Š. pareikštą prašymą dėl prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų prijungimo prie bylos, o taip pat prašo priteisti iš ieškovų atsakovo AB DnB NORD banko naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog UAB „Damivita“ netinkamai įvykdė kreditavimo sutartį, ją pažeidė, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas tiek pagal CK 6.217 str. 2 d., tiek ir pagal kreditavimo sutarties sąlygas, todėl bankas teisėtai ir pagrįstai nutraukė kreditavimo sutartį (CK 6.217 str. 1, 3, 5 d.). Atsakovo nuomone, apeliantai neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kokių nors materialinės ir/ar procesinės teisės normų pažeidimų (CPK 327, 329, 330 str.), sąlygojančių pagrindą konstatuoti, kad priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, todėl apeliantų pareikšti apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti.
Ieškovas D. Š. 2012 m. lapkričio 19 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl žodinio teismo posėdžio. Nurodė, kad paskyrus žodinį bylos nagrinėjimą jis turėtų galimybę išsakyti savo poziciją teismui bei pareikšti savo nuomonę ir argumentus dėl DNB banko atsiliepimo į jo apeliacinį skundą. Nesuteikus galimybės pasisakyti teismo posėdyje būtų pažeistas jo pagrįstas lūkestis, kurį buvo suformavęs tuo metu galiojęs įstatymas ir kuriuo vadovaudamasis dėstė argumentus apeliaciniame skunde tikėdamasis, kad plačiau dėl jų, kai kuriuos jų aspektus galės pakomentuoti teisme tiesiogiai bylą nagrinėjantiems teisėjams.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl žodinio apeliacinės bylos nagrinėjimo
Ieškovas D. Š. byloje pateikė prašymą dėl žodinio teismo posėdžio ir nurodė, kad paskyrus žodinį bylos nagrinėjimą jis turėtų galimybę išsakyti savo poziciją teismui bei pareikšti savo nuomonę ir argumentus dėl DNB banko atsiliepimo į jo apeliacinį skundą.
Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniais skundais, atsiliepimu į apeliacinius skundus, bylos medžiaga, laiko, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodine proceso tvarka. Tiek apeliaciniuose skunduose, tiek atsiliepime į apeliacinius skundus yra išsamiai išdėstyti ginčo esmę sudarantys argumentai, pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl teismingumo
Ieškovė N. Šilinienė apeliaciniame skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, pirmosios instancijos teismas, negalėjo nagrinėti civilinės bylos, nes byla buvo teisminga apylinkės teismui.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių. Turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma pripažinti, kad šalių sudaryta kreditavimo sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Nei patenkinus, nei atmetus ieškinio reikalavimus, ieškovo turtinės prievolės atsakovui dydis pagal šalių sudarytą sutartį nepasikeistų, taigi priėmus sprendimą nė viena šalis negautų konkrečiu dydžiu apskaičiuojamos turtinės naudos ar neprarastų jos. Nagrinėjama byla nepatenka į CPK 27, 28 str. nurodytų bylų, kurias pirmąja instancija nagrinėja apygardos teismas, kategorijas, todėl vadovaujantis CPK 26, 29 str. pareikštas ieškinys teismingas apylinkės teismui. Tačiau Vilniaus apygardos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės, todėl teismo sprendimo naikinimas vien formaliu pagrindu prieštarautų proceso koncentracijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principams ir pažeistų ginčo šalių teisę į greitą bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina, pagal suformuotą teismų praktiką, nėra esminio CPK normose įtvirtinto rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo, jeigu bylą išnagrinėjo aukštesnės pakopos teismas kaip pirmoji instancija (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-279/2010).
CPK 34 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus. Šios teisės normos tikslas – išvengti bylos vilkinimo, pasiekti teisinį rezultatą per įmanomai trumpiausią laiką ir atitinka CPK įtvirtintus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teisėjų kolegija laiko, kad byla buvo išnagrinėta nepažeidžiant teismingumo reikalavimų.
Dėl ginčo esmės
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl kreditavimo sutarties nutraukimo, kurį ieškovai prašo pripažinti neteisėtu.
Kaip matyti iš bylos medžiagos UAB „Damivita“ ir bankas AB Dnb NORD 2007 m. gegužės 8 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-208, pagal kurią atsakovas ieškovui suteikė 968150 Lt kreditą žemės sklypo Trakų raj. sav. įsigijimui. Ieškovai D. Š. ir N. Š. 2007 m. gegužės 8 d. su banku sudarė laidavimo sutartis, kuriomis ieškovai atsakovui laidavo kredito grąžinimą. Atsakovas 2009 m. rugpjūčio 7 d. raštu pranešė, kad nutraukia kreditavimo sutartį dėl UAB „Damivita“ padarytų kreditavimo sutarties pažeidimų.
Apeliantai skunduose nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškovams primetė pareigą įrodinėti, kad bankas neteisėtai nutraukė su UAB „Damivita“ sudarytą kreditavimo sutartį bei skundžiamu sprendimu nebuvo ištirtos kredito sutarties sąlygų vykdymo pažeidimo aplinkybės.
Šalių sudarytos sutarties 38, 41.1, 41.4 punktuose numatyta, kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį tuo atveju, jei kredito gavėjas UAB „Damivita“, kreditavimo sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų; taip pat kai iš esmės pablogėja kredito gavėjo, kito fizinio ar juridinio asmens, užtikrinusio prievolių pagal Kreditavimo sutartį vykdymą, finansinė būklė (42-49 b.l., t. 1).
Bylos duomenimis, bankas 2009 m. rugpjūčio 7 d. raštu informavo UAB „Damivita“ dėl įsipareigojimų nevykdymo ir sutarčių nutraukimo (112 b.l., t. 1). Atsakovas pranešė, kad ieškovas yra įsiskolinęs pagal tris kredito sutartis, todėl laikė, kad įsipareigojimų nevykdymas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartis. 2009 m. rugsėjo 7 d. rašte (174 b.l., t. 1) ieškovui bankas nurodė, kad kreditas pagal 2007 m. gegužės 8 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-208 negrąžinamas nuo 2009 m. sausio 30 d., pradelstos palūkanos nesumokėtos nuo 2009 m. kovo 31 d. Bankas rašte nurodė, kad jau ne kartą UAB „Damivita“ buvo atidėjęs paskolų grąžinimo terminus, tačiau naujai nustatytais terminais paskolos nebuvo grąžinamos. Rašte taip pat nurodyta, kad bankas neprieštarauja, jog UAB „Damivita“ ieškotų pirkėjų įkeistam turtui parduoti už su banku suderintą kainą, tokiu būdu siekiant padengti susidariusius įsiskolinimus. Tiek nurodytos aplinkybės, tiek ir šalių pasirašytas susitarimas dėl kreditavimo sutarties pakeitimo (53-55 b.l., t. 1) patvirtina, kad minėtu susitarimu šalys susitarė pakeisti tarpinius kredito grąžinimo terminus ir sumas išdėstyti nauja redakcija, kas parodo, kad bankas laikėsi bendradarbiavimo pareigos. Pažymėtina, kad vienas iš prievolių sąžiningo vykdymo principų yra prievolės šalių bendradarbiavimo principas, kuris savaime nereiškia, kad ieškovui paprašius pakeisti sutarties vykdymo sąlygas, atsakovas turėjo besąlygiškai tam pritarti. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nėra priskirtinas prie silpnesniosios teisinių santykių šalies, o ekonominės krizės aplinkybė ir kaip jos pasekmė atsiradęs kreditavimo sutarties nevykdymas savaime nesukuria bankui pareigos keisti kreditavimo sutarčių sąlygas pagal ieškovo pasiūlymus, kurie neužtikrina šalių sutartinių prievolių pusiausvyros.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog ieškovai netinkamai vykdė savo pareigą mokėti atsakovui kreditą ir už jį paskaičiuotas palūkanas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, laikytina esminiu kreditavimo sutarties pažeidimu.
Susiklosčius aplinkybėms, kuomet šalys nesusitarė dėl tolesnio jų sudarytos sutarties vykdymo, tuo tarpu sutartis joje nustatytomis sąlygomis nebuvo tinkamai vykdoma, atsakovas pagrįstai taikė sutarties tinkamai nevykdžiusiam ieškovui pačių šalių nustatytą ir jų sudarytoje sutartyje įtvirtintą sankciją – vienašališkai nutraukė sutartį.
Ieškovas prieš sudarydamas sutartį su ja susipažino ir akivaizdžiai sutiko su visomis jų sąlygomis, nes priešingai, būdamas verslo subjektas ir turėdamas pareigą bei galimybę visas sutarties sąlygas tinkamai įvertinti, nesudarytų sutarties. Aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad sąlyga dėl galimybės bankui nutraukti sutartį vienašališkai, ieškovui yra netikėta (siurprizinė) nenustatyta.. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ieškovas iki pat sutarčių nutraukimo įstatymo nustatyta tvarka nei visos sutarties, nei atskirų jų sąlygų neginčijo. Ieškovas turėjo vykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus – sutartyje numatytais terminais ir tvarka grąžinti kredito dalis bei mokėti palūkanas. Šiuos sutartinius įsipareigojimus ieškovas vykdė netinkamai.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir turėjo pagrindo ieškinio reikalavimus atmesti visiškai (CPK 178 str., 185 str.). Keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
CPK 93 straipsnio pagrindu paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas AB DNB bankas pateikė įrodymus, kad advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme patyrė 1815 Lt išlaidų (73-74 b.l., t. 2), kurios priteistinos iš ieškovų UAB „Damivita“, D. Š. ir N. Š..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Damivita“ (į.k. 124639228), D. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 605 Lt AB DNB bankui išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.