Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-08-01 · Civilinė byla Nr. e2-7505-213/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-01
Bylos Nr.
e2-7505-213/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vita Lučkauskaitė
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
V. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7505-424/2019Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01348-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLietuvos Respublikos vardu2019 m. rugpjūčio 1 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Vita Lučkauskaitė,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Gelvora“ prašo priteisti iš atsakovo V. Š. 580,37 Eur skolą, 971,82 Eur palūkanas, 104,76 Eur delspinigius, 695,08 Eur palūkanų delspinigius, 11,41 Eur palūkanų delspinigius, 24 proc. palūkanas nuo negrąžintos skolos 580,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiškos skolos apmokėjimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 130 straipsnis) – viešo paskelbimo būdu.

Atsakovas neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. pradinis kreditorius AB „Swedbank“ ir atsakovas V. Š. sudarė kredito sutartį Nr. 10-062942-RK, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 579,24 Eur (2 000 Lt) kreditą, kurį panaudojęs atsakovas įsipareigojo grąžinti Sutartyje nustatytomis sąlygomis. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl 2013 m. kovo 25 d. liko skolingas pradiniam kreditoriui 709,45 Eur (2449,62 Lt)(ieškinio priedas Išrašas iš AB „Swedbank“ iš UAB „Gelvora“ 2013 m. vasario 22 d. reikalavimo perleidimo sutarties). Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, pradinis kreditorius 2009 m. birželio 1 d. išsiuntė atsakovui pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą ir 2013 m. kovo 16 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį.

2013 m. vasario 22 d. pradinis kreditorius AB „Swedbank” ir ieškovė UAB „Gelvora” sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 13-20-10, kurios pagrindu „Swedbank“, AB, perleido ieškovei UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises į atsakovo skolą. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka, taigi, atsakovui įteiktas ieškinys, kuriame taip pat nurodoma apie reikalavimo perleidimo sutartį. Laikytina, jog nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš atsakovą.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Atsakovas sutarties neįvykdė, todėl ieškovo reikalavimas dėl 580,37 Eur skolos dėl negrąžinto vartojimo kredito priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad mokėjimo, pelno palūkanos, t. y. mokestis už pinigų skolinimą, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas, metinė palūkanų norma – 24 proc. Sutarties bendrųjų sąlygų 11.4 punkte numatyta, jog palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kredito išmokėjimo dienos iki visiško jo grąžinimo dienos. Nustatyta, jog ieškovė paskaičiavo 971,82 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. birželio 12 d., todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 971,82 Eur palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatas, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, t. y. į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas, 2019 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. e3K-3-110-219/2019). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus sudarytoje kredito sutartyje buvo numatytos ne kompensuojamosios, o 24 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanos, todėl atsakovui praleidus mokėjimo terminus, tame tarpe ir palūkanų, kredito gavėjas turi teisę skaičiuoti delspinigius ne tik nuo negrąžintos kredito sumos, bet ir nuo palūkanų, kurių negavo dėl atsakovo prievolės pažeidimo. Todėl ieškovės reikalavimas dėl palūkanų delspinigių priteisimo vertintinas kaip pagrįstas.

Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kredito davėjas turi teisę skaičiuoti sutarties specialiosiose sąlygose numatytą 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną. Kadangi atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, todėl ieškovo reikalavimas dėl 116,17 Eur delspinigių, kuriuos sudaro: 104,76 Eur delspinigiai už negrąžintą kreditą pagal kredito sutartį, paskaičiuoti nuo 2018-12-14 iki 2019-06-12, taip pat 11,41 Eur palūkanų delspinigiai, priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsakovui neįvykdžius prievolės laiku atsiskaityti su kreditoriumi, kaip numatyta sutarties 11.4 p. toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos 24 procentų metinės palūkanos pagal vartojimo kredito sutartį iki visiško skolos sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas savo prievolės tinkamai neįvykdė, įsiskolinimo pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį neapmokėjo, todėl atsakovui išlieka pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, kurios skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo dienos (CK 6.221 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-509/2010, 2015 m. gegužės 13 d. nutartis Nr. 3K-3-275-248/2015, ir kt.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 24 procentų palūkanas už negrąžintą kredito 580,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos apmokėjimo vertintinas kaip pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-06-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 38 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 270 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai:

priteisti iš atsakovo V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 580,37 Eur skolą, 971,82 Eur palūkanas, 104,76 Eur delspinigius, 11,41 Eur palūkanų delspinigius, 24 procentų palūkanas už negrąžintą kredito 580,37 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 28 dienos iki visiško skolos apmokėjimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 668,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 28 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 38 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB ,,Gelvora“.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Vita Lučkauskaitė