Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB „Vandeima“ direktoriui V. S., jo atstovui advokatui Jurgiui Kaušiniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vandeima“ ieškinį atsakovei R. L. įmonei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Daugiau atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016-04-05 išrašyta avansinė PVM sąskaita faktūra 20 000 Eur sumai, kaip avansas už žemės sklypą (b. l. 5). Bankinės operacijos detali informacija iš internetinio puslapio ebankas.danskebank.lt patvirtina, kad 2016-04-06 12:03:51 buvo atlikta 20 000 Eur sumos mokėjimas atsakovei, operacijos Nr. 38969559, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai yra avansas už pagal išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. LEB20160401 už žemės sklypą (b. l. 6). 2016-10-10 atsakovė raštu įsipareigojo grąžinti 20 000 Eur iki 2016-11-02. 2017-11-09 UAB „Vandeima“ pažymoje nurodyta, kad 20 000 Eur išmoka apskaitoje užfiksuota balanso turto dalyje „Kitų gautinų skolų vertė“ (b. l. 136). Atsakovės išrašas iš buhalterinių dokumentų (b. l. 138). Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 20 000 Eur avanso už žemės sklypą grąžinimo. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Ieškovė pateikė ieškinį dėl skolos grąžinimo.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo.

Išaiškintina, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto. Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; kt.). Teismas nurodo, kad teisiniai santykiai kvalifikuojami, pagal asmens nurodytas faktines aplinkybes, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, kurio, akivaizdu, kad teismas keisti negali.

Pirmiausia pastebėtina, kad nėra byloje pateikta jokios rašytinės sutarties tarp šalių. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas nurodė, kad jis skolino pinigus atsakovei, tačiau juridiniam asmeniui ar jos vadovei asmeniškai negalėjo nurodyti, t. y. jo vertinimu nėra jokio skirtumo ar pinigai skolinami individualiai įmonei, ar fiziniam asmeniui. Pažymėjo, kad jis yra ieškovės vadovas ir akcininkas, todėl jo vertinimu gali disponuoti juridinio asmens lėšomis. Paaiškino, kad buvo skolinama vienam mėnesiui, taip pat šalys tarėsi dėl palūkanų. Nurodė, kad dėl pinigų skolinimo jis kalbėjo su R. L., jis atliko bankinį pavedimą ginčo sumai, pagal atsakovės išrašytą avansinę PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovo teigimu nebuvo tariamasi dėl jokio žemės sklypo pirkimo ar pan., atliktu bankiniu pavedimu buvo skolinami pinigai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu reikalavo priteistą skolą, pagal paskolą reglamentuojančias teisės normas.

Atsakovė su ieškovo pozicija nesutiko. Nurodė, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo. Dėl šios priežasties buvo pervesti pinigai. Atsakovė nurodė, kad jokių paskolinių santykių tarp šalių nebuvo. Atsakovė pripažįsta, kad gavo 20 000 Eur sumą, kaip avansą už žemės sklypą.

Atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su jo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Pastebėtina, kad pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą. Išaiškintina, kad asmuo netinkamai pasirinkęs savo teisių gynimo būdą, savo teisių ir teisėtų interesų gali neapginti. Atskiri civilinių teisių gynimo būdai lemia ir skirtingą pareikšto reikalavimo įrodinėjimo dalyką bei apimtį, todėl ieškovas turi gerai apsvarstyti ir nuspręsti, kuris teisių gynimo būdas efektyviausiai užtikrins jo teises ir teisėtus interesus.

Šiuo atveju ieškovė reikalavo priteisti skolą pagal paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

Teismas nurodo, kad CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Taigi, tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai.

Pagal CK 6.871 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į sutarties sumą. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, tačiau kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatyme nustatytos privalomos paskolos sandorio formos: įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma). Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430, ir joje nurodyta praktika). Taigi paskolos santykius patvirtina rašytinės formos reikalavimus atitinkantis paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad CK 6.871 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami atvejai, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430, ir joje nurodyta praktika).

Pažymėtina ir tai, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą, t. y. šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas. Į bylos dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsnio nuostatas tenka tam, kas teigia, t. y. aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).

Ieškovo reikalavimas reiškiami dėl paskolos sutarties, kuri pagal įstatymą turi būti sudaromos paprasta rašytine forma. Šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties, todėl pirmiausia turėjo būti reiškiamas reikalavimas pripažinti, kad buvo sudaryta paskolos sutartis, t. y. visomis leistinomis įrodinėjimo priemonės turėjo pagrįsti, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, t. y. kad pinigai buvo perduoti ir egzistavo įsipareigojimas juos grąžinti. Nagrinėjamu atveju yra skirtingi šalių paaiškinimai dėl atlikto bankinio pavedimo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-368/2011, ir joje nurodyta praktika). Taigi, mokėjimo pavedimas, kuriame būtų įrašas apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui faktą, leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme.

Šiuo atveju bankiniame pavedime pervestų piniginių lėšų paskirtis nurodoma „avansas pagal išankstinę sąskaitą faktūrą LEB20160401 už žemės sklypą“. Darytina išvada, kad neįvardijus lėšų pervedimo paskirties, kaip „pinigų skolinimas“ ar „pinigų perdavimas pagal paskolą“ ir pan., nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Be to, minėtame įsipareigojime nėra asmens įsipareigojimo grąžinti pinigines lėšas. Pagal byloje esančius duomenis atsakovė 2016-10-10 raštui nurodė įsipareigojimą grąžinti pinigines lėšas (b. l. 7), tačiau šis įsipareigojimas nesietinas su paskoliniais santykiais. Toki pati išvada darytina įvertinus ieškovo parteiktą pokalbio įrašą. Minėtame garso įraše kalbama apie skolos, pinigų grąžinimą, tačiau pinigų sumos grąžinimas nesietinas su paskola.

Įvertinus šiuos duomenis pripažintina, kad ieškovė nepateikė kitų rašytinių dokumentų, kuriuose būtų išreikšta paskolos gavėjo valia, patvirtinama prievolė kreditoriui ir paliudijama apie paskolos davėjo suderintą valią, t. y. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad mokėjimo pavedimu buvo perduotas būtent paskolos dalykas. Dėl to nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Pažymėtina, kad toje pačioje nagrinėjamoje byloje atskiruose ieškovo procesiniuose dokumentuose pateiktas sutartinių santykių su atsakove pobūdis nurodomas iš esmės prieštaringai. Kreipdamasis dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas buvo nurodęs, kad negrąžinta 20 000 Eur suma yra avansas už žemės sklypą, o atsakovei pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ieškovas ieškinyje nurodė, jog tai yra skola, teismo posėdžio metu grindė pagal paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Ieškovas, neigdamas savo paties nurodytą pirminį (prašymo dėl teismo įsakymo priėmimo) reikalavimo pagrindą – avanso grąžinimą, ir ieškinyje nurodydamas naują reikalavimo pagrindą – skolos grąžinimą, paskolos santykių buvimo fakto tuo neįrodė.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų; priimdamas sprendimą, jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkintinas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, todėl šioje byloje teismas neanalizuoja ir nevertina, ar šalis siejo, kaip nurodė atsakovė, žemės sklypo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai ir pan.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonės neįrodė, kad šalis siejo paskoliniai teisinei santykiai, todėl atliktu bankiniu pavedimu buvo perduotos piniginės lėšos, kaip paskolos dalykas, todėl reikalavimas atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Išaiškintina, kad ieškovui, kas šis teismo sprendimas neatima teisės, jam ginti savo teises kitais civilinių teisių gynimo būdais.

Atmestus ieškinį iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo – 17,91 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Vandeima“, įmonės kodas 304124055 valstybei 17,91 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas: 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.