- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-08
- Bylos Nr.
- e2S-100-656/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00577-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- K. K.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (apelianto) K. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo K. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 11 d. sprendimu buvo nutraukta S. K. ir K. K. santuoka bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja S. K. kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 11 d. sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. K.. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo išlaikymo sūnui neteikia jau tris mėnesius, priteisto išlaikymo neindeksuoja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino, išdavė pareiškėjai S. K. vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-15073-840/2022 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 5.1 ir 5.2 punktus.
4. Teismas nustatė, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 11 d. sprendimu buvo nutraukta S. K. ir K. K. santuoka bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 5.1 punkte S. K. ir K. K. susitarė, kad vaiko K. K. išlaikymo suma kiekvieną mėnesį: po 267,00 Eur, kuri bus mokama iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Minėtos sutarties 5.2 punkte numatyta, kad kiekvieną kalendorinį mėnesį nuo teismo sprendimo patvirtinti sutartį įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko išlaikymo sumą kas mėnesį moka K. K. ir šią sumą perveda į S. K. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AS Citadele Banka Lietuvos filialas), už einamąjį kalendorinį mėnesį iki to einamojo kalendorinio mėnesio paskutinės dienos.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad K. K. tris mėnesius neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui, todėl, pareiškėjai prašant, teismas pripažino esant pagrindą išduoti vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Suinteresuotas asmuo atskiruoju prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Atskirojo skundo argumentai:
6.1. Suinteresuotas asmuo nevengia mokėti išlaikymo vaikui, tačiau nemokėjo tuo metu, kai vaikas faktiškai buvo pas jį. 2024-05-14 vaikas gyveno du mėnesius su tėvu. 2025-03-07 vaikas tėvui buvo perduotas vaiko teisių darbuotojų ir mėnesį laiko gyveno su juo (duomenys neskelbtini). 2025-04-28 vaikas vėl buvo perduotas tėvo globai ir gyveno su juo iki 2025-07-25, nes motina vartojo alkoholį. Šiais nurodytais laikotarpiais motina neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, gaunamas 122,50 Eur išmokas vaikui išleisdavo alkoholiui. Tėvas turėjo vežioti vaiką iš (duomenys neskelbtini) į mokyklą (duomenys neskelbtini), parsivežti iš mokyklos. Vasaros sezonu tėvas pirko vaikui drabužius, vaiką vežė atostogų į (duomenys neskelbtini), motina finansiškai neprisidėjo. Vaiko teisių apsaugos tarnyba buvo priėmusi sprendimą laikinai paimti vaiką iš motinos dėl jos priklausomybės alkoholiui. Vaiko išlaikymą tuo laikotarpiu užtikrino tėvas.
6.2. Klausimas dėl išlaikymo indeksavimo buvo išnagrinėtas kitoje byloje.
6.3. Šiuo metu išlaikymas yra mokamas, už rugpjūčio mėnesį pervesta netgi didesnė suma – 290 Eur.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, mokamo periodinėmis išmokomis, išieškojimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Motyvuojamoji dalis
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Prie atskirojo skundo pridėta: 1) Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gegužės 14 d. Informacija dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu, kuriuo konstatuota, kad vaiko motina (pareiškėja) rasta neblaivi, nustatytas 2,8 promilių girtumas, vaikas perduotas atvykusiam tėvui; 2) Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. kovo 7 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimas, kuriame konstatuotos aplinkybės, kad 2025 m. vasario 18 d. raštu iš Policijos komisariato gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vaiko motinai (pareiškėjai) nustatytas 3,63 promilių girtumas, vaikas perduotas tėvui, motinai rekomenduota imtis aktyvių veiksmų sprendžiant galimos priklausomybės alkoholiui klausimą.
10. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantui nebuvo suteikta galimybė teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme, todėl jie yra priimami (CPK 314 straipsnis).
Dėl vykdomojo rašto išdavimo
11. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 11 d. sprendimu buvo nutraukta S. K. ir K. K. santuoka bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 5.1 punktu vaiko tėvas įsipareigojo teikti vaikui išlaikymą periodinėms išmokomis po 267,00 Eur kas mėnesį, kuri bus mokama iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant šią sumą vaiko motinai.
14. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, vaiko tėvui nevykdant sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 5.1 punkto, t. y. už 2025 m. gegužės, birželio, liepos mėnesius nepervedant vaiko išlaikymo sumų į pareiškėjos sąskaitą. Šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėja teismui pateikė savo banko sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas prašymą pripažino pagrįstu, todėl tenkino.
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas nėra pervedęs pareiškėjai vaiko išlaikymo sumų už jos nurodytus mėnesius. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjos nurodomu laikotarpiu vaikas gyveno su tėvu, vaikas jam buvo perduotas vaiko teisių priežiūros tarnybos, motinai piktnaudžiaujant alkoholiu. Apelianto tvirtinimu, motina tuo laikotarpiu neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, o gaunamas valstybės išmokas vaikui išleisdavo alkoholiui. Apelianto tvirtinimu, už rugpjūčio mėnesį jis yra pervedęs vaiko motinai 290 Eur vaiko išlaikymo sumą.
16. Pagal CPK 18 straipsnio nuostatas, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi. Taigi šiuo atveju teismo nutartis dėl priteisto išlaikymo vaikui yra vykdytina.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog jis nuolat ir nepertraukiamai vykdė šalių sudarytos ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 11 d. sprendimu patvirtintos sutarties 5.1. punkte nustatytus įpareigojimus (tokie duomenys nepateikti ir už 2025 m. rugpjūčio mėnesį, nors atskirajame skunde remiamasi tuo, kad šis pavedimas yra atliktas), sprendžia, kad skundžiama nutartimi vykdomasis raštas dėl apelianto sutarties 5.1. punkto nevykdymo yra išduotas pagrįstai ir teisėtai (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės bei pateikti duomenys dėl vaiko motinos piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl vaiko teisių priežiūros tarnybos laikino vaiko perdavimo apeliantui tik patvirtina galimai neatsakingą motinos požiūrį vaiko atžvilgiu bei tai, kad abi šalys nesilaiko teismo patvirtintos tvarkos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui teikimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas apelianto argumentus, jog šalių nepilnamečio vaiko faktinė gyvenamoji vieta po kelis mėnesius trunkančius laikotarpius nesutampa su teismo nustatyta, pažymi, jog teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (lot. galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, e3K-3-277-969/2019, 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-916/2025), todėl pasikeitus aplinkybėms, gali būti pareikštas pakartotinis ieškinys. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tarp šalių kilęs naujas ginčas gali ir turi būti sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje, o ne per procesinį vykdomojo rašto išdavimo užbaigtoje nagrinėti byloje institutą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-189-464/2017).
20. Šiuo atveju apeliantas nepateikė duomenų, kad yra inicijuotas procesas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tokių duomenų nėra ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO.
21. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.