- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-02
- Bylos Nr.
- e2S-1432-638/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- R. T.
- Trečiasis asmuo
- T. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kevin EU“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kevin EU“ ieškinį atsakovui R. T., trečiasis asmuo T. T., dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB ir ieškovė) „Kevin EU“ ieškinyje prašė pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2024 m. rugpjūčio 1 d. transporto priemonės BMW X5 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią „Kevin EU“ pardavė automobilį atsakovui R. T. (toliau – atsakovas), taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir iš atsakovo ieškovei priteisti 33 000,00 Eur, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pareikštų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui R. T. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis 33 000,00 Eur sumai, pavedant atsakovo turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui. Prašyme nurodė, kad 33 000,00 Eur dydžio suma laikytina didele, kadangi atsakovas yra fizinis asmuo, o tai lemia didesnę riziką dėl teismo sprendimo neįvykdymo ateityje ir ieškovės interesų nepatenkinimo, jei ieškovės reikalavimas būtų patenkintas. Atsakovas, būdamas nesąžiningas, įsigijo transporto priemonę, tačiau jos neturi, kadangi ji tariamai yra pavogta. Atsakovas, būdamas nesąžiningas, gali bandyti iššvaistyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovas neabejotinai žinojo, kad transporto priemonei yra taikomas areštas, tačiau vis tiek nusprendė įsigyti ją. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos ne tik šios situacijos sprendimui, tačiau ir atsakomybės principo įtvirtinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
3. Teismas nurodė, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (reikalavimus), nurodė faktinį bei teisinį ieškinio pagrindus, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ieškovė pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą.
4. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų atsakovo nesąžiningumą – realius ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti jam priklausantį turtą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo nesąžiningumo ginčijamo sandorio sudarymo kontekste, pačios savaime nesudaro pagrindo preziumuoti atsakovo nesąžiningumą ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Teismas pažymėjo, kad tik išnagrinėjus bylą iš esmės teismas galės nustatyti, ar egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos, kurioms esant sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, įskaitant ir sandorį sudariusių šalių, atitinkamai ir atsakovo, nesąžiningumą. Teismas vertino, kad nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu, todėl prašymą dėl jų taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ne tik į ženklią ieškinio sumą, bet ir ignoravo faktą, jog atsakovas pažeidė imperatyvias įstatymo normas – įgijo turtą žinodamas apie turtui taikomą areštą.
1.2. Jeigu atsakovas būtų veikęs sąžiningai, jis būtų paisęs teisės aktų reikalavimų ir jokiu būdu nebūtų sudaręs sandorio dėl transporto priemonės įsigijimo, žinodamas apie transporto priemonei taikomą areštą. Vietoje to, atsakovas pasirinko elgtis priešingai, o tai akivaizdžiai rodo ne tik tikslinį teisės normų pažeidimą, bet ir jo nesąžiningumą.
1.3. Apeliantė pažymi, kad net vienkartinis, bet akivaizdus nesąžiningo elgesio atvejis jau kelia pagrįstą abejonių šešėlį dėl viso asmens elgesio patikimumo, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad kitoje situacijoje – kaip būsimo teismo sprendimo įvykdymas – atsakovas veiks sąžiningai ir nesieks paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti jam priklausantį turtą.
1.4. Apeliantė yra bankrutavusi įmonė. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas atsakovo atžvilgiu ne tik, kad nesukelia didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, bet ir užtikrina viešojo intereso apsaugą. Priešingai, t. y. netaikant laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu, iškils grėsmė, jog palankaus teismo sprendimo atveju apelianto reikalavimas nebus padengtas.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nors atsakovas yra ieškovės buvusio vadovo brolis, atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie turto areštą, kadangi apie turto areštą sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma pačiam T. T. (tuo metu ėjusiam ieškovo direktoriaus pareigas), nes antstolis nebuvo įteikęs ieškovei ir (ar) pranešimo apie turto arešto taikymą. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu turto arešto aktas automobiliui negaliojo.
2.2. Ieškovė nei ieškinyje, nei atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų atsakovo tariamą nesąžiningumą ar ketinimą išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pagal ieškovės pareikštą ieškinį pripažinti sutartį negaliojančia negali būti taikoma restitucija sumokant ekvivalentą pinigais, kadangi nėra kliūčių restitucijai natūra grąžinant automobilį. Todėl ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas yra nesusijęs su ieškovės pareikštais reikalavimais.
2.3. Net jeigu būtų tenkinamas ieškovės ieškinys ir sutartis būtų pripažinta negaliojančia, ieškovei galėtų būti grąžintas automobilis. Dėl įregistruoto turto arešto, apie kurį sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma nei ieškovei, nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui, atsakovas negali įregistruoti automobilio, atitinkamai negali ir perleisti jo tretiesiems asmenims. Todėl šioje byloje priimto ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas niekaip negali būti apsunkintas, nes išieškojimas ieškinio patenkinimo atveju būtų nukreiptas į automobilį.
2.4. Ieškovė nevykdo jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, nepateikė jokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą patvirtinančių įrodymų, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
10. Nagrinėjamu atveju teismo atliktas ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimas ieškovės atskirajame skunde nekvestionuojamas. Susipažinus su ieškiniu bei ieškovės pateiktais duomenimis, nėra objektyvių prielaidų manyti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Skundžiamos nutarties teisingumą tikrinantis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstas, todėl dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo plačiau nepasisako.
11. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
12. Kaip matyti iš ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų, atsakovo nesąžiningumas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į ženklią ieškinio sumą, viešąjį interesą, kad atsakovas būdamas nesąžiningas, įsigijo transporto priemonę žinodamas apie transporto priemonei taikomą areštą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės (apeliantės) atskirojo skundo argumentais.
13. Ieškovės argumentai, kad atsakovui ieškinio suma – 33 000 Eur yra didelė, apskritai nelaikytini kaip savaime pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1734-464/2020; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019).
14. Šiuo atveju nepaisant byloje esančio viešojo intereso, būtent ieškovei teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenka pareiga įrodyti nesąžiningus atsakovo veiksmus, tikslingai atliekamus ar atliktus turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė nėra atleista nuo įrodinėjimo pareigos pagrįsti atsakovo nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovo nesąžiningumas, todėl nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
15. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmais transporto priemonės BMW X5 pirkimo–pardavimo procese, sprendžia, kad jos nepatenka į ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikymo, grėsmės būsimo, galimai ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymo vertinimo apimtį ir yra susijusios su tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyku. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovės teikiami įrodymai ir nurodomos aplinkybės dėl galimo atsakovo nesąžiningumo, kuriais ieškovė siekia savo reikalavimų tenkinimo, yra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo, nepateikė teismui jokių duomenų, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Kartu pažymėtina tai, kad, atsiradus naujų aplinkybių (pavyzdžiui, paaiškėjus, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai), ieškovė turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnis).
17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o teismo nutartis paliktina nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.