- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- e2S-1101-565/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. G. dėl skolos už buto nuomą, šildymą, karštą vandenį ir kitas paslaugas priteisimo ir iškeldinimo iš buto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą apmokėti ieškinį žyminiu mokesčiu. Teismas nurodė, kad ieškovas yra savivaldybės įmonė, patikėjimo teise valdanti savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas ir jas nuomojanti, tačiau nevykdanti viešojo administravimo funkcijų ir nepatenkanti į viešąjį administravimą vykdančių subjektų institucinę sistemą, todėl ieškovas pagal CPK 83 str. 1 d. 10 p. nėra atleistas nuo žyminio mokesčio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį ir priimti nutartį atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio už ieškinį Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
4.1. Teisės normos buvo taikomas formaliai, nesivadovaujant teismų praktika (t. y. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-250-565/2012; 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1500-160/2013; 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1761-553/2015).
4.2. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu perdavė ieškovui valdyti patikėjimo teise visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 23 d. įsakymu patvirtintų ieškovo įstatų 9.15 p. įtvirtinta, kad ieškovas atstovauja savivaldybės interesams visų instancijų teismuose bylose dėl skolų išieškojimo ir kt. Šiuo atveju ieškovas, kuris yra įsteigtas savivaldybės funkcijų realizavimui, t. y. viešojo intereso tikslais, siekia apginti savivaldybės teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CPK 80 str. 1 d. 10 p. ir įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį už ieškinį dėl skolos už buto nuomą, šildymą, karštą vandenį ir kitas paslaugas priteisimo ir iškeldinimo iš buto. Pagal CPK 83 str. 1 d. 10 p. nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl atsakovės skolos už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei ir patikėjimo teise valdomo ieškovo, nuomą, šildymą, karštą vandenį ir kitas paslaugas priteisimo ir iškeldinimo iš buto. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta, kad valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus. 2013 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-694 patvirtintų ieškovo įstatų 8 punkte nurodyta, kad pagrindinis ieškovo tikslas – administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas. Taigi, ieškovas, veikdamas kaip Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų administratorius, visų pirma siekia optimaliai vykdyti jam priskirtas funkcijas, o ne gauti pelną. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino į CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą patenkančių subjektų ratą, nustatydamas ieškovui pareigą sumokėti žyminį mokestį už ieškinį.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimą perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.