- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-09
- Bylos Nr.
- e2S-1761-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20934-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- A. Č., M. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-28365-987/2015 pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį solidariems atsakovams A. Č. ir M. Č. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. Č. ir M. Č. 393,96 EUR skolos už buto nuomą ir 24,77 EUR delspinigių, 881,63 EUR skolos už šildymą, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-18 nutartimi nutarė nustatyti ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas paaiškino, kad ieškovas nurodė, kad jis vadovaujantis įstatais atstovauja savivaldybės interesams visų instancijų teismuose. Todėl teismas padarė išvadą, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pats išreiškė valią būti ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovu teisme ir pateikia jo įgaliojimus patvirtinančius įrodymus. Nepaisant to, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinio turinyje pats save įvardino ne ieškovo atstovu, o ieškovu ir prašo jam, o ne savivaldybei priteisti atsakovo įsiskolinimą už savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomą ir skolą už šildymą, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas. Dėl šios priežasties teismas ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodant tikslią savo procesinę padėtį, ar jis veikia kaip ieškovas ar kaip ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas. Spręsdamas klausimą dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio, teismas nurodė, kad ieškovas turi įrodyti, jog jis veikia išimtinai savivaldybės interesais. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimo pobūdį, sprendė, jog ieškovo tikslas – išieškoti įsiskolinimą iš savivaldybės gyventojų už suteiktas viešąsias paslaugas, o ne apginti pažeistus savivaldybės gyventojų interesus. Tokiu atveju ieškinio reikalavimas priteisti už suteiktas viešąsias paslaugas sumas patenka ne į CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto, o į CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto reglamentavimo sritį, kuris pagal kasacinio teismo praktiką negali būti aiškinamas plečiamai ir apima tik tuos atvejus, kai ginčas vyksta dėl lėšų išieškojimo už atliktas viešo administravimo funkcijas, o ne suteiktas viešąsias paslaugas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2015). Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad ieškovas (kuris pats vykdo ūkinę veiklą bei gauna pelną iš viešųjų paslaugų teikimo nuomojant savivaldybės būstą, taip pat kuris siekia pats sau, o ne tiesiogiai į savivaldybės biudžetą išieškoti lėšas) tokio pobūdžio byloje nėra laikomas ginančiu savivaldybės interesą, kas sudarytų pagrindą jį atleisti nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Todėl teismas ieškovui nustatė terminą sumokėti proporcinį žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-18 nutartį ir perduoti Vilniaus apylinkės teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Nurodo, kad išvada dėl ieškinio trūkumų šalinimo padaryta neteisingai aiškinant įstatymą, neįsigilinus į ieškovo padėtį veiklos ir ieškinio reikalavimo atžvilgiu ir formaliai taikant teisės normas. Teismas nevertino su ieškiniu pateiktų dokumentų, neatsižvelgė į jau suformuotą teismų praktiką dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ statuso, netinkamai taikė LAT suformuotą teisės taikymo praktiką, todėl nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina. Patalpas, dėl kurių nuomos kilo ginčas ir buvo kreiptasi į teismas, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ skolos susidarymo laikotarpiu valdė patikėjimo teise. Ieškovo teisės naudoti ir valdyti Savivaldybės turtą apibrėžtos ieškovo įstatų, patvirtintų 2013-03-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-694, 2 punkte, kuriame įtvirtinta, kad įmonė nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir įmonei perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Savivaldybės funkcijų realizavimui ir buvo įsteigta SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Ieškinys nagrinėjamu atveju yra reiškiamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“, siekiant apginti Savivaldybės interesus. Taigi, CPK 83 str. 1 d. 5 p. numato, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ir kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas siekiant apginti savivaldybės interesus. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2015 suformuota praktika, kuri iš esmės yra skirtinga nuo šios bylos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-06-18 nutartimi nutarė nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-06-18 nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Dėl ieškovo reikalavimo teisės.
Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo už buto nuomą, kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir, kurį patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Gyvenamosios patalpos (butas), esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilnius miesto savivaldybei (b. l. 5). Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsniu bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo Nr. 1-474 „Dėl UAB Bendruva“ pertvarkymo“, 5 punktu, 2009-11-18 sprendimu Nr. 1-1291 nusprendė perduoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise naudoti ir valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas (skirtas naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis), socialinio būsto, bendrabučių gyvenamąsias patalpas šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įstaigos įstatuose, vykdyti (b. l. 29,30). Pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų 1 punktą, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra iš Vilniaus miesto savivaldybės turto įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Pagal Įstatų 8 punktą, pagrindinis įmonės tikslas - administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis (b. l. 31). Pagal Įstatų 9.3 punktą, ieškovas atstovauja Savivaldybės interesus visų instancijų Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimų Savivaldybės nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosios ir negyvenamosioms patalpoms ar jų dalims pagal energijos teikėjų (šilumos, elektros, dujų ir kt.), patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kt. ieškinius; reiškiant regresinius ieškinius; ieškinius patalpų nuomininkams; reiškiant ieškinius dėl iškeldinimo iš savarankiškai užimamų patalpų bei atstovauja kitų kategorijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi, išskyrus atstovavimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims (b. l. 31-32). Pagal Įstatų 9.7 punktą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ veikla apima nuomos mokesčių iš nuomininkų surinkimą ir nesumokėtų mokesčių išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka (b .l. 32).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ tinkamai pagrindė savo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, įtvirtinančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
Dėl žyminio mokesčio.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamojoje nutartyje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi Nr. 3K-3-53/2015, kurioje kasacinis teismas konstatavo, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas negali būti aiškinamas plečiamai bei vadovaujantis šiuo straipsniu negali būti atleidžiamos nuo žyminio mokesčio visos valstybių ir savivaldybių institucijos (įstaigos) vien dėl to, kad jos padavė ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Pirmosios instancijos teismo teigimu, kiekvienu atveju turi būti nustatinėjama kokio pagrindinio (dominuojančio) intereso vedamas ieškovas kreipėsi į teismą su atitinkamu ieškiniu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors ieškovas ir yra viešasis juridinis asmuo, tačiau jis administruodamas savivaldybės turtą bei rinkdamas už jį mokesčius, turi įrodyti, jog veikia savivaldybės interesais.
Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-03-22 įsakymu Nr. 30-694 patvirtintų Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ įstatų 1 punkte nurodyta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra iš Vilniaus miesto savivaldybės turto įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Įstatų 3 punkte nurodyta, kad Įmonės teisinė forma yra savivaldybės įmonė. 2013 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-694 patvirtintų SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų 8 punkte nurodyta, kad pagrindinis įmonės tikslas – administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis. Minėtų įstatų 18 punkte nustatyta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, o 19.12 punkte nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius tvirtina įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir pelno (nuostolių) paskirstymą. Vadinasi, SĮ “Vilniaus miesto būstas” veikdama, kaip Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų administratorė, visų pirma siekia optimaliai vykdyti jai priskirtas funkcijas, o ne gauti pelną. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, išvardintos aplinkybės pagrindžia apelianto siekį ginti valstybės interesus ir teikti viešąsias paslaugas.
Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino į CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą patenkančių subjektų ratą, nustatydamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pareigą sumokėti žyminį mokestį už reikalavimą priteisti skolą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.