- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-09
- Bylos Nr.
- 1-527-1069/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36061-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Kaltinamasis
- T. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) operatoriumi, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. 2019-08-23, apie 3.20 val., Šilutės m., Klaipėdos g., vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu (alkotesteriu) nustatytas mažiausias 1,80 promilių neblaivumas).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. M. kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad 2018-08-23 važiavo su kompanija iš žvejybos. Vairavo jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdė policijos pareigūnai ir alkotesteriu nustatė neblaivumą. Su alkotesterio parodymais sutiko. Administracinių nuobaudų turi. Vairuotojo pažymėjimą turi apie 4 mėnesius. Dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2015 metų. Problemų su alkoholio vartojimu neturi. Vairavo neblaivus, nes jautėsi gerai. Išgėrė 7 skardines alaus per 5-6 valandas. Automobilis ir vairuotojo pažymėjimas reikalingas, nes reikia vežti draugę į gydymo įstaigą ir dukrą į darželį.
Kaltinamojo T. M. parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais (b. l. 73-74).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.
Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK reagavimo skyriaus tyrėjos 2019-08-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-08-23, apie 3.20 val., Šilutės m., Rusnės g., pastebėjo važiuojantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdė Klaipėdos g., ties namu Nr. 2. Priėjus prie automobilio vairuotojo T. M., šis akivaizdžiai atrodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. T. M. 3.23 val. nustatytas 1,86 promilių neblaivumas, o 3.38 val. nustatytas 1,80 promilių neblaivumas. T. M. su nustatytu girtumu sutiko. Automobilio vairuotojas buvo sulaikytas, o automobilis nugabentas į UAB „Jomamotors“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Tauragės m., Paberžių g. 7 (b. l. 1).
Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra Šilutės m., Klaipėdos g., ties namu Nr. 2, ir užfiksuota automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis (b. l. 12-15, 16-21).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 2002 m. gamybos automobilio „VW Passat“ vidutinė kaina su PVM yra 1 820 Eur (b. l. 40). Iš VĮ „Regitra“ išduoto registracijos liudijimo Nr. I257920 ir duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas T. M. vardu (b. l. 41,42).
Neblaivumo nustatymo akte Nr. 0119000448254 pirminio tikrinimo metu (2019-08-23 3.23 val.) nustatytas 1,86 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu (2019-08-23 3.38 val.) nustatytas 1,80 promilių neblaivumas (b. l. 31-34).
Motyvuojamoji dalis
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo nuosekliais paaiškinimais, jo prisipažinimu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymais, tarnybiniu pranešimu, kitais objektyviais duomenimis – alkotesterio kvito duomenimis, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis T. M. 2019-08-23, apie 3.20 val., Šilutės m., Klaipėdos g., vairavo jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas mažiausias 1,80 promilių neblaivumas). Kaltinamasis nurodė, kad prieš vairuodamas jis vartojo alkoholinius gėrimus, taigi suprato, kad yra neblaivus ir negali vairuoti. Dėl nurodyto pripažintina, kad T. M. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, jog neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė, tokiu būdu sukeldamas realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui ir aplinkai. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Nustatyta T. M. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
Sprendžiant kaltinamojo T. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas K. M. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jo atsakomybei be užstato bei pastarojo asmenybę charakterizuojantys duomenys (b. l. 121-125).
K. M. prašyme bei apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra kaltinamojo sūnėnas (T. M. yra jo mamos brolis) Sutinka laiduoti už savo dėdę, nes jis yra vienas iš artimiausių jo šeimos narių, ilgą laiką gyveno Šakiuose, nuo mažens gyveno toje pačioje aplinkoje. Nors tarp jų yra 12 metų skirtumas, tačiau jie itin artimai bendrauja, jis yra dėdės dukros krikšto tėtis, tai dažnai atvyksta į svečius. Dėdė į jį kreipiasi patarimo ir jam duoda patarimų, kai reikia. Yra dirbantis. Dėdės poelgį vertina labai blogai, tačiau jis labai gailisi, dėl padaryto nusikaltimo. Pataria jam ir kitiems, kad nedarytų tokių klaidų kaip jis. Apie jo poelgį kalbėjosi ir dar ateityje planuoja apie tai kalbėtis. Pats dėdė savo veiksmus vertina savikritiškai. Dėl jo padarytos nusikalstamos veikos kenčia visa jo šeima.
Prokuroras neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė būdamas Lietuvoje neteistas (b. l. 64-65), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi T. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Įvykdyta nusikalstama veika žalos nepadaryta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad trys pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose, yra nustatytos.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 64-65), tačiau baustas administracine tvarka (b. l. 62-63). Šiuo metu už administracinius nusižengimus galiojančių nuobaudų neturi, darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (b. l. 61), teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs 2019-04-18 (b. l. 56-57), per specialiosios teisės turėjimo laikotarpį nebuvo baustas už KET pažeidimą. Aplinkybę, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys teisme patvirtino ir jo sūnėnas. Duomenų, kad T. M. būtų registruotas priklausomybės ligų centre ar gydytųsi psichiatrijos klinikoje byloje nėra. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog T. M. nuo 2016-05-02 dirba, privačioje įmonėje transportuotojo pareigose, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip aktyvus ir paslaugus, gerai besiorientuojantis darbuotojas (b. l. 58,61), taip pat nustatyta, kad augina (duomenys neskelbtini)gimusią dukrą (b. l. 128). Įvertinus kaltinamojo T. M. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, už KET pažeidimus nebaustas, dirba, turi mažametį vaiką), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje T. M. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.
Bylos duomenys patvirtina, jog K. M. – T. M. šeimos narys (sūnėnas) yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas (b. l. 118), administracine tvarka baustas tris kartus už mažareikšmius nusižengimus, t. y. už vairavimą transporto priemonės, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo pasienio ruože be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, ėjo per gatvę ne per pėsčiųjų perėją (b. l. 119-120), su kaltinamuoju santykiai artimi, su juo bendrauja, leidžia laisvalaikį, nurodo, kad būdamas autoritetu dėdei, gali daryti jam teigiamą įtaką, tiki, kad ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog vertina sūnėno nuomonę. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad K. M. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra autoritetas T. M. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Apibendrinant nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamąjį T. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, laiduotoju paskiriant K. M., o baudžiamąją bylą T. M. atžvilgiu nutraukti (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į T. M. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, į kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, laidavimas skirtinas su 500 Eur užstatu, kuris sumokėtas 2019-09-27 mokėjimo nurodymu Nr. 0192707358 per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (b. l. 134), 1 metų laikotarpiui.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi nusikalstamą veiką T. M. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise.
BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių (1) iki penkerių (5) metų.
Atsižvelgiant į tai, kad T. M. padarė nesunkų nusikaltimą, jam buvo nustatytas 1,80 promilės neblaivumas, nusikalstamos veikos metu nebuvo padaryta žala kitai transporto priemonei, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra dirbantis, turintis mažametį vaiką, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, kaltinamajam nustatytinas prokuroro pasiūlytas dviejų (2) metų ir šešerių (6) mėnesių minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimo, kuriuo T. M. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2019-08-23 (b. l. 95-96; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog T. M. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jam nuosavybes teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41,42). Ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Nagrinėjamu atveju svarstytina, ar iš kaltinamojo konfiskuotina nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
Tuo tarpu atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties seka, kad baudžiamojo poveikio priemonių ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018).
Šiuo konkrečiu atveju, spręsdamas konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad, nors nusikalstamos veikos įrankis automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam, tačiau T. M. anksčiau neteistas, kelių eismo taisykles, numatančias draudimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, pažeidė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys dėl vidutinės tokio tipo transporto priemonės kainos Lietuvoje – 1 820 Eur (su PVM) (b. l. 40). Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo šeimyninę padėtį, bei į tai, kad byloje nustatytas teisinis pagrindas atleisti T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, darytina išvada, kad automobilio konfiskavimas kaltinamajam būtų pakankamai sunki finansinė našta ir nebūtų visiškai proporcinga priemonė jo atžvilgiu.
Kita vertus, nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, įvertinus tai, kad teismas skyrė laidavimą (su 500 Eur užstatu) bei į tai, kad netaikė turto (transporto priemonės) konfiskavimo, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, kitų turtinio pobūdžio pasekmių nagrinėjamoje byloje jam nekilo, teismo vertinimu, T. M. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kaltinamajam T. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89-91) ir dokumento paėmimas (b. l. 95-97), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kaltinamojo T. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. 01406226, saugomas byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones T. M. atėmimą.
Kaltinamajam T. M. paskirtas keleivinio automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisių apribojimas (b. l. 43-44) įsiteisėjus nuosprendžiui naikintinas.
Civilinio ieškinio byloje nėra. Bylinėjimosi išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, jį perduoti K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams su 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatu, baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti T. M. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti T. M. baudžiamojo poveikio priemonę - 16 MGL (800 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje Gavėjo sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).
T. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
T. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. 01406226, saugomą byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones T. M. atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d.
T. M. paskirtą keleivinio automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisių apribojimą įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.
T. M. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.