- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- 1-1125-537/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Kaltinamasis
- G. V.
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. V. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nustatyta, kad jis 2023 m. lapkričio 3 d., apie 10.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „S. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai Marijampolės AVPK pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu 2023 m. lapkričio 3 d., 10.43 val., jam nustatė 2,35 promilių neblaivumą.
Kaltinamasis teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad naktį gėrė degtinę, vienas išgėrė 0,7 l talpos butelį. Ryte jautėsi normaliai, negalvojo, kad dar bus neblaivus. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į K. R. nusipirkti maisto, atstumas 4 km. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant seserį R. N., kuri jam gali daryti teigiamą įtaką.
L. R. N. teismo posėdžio metu prašė jos brolį perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą. Teigė, kad su broliu bendrauja kiekvieną savaitę. Šiuo metu yra pensijoje, todėl turės galimybę globoti brolį, kad daugiau taip neatsitiktų. Su broliu sutaria gerai, jis daugiau į nieką nesiremia, tik į ją. 1 000 Eur piniginį užstatą sumokėjo 2023 m. lapkričio 22 d. (b. l. 140).
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, kaltinamajam ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys įrodymai (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnio 2 dalis).
L. U. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, 2023 m. lapkričio 3 d. dirbo su kolege ekipaže. Važiuojant S(duomenys neskelbtini), sustojo prie maisto prekių parduotuvės, prie kurios privažiavo automobilis „S. F.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo vyras. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir nuėjo link parduotuvės, tačiau apsisuko ir grįžo į automobilį. Toks elgesys sukėlė įtarimą, nes vyro eisena buvo keista, be to, atrodė išsigandęs. Vyras automobilyje pasėdėjo kelias minutes ir pradėjo važiuoti. Nuvažiavo į degalinę (duomenys neskelbtini), kuri yra kitoje gatvės pusėje, (duomenys neskelbtini). Jos nusprendė patikrinti vairuotojo dokumentus ir blaivumą. Ji paprašė parodyti dokumentus ir pasitikrinti blaivumą. Vairuotojas pasakė, kad prieš 10 minučių gėrė degtinę. Sakė, kad atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) esančio sodo į parduotuvę nusipirkti maisto. Ji palaukė dar 5 minutes, kad praeitų 15 min nuo alkoholio vartojimo ir tuomet patikrino blaivumą. Alkotesteris parodė 2,50 promilės neblaivumą. Dar po 15 minučių parodė 2,35 promilės neblaivumą (b. l. 64–65).
Tarnybiniame pranešime pažymėta, jog 2023 m. lapkričio 3 d., apie 10.20 val., K. R., degalinėje „Regusa“, esančioje (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė automobilį „S. F.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui G. V. alkoholio matavimo prietaisu nustatytas 2,35 promilių neblaivumas (b. l. 5–6).
Tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo teigiama, jog 2023 m. lapkričio 3 d., apie 10.10 val., buvo gautas skambutis į mobiliojo ryšio telefoną, kad ekipažas, dirbantis K. R. mieste, radijo šaukiniu „Rūda 3099“ sustabdė lengvąją transporto priemonę, kurios vairuotojas teigė vartojęs alkoholinius gėrimus prieš 10 min. Atvykus į nurodytą vietą, G. V. alkoholio kiekio matuokliu 10.25 val. nustatytas 2.50 promilių girtumas (sunkus). Atlikus pakartotinį patikimą, tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 10.43 val., vairuotojui nustatytas 2,35 promilių girtumo laipsnis (vidutinis). Transporto priemonės dokumentai tvarkingi ir galiojantys (b. l. 68).
Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, jog įvykio vieta yra adresu S(duomenys neskelbtini) veikia degalinė „Saurida“. Automobilis stovi prie benzino kolonėlės pažymėtos Nr. 1. Automobilis „S. F.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio salone be kitų daiktų tuščias alus „Corona“ butelis. Automobilio bagažinėje be kitų daiktų tuščias degtinės butelis „Stumbras“ (b. l. 9-40).
ROIK 0123000665177 duomenimis fiksuota, jog 2023 m. lapkričio 3 d., 10.59 val., gautas pranešimas, jog 2023 m. lapkričio 3 d., apie 10.20 val., K. R., degalinėje „Regusa“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdytas automobilis „S. F.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui G. V. nustatytas 2,35 promilių neblaivumas. Asmuo turi teisę vairuoti transporto priemonę, kiti automobilio dokumentai tvarkingi (b. l. 50).
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad G. V. 2023 m. lapkričio 3 d., 10.25 val., nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, o 2023 m. lapkričio 3 d., 10.43 val., nustatytas 2,35 promilių neblaivumas (b. l. 72).
Objektų apžiūros protokole nustatyta, jog kompiuterio pagalba atidaromas vaizdo įrašas „PSS-20231103-102119UTC+0200“ iš policijos pareigūno kūno kameros, įrašo trukmė 30 min. Vaizdas tarnybiniame automobilyje, pareigūnai kalbasi su vyru (G. V.). Pareigūnas pasako, kad išlups šiaudelį ir bus patikrintas blaivumas, kitas pareigūnas paklausia ar alkoholio vartojo prieš 10 minučių, kaip sakė kolegėms ar visa naktis. G. V. atsako, kad vartojo visą naktį. Patikrinamas blaivumas ir nustatoma 2,50 promilių. Pareigūnas pasako, kad palauks 20 min ir reikės pasitikrinti antrą kartą, taip pat pareigūnė pasako, kad palauks antro pūtimo ir pradės ikiteisminį tyrimą. Policijos pareigūnai sėdi automobilyje, o G. V. lauke. Antrą kartą patikrinus, nustatomas 2,35 promilių neblaivumas. Daugiau įraše reikšmingų aplinkybių tyrimui nėra (b. l. 74–75).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Aptartų įrodymų pagrindu (kaltinamojo visišku prisipažinimu, rašytiniais bylos duomenimis) teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai. Neabejotinai įrodyta, G. V. 2023 m. lapkričio 3 d., apie 10.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „S. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Marijampolės AVPK pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu 2023 m. lapkričio 3 d., 10.43 val., jam nustatė 2,35 promilių neblaivumą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant seserį, todėl būtina įvertinti galimybes nagrinėjamu atveju pritaikyti šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Pažymėtina, kad BK 40 straipsnių nuostatų taikymas nuteistojo atžvilgiu yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).
Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).
Byloje yra pateiktas R. N. prašymas perduoti brolį jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 112). Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ji yra neteista (b. l. 56–67), bausta administracine tvarka (b. l. 58–60), charakterizuojama teigiamai.
Įvertinus tai, jog kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas ir (ar) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 80–81), laiduotoja sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų.
Įvertinus visas bylos aplinkybes ir laiduotoją bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jų tarpusavio ryšį, teismas sprendžia, kad sesuo objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Tuo tarpu, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra. Taigi, apibendrinant konstatuojama, kad yra pagrindo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą 1 metų laikotarpiui su 1 000 Eur užstatu ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu ).
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. V. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui.
Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „S. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėto automobilio savininkas yra ne kaltinamasis, o jo sesuo, kuri nežinojo, kad jai priklausanti transporto priemonės bus naudojama nusikalstamos veikos padaryme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, netaikomas minėtos transporto priemonės konfiskavimas, o išieškoma automobilio „S. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkanti pinigų suma – 3 930 Eur, kuri nustatyta VšĮ „Emprekis“ duomenimis (b. l. 44).
Kaltinamajam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo paskirtas gynėjas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl gynėjo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, jog teismui yra nustatyta teisė, bet ne pareiga išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisės į nemokamą teisinę pagalbą. Be to, teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo gynėjo dalyvavimas baudžiamojoje byloje buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297-308 straipsniais 312 straipsniu, 313 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos R. N., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams su 1 000 (vieno tūkstančio eurų) Eur užstatu, kuris sumokėtas 2023 m. lapkričio 22 d., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
G. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 2 (dvejus) metus, termino pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023-11-06.
Kardomąją priemonę specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti ir nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš G. V. išieškoti konfiskuotino automobilio „S. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkančią sumą – 3 930 Eur ( tris tūkstančius devynis šimtus trisdešimt eurų ).
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „S. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pakvitavimu grąžintą savininkei, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti savininkei; vairuotojo pažymėjimą, pagal pakvitavimą grąžintą G. V., nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti VĮ „Regitra“ Marijampolės filialui; vaizdo įrašą iš policijos pareigūno kūno kameros diske, esantį voke, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.
Iš kaltinamojo nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo ir priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.