- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-10-30
- Bylos Nr.
- A17.-898-389/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00641-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražina Kazilionienė
- Pažeidėjas
- S. D.
- Advokatai
- Gediminas Marcinkevičius
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokato padėjėjui Gediminui Marcinkevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), bedarbio, aukštojo išsilavinimo, išsituokusio, administracine tvarka anksčiau bausto, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. D. 2017 m. gegužės 24 d., apie 11 val., būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių (psichotropinių) vaistų, į įvykio vietą, kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga, Panevėžio r., 19 km, atvykus Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams A. S., A. V., V. O. bei V. A., bendraudamas su jais, taip pat kitais netoliese esančiais asmenimis, viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai. Tokiu būdu savo tyčiniais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje.
Be to, S. D. 2017 m. gegužės 24 d., apie 9.20 val., kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga 19 km, Panevėžio r. sav., būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių (psichotropinių) vaistų, vairavo Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priklausanti automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant buvo pažeista (sprogo) transporto priemonės priekinė kairės pusės padanga. Nepaisant to S. D. toliau važiavo (dalyvavo viešajame eisme), vairuodamas nustatytus techninius reikalavimus neatitinkančią transporto priemonę. Be to, vairuodamas transporto priemonę su sprogusia padanga, S. D. apgadino transporto priemonės kairės pusės priekinio rato ratlankį. Eismo įvykio metu Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patyrė 355 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais S. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 223, 219.1, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje.
Taip pat Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius S. D. atžvilgiu surašė 2017 m. rugsėjo 5 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 50ANP-116233151-17 ir pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad prieš tai aptartomis aplinkybėmis iš eismo įvykio vietos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasišalino, neužpildęs su nukentėjusiojo juridinio asmens įgaliotu asmeniu eismo įvykio deklaracijos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas S. D. su keletu administracinių nusižengimų nesutiko ir parodė, kad naktį iš 2017 m. gegužės 23 d. į gegužės 24 d., jis blogai jautėsi, beveik nemiegojo dėl artimųjų mirties, motinos prastos sveikatos, vartojo raminančius vaistus, todėl kaip visada išgėrė vaistų „Seduxen“, „Senax“. Tačiau vaistams nesuveikus tinkamai, jų išgėrė dar daugiau. Kitų vaistų nevartojo. Kitą dieną nuvyko į darbovietę, manydamas, kad galės dirbti, kadangi jo atliekamos funkcijos nėra susijusios su transporto priemonių valdymu. Tačiau nuvykus į darbą, paaiškėjo, kad reikės vykdyti transporto priemonių patikrinimą kelyje Panevėžys-Pasvalys. Apie 9.00-9.30 val. nuvyko į paskirtą vietą. Dirbant jam pradėjo skaudėti širdį, todėl išgėrė širdies lašų „Valentis“, tačiau jokio alkoholio nevartojo. Vėliau nutarė nuvažiuoti iki degalinės už kelių šimtų metrų pasinaudoti tualetu. Bevažiuojant į degalinę, pastebėjo, kad jo valdomos transporto priemonės vairą „traukia“ į vieną pusę ir suprato, kad oras eina vienai iš padangų. Todėl nutarė apsisukti ir grįžti į darbo vietą, įsijungęs avarinį signalą ir važiuojant kelkraščiu. Kelis paskutinius metrus nuvažiavo tuščia automobilio padanga. Pažymėjo, kad tuo metu buvo didelis eismas, todėl buvo sudėtinga pastatyti automobilį toje vietoje. Nurodė, kad policijos pareigūnų nekvietė, kadangi tam nebuvo jokio pagrindo, taip pat to daryti pagrindo nematė ir jo kolegos. Automobiliui padaryti apgadinimai yra minimalūs, juolab ir paties jo valdyto automobilio būklė tuo metu buvo labai prasta. Atlyginti padarytą žalą niekas nereikalavo, jam nurodė, kad viską atlygino draudimo bendrovė. Vėliau į įvykio vietą atvyko Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas, kitas asmuo, atsakingas už institucijos transporto priemones. Pažymėjo, kad jo nereikalavo tuo metu pasitikrinti neblaivumo. Tuo metu buvo susinervinęs, o ir pats iš prigimties yra gana emocingas, tai sutinka su tuo, kad pasakė kokį tai šiurkštesnį žodį kolegoms, sėdint tarnybiniame automobilyje, su tuo visiškai sutinka. Todėl prašo teismo jam skirti įstatyme numatytą minimalią administracinę nuobaudą už padarytą nusižengimą ir neatimti iš jo specialios teisės vairuoti transporto priemones, kadangi reikalinga vežti į gydymo įstaigą motiną, kurios sveikata yra bloga, juolab naujo darbo paieškoms reikalinga turėti vairuotojo pažymėjimą, kadangi iš tarnybos Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijoje išėjo savo noru dėl tokio nepagarbaus elgesio jo atžvilgiu.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas Gediminas Marcinkevičius teismo posėdžio metu aiškino dėl aptariamų aplinkybių teisinio vertinimo ir paaiškino, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas S. D. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl vaistų vartojimo, neįvertinęs to, kad darbo metu gali tekti vairuoti. Tokia aplinkybė savaime nešalina jo atsakomybės dėl padarytų pažeidimų. Tačiau atkreipia teismo dėmesį į tai, kad S. D. nepadarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo, kadangi nebuvo pažeisti protokole nurodyti reikalavimai, numatyti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 5.3, 5.4 ir 5.7.1 punktuose, nes šios nuostatos neapibrėžia faktinės situacijos, kuomet važiuojama automobiliu su nuleista padanga. S. D. taip pat nepadarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyti nusižengimo, kadangi teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tik važiavimas automobiliu su nuleista padanga nėra laikytinas eismo įvykiu, kuriam įvykus, reikėtų iškvieti policijos pareigūnus, juolab nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta jokia žala trečiųjų asmenų turtui, o apgadintu ratlankiu padaryta žala valstybės institucijai, ji atsirado būtent S. D., einant pareigas valstybės institucijoje, ir važiuojant transporto priemone tarnybiniais tikslais. Juolab žala valstybės institucijai yra atlyginta draudėjo. Todėl S. D. padarytas pažeidimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį. Remiantis tuo, S. D. taip pat nepadarė ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, juolab pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliuose įstatymo 12 straipsnyje apibrėžtą eismo įvykio sampratą, nagrinėjamu atveju tokie kriterijai negali būti pritaikyti, o ir visos nustatytos aplinkybės buvo įformintos ne kelių policijos, kaip eismo įvykis, o būtent kaip galimai padarytas tarnybinis pažeidimas. Taip pat pagal KET 219 ir 222 punktus nėra numatytos būtinybės kviesti policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą, įvertinus protokole nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nurodė, kad nors S. D. neneigė, jog buvo pasakęs šiurkštesnių žodžių kolegoms kilusiame ginče, tačiau atkreipė teismo dėmesį į tai, kad aptariamas įvykis įvyko kelyje Panevėžys-Pasvalys, o pats ginčas vyko tarnybiniame automobilyje, anot S. D.. Pati Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija šias aplinkybes nevertina, kaip viešos tvarkos pažeidimą, o kaip institucijos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, kartu nusprendžiant taikyti tarnybinę nuobaudą. Papildomai atkreipė teismo dėmesį į duomenis, teigiamai charakterizuojančius S. D., t. y. jo pavyzdingą tarnybą per 22 metus Panevėžio apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, teigiamą charakteristiką iš gyvenamosios vietos, savo kaltę pripažįsta, todėl prašo teismo už ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti S. D. minimalią administracinę nuobaudą, tuo tarpu dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymo administracinę teiseną nutraukti.
Specialistas Virginijus Diktanas teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje esančioje teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0181/17 nurodyti duomenys apie vaistų „Seduxen“ poveikį tėra hipotetinio pobūdžio, o joje nurodytos galimos tokio vaisto vartojimo pasekmės nebūtinai buvo atsiradę nagrinėjamu atveju. Iš S. D. parodymų nėra matyti, kad jis aptariamo įvykio metu būtų buvęs psichozės būsenoje, todėl darytina išvada, kad jis buvo pakaltinamas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikacija
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
Byloje esantys duomenys, t. y. 2017 m. rugsėjo 5 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 50ANP-116233151-17 (b. l. 4-5), Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos tarnybinio nusižengimo išvada dėl S. D. tarnybinio nusižengimo Nr. (32.15)P2-36 (b. l. 8-11), R. L., A. L., A. S., V. O. A. V., A. S. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 14-20), nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas (b. l. 12), S. D. teismo posėdžio metu duotais parodymais ir rašytiniais paaiškinimais (b. l. 29-3, 33-34), teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0181/17 (b. l. 35-43) ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad S. D. administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių (psichotropinių) vaistų, vairavo Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priklausantį automobilį. Važiuojant buvo pažeista (sprogo) transporto priemonės priekinė kairės pusės padanga. Nepaisant to, vairuodamas transporto priemonę su sprogusia padanga, S. D. apgadino transporto priemonės kairės pusės priekinio rato ratlankį, padarydamas institucijai 355 Eur turtinę žalą. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas S. D., kaip ir jo atstovas, teismo posėdžio metu sutiko su dalimi šių aplinkybių, t. y. kad važiavo administraciniame kaltinime nurodytu automobiliu, būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių (psichotropinių) vaistų, tačiau nesutiko su tuo, jog nagrinėjama situacija, kuomet, nuleidus automobilio padangą, yra padaroma žala institucijai, kurios automobilio naudoja tarnybos tikslais, yra laikytina eismo įvykiu. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punktą eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei, žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Taigi eismo įvykiu yra laikomas ir įvykis, kurio metu, judant transporto priemonei, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, kuri nebūtinai turi priklausyti kitam asmeniui. Todėl pripažintini eismo įvykiais net ir tokie atvejai, kuomet pažeidėjas, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, apgadina savo paties automobilį (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-204-768/2016 ir kt.). Todėl nėra pagrindo teigti, kad S. D., vairuojant tarnybos tikslais Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priklausantį automobilį, kuomet ėjo oficialias pareigas šioje institucijoje, ir padarius žalos dėl sprogusios padangos, nėra laikytinas eismo įvykiu. Juolab, pats pažeidėjas neginčija ir sutinka su ta aplinkybe, kad minėtai institucijai žala jo veiksmais buvo padaryta. Todėl S. D. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį surašytas pagrįstai ir asmuo yra baustinas už padarytą nusižengimą.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo
Teismas pažymi, kad konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Ištyrus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 50ANP-116233151-17 nurodytos aplinkybės, kurios yra inkriminuotos S. D., nepatvirtina, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Pagal 2017 m. rugsėjo 5 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 50ANP-116233151-17 duomenis S. D. buvo inkriminuotas KET 14, 223, 219.1 ir 220 punktų reikalavimų pažeidimas, tai grindžiamas tuo, kad protokole nurodytu metu ir vietoje jis, būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių (psichotropinių) vaistų, vairavo Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priklausanti automobilį, kuriuo važiuojant, buvo pažeista (sprogo) transporto priemonės priekinė kairės pusės padanga, tačiau S. D. toliau dalyvavo viešajame eisme, vairuodamas nustatytus techninius reikalavimus neatitinkančią transporto priemonę. Tokiu būdu S. D. apgadino transporto priemonės kairės pusės priekinio rato ratlankį ir iš eismo įvykio vietos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasišalino, neiškvietęs į įvykio vietą policijos, neužpildęs su nukentėjusiojo juridinio asmens įgaliotu asmeniu eismo įvykio deklaracijos.
Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato padėjėjo Gedimino Marcinkevičiaus teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog buvo padarytas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Tokią išvadą teismas daro, remdamasis ankstesne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant analogiškų nuostatų, numatytų iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, taikymą, kur aiškiai pažymima, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009 ir kt.). Taip pat Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos. Šiuo atveju yra reikšminga, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, o transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija padarė išvadą, kad vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarimas byloje Nr. N261-3550/2010). Taip pat ir KET numato šiuo atvejus, kuomet privalomai turėtų būti kviečiami policijos pareigūnai: 1) jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (KET 219.4 punktas), 2) jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, tačiau dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama (KET 220 punktas), 3) jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir neįmanoma nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam (KET 222 punktas). Tačiau remiantis byloje esančiais duomenimis, nei viena iš šių situacijų neatitinka minėtame protokole suformuluotame kaltinime nurodytas aplinkybes. Nors minėtame administracinio nusižengimo protokole nurodytas KET 220 punkto pažeidimas, kaip esą buvus situacijai, kuomet dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, ir nurodoma, kad S. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino, neužpildęs su nukentėjusiojo juridinio asmens įgaliotu asmeniu eismo įvykio deklaracijos, kadangi Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patyrė 355 Eur turtinę žalą, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tuo metu būtų buvusios tokios aplinkybės, susijusios su galimai kilusiu ginču dėl padarytos žalos, netgi priešingai – byloje esantys duomenys rodo, kad kilęs ginčas tarp S. D. ir jo kolegų buvo būtent dėl jo galimo neblaivumo darbo metu. Kitų byloje duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų šias aplinkybes, nenustatyta. Todėl darytina išvada, kad S. D. nepadarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, kadangi jis neturėjo pareigos pagal KET informuoti policiją apie eismo įvykį, todėl jis negalėjo neteisėtai pasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, todėl nėra nustatyto administracinio nusižengimo sudėties ir administracinio nusižengimo byla šioje dalyje nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo
ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius S. D. atžvilgiu surašė 2017 m. rugsėjo 5 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 50ANP-116233151-17 pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, šiam asmeniui inkriminuojant tai, kad jis 2017 m. gegužės 24 d., apie 9.20 val., kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga 19 km, Panevėžio r. sav., būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių (psichotropinių) vaistų, vairavo Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priklausantį automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant buvo pažeista (sprogo) transporto priemonės priekinė kairės pusės padanga. Nepaisant to, S. D. toliau važiavo (dalyvavo viešajame eisme), vairuodamas nustatytus techninius reikalavimus neatitinkančią transporto priemonę. Be to, vairuodamas transporto priemonę su sprogusia padanga, S. D. apgadino transporto priemonės kairės pusės priekinio rato ratlankį. Eismo įvykio metu Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patyrė 355 Eur turtinę žalą. Todėl S. D. pažeidė KET 223, 219.1 ir 220 punktų reikalavimus ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 5.3, 5.4, 5.7.1 punktų reikalavimus. Prieš tai aptarti byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina šias nustatytas faktines aplinkybes, šias aplinkybes teismas laiko įrodytomis bylos aplinkybėmis, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas Gediminas Marcinkevičius teismo posėdžio metu nesutiko su teisiniu tokių aplinkybių vertinimu, teigiant, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti protokole nurodyti reikalavimai, numatyti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 5.3, 5.4 ir 5.7.1 punktuose, nes šios nuostatos neapibrėžia faktinės situacijos, kuomet važiuojama automobiliu su nuleista padanga, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje. Teismas sutinka su šiais atstovo argumentais, tačiau nesutinka su tuo, kad S. D. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, kadangi KET 223 punktas numato pareigą, jog eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje, atliekant privalomąją techninę apžiūrą. Tuo tarpu KET 224 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus šiose taisyklėse nurodytus atvejus Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad važiavimas Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priklausančiu automobiliu „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su nuleista padanga, tokiu būdu net apgadinant transporto priemonės kairės pusės priekinio rato ratlankį, nėra laikytinas važiavimas su techniškai tvarkinga motorine transporto priemone, tokiu būdu keliant pavojų kitoms eisme dalyvaujančioms transporto priemonėms, trikdant eismą. Todėl S. D. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį surašytas pagrįstai ir asmuo yra baustinas už padarytą nusižengimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad asmeniui nepagrįstai buvo inkriminuotas Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 5.3, 5.4 ir 5.7.1 punktų pažeidimas, administracinio nusižengimo protokolas tikslintinas.
Vis dėl to teismas nemano įrodyta aplinkybę, kad iš eismo įvykio vietos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasišalino, neužpildęs su nukentėjusiojo juridinio asmens įgaliotu asmeniu eismo įvykio deklaracijos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame administracinio nusižengimo protokole S. D. buvo inkriminuotas KET 220 punkto reikalavimo pažeidimas, kuriame numatyta, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nei vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Tačiau teismas vertina tai, kad eismo įvykiu žala buvo padaryta Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir tik jai priklausančiam automobiliui „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog visi su eismo įvykio įforminimu susiję dokumentai buvo tinkamai užpildyti po eismo įvykio ir pateikti draudėjui, kadangi atitinkama draudimo išmoka už padarytą žalą buvo gauta. Be to, teismas vertina ir tai, kad patys Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai nuvežė S. D. į namus iš karto po eismo įvykio, todėl nėra pagrindo teigti, kad S. D. eismo įvykio vietos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasišalino, neužpildęs su nukentėjusiojo juridinio asmens įgaliotu asmeniu eismo įvykio deklaracijos. Todėl šios aplinkybės tikslintinos administracinio nusižengimo protokolo kaltinime.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. už necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose vartojimą, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Prieš tai jau aptarti byloje esantys duomenys bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. D. prisipažinimu teismo posėdžio metu patvirtina, kad S. D. administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių (psichotropinių) vaistų, į įvykio vietą, atvykus Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams A. S., A. V., V. O. bei V. A., bendraudamas su jais, taip pat kitais netoliese esančiais asmenimis, viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas Gediminas Marcinkevičius teismo posėdžio metu nesutiko su tuo, kad S. D. veiksmai, vartojant necenzūrinius žodžius ginčo metu tarnybiniame automobilyje, remiantis S. D. parodymais, galėtų būti laikytina vieša vieta. Tačiau teismas pažymi, kad nors viešosios vietos sąvoka įstatymuose nėra pateikta, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-2-332/2017 ir kt.). Todėl viešąją tvarką galima pažeisti net ir veikiant privačioje aplinkoje, jeigu joje padaryti veiksmai sudaro nepatogumų, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje arba suardo jų normalią, įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką. Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja tuo, kad S. D. veiksmai, kuomet jis Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos tarnybiniame automobilyje vartojo necenzūrinius žodžius kolegų atžvilgiu, atlikti viešoje vietoje, kadangi aptariamas įvykis įvyko kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga, Panevėžio r. sav., 19 km pakraštyje, aplink esant ne tik Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams, bet ir kitų institucijų (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos) pareigūnams ir pravažiuojantiems kitiems vairuotojams. Juolab nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš A. S., A. V., V. O. bei V. A. rašytinių paaiškinimų matyti, kad S. D. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, jam jau priėjus prie tarnybinio automobilio. Todėl S. D. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį surašytas pagrįstai ir asmuo yra baustinas už padarytą nusižengimą.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių nenustatyta, o atsakomybę dėl padarytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų sunkina tai, kad šiuos administracinius nusižengimus jis padarė, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Skirdamas administracinę nuobaudą S. D., teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į asmenybę – neteistas, tačiau administracine tvarka anksčiau bausto už smulkius KET pažeidimus, nors galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų neturi, nagrinėjamus nusižengimus padarė pirmą kartą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, į visas kitas bylos aplinkybes. Todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pagal padarytų nusižengimų pobūdį, jog dėl asmens priešingo teisei elgesio nekilo sunkių padarinių, nebuvo padarytos žalos kitų asmenų turtui, pažeidimai nukreipti į transportą ir kelių ūkį, viešą tvarką, ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, minėtam asmeniui paskiriant ANK 417 straipsnio 8 dalies, 423 straipsnio 3 dalies ir 481 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas.
Atsižvelgiant į tai, kad ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taikymas yra privalomas, teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas aplinkybes bei tai, kad S. D. specialios teisės vairuoti yra reikalinga prižiūrėti sergančią motiną, o įstatymo sankcijoje numatytas nustatytos šios poveikio priemonės minimumas būtų neadekvati sankcija nusižengusiajam, todėl šiuo atveju taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis. Teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, minėtam asmeniui paskiriant švelnesnė administracinio poveikio priemonė nei ANK 423 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta - specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vieneriems metams 6 mėnesiams. Tuo tarpu įvertinus tai, kad transporto priemonė, kuria buvo padaryti aptarti administraciniai nusižengimai, priklauso ne pačiam nusižengusiam asmeniui, o Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai, o pagal ANK 423 straipsnio 5 dalį transporto priemonės konfiskavimas nėra privalomai taikytina administracinio poveikio priemonė, teismas nepriima sprendimo taikyti šios administracinio poveikio priemonės už padarytus nusižengimus. Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635-637 straipsniais, teismas
nutaria:
S. D. pripažinti kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti nuobaudas:
- už nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą;
- už nusižengimą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams;
- už nusižengimą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimt eurų) baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti S. D. administracinę nuobaudą – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 vieneriems) metams 6 mėnesiams.
Administracinio nusižengimo bylos dalis pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį S. D. atžvilgiu nutraukti, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties.
Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų.: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele" bankas, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank", LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas.
Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: 17070479922, taip pat nurodyti įmokos kodą (1001)
Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.
Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).
Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.