Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Skundas Nr. 1S-133-806/2024 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19

2024 m. gegužės 13 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. G. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. RV-25-829 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam D. G.“ (toliau – ir nutarimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. D. G. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendis ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis, į paskirtą 6 (šešerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę kartu su įskaitytu laikino sulaikymo laiku 2019 m. balandžio 19 d. (viena diena) ir suėmimo laiku nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. kovo 19 d. papildomai įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas pagal Tauragės apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendį ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendį nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. (viena diena) ir nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2019 m. sausio 24 d.

3. D. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir D. G. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.

4. D. G. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2023 m. sausio 17 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 6 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. kovo 6 d. – 2 (dveji) metai ir 3 (trys) mėnesiai.

5. Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. RV-25-829 nuteistajam D. G. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi atmestas nuteistojo D. G. skundas dėl Komisijos 2024 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. RV-25-829 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės vietų įstaigos netaikymo nuteistajam D. G.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį ir Komisijos 2024 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. RV-25-829 ir jam taikyti paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Komisija tik formaliai pasisako apie nuteistojo D. G. elgesį ir jo pokytį vykdant bausmės atlikimą laisvės atėmimo įstaigoje. Komisija, priimdama sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, vadovavosi tik asmens praeities neigiamo elgesio kriterijais, o ne dabarties esamais ilgalaikiais ir sistemingais teigiamais pokyčiais. Todėl daroma išvada, kad Komisijos sprendimas neteisingas ir neatitinka faktinių aplinkybių, kurios sudarytų sąlygas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

7.2. Manoma, jog vien tik praeities neigiamo elgesio vertinimas negali būti priežastis teigti, jog nuteistasis nėra padaręs atitinkamų / teigiamų išvadų, jog nuteistojo elgesys nėra pasikeitęs į gerąją pusę, kad asmens požiūris į ateities gyvenimo perspektyvas be nusikalstamos veikos nėra pasikeitęs ir nėra galimas, kad nuteistasis akivaizdžiai linkęs daryti nusikalstamas veikas ir, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, toliau vykdys nusikalstamas veikas bei gyvens pagal visuomenei priešiškas normas.

7.3. Atkreipiamas teismo dėmesys į tai, kad 2024 m. kovo 13 d. nutarime Nr. RV-25-829, kaip ir ankstesniuose Komisijos nutarimuose dėl lygtinio paleidimo netaikymo, visada buvo ir dabar yra nurodyta, kad rekomenduotina nuteistajam tęsti dalyvavimą individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. 2023 m. kovo mėnesio Vilniaus kalėjimo Resocializacijos tyrimo išvados penktame punkte nurodytos taikytos priemonės ir programų rezultatai. Iš specialisto išvados matyti, kad priemonės buvo taikytos, programose nuteistasis aktyviai dalyvavo, pasiekti rezultatai vertinami iš dalies teigiamai, pasiekti tikslai – kaip iš dalies sėkmingi ar sėkmingi. 2023 m. gruodžio mėnesio Vilniaus kalėjimo Resocializacijos tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis savanoriškai moka antstoliams, nuteistojo dalyvavimas įvairiose programose vertinamas kaip iš dalies sėkmingas, t. y. elgsenos, mąstymo, požiūrių, visuomenės principų vertinimo yra teigiami / progresuojantys pasikeitimai.

7.4. Nurodoma, kad nuteistasis D. G. dalyvavo visuose numatytuose ir / ar savarankiškai pasirinktose socialinės reabilitacijos priemonėse ir programose. Taip pat pažymima, kad nuteistojo elgesys nuo bausmės atlikimo pradžios iki dabar akivaizdžiai kito ir pakito tik į teigiamą pusę. Šio teiginio nepaneigia nei Komisija, nei specialisto išvados. Todėl manoma, jog yra akivaizdi sąlyga nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

7.5. Atkreipiamas teismo dėmesys ir į tai, kad 2023 m. gruodžio mėnesio Vilniaus kalėjimo Resocializacijos tyrimo išvadoje, kaip ir ankstesnėse išvadose, yra pateikta, jog nuteistasis patvirtino gyvenamąją vietą (po paleidimo iš Vilniaus kalėjimo, jei būtų lygtinai paleistas, planuoja gyventi (duomenys neskelbtini)) ir nėra pastebėti sunkumai dėl gyvenamosios vietos pastovumo (specialistas ir Komisija taip pat pripažįsta gyvenamąją vietą, kurioje gali būti taikomos probacijos sąlygos, tinkama). Taip pat minėtoje išvadoje nėra jokių neigiamų vertinimų dėl išsilavinimo ir galimybės įsidarbinti. Todėl yra akivaizdi sąlyga nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

7.6. Specialistas nurodo, kad nestebima, jog nuteistasis reiškia neigiamas nuostatas visuomenės moralės bei vertybių principams, todėl tikslų siekimas neteisėtais būdais bei priemonėmis ir negatyvi nuostatų visuomenės, bendruomenės atžvilgiu raiška, kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, turi būti eliminuota. Pati Komisija atkreipė dėmesį ir nustatė, kad pastebėtinas nuteistojo D. G. teigiamos nuostatos disciplinuotas elgesys, į gerąją pusę pakitusi elgesio dinamika ir pats supratimas į padarytą nusikalstamą veiką.

7.7. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendacijose „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“ nustatyta, kad pirmenybė pataisos procese (kalėjime) turi būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Nuteistojo D. G. atveju nėra jokių svarbių aplinkybių, patvirtinančių būtinumą bausmę tęsti kalėjime, nes asmuo savo elgesiu įrodė, kad bausmės paskirtis jau yra realizuota.

7.8. Manoma, kad Vilniaus kalėjimo administracija pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 straipsnio 1 punktą ir 100 straipsnio 1 punktą. Vilniaus kalėjimo pareigūnų neveikimas apribojo pareiškėjo teisę pasinaudoti lygtiniu paleidimu, ko pasėkoje suprastėjo jo teisinė padėtis. Tokie Vilniaus kalėjimo pareigūnų veiksmai (neveikimas) nesiderina ir su atsakingo valdymo (gero administravimo) principu, apimančiu viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant teisines procedūras.

7.9. Be kita ko, nurodoma, kad nuteistojo motina O. G. yra pensininkė, A. G. nustatytas cerebrinis paralyžius, todėl joms yra reikalinga visapusiška pagalba. Pažymima, kad pareiškėjas augina mažametį 4 (ketverių) metų vaiką. Apibendrindamas nurodo, kad, kol atlieka bausmę, negali padėti artimiesiems.

8. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo skundas atmetamas.

9. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir Komisijos nutarimą, nuteistojo skundo argumentus, įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent: aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo asmenybe, atlikta bausmės dalimi. Be to, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam D. G. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė apylinkės teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Tai, kad D. G. nesutinka su skundžiama nutartimi, savaime nesudaro pagrindo jos naikinti ar teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

10. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba tie, kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

11. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri teismui suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-224-898/2018, 1S-358-195/2020, 1S- 422-576/2023, 1S-435-806/2023).

12. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistajam D. G. buvo paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 20 (dvidešimčiai) dienų. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. kovo 6 d. buvo 2 (dveji) metai ir 3 (trys) mėnesiai. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad D. G. atitinka formaliąsias lyginio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Visgi reikia įvertinti ne tik tai, jog egzistuoja formali galimybė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kt. Atsakant į skundo argumentus pastebėtina tai, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad D. G. skundas dėl lygtinio paleidimo buvo svarstomas antrą kartą. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Nagrinėjamu atveju Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. kovo 13 d. nutarime Nr. RV- 25- 829 nurodyta, jog nuteistojo D. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio bei smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė, todėl išlieka svarbus jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas. Komisija nustatė, jog, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo, yra svarbus nuteistojo tęstinis resocializacijos priemonių vykdymas bei gebėjimas išlaikyti nuoseklią teigiamo elgesio dinamiką.

14. Nuteistasis D. G. skunde akcentuoja jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes ir kritikuoja Komisijos nutarimo motyvus, teigdamas, kad nutarimas yra prieštaringas, kadangi iš specialisto išvados matyti, kad nuteistajam buvo taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, socialinės reabilitacijos programose nuteistasis aktyviai dalyvavo, o jo pasiekti rezultatai vertinami iš dalies teigiamai, jo pasiekti tikslai – kaip iš dalies sėkmingi ar sėkmingi . Nuteistasis akcentuoja, kad nuteistojo elgesys nuo bausmės atlikimo pradžios iki dabar akivaizdžiai pakito tik į teigiamą pusę. Sutiktina, kad nuteistasis D. G. charakterizuojamas teigiamai. Iš skundžiamos nutarties ir jo asmens bylos nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, negauta. Nuteistasis nėra konfliktiškas su kitais nuteistaisiais. Taip pat nuteistąjį D. G. teigiamai charakterizuoja jo aktyvus dalyvavimas įvairiose socialinės reabilitacijos programose, pasiekti rezultatai, kurie vertinami kaip iš dalies sėkmingi. Visgi apygardos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad Komisija visapusiškai išnagrinėjo D. G. klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymima, kad Komisija vertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus. Be kita ko, buvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, nusikalstamam elgesiui būdingą modelį, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygį, nuteistojo motyvaciją darbui, Komisijos rekomendacijų įvykdymą ir kitas aplinkybes, susijusias su nuteistuoju. Taigi, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, įvertinę duomenų visumą, kuri kiekvienu individualiu atveju turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistajam jau gali būti taikomas sąlyginis išankstinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos, pagrįstai sprendė, kad nuteistasis D. G. dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

15. .Nuteistasis D. G. skunde akcentuoja, kad Komisija priimdama sprendimą vadovavosi vien tik nuteistojo praeities elgesio vertinimu. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad vien jo praeities elgesio vertinimas negali būti priežastimi netaikyti jam lygtinio paleidimo, tą patvirtino ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, tačiau pažymėtina, kad šiuo metu nuteistojo D. G. elgesiui įtaką daro struktūruota aplinka, todėl būtina vertinti aplinkybes, susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, siekiant įsitikinti, kaip struktūruota aplinka veikia nuteistąjį, ar sėkmingai vyksta resocializacijos procesas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios lemia lygtinio paleidimo taikymą konkrečiam asmeniui. Teismų praktikoje nurodoma, kad nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas per jo elgesio praeityje retrospektyvą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-352-348/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-1058/2023). Atsižvelgiant į tai, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas pagrįstai vertino tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek ir ankstesnius teistumus (praeityje D. G. teistas 9 (devynis) kartus), taip pat tai, kad su laisvės atėmimu susijusi bausmė nuteistajam skirta 4 (ketvirtą) kartą, įskaitant ir arešto bausmę, kad nuteistasis nevykdė teismo jam skirtų įpareigojimų, dėl ko buvo nuteistas už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą, paskutinę nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kad pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 17 (septyniolikos) metų, o pirmą kartą nuteistas būdamas 18 (aštuoniolikos) metų. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nuteistajam D. G. anksčiau jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau nuteistasis nepateisino teismo suteikto pasitikėjimo ir vėl nusikalsdavo. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tiek Komisijos nutarimu, tiek skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo tinkamai įvertinta lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingų aplinkybių visuma, priimtas sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo D. G. yra teisėtas ir pagrįstas.

16. Nuteistojo skunde akcentuojama, jog Komisijos išvadoje nėra nustatyta jokių neigiamų vertinimų dėl išsilavinimo ir galimybės įsidarbinti, pažymima, jog lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turėtų tinkamą gyvenamąją vietą, kurioje gali būti taikomos probacijos sąlygos, nurodoma, kad nuteistasis savanoriškai moka skolas antstoliams, palaiko ryšius su šeimos nariais. Apygardos teismo vertinimu, tai neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, yra vertinami ne tik teigiama darbinė motyvacija, ryšių su artimaisiais palaikymas, gyvenamosios vietos turėjimas, turimų įsiskolinimų dengimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog D. G., išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais, artimųjų sveikatos problemomis, egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau, kaip tai pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog D. G. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Vien šios aplinkybės nėra pagrindas besąlygiškai jam taikyti lygtinį paleidimą nevertinant nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos.

17. Nuteistojo vertinimu, Vilniaus kalėjimo administracija pažeidė BVK 183 straipsnio 1 punktą ir 100 straipsnio 1 punktą, kadangi Vilniaus kalėjimo pareigūnai savo neveikimu apribojo jo teisę pasinaudoti lygtiniu paleidimu. Apygardos teismas pažymi, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. pasikeitęs BVK numato tik bausmių vykdymo sistemos pareigūnų ir antstolių veiksmų ir jų priimtų sprendimų apskundimo tvarką, įtvirtintą BVK 100 straipsnyje, kuri nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi ši teisės norma reglamentuoja apskundimo tvarką dėl viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmų ir priimtų sprendimų. Pažymėtina, kad nuteistasis pasinaudojo jam įstatymo garantuojama teise apskųsti Komisijos priimtą nutarimą tiek apylinkės teismui, tiek apygardos teismui, todėl sutikti su nuteistojo argumentu, kad buvo apribota jo teisė pasinaudoti lygtiniu paleidimu, nėra teisinio pagrindo.

18. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, pažymėtina, jog skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutartį, kuri paremta bylos medžiaga, su kuria nesutikti nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo D. G. skundas atmetamas, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo D. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.