Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R., atsakovui E. G., trečiajam asmeniui S. T., nedalyvaujant atsakovei L. K., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. K., E. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

9.2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-718-1051/2024 laikinai apribota tėvų valdžia atsakovams L. K. ir E. G. nepilnamečio vaiko E. J. K. atžvilgiu, iki teismo sprendimo dėl rūpybos nepilnamečiam vaikui E. J. K. nustatymo įsiteisėjimo laikinąja rūpintoja ir nepilnamečiui priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirta S. T., nepilnamečio vaiko E. J. K. gyvenamoji vieta nustatyta laikinosios rūpintojos S. T. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu sprendimu taip pat priteistas iš kiekvieno iš atsakovų išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. J. K., mokant periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos (2023 m. lapkričio 23 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

9.6. Iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2024 m. birželio 4 d. pranešimo Nr. SR-80 matyti, kad E. J. K. lanko progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę, mokinys aprūpintas visomis būtiniausiomis ugdymo (si) priemonėmis, aktyviai dalyvauja užklasinėje veikloje. Vaiko klasės tėvų susirinkimuose, individualiuosiuose pokalbiuose dalyvauja jo globėja S. T., kuri bendrauja ir bendradarbiauja su klasės vadove bei mokytojais, domisi E. J. pasiekimais, jungiasi į TAMO dienyną ir domisi mokinio pažangumu. Biologiniai mokinio tėvai nedalyvauja nei mokyklos renginiuose, nei susirinkimuose, nei kitose veiklose, neskambina ir nesidomi vaiko pasiekimais.

9.7. Iš Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2024 m. birželio 18 d. rašto matyti, kad rūpintojos S. T. šeimoje yra užtikrinamas ryšio su E. J. K. svarbiais žmonėmis palaikymas. Su biologiniu tėvu vaikas nebendrauja, tačiau išlaikymą tėvas teikia. Biologinė mama nesidomi vaiko ugdymu, sveikata, jo laisvalaikiu. Santykiai su biologiniais tėvais yra komplikuoti ir neatitinka geriausių vaiko interesų. E. J. K. šeimoje auga kartu su seserimi U. G., su kuria juos sieja artimas ir šiltas emocinis ryšys. Artimus ryšius rūpintinis palaiko su močiute. Biologiniai tėvai su Globos centro specialistais nebendrauja. Globėja S. T. domisi ir bendradarbiauja su rūpintinio ugdymo įstaigos specialistais, domisi vaiko pasiekimais. Globėja S. T. tinkamai atlieka savo, kaip rūpintojos pareigas, yra tinkamos sąlygos vaikui augti, vystytis ir tobulėti, rūpyba atitinka vaiko interesus ir poreikių tenkinimą. Rūpintoja geranoriškai bendradarbiauja su Globos centro globos koordinatoriais bei vykdo jų rekomendacijas.

9.8. 2024 m. birželio 19 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. 6GPA-460 3 punkte nurodyta, kad nėra jokių žinių, jog tėvai iš esmės keistų savo netinkamą gyvenimo būdą ir berniukas galėtų augti šeimoje. Mama su vaiku bendrauja, tačiau nesusitinka. Tėvas nepalaiko ryšių su vaiku.

9.9. Iš 2024 m. rugsėjo 25 d. L. K. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžio protokolo matyti, kad buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis atsakovės L. K. šeimos situacijos aptarimui, tačiau L. K. į atvejo vadybos posėdį neatvyko. 2024 m. rugsėjo 25 d. 9.15 val., L. K. sugyventinis A. K. socialinę darbuotoją telefonu informavo, kad L. į posėdį atvykti negali, nes jai skauda nugarą. Pokalbio metu kilo įtarimas, jog A. K. skambina išgėręs, o L. K. į posėdį neatvyks, nes vartoja alkoholį. Socialinė darbuotoja K. B. atvejo vadybos posėdžio metu išsakė pastebėjimus, jog šeimos gyvenamojoje aplinkoje ((duomenys neskelbtini) k.) pastebima, jog A. K. vietos parduotuvėje dažnai perka alkoholinius gėrimus. L. K. socialinei darbuotojai pasakojo, jog sugyventinis paveldėjo keletą tūkstančių eurų, todėl darytina prielaida, kad šeima turi pajamų, kurios leidžia girtauti bei užtikrinti asocialų gyvenimo būdą.

9.10. Iš 2024 m. spalio 7 d. L. K. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžio protokolo matyti, kad 2024 m. spalio 7 d. organizuotas pakartotinis atvejo vadybos posėdis, į kurį L. K. taip pat neatvyko, apie neatvykimą neinformavo, telefonu neatsiliepė, nuvykus į namus – neįsileido.

9.11. 2024 m. spalio 18 d. paaiškinime atsakovė L. K. nurodė, kad sutinka, jog jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus E. J. K. atžvilgiu, jai yra išaiškintos neterminuotos tėvų valdžios apribojimo sąlygos ir pasekmės.

9.12. Iš 2024 m. spalio 18 d. L. K. Pagalbos plano matyti, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis atsakovės L. K. šeimos situacijos aptarimui, tačiau L. K. į atvejo vadybos posėdį neatvyko. Socialinei darbuotojai susisiekus telefonu su L. K. sugyventiniu A. K. pastarasis informavo, kad L. į posėdį atvykti negali, nes jai skauda nugarą, tačiau pokalbio metu kilo įtarimas, jog A. K. skambina išgėręs, o L. K. į posėdį neatvyks, nes vartoja alkoholį. 2024 m. spalio 5 d. organizuotas pakartotinis atvejo vadybos posėdis, į kurį L. K. taip pat neatvyko, apie neatvykimą neinformavo, telefonu neatsiliepė, nuvykus į namus – neįsileido. 2024 m. spalio 18 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu buvo išaiškinta, jog 2024 m. kovo 27 d. pagalbos plane numatytų įsipareigojimų L. K. neįgyvendina. Vykusio atvejo vadybos posėdžio metu L. K. išsakė nuomonę, kad neturi nuolatinio darbo, nėra registruota Užimtumo tarnyboje, negauna jokių pajamų, nemoka privalomojo sveikatos draudimo įmokų, nėra niekur deklaravusi savo gyvenamosios vietos, neneigia kad turi alkoholio vartojimo problemų, tačiau jų nesprendžia, su nepilnamečiu sūnumi bendrauja jo paties iniciatyva, 2024 m. rugsėjo 24 d. vaiko rūpintojai pervedė vieną 200 eurų įmoką.

9.13. 2024 m. spalio 22 d. Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro Motyvuotame siūlyme Nr. AV(55)-990(1.16) nurodoma, kad L. K. vasaros laikotarpiu ilgą laiką svečiavosi savo tėvų namuose (duomenys neskelbtini) mieste, iš jų išvyko daugmaž prieš dvi savaites. U. G. ir E. J. K. nueidavo pas senelius, ten susitikdavo su mama. Vaikai neneigė, jog jų mama kartais būdavo išgėrusi. Kai L. K. vėl išvyko gyventi pas sugyventinį, vaikai su mama bendrauja telefonu. Globėja itin atsakingai vykdo savo pareigas, užtikrina visus vaikų poreikius, tėvų ir vaikų bendravimui sąlygas sudaro. L. K. vaikams priteisto išlaikymo neteikia. Atsižvelgiant į tai, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

9.14. 2024 m. spalio 31 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 6GVA-953 užfiksuota, kad apsilankymo metu E. J. paaiškino, jog niekas nepasikeitė nuo praeito specialisto apsilankymo, rūpintojos S. šeimoje jaučiasi gerai, sutaria tiek su S., tiek su jos vyru V., viskuo yra aprūpintas. Artimiausias ryšys yra su kartu gyvenančia sese U.. E. paaiškino, kad rūpintoja (kuri yra (duomenys neskelbtini)) jį myli, tą jis jaučia.

9.15. Iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2024 m. spalio 31 d. pranešimo Nr. SR-153 matyti, kad E. J. K. gyvena su globėja S. T.. Globėja domisi E. J. pasiekimais, dalyvauja klasės tėvų susirinkimuose, individualiuose pokalbiuose. Bendrauja ir bendradarbiauja su klasės vadove bei mokytojais. Atsižvelgia į švietimo pagalbos specialistų ar pedagogų rekomendacijas. Jungiasi į TAMO dienyną kiekvieną dieną. Mokinys į mokyklą atvyksta švarus, tvarkingas, pailsėjęs, išsimiegojęs, yra aprūpintas visomis būtiniausiomis ugdymo (si) priemonėmis. Mokinys vyksta į klasės ekskursijas, žygius. E. J. mokykloje turi pinigų nusipirkti maistui.

9.16. Iš Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2024 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. S-2640 matyti, kad rūpintoja S. T. tinkamai atlieka savo, kaip rūpintojos pareigas, yra tinkamos sąlygos vaikui augti, vystytis ir tobulėti, rūpyba atitinka vaiko interesus ir poreikių tenkinimą. Rūpintoja geranoriškai bendradarbiauja su Globos centro koordinatoriais bei vykdo jų rekomendacijas.

9.17. 2024 m. lapkričio 11 d. buvo organizuojama eilinė vaiko E. J. K. rūpybos peržiūra ir surašytas globojamo (rūpinamo) vaiko globos peržiūros aktas Nr. 6GPA-908, kurio metu nustatyta, jog nėra jokių žinių, kad tėvai iš esmės keistų savo netinkamą gyvenimo būdą ir berniukas galėtų augti šeimoje. Mama su vaiku bendrauja, tačiau nesusitinka. Tėvas nepalaiko ryšių su vaiku. Išlaikymo biologinė motina neteikia. Biologiniai tėvai nesidomi vaiko ugdymu, sveikata, jo laisvalaikiu. Santykiai su biologiniai tėvais yra komplikuoti ir neatitinka vaiko geriausių interesų.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

11. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.

12. Kaip buvo minėta, esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta.

13. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo vaiko auklėjimo, priežiūros, o vienas iš atsakovų net ir nuo išlaikymo teikimo. Tiek rašytiniai įrodymai byloje, tiek dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai patvirtina, kad nuo laikino tėvų valdžios apribojimo atsakovams jų nepilnamečio sūnaus E. J. K. atžvilgiu (2024 m. kovo 26 d. teismo sprendimas) atsakovai buvo abejingi, pasyvūs, nedėjo jokių pastangų, jog situacija keistųsi ir būtų sudarytos prielaidos E. J. K. grįžti į biologinę šeimą, priešingai, atsakovė visiškai nerodė ir dabar nerodo jokio noro susitikti su sūnumi, susitinka tik kartais ir tik vaiko iniciatyva, daugiau bendravimas vyksta susirašinėjimais telefonu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimu priteisto išlaikymo vaikui nemoka. Atsakovas (vaiko tėvas) minėtu teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikui teikia, tačiau nuo bet kokio kontakto su sūnumi yra visiškai nusišalinęs. Atsakovas nevykdė pagalbos plane šeimai numatytų įpareigojimų, nebendradarbiavo su Skyriaus specialistais, teismo posėdyje paaiškino, kad neturi nei galimybės, nei sveikatos rūpintis vaiku. Atsakovė vangiai bendradarbiauja su Skyriaus specialistais, nors ir pripažįsta turinti priklausomybę alkoholiui, tačiau nepriima pagalbos paslaugų, iniciatyvos spręsti susiklosčiusią situaciją nesiima. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovai nesiima veiksmų užmegzti su vaiku emocinius ryšius, su juo tik atsakovė minimaliai bendrauja, todėl tėvų ir vaiko emociniai ryšiai nesieja. Pažymėtina, kad atsakovų dabar jau pilnametė duktė U. G. taip pat gyvena kartu su E. J. K. pas S. T.. Tai, kad atsakovė atsiliepime nurodė, jog sutinka su ieškiniu, tačiau į teismo posėdį neatvyko, o atsakovas visai nepateikė atsiliepimo, tačiau atvykęs į teismo posėdį paaiškino, jog neturi galimybių rūpintis savo vaiku, įrodo, kad atsakovai nėra suinteresuoti susigrąžinti vaiką į šeimą. Iš pateiktų rašytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų galima daryti išvadą, kad grąžinus vaiką į šeimą, išlieka abejonė, ar vaikui bus sukurta saugi aplinka, nes atsakovė nepriėmė jokios specialistų pagalbos, toliau vartoja alkoholį, o atsakovas visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo, priežiūros. Įvertinus susiklosčiusią situaciją, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovams riboti tėvų valdžią vaiko E. J. K. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog situacija ateityje gali keistis ir bus sudarytos palankios sąlygos gyvenant su atsakovais (ar vienu iš jų) vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, į tai, kad savo veiksmais atsakovai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina – vienas iš jų neteikia išlaikymo vaikui jokia forma, o kitas visiškai atsiribojęs nuo bendravimo –, taip pat į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovai galėtų imtis aktyvių veiksmų ir priemonių pakeisti susiklosčiusią situaciją, yra pagrindas atsakovų tėvų valdžią apriboti neterminuotai.

14. Išaiškintina atsakovams, jog apribojus jiems tėvų valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Neterminuotas tėvų valdžios ribojimas atsakovams neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl apribojimo panaikinimo, pateikiant įrodymus, jog aplinkybės, dėl kurių tėvų valdžios apribojimas buvo nustatytas, išnyko (CK 3.181 str. 2 d., 3.182 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas apriboti tėvų valdžią buvo patenkintas, už šį neturtinį reikalavimą apriboti atsakovams tėvų valdžią atsakovai turėtų mokėti 111 Eur žyminį mokestį, o už procesinių dokumentų siuntimą teismas patyrė 63,44 Eur išlaidų, todėl atsakovai šias bylinėjimosi išlaidas turėtų atlyginti lygiomis dalimis.

16. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl patenkinus ieškinio reikalavimą iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: po 55,50 Eur žyminio mokesčio ir po 31,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų iš kiekvieno atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti valstybei iš E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 87,22 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 87,22 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šia ulių rūmus.