- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-26
- Bylos Nr.
- e2-718-1051/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05487-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- L. K., E. G.
- Trečiasis asmuo
- S. T.
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. Š.-T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams L. K., E. G., trečiajam asmeniui S. T. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą su pirminiu ieškiniu, prašydamas: 1) laikinai apriboti tėvų valdžią motinai L. K. nepilnamečių vaikų U. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti tėvų valdžią tėvui E. G. nepilnamečių vaikų U. G. ir E. J. K. atžvilgiu; 3) priteisti iš atsakovės L. K. materialinį išlaikymą vaikams U. G. ir E. J. K., periodinėmis išmokomis po 120 Eur, kas mėnesį, nuo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) priteisti iš atsakovo E. G. materialinį išlaikymą vaikams U. G. ir E. J. K., periodinėmis išmokomis po 100 Eur, kas mėnesį, nuo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) nustatyti nepilnamečių vaikų U. G. ir E. J. K. gyvenamąją vietą S. T., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.
2. Atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu U. G. tapo pilnamete, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo atsisakė reikalavimų U. G. atžvilgiu ir patikslintu ieškiniu prašo: 1) laikinai apriboti tėvų valdžią motinai L. K. nepilnamečio vaiko E. J. K. atžvilgiu; 2) laikinai apriboti tėvų valdžią tėvui E. G. nepilnamečio vaiko E. J. K. atžvilgiu; 3) priteisti iš atsakovės L. K. materialinį išlaikymą nepilnamečiui E. J. K., mokant kiekvieną mėnesį po 100 eurų, nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) priteisti iš atsakovo E. G. materialinį išlaikymą nepilnamečiui E. J. K., mokant kiekvieną mėnesį po 100 eurų, nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) nustatyti nepilnamečio vaiko E. J. K. gyvenamąją vietą S. T., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje, iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.
3. Ieškinyje, kurį vėliau ieškovas patikslino, nurodyta, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam E. J. K. nuo 2023 m. kovo 22 d. nustatyta laikinoji globa S. T. šeimoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Laikinoji globa nustatyta po to, kai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. kovo 21 d. nutartimi tenkino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą.
4. Ieškovo duomenis, L. K. šeimai atvejo vadybos procesas taikomas nuo 2019 m. sausio 2 d.. Šio proceso metu vaikų motinai buvo intensyviai teikiamos kompleksinės paslaugos dėl socialinių ir motinystės įgūdžių stokos. Moteris su socialiniais darbuotojais nebendravo ir nebendradarbiavo, pagalbos planuose numatytas pagalbos priemonių nesiekė įgyvendinti. Tuo metu, moteris turėjo įsisenėjusią alkoholio vartojimo problemą, nesirūpino vaikais, jų neišlaikė, nedirbo.
Šalies argumentai
5. Ieškovas nurodė, kad buvo fiksuoti šie vaikų teisių pažeidimai: 1) 2020 m. kovo 12 d. ieškovas gavo policijos pareigūnų pranešimą, jog socialinė darbuotoja apsilankiusi šeimos namuose, rado L. K. neblaivią, jai nustatytas 1,59 prom. girtumas; 2) 2021 m. lapkričio 5 d. gautas pranešimas, jog E. G. neatsakingai žiūri į savo, kaip į tėvo pareigas, nustojo bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, skambinant neatsiliepia ir neperskambina, dažnai nerandamas namuose, neįgyvendina pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nedalyvauja psichologo konsultacijose, pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo kursuose; 3) 2022 m. lapkričio 30 d. gautas pranešimas, jog vaikų tėvas E. G. vaikais rūpinasi atmestinai ir nepakankamai, atsakomybę už jų priežiūrą perleido vaikų močiutei, vaikų poreikiams užtikrinti tikina „neturintis laiko“, todėl vaikų sveikata, ugdymu ar laisvalaikiu dažnai pasirūpina socialinės darbuotojos; su nepilnamečių tėvu dažnai nepavyksta susisiekti, jis nebendradarbiauja su specialistais, atsisako vykdyti pagalbos plane numatytus įsipareigojimus; 4) 2022 m. sausio 19 d. gautas (duomenys neskelbtini) progimnazijos pranešimas, jog E. J. K. per mokslo metus praleido 137 pamokas, tėvas apie vaiko neatvykimą į ugdymo įstaigą teigia nieko nežinantis, nesidomi vaiko ugdymosi rezultatais, neatsako į pedagogų skambučius; 5) 2023 m. kovo 1 d. gautas pranešimas, jog socialinei darbuotojai, dirbančiai su šeima, nuvykus į L. K. šeimos namus, rasta neblaivi vaikų motina - policijos pareigūnai jai nustatė 1,48 promilių neblaivumą. Šeimos namuose taip pat buvo akivaizdžiai neblaivūs vaikų močiutė (iš motinos pusės), jos sutuoktinis bei vaikų mamos brolis.
6. Nuo 2020 m. balandžio 20 d. atvejo vadybos procesas pradėtas taikyti ir vaikų tėvui E. G.. Tėvui buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, siekiant padėti spręsti socialines problemas, stiprinti šeimos funkcionalumą, tėvystės įgūdžius, užtikrinti vaikų emocinį saugumą. Nuo 2020 m. gegužės 13 d. vaikai – U. G. ir E. J. K., perduoti auginti tėvui, tačiau vaikų tėvas E. G. netinkamai įgyvendino savo, kaip vaikų tėvo, pareigas. Dėl šeimoje kylančių sunkumų kaltino ne tik socialinius darbuotojus, tačiau ir vaikus. Pagalbos planas E. G. šeimai peržiūrėtas 5 kartus, tačiau pozityvių ir reikšmingų pokyčių šeimoje nepasiekta.
7. 2022 m. gruodžio 6 d. ieškovas sudarė mobiliąją komandą, siekiant nedelsiant identifikuoti šeimos problemas bei rekomenduoti tinkamiausius būdus joje esančioms problemoms spręsti. Nustatyta, jog pagrindinė vaikų motinos problema – alkoholio vartojimas, socialinių ir tėvystės įgūdžių (vaikų fizinio ir emocinio saugumo užtikrinimo, priežiūros, auklėjimo ir ugdymo) stoka, trūkumus ne tik gyvenamosios vietos, bet ir reguliarių pajamų. Vertinant šeimos funkcionalumą nustatyta, jog tėvų pareigos ir atsakomybės nenuoseklios, stinga jų tarpusavio bendradarbiavimo sprendžiant su vaikais susijusius klausimus. Šeimos finansinė padėtis itin prasta. Pastebėta sąsaja tarp menkos vaikų motinos savigarbos dėl aplinkinių požiūrio į ją, dėl partnerių kaitos. Įvertinta, jog didelę įtaką vaikų motinos elgesiui turėjo parneris, piktnaudžiaujantis alkoholiu.
8. Šiaulių socialinių paslaugų centras 2023 m. kovo 3 d. pateikė ieškovui motyvuotą siūlymą, kuriame nurodė, jog L. K. atvejo vadybos proceso metu buvo intensyviai teikiamos kompleksinės socialinės paslaugos. Moteris su socialiniais darbuotojais nebendravo ir nebendradarbiavo, pagalbos planuose numatytas pagalbos nesiekė įgyvendinti. Nesprendė įsisenėjusios alkoholio vartojimo problemos, nesirūpino vaikais, jų neišlaikė, nedirbo.
Atsiliepimas
9. Atsakovas E. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad serga sunkia liga ir šiuo metu tinkamai savo vaikais negali pasirūpinti, tačiau jo liga yra pagrindas riboti tėvo valdžią laikinai, kol pasveiks (t. 2, b. l. 88). Atsakovė L. K. atsiliepimo nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė patikslintą ieškinį, apibendrino patikslinto ieškinio faktines aplinkybes. Nurodė, kad pagrindinė problema – atsakovės priklausomybė alkoholiui bei jos sugyventinis, kuris daro neigiamą įtaką atsakovei, o atsakovo – sveikatos problemos bei tėvystės įgūdžių trūkumas. Ieškovo atstovė išreiškė lūkestį, kad tėvai dės pastangas pakeisti savo gyvenimo būdą ir atkurti ryšį su sūnumi. Nurodė, kad atsakovas susirado darbą. Taip pat pažymėjo, kad atsisako reikalavimų U. G. atžvilgiu ir prašo bylą šioje dalyje nutraukti.
11. Teismo posėdžio metu atsakovė L. K. sutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad trečiasis asmuo S. T. yra jos pusseserė. Nurodė, kad ketina spręsti alkoholio problemas. Nedirba, tačiau yra registruota Užimtumo tarnyboje, sveikatos problemų neturi, bandys ieškoti darbo.
12. Teismo posėdžio metu atsakovas E. G. sutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad turi sveikatos problemų. Pažymėjo, kad sūnus nenori su juo bendrauti, nurodė, kad kiek galės dės pastangas bendraujant su sūnumi.
13. Trečiasis asmuo S. T. teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.
Faktinės bylos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
14. Byloje nustatyta, kad atsakovai L. K. ir E. G. yra nepilnamečio vaiko E. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (t. 1, b. l. 22). L. K. nuo 2019 m. sausio 2 d., o E. G. nuo 2020 m. balandžio 20 d. taikomas atvejo vadybos procesas (t. 1, b. l. 1-9, t. 2, b. l. 106-108). Dėl atsakovų L. K. ir E. G. registruoti pranešimai dėl galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų (t. 1, b. l. 23-35, 36-40, 41-45, 49-66, 70-81, 82-86, 88-100, 123). 2023 m. spalio 3 d. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras nurodė, kad L. K. nesprendė žalingo alkoholio vartojimo bei nedarbo sunkumų, tik epizodiškai priėmė rekomenduotų specialistų pagalbą, be to, E. G. nebendravo su savo vaikais, motina L. K. tik epizodiškai susitikdavo su jais (t. 2, b. l. 2). Nustačius, kad šeima nepajėgi savarankiškai auginti savo vaikų, ieškovas kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką E. J. K. ir tuo metu nepilnametę U. G. iš jų tėvų L. K. ir E. G.. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutartimi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas buvo tenkintas ir leista iš atsakovų paimti jų nepilnametį vaiką E. J. K. (t. 1, b. l. 14-15). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. J. K. nustatyta laikinoji globa S. T. šeimoje (t. 1, b. l. 18-19).
Žemesnės instancijos teismas
15. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus patvirtina, kad L. K. administracine tvarka bausta vieną kartą: 2020 m. lapkričio 27 d. priimtas nutarimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. kovo 12 d. neblaivi L. K. negalėjo tinkamai pasirūpinti savo vaikais bei užtikrinti jiems saugios aplinkos, girtaudama vaikams rodė nederamą pavyzdį (t. 1, b. l. 170-174). E. G. administracinių nuobaudų per penkerius metus neturėjo (t.1, b. l. 172).
16. Atsakovui E. G. iki (duomenys neskelbtini), atsakovas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 89, 90, 91, 92, 93).
17. 2023 m. rugsėjo 28 d. L. K. ir E. G. pagalbos plane nurodyta, kad pagalbos planas vykdomas iš dalies, be to, nutarta L. K. šeimai tęsti socialinės priežiūros šeimoms paslaugą, socialinei darbuotojai lankantis šeimos namuose vieną kartą per savaitę, kitu metu susisiekiant telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, bendraujant (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (t. 1, b. l. 196-207).
Dėl ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo dalyje dėl reikalavimų, susijusių su U. G..
18. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui proceso dalyviai gali laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Viena iš dispozityvumo principo išraiškos formų yra ieškovo teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti nuo ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis), keisti ieškinio dalyką (CPK 141 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė patikslino ieškinio reikalavimus atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) U. G. tapo pilnamete, todėl ieškovė atsisakė reikalavimų, susijusių su pilnamete tapusia U. G.. Įvertinus tai, kad toks atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms nuostatos, todėl atsisakymas nuo ieškinio šioje dalyje priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
19. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.
20. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl laikino tėvų teisių apribojimo atsakovams jų vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovai nevykdo savo konstitucinės pareigos vaiko atžvilgiu, atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, neužtikrina vaikui saugių gyvenimo sąlygų, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; atsakovai nevykdo numatytų įpareigojimų keisti gyvenimo būdą, nesiekia pozityvių pokyčių vaiko atžvilgiu, tačiau yra galimybė, kad atsakovai atkurs ryšį su nepilnamečiu vaiku.
21. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.
22. Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovai pažeidė nepilnamečio vaiko teises ir interesus: atsakovė L. K. turi priklausomybę alkoholiui, dėl šio žalingo įpročio negali užtikrinti tinkamo vaiko poreikių patenkinimo. Atitinkamai atsakovas dėl sveikatos problemų, tėvystės įgūdžių trūkumo negali pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, tėvas neturi ryšio su vaiku. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Kaip jau buvo minėta, tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų.
23. Nagrinėjamu atveju atsakovė L. K. dėl turimos priklausomybės alkoholiui, socialinių įgūdžių stokos, o E. G. dėl turimų sveikatos problemų, buvusio išvykimo darbo reikalais į užsienį, kartu su savo nepilnamečiu vaiku negyvena ir tėvų valdžios jo atžvilgiu neįgyvendina. Nepilnametis vaikas E. J. K. teismo leidimu paimtas iš jam nesaugios aplinkos. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovai atliko veiksmus (atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu, atsakovas buvo nusišalinęs nuo vaiko auginimo bei abu neužtikrino tinkamos priežiūros sūnui), kuriais buvo pažeidžiamos vaiko teisės į tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas. Atsakovai po sūnaus E. J. paėmimo taip pat nesistengė keisti savo gyvenimo būdo, elgėsi neatsakingai savo sūnaus atžvilgiu, atsakovė neišsprendė alkoholio vartojimo problemų, o atsakovas nesiekė atkurti ryšio su vaiku. Toks tėvų elgesys ir nepastovumas kenkia geriausiems vaiko interesams bei žaloja jo vystymosi raidą. Teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka, nes neturi galimybių rūpintis sūnumi, atsakovė nurodė, kad sieks susigrąžinti vaiką į šeimą, o atsakovas taip pat patvirtino, kad dės pastangas siekdamas kurti ryšį su sūnumi.
24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis). Atsižvelgiant į pateiktus prie ieškinio rašytinius įrodymus, ieškovo atstovės, atsakovų paaiškinimus, galima daryti išvadą, kad atsakovai pažeidė įstatyme numatytą pareigą auklėti savo vaiką, jį prižiūrėti, rūpintis bei išlaikyti. Akivaizdu, kad atsakovai gyvena, nepaisydama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų principų, neįgyvendina tėvų valdžios ir nerodo pakankamo noro pakeisti savo gyvenimo tinkamo vaiko auklėjimo bei rūpinimo linkme.
25. Teismas, vadovaudamasis rašytine bylos medžiaga bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, sprendžia, kad atsakovų elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpina sūnumi E. J. K., jo ugdymo procesu, o atsakovų kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. vaikas negyvena nei su vienu iš tėvų, vaiku tinkamai nesirūpinama, neužtikrinama kasdienė vaiko priežiūra, fiziškai ir psichologiškai saugi aplinka, neteikiamas vaikui išlaikymas, kasdienė vaiko priežiūra, auklėjimas, rūpinimasis jo sveikata tenka trečiajam asmeniui S. T., abu atsakovai atkurti ir palaikyti nuolatinį ryšį su vaiku stengiasi nepakankamai, atsakovė neišsprendžia priklausomybės alkoholiui, atsakovas nėra sukūręs ryšio su vaiku, jam trūksta tėvystės įgūdžių ir dėl to šeimoje susiklosčiusi situacija, lėmusi vaiko paėmimą iš atsakovų, iš esmės nepasikeičia. Visgi, 2023 m. rugsėjo 28 d. L. K. ir E. G. pagalbos plane nurodyta, kad atsakovė dalyvavo keliose psichologo konsultacijose, pas ją lankosi socialinė darbuotoja, kuri teikia konsultacijas bei pagalbą, tačiau gyventi savarankiškai ir pačiai rūpintis nepilnamečiu vaiku gebėjimų dar nepakanka. Atsakovui E. G. iš esmės pagrindinė problema, dėl kurios jo bendravimas su vaiku galimai yra gerokai apsunkintas – tai rimtos sveikatos problemos, kurias atsakovas bando spręsti, be to, teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad išsprendęs sveikatos problemas, sieks atkurti ryšį su sūnumi E. J. K. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovai nėra visiškai abejingi savo nepilnamečiam sūnui ir nori dalyvauti jo gyvenime, tai leidžia teismui daryti išvadą, jog situacija ateityje gali pasikeisti.
26. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovai savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, visiškai juo nesirūpina bei juo nesidomi, taip pat nėra duomenų, kad padėtis ateityje negali keistis. Teismas sprendžia, kad bylos duomenys leidžia tikėtis, kad vaiko tėvai, priėmę tinkamas specialistų ir kitų asmenų teikiamas įvairiapusiškas paslaugas bei pagalbą išspręs kilusias problemas, todėl turės galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti tėvų teises ir pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Be to, iš byloje esančių įrodymų, atsakovų paaiškinimų matyti, jog atsakovai turi norą ateityje rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi ir išlaikyti jį, todėl teismas neturi pagrindo šių atsakovų ketinimų vertinti kaip nesąžiningų, atsakovai teismo posėdžio metu šeimos situaciją vertino realiai, suvokdami, kad tik jų pasikeitimai gali lemti, ar ryšys su sūnumi bus atkurtas. Teismo vertinimu, šiuo aspektu atsakovai turėtų dėti daugiau pastangų ir dar labiau priimti specialistų pagalbą, kurie padėtų atsakovei spręsti alkoholio, nedarbo problemas, o atsakovui atitinkamai kurti tinkamą tėvo ir sūnaus ryšį.
27. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, tėvai neatmeta galimybės priimti jiems siūlomą pagalbą, vaikas yra globojamas pažįstamo asmens – atsakovės pusseserės, atsakovai turi galimybę atkurti nuolatinį ryšį su vaiku, pradėti juo rūpintis, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti vaikui fiziškai ir psichologiškai saugias sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patikslintas ieškinys dalyje dėl laikino tėvų valdžios apribojimo patenkintinas ir laikinai apribojama atsakovės L. K. motinos valdžia ir atsakovo E. G. tėvo valdžia jų nepilnamečio sūnaus E. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
28. Teismui sprendimu nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, toks sprendimas nėra res judicata (galutinis teismo sprendimas), tėvai galės kreiptis teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį, priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Atsakovams išaiškintina, kad jie, siekdami laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, privalo keisti savo gyvenimo būdą, itin glaudžiai bendradarbiauti su šeimai priskirtais specialistais, esant poreikiui ar būtinybei lankyti psichologo konsultacijas, nenutraukti ryšio su sūnumi, rūpintis juo, dirbti, teikti vaikui išlaikymą ir pan. Teismas akcentuoja, kad vaiko ir tėvų susitikimai negali būti laikomi pakankamas ir kokybiškas būdas ryšiui su vaiku palaikyti ir tuo pačiu pagrindas konstatuoti, jog atsakovai tinkamai ir visapusiškai naudoja savo tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Atsakovai turi rūpintis ir vaiko ugdymu, pagal galimybes ir poreikį bendrauti ir bendradarbiauti su vaiko ugdymo įstaiga ir pan.
29. Atsakovams taip pat išaiškinama, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės.
30. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad praėjus šešiems mėnesiams po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas turi pareigą vertinti atsakovų progresą ir spręsti dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
31. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
32. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.
33. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo nustatyti nepilnamečio vaiko E. J. K. gyvenamąją vietą rūpintojos S. T., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam E. J. K. nustatyta laikinoji globa S. T. šeimoje, nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatyta jos namuose adresu, (duomenys neskelbtini). Iš Šiaulių miesto socialinių paslaugų centro 2023 m. spalio 9 d. pranešimo „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikinoji globėja tinkami prižiūri nepilnametį E. J. K., tinkamai užtikrina vaiko sveikatos priežiūrą, rūpinasi ugdymo procesu (t. 1, b. l. 187-188).
34. Nustačius, kad nepilnamečio vaiko tėvai neįgyvendina tėvų valdžios, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad trečiasis asmuo S. T. tinkamai atlieka laikinosios rūpintojos pareigas, vaikas jos namuose gyvena jau gana ilgą laiką, nesant kitų asmenų, kurie norėtų auginti ir rūpintis vaiku, ieškovo reikalavimas tenkinamas ir nepilnamečio E. J. K. gyvenamoji vieta iki nuolatinės rūpybos paskyrimo nustatytina Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 24 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos laikinosios rūpintojos S. T. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
35. CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia vaikams išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir 3 dalis). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.
36. Kaip jau minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
38. Ieškovas prašo priteisti E. J. K. iš atsakovų L. K. ir E. G. po 100,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Bylos duomenimis, atsakovė šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, kelis kartus su pateisinama priežastimi atsisakė siūlomo darbo (t. 2, b. l. 22). Pažymėtina, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, nėra nustatyta priežasčių, kurios galėtų lemti galimybes atsakovei uždirbti pajamas, atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino neturinti sveikatos problemų.
39. Atitinkamai atsakovui E. G. iki 2024 m. balandžio 27 d. yra nustatytas (duomenys neskelbtini), tačiau teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis dirba ir gauna pajamas, jam paskirta ir mokama netekto darbingumo pensija, vienišo asmens išmoka, taigi atsakovas turi galimybę, nors ir ribotą, gauti pajamų sūnaus išlaikymui (t. 2, b. l. 26, 93)
40. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaiko gabumai.
41. Teismas, įvertinęs tai, kad nors ieškovo apskaičiuota vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalusis mėnesinis darbo užmokestis – 924 Eur (apie 708,40 Eur atskaičius mokesčius), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-276/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; ir kt.), nenustatyta aplinkybių, ribojančių atsakovės galimybių dirbti nuolatiniame darbe ir užsidirbti lėšas, pakankamas vaiko išlaikymui, sprendžia, kad ieškovo nurodoma nepilnamečio E. J. K. išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio, nepažeis vaiko ir tėvų interesų pusiausvyros bei nepagrįstai ir per daug neapsunkins atsakovų finansinės padėties, todėl šis ieškinio reikalavimas patenkintinas ir iš atsakovės L. K. bei atsakovo E. G. priteistinas po 100,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
42. Sprendimo dalis dėl tėvų (tėvo) valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis)
43. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas išlaikymas ir šioje dalyje teismo sprendimas vykdytinas skubiai, teismas sprendžia, jog tikslinga nepilnamečio vaiko laikinąją rūpintoją S. T. skirti ir nepilnamečio vaiko E. J. K. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.
44. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai. CPK papildytas 496¹ straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl E. J. K. nuolatinės rūpybos ir jo rūpintojo paskyrimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
45. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų L. K. ir E. G. priteistina po 27 Eur iš kiekvieno (100 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
46. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 63,44 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovų lygiomis dalimis (iš kiekvieno po 31,72 Eur) priteistinos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, 496¹ straipsniu, teismas
nusprendžia:
Nutraukti civilinę bylą dėl reikalavimų, susijusių su pilnametystės sulaukusia U. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).
Patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.
Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Nepilnamečio vaiko E. J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti laikinosios rūpintojos S. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 23 d., iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 23 d., iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 27,00 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 27,00 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.
Iki teismo sprendimo dėl rūpybos nepilnamečiam vaikui E. J. K., k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nustatymo įsiteisėjimo skirti laikinąją rūpintoją S. T., gim. (duomenys neskelbtini), E. J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo bei dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo nepilnamečiam vaikui E. J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).
Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per tris dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.