Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja D. Z. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Omega Invest OU ieškinį atsakovui G. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui G. Ž. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Kadangi ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, šalys bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašė, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014-08-17 atsakovas G. Ž. ir UAB Creditstar Lithuania sudarė Vartojimo kredito sutarties Nr. 11246 bendrąsias sąlygas ir specialiąsias sąlygas, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 500 Lt (144,81 Eur) vartojimo kreditas. Kredito grąžinimo terminas (paskutinė Kredito termino diena) - 2015-02-20. Pagal 2018-12-28 Reikalavimų perleidimo sutartį ieškovas Omega Invest OU įsigijo iš pradinio kreditoriaus UAB Creditstar Lithuania reikalavimo teisę į atsakovą, kylančią iš Vartojimo kredito sutarties Nr. 11246. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, kredito ir palūkanų nemokėjo. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą kreditą pagal minėtą sutartį, nėra (CPK 178 ir 185 straipsniai).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019-02-12 pranešimu, siųstu registruotu paštu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Taigi ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų pagal sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 7 dalis).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovui liko skolingas 104,84 Eur suteikto kredito. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs (tiek pradinei kreditorei, tiek ieškovui), ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas, nėra (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovui priteistina 104,84 Eur negrąžinto kredito.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 260,53 Eur mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų, kurias sudaro 23,27 Eur mokėjimo palūkanos, paskaičiuotos pradinio kreditoriaus už laikotarpį iki sutarties pabaigos dienos, 237,26 Eur mokėjimo palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo dienos ( 2018-12-29) iki 2020-12-28.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Iš išrašo iš Priedo Nr. 1 prie 2018-12-28 sutarties dėl paskolų portfelio pardavimo išrašo matyti, kad pradinė kreditorė ieškovui perleido teisę į 23,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties pabaigos dienos. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1 punkte šalys susitarė, kad Kredito gavėjas įsipareigoja grąžinti Kreditą ir sumokėti Kredito palūkanas Kredito mokėjimo datą. Kredito palūkanos yra nurodytos Specialiosiose sąlygose, o jų dydis priklauso nuo Kredito sumos ir termino. Jeigu Kreditas grąžinamas ir Kredito palūkanos mokamos periodiniais mokėjimais, gražinamo Kredito dalys apskaičiuojamos taip, kad šių mokėjimų dydis būtų vienodas. Taigi, sutartimi pradinis kreditorius ir atsakovas susitarė, kad atsakovas sumokės konkretaus sutartyje nurodyto dydžio palūkanas. Pažymėtina, kad sutarties bendrosiose sąlygose nėra jokių nuostatų, įtvirtinančių atsakovo pareigą mokėti papildomo dydžio palūkanas po paskolos grąžinimo termino pasibaigimo.

Iš vartojimo kredito sutarties Nr. 11246 specialiųjų sąlygų 5 punkto matyti, kad sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2014-08-17 iki 2015-02-20. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių kredito grąžinimo termino pratęsimą sutarties bendrųjų sąlygų 8 punkte nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovo prievolė grąžinti kreditą pasibaigė 2015-02-20. Taigi remiantis kasacinio teismo formuluojama praktika, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 23,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties pabaigos dienos. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą ar pasibaigus sutarties terminui, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį toliau nebegali būti skaičiuojamos. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 237,26 Eur mokėjimo palūkanas atmestinas.

Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą dėl 91,89 Eur delspinigių priteisimo. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punktu, atsakovas įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas atsakovui paskaičiavo 50,16 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą ir 41,73 Eur už laikotarpį nuo Reikalavimo perleidimo (2018-12-29) iki 2020-12-28 už 796 dienas. Sutinkamai su Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo delspinigius, skaičiuojant už 180 dienų, taikant 0,05 procento dydį, skaičiuojamą nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, t.y. 9,44 Eur (104,84 Eur x 0,05 proc. x 180 d.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 30,01 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovo ieškovui priteistina 87,03 Eur bylinėjimosi išlaidų ((15,00 Eur žyminio mokesčio + 275 Eur už atstovo teisinę pagalbą) x 30,01 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis)

Valstybei iš atsakovo nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 104,84 Eur (vieną šimtą keturis eurus 84 centus) negrąžinto kredito, 23,27 Eur (dvidešimt tris eurus 27 centus) mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų, 9,44 Eur (devynis eurus 44 centus) delspinigių, 5 (penkių) proc. metines palūkanas už priteistą sumą (137,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 87,03 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 3 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Omega Invest OU, juridinio asmens kodas 10866568.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.