Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Audriui Grauželiui, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant ieškovams L. T., O. F., O. J., Č. V., B. O. Ž., atsakovui B. V., jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, trečiajam asmeniui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. T., O. F., O. J., Č. V., B. O. Ž. ir V. S. ieškinį atsakovui B. V. su trečiuoju asmeniu A. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė L. T. parodė, kad ji mano, jog atsakovas yra kaltas dėl to gaisro, nes jis tą dieną girtavo. Jiems visiems žinoma, kad atsakovas ten gyveno, buvo įsirengęs kambarį, o kai susipykdavo su žmona, visada miegodavo ūkiniame pastate. Tą dieną ji, eidama į ūkinį pastatą, matė B. V. ir V. V. prie parduotuvės geriančius alkoholinius gėrimus. Apie 18.00-18.30 val. matė B. V. ir V. V. einančius link ūkinio pastato, su savimi jie nešėsi cigarečių pakelį ir alaus. Vėliau ji ėjo į ūkinį pastatą viščiukų pažiūrėti ir pamatė V. V., aplipusį šienu. Po to matė, kai namo parėjo B. V., kuris taip pat buvo aplipęs šienu, todėl ji mano, kad jie buvo tame ūkiniame pastate. Ji ūkiniame pastate buvo apie 20 val. ir tada jautėsi, kad dega kažkokie skudurai, buvo specifinis kvapas. Apžiūrėjo ūkinį pastatą, bet nerado kur dega. Pas B. V. į ūkinį pastatą nepateko, nes prie jo pririštas šuo. Jai apie 22 val. paskambino bendradarbė ir pasakė, kad dega ūkinis pastatas. Pamatė, kad nuo B. V. ūkinio pastato dalies dega, o vėliau ugnis apėmė ir daugiau ūkinių pastatų. Jai ir kitiems asmenims Ž. pasakė, kad matė kaip B. V. su V. V. nešė į ūkinį pastatą vandenį čiužiniui gesinti. Šiuo metu ūkinį pastatą ji atsistatė. Ji patyrė neturtinę žalą, kadangi gaisras sukėlė daug išgyvenimų, nepatogumų, negalėjo tris mėnesius naudotis pastatu, vartojo vaistus.

Teismo posėdžio metu ieškovė O. F. paaiškino, kad gaisro metu sudegė jos ūkinis pastatas ir jame buvę daiktai. Taip pat nurodė, kad B. V. pastoviai gerdavo ūkiniame pastate, ten palėpėje miegodavo. Gaisro dieną ji nematė B. V.. Ji patyrė neturtinę žalą, kadangi gaisras sukėlė daug išgyvenimų, nepatogumų, negalėjo iki rudens naudotis pastatu, viską pati turėjo atstatyti.

Teismo posėdžio metu ieškovė O. J. paaiškino, kad gaisro dieną ji buvo darbe, o darbą baigė apie 18 val. Apie 19-20 val. buvo ūkiniame pastate ir pajautė degančių skudurų kvapą, tačiau dūmų nematė. B. V. tuo metu prie ūkinio pastato nematė. Apie 22 val. jai pranešė, kad dega ūkiniai pastatai. Ji nuėjo pažiūrėti ir pamatė degančius pastatus. Tuo metu B. V. žmona šaukė, kad „parazitas“ sudegino tvartus. Jos vyrui Ž. pasakė, kad B. V. dienos metu nešė kibirą vandens ant aukšto. Taip pat parodė, kad ūkiniame pastate pas B. V. buvo pastoviai girtaujama ir jie visi laukė, kada įvyks nelaimė ir bus padegti pastatai. Ji patyrė didelę neturtinę žalą, nes jos vyras labai pergyveno dėl to gaisro ir po trijų savaičių mirė. Sandėliuku naudojosi kiekvieną dieną, o po gaisro negalėjo juo naudotis kelis mėnesius, dėl ko patyrė nepatogumų. Ji po gaisro ir vyro mirties dėl patirtų išgyvenimų neteko 20 kg. svorio.

Teismo posėdžio metu ieškovė Č. V. paaiškino, kad vakare atėjo į tvartą ir pasišėrė gyvulius. Eidama iš tvarto, prie ūkinio pastato sutiko V. V., kuris buvo aplipęs šiaudais. Apie 22 val. sužinojo apie gaisrą, pamatė degant ir nubėgo pažiūrėti. Pastatas degė atvira liepsna. Ji buvo šoko būsenos. Sudegė visas pastato viršus. Ji patyrė neturtinę žalą, kadangi gaisras sukėlė stresą, daug išgyvenimų, nepatogumų, iki rudens negalėjo naudotis pastatu, turėjo skolintis pinigų pastato atstatymui.

Teismo posėdžio metu ieškovė B. O. Ž. paaiškino, kad sudegęs sandėliukas dokumentaliai priklauso A. P., tačiau faktiškai juo naudojosi ji ir gaisro metu žala buvo padaryta jai, nes ji savo lėšomis atstatė sandėliuką. Apie 17 val. prie parduotuvės matė girtą B. V.. Apie 22 val. pro langą pamatė, kad jos ir kitų asmenų tvartai dega. Degė nuo B. V. tvarto. Kai ji nuėjo prie tvarto, pastatas degė atvira liepsna. Sandėliuke buvo tik jai priklausantys daiktai. Reikalavimo dėl priteisimo 200 lt už laiptus, 250 lt už duris ir 100 lt už langą, atsisakė, nurodydama, kad šių daiktų sunaikinimas įeina į pastato atstatymą.

Teismo posėdžio metu ieškovas V. S. paaiškino, kad nubėgęs prie tvarto, pamatė, jog dega nuo B. V. tvarto. Dėl ko kilo gaisras nežino. Jam padaryta 5582 Lt. turtinė žala, nes tiek kainavo atstatymas. Jis neturi įrodymų, patvirtinančių kiek kainavo jo ūkinio pastato atstatymas, kadangi jų nerinko. Nustatydamas žalą, remiasi kitų ieškovų paskaičiavimais, nes jis iki pat žiemos po truputį atstatinėjo ūkinį pastatą, savo jėgomis ir darbu.

A. B. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad jis nesutinka, jog gaisras kilo dėl jo neatsargaus elgesio su ugnimi, nes šių aplinkybių nepatvirtina jokie įrodymai. Įvykio dieną, apie 8 val. ryto, jis buvo nuėjęs į jam priklausančio ūkinio pastato dalį, kur laiko savo vištas. Jas pašėręs iš pastato išėjo. Vėliau jis gėrė alkoholinius gėrimus, o apie 15 val. buvo nuėjęs link savo ūkinio pastato. Pripažįsta, kad gaisro židinys buvo jam priklausančio ūkinio pastato antrame aukšte, tačiau vien ta aplinkybė, kad gaisras jam priklausančio ūkinio pastato dalyje, neįrodo jo kaltės sukėlus gaisrą. Nurodė, kad jam priklausantis ūkinis pastatas yra rakinamas, tačiau tik pirmas aukštas. Antras aukštas, kuriame ir kilo gaisras, nebuvo rakinamas, todėl į jį galėjo patekti pašaliniai asmenys. Taip pat parodė, kad antrame aukšte jis laikė šieną, šiaudus, žieminius drabužius. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog jis yra atsakingas už gaisro metu padarytus nuostolius, ieškovų ieškinio reikalavimai dėl turtinės žalos bei neturtinės žalos priteisimo, yra atmestini. Jis kaip ir ieškovai, patyrė turtinių nuostolių dėl gaisro padarinių, ir šioje situacijoje yra vienodai nukentėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pastatas – tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). (plane pažymėtas 3I1p), bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/8 dalį priklauso: L. T., O. F., Č. V. ir O. J., bei po 11/100 dalių priklauso: A. P., V. S. ir B. V. (b.l. 39,103,108,109,111,113,115,120). Iš akto dėl kilusio gaisro bei tarnybinio pranešimo matyti, kad gaisras, ūkiniame pastate, Birštono vienkiemis, Birštono sav., kilo 2010-05-18, gaisro židinys - pietvakarinėje pastato pusėje, pastogėje, kur buvo sukrautas šienas. Ūkinis pastatas susideda iš aštuonių eksploatuojamų, atskirtų sienomis, tvartų, kurie priklauso aštuoniems savininkams. Gaisro padariniai – nudegė ūkinio pastato stogas, išdegė vidus, namų apyvokos daiktai, šienas. Apžiūrėjus įvykio vietą ir teoriškai apklausus pastato savininkus, galima teigti, kad gaisras galėjo kilti dėl neatsargaus elgimosi su ugnimi (prijungta medžiaga, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą b.l. 128, medžiagos b.l. 5,6).

Dėl civilinės atsakomybės už pastate kilusį gaisrą.

Byloje ginčo dėl to, kad gaisras kilo atsakovui B. V. priklausančio ūkinio pastato antrame aukšte, nėra (atsakovas pats tai pripažino ir neginčijo). Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, nurodė, kad dėl kilusio gaisro jis nekaltas, o įrodymų, patvirtinančių, jog jis sukėlė gaisrą, nėra. Be to, jis nurodė, kad antras aukštas, kuriame ir kilo gaisras, nebuvo rakinamas, todėl į jį galėjo patekti pašaliniai asmenys, kurie ir galėjo sukelti gaisrą. Taip pat atsakovas nesutiko su paskaičiuota turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, kadangi žala nepagrįsta įrodymais.

Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas turi išsiaiškinti, kurias teisines aplinkybes, kuri šalis turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys.

Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Pabrėžtinas priežastinio ryšio ypatumas šioje byloje, nes reikalaujama žalos, padarytos gaisru, atlyginimo. Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai (Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Dėl to turi būti laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Už jų pažeidimą arba nevykdymą nustatyta net papildoma – administracinė – atsakomybė (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 192 straipsnis). Taigi dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo.

Byloje nustatyta, kad gaisras kilo iš atsakovui priklausančios patalpos (antro aukšto), kuris vėliau išplito į ieškovų valdomas patalpas. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas.

Minėta, kad bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, jog atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys, šiuo atveju – atsakovas B. V.. Įrodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Atsakovas B. V., turėjo įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi galima konstatuoti, kad gaisro priežastį šioje byloje turėjo įrodyti atsakovas B. V., kurio patalpose kilo gaisras ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio. Tokia išvada atitinka ir teismų formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010).

Pažymėtina, kad gaisras, kilęs (sukeltas) atsakovui nuosavybės teise priklausančiame pastato viduje, nebuvo ta jėga, kuri vertintina kaip nenugalima CK 6.253 straipsnio 2 dalies prasme, nes šiuo atveju jis nebuvo neišvengiamas ir atsakovo nekontroliuojamas bei nepašalinamas. Jis taip pat nebuvo ir negalėjo būti nenumanomas, nes byloje konstatuota, kad kiti asmenys galėjo be didesnių kliūčių patekti į atsakovui priklausančio pastato dalį – antrą aukštą (gaisro židinys), nes jis bus nerakinamas.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad atsakovas B. V. visiškai neįrodė fakto (CPK 178 str.), jog jo kaltės nėra, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad atsakovas B. V. yra žalą padaręs asmuo ir jis privalo atlyginti ieškovams padarytą žalą.

Dėl žalos dydžio.

Ieškovė L. T. prašė priteisti dėl kilusio gaisro 14698,31 Lt. turtinės žalos atlyginimo, iš kurių 8558,31 Lt. už pastato dalies atstatymą ir 6140 Lt už ūkiniame pastate sudegusius daiktus. I. O. J. prašė priteisti dėl kilusio gaisro 10649,31 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš kurių 8589,31 Lt. už pastato dalies atstatymą ir 2060 Lt už ūkiniame pastate sudegusius daiktus. Ieškovės L. T. ir O. J. teismui pateikė kvitus, kurie patvirtina, kad pastato atstatymui ieškovės kartu pirko medžiagų už 1168,63 Lt sumą, o už darbus sumokėjo 6500 Lt (b.l. 58). Atsižvelgiant į tai, L. T. ir O. J. priteistina po 3834,31 Lt turėtų išlaidų pastato atstatymui. L. T. pateikė kvitą, pagrindžiantį, kad ji sumokėjo 1001 Lt už nupirktą beasbestį šiferį, todėl ši suma jai taip pat priteistina (b.l. 54). O. J. pateikė kvitą, pagrindžiantį, kad ji sumokėjo 1020 Lt už nupirktą beasbestį šiferį, todėl ši suma jai taip pat priteistina (b.l. 55). Dėl kitų turėtų išlaidų pastato atstatymui (transportui – 240 Lt., medienai – 3483 Lt) ieškovės L. T. ir O. J. kvitų nepateikė. Teismas pripažįsta, kad ieškovės turėjo išlaidų medienos pirkimui, tačiau neaišku kokiai sumai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nepateikė įrodymų, kiek jos ūkinio pastato atstatymui sunaudojo medienos, teismas vertina, jog ūkinio pastato atstatymui L. T. ir O. J. reikėjo po 3,5 m³ medienos (kad toks kiekis medienos buvo reikalingas pastato atstatymui, sutiko atsakovas). Vadovaujantis byloje esančia pažyma (b.l. 50), teismas pripažįsta, kad L. T. ir O. J. medienos pirkimui išleido po 2117,50 Lt. Viso L. T. turėjo 6952,81 Lt išlaidų pastato atstatymui. Viso O. J. turėjo 6971,81 Lt išlaidų pastato atstatymui. Kitoje dalyje ieškovių L. T. ir O. J. ieškiniai dėl išlaidų, turėtų ūkinio pastato atstatymui atmestini, kaip visiškai neįrodyti.

Ieškovė L. T. taip pat nurodė, kad pastate sudegė buvę įvairūs daiktai: keturios automobilio padangos su lietais diskais, kurių vertė 2000 lt.; keturios žieminės naujos automobilio padangos už 800 lt., dvi T-25 traktorinės priekinės padangos už 520 lt., trys vištos dedeklės už 60 lt, 18 kv. m. medinių dailylenčių 250 lt., 3 kv. m. medienos už 1000 lt, 2 kv. m. lentų 400 lt, presuotos plokštės už 360 lt, 4 langai už 400 lt, trejos durys už 550 lt., šiaudų už 200 lt, šieno už 100 lt., elektros įvadas (kabelis) už 200 lt., kurių bendra vertė - 6840 Lt. Šių daiktų buvimo ieškovė taip pat visiškai nepagrindė jokiais įrodymais (nepateikė teismui prekių įsigijimo čekių ar kitų duomenų, kurie patvirtintų jos teiginius). Teismui nekelia abejonių šių daiktų: vištų dedeklių už 60 lt, šiaudų už 200 lt, šieno už 100 lt., elektros įvado (kabelio) už 200 lt sudegimas, kadangi byloje neginčijama, jog ieškovė laikė vištas, šiaudus, šieną (pripažino atsakovas). Taip pat akivaizdu, kad gaisro metu sudegė elektros įvadas (kabelis). Dėl kitų pastate buvusių daiktų sunaikinimo, teismas vertina, kad ieškovė visiškai neįrodė šių daiktų sunaikinimo fakto (CPK 178 str.), todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas. Viso ieškovei L. T. priteistina 7512,81 Lt turtinei žalai atlyginti.

Ieškovė O. J. taip pat nurodė, kad pastate sudegė buvę įvairūs daiktai: 1 tona grūdų už 700 lt, 2 kubai lentų už 960 Lt., 4 kv. m. lentų už 400 lt, viso šių daiktų už 2060 lt. Šių daiktų buvimo ieškovė taip pat visiškai nepagrindė jokiais įrodymais (nepateikė teismui prekių įsigijimo čekių ar kitų duomenų, kurie patvirtintų jos teiginius). Teismui nekelia abejonių 1 t. grūdų už 700 lt sudegimas, kadangi byloje neginčijama, jog ieškovė laikė grūdus (pripažino atsakovas). Dėl kitų pastate buvusių daiktų sunaikinimo, teismas vertina, kad ieškovė visiškai neįrodė šių daiktų sunaikinimo fakto (CPK 178 str.), todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas. Viso ieškovei O. J. priteistina 7671,81 Lt turtinei žalai atlyginti.

Ieškovės O. F., B.O. Ž. ir Č. V. prašė priteisti kiekvienai po 5582 Lt. turėtų išlaidų pastato atstatymui. Ieškovės O. F., B.O. Ž. ir Č. V. teismui pateikti kvitai visiškai patvirtina turėtas išlaidas, todėl O. F., B.O. Ž. ir Č. V. priteistina po 5582 Lt turėtų išlaidų pastato atstatymui (b.l. 134,147).

Ieškovė O. F. taip pat nurodė, kad pastate sudegė buvę įvairūs daiktai: šienas už 300 lt., šiaudai už 100 lt, lentos, rąstai už 400 lt, paveikslai už 200 lt., triušių gardas už 100 lt. Šių daiktų buvimo ieškovė visiškai nepagrindė jokiais įrodymais (nepateikė teismui prekių įsigijimo čekių ar kitų duomenų, kurie patvirtintų jos teiginius). Teismui nekelia abejonių šieno už 300 lt., šiaudų už 100 lt, triušių gardo už 100 lt. sudegimas, kadangi byloje neginčijama, jog ieškovė šiuos daiktus laikė (pripažino atsakovas). Dėl kitų pastate buvusių daiktų sunaikinimo, teismas vertina, kad ieškovė visiškai neįrodė šių daiktų sunaikinimo fakto (CPK 178 str.), todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas. Viso ieškovei O. F. priteistina 6082 Lt turtinei žalai atlyginti.

Ieškovė B.O. Ž. taip pat nurodė, kad pastate sudegė buvę įvairūs daiktai: šienas už 600 lt, šiaudai už 200 lt, veisliniai triušiai už 500 lt, triušių gardas už 200 lt. Šių daiktų buvimo ieškovė visiškai nepagrindė jokiais įrodymais (nepateikė teismui prekių įsigijimo čekių ar kitų duomenų, kurie patvirtintų jos teiginius), tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje neginčijama, jog ieškovė šiuos daiktus laikė (pripažino atsakovas), padaryta žala dėl jų sunaikinimo, priteistina. Viso ieškovei B.O. Ž. priteistina 7082 Lt turtinei žalai atlyginti. Reikalavimo dėl priteisimo 200 lt už laiptus, 250 lt už duris ir 100 lt už langą, atsisakė, nurodydama, kad šių daiktų sunaikinimas įeina į pastato atstatymą.

Ieškovė Č. V. taip pat nurodė, kad pastate sudegė buvę įvairūs daiktai: 3 tonos šieno už 400 lt, 2 tonos šiaudų už 200 lt, 3 kubai lentų 1440 lt, 2 kv. m. dailylenčių už 200 lt. Šių daiktų buvimo ieškovė visiškai nepagrindė jokiais įrodymais (nepateikė teismui prekių įsigijimo čekių ar kitų duomenų, kurie patvirtintų jos teiginius). Teismui nekelia abejonių šieno už 400 lt. ir šiaudų už 200 lt sudegimas, kadangi byloje neginčijama, jog ieškovė šiuos daiktus laikė (pripažino atsakovas). Dėl kitų pastate buvusių daiktų sunaikinimo, teismas vertina, kad ieškovė visiškai neįrodė šių daiktų sunaikinimo fakto (CPK 178 str.), todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas. Viso ieškovei Č. V. priteistina 6182 Lt turtinei žalai atlyginti.

I. V. S. prašė priteisti 5582 Lt. turėtų išlaidų pastato atstatymui. Ieškovas ūkinį pastatą atstatė, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie patirtas išlaidas, jį atstatant. Atsižvelgiant į tai, kad kiti ieškovai (O. F., B.O. Ž. ir Č. V.) kvitais pagrindė analogiško ūkinio pastato atstatymą 5582 Lt sumai, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai. I. V. S. taip pat nurodė, kad pastate sudegė buvę įvairūs daiktai: elektros dėžė su apsauginiais kirtikliais už 400 lt, 32 m. kabelio už 200 lt, elektros kirtiklis už 100 lt, priestatas su durimis už 1000 lt, 25 m. lentų už 200 lt, tvarto durys ir langas už 250 lt., įvairių daiktų už 400 lt. Šių daiktų buvimo ieškovas visiškai nepagrindė jokiais įrodymais (nepateikė teismui prekių įsigijimo čekių ar kitų duomenų, kurie patvirtintų jo teiginius) ir visiškai neįrodė šių daiktų sunaikinimo fakto (CPK 178 str.), todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas. Viso ieškovui V. S. priteistina 5582 Lt turtinei žalai atlyginti.

Ieškovės L. T., O. J., O. F. ir Č. V. taip pat pareiškė ieškinį po 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovės nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, kadangi gaisras sukėlė daug išgyvenimų, nepatogumų, negalėjo naudotis pastatu, vartojo vaistus.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismas konstatuoja, kad ieškovės dėl atsakovo veiksmų (turto sunaikinimas dėl neatsargumo) turėjo nepatogumų, nes dėl sunaikintų ūkinių pastatų, negalėjo jais naudotis ne mažiau tris mėnesius. Be to, akivaizdu, kad dėl turto sunaikinimo ieškovės patyrė dvasinį sukrėtimą. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į atsakovo kaltę (jo kaltė pasireiškė neatsargumu, t.y. buvo tiek nerūpestingas, kad neužtikrino, jog jam priklausančiame pastate kilo gaisras, dėl kurio nukentėjo šalimais buvę pastatai), padarytos nusikalstamos veikos pasekmes – sunaikintas svetimas turtas, atsakovo turtinę padėtį – niekur nedirba, turi nekilnojamojo turto. Dėl išvardintų priežasčių ieškovių prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas ir iš atsakovo B. V. ieškovėms L. T., O. J., O. F. ir Č. V. priteistina po 1000 Lt. neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 str. 1 d., 6.245 str., 6.250 str.).

Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atleistas, todėl iš jo priteistinos tik ieškovės L. T. turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Byloje yra pateikti dokumentai, pagrindžiantys ieškovės L. T. turėtas 200 Lt išlaidas advokatei už dokumentų surašymą ir 800 Lt išlaidas už atstovavimą (b. l. 129-131). CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85, 8.18 p. rekomenduojama už vieną atstovavimo valandą teisme priteisti 0,15 koeficientą nuo Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (800 Lt pagal 2007-12-17 LR Vyriausybės nutarimą „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ Nr. 1368), t.y. 120 Lt už valandą. Šioje byloje advokatė V. L. dalyvavo viename teismo posėdyje (b.l. 148), kuris truko 1 val., todėl už jos dalyvavimą teismo posėdyje ieškovei iš atsakovo priteistina 120 Lt. advokato pagalbai apmokėti. Turėtos 200 Lt išlaidos už dokumentų surašymą neviršija Rekomendacijose numatyto užmokesčio dydžio, todėl jos iš atsakovo priteistinos visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos CPK 259 str., 268 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo B. V., a/k (duomenys neskelbtini) ieškovams:

L. T. 7512,81 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 320 Lt. bylinėjimosi išlaidų;

O. J. 7671,81 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

O. F. 6082 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

B. O. Ž. 7082 Lt turtinei žalai atlyginti;

Č. V. 6182 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

V. S. 5582 Lt turtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.