Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Dalės Burdulienės, Žibutės Budžienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. V. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. T., O. F., O. J., Č. V., B. O. Ž. ir V. S. ieškinį atsakovui B. V. su trečiuoju asmeniu A. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

1. Apelianto nuomone, byloje nebuvo nustatyta, kad gaisras kilo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad patalpos nėra rakinamos, į jas galėjo patekti ir kiti asmenys. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos. Be to, teismas nesiaiškino, dėl kokių aplinkybių kilo gaisras ir apdegė pastatas. Taip pat teismas nepasisakė dėl būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp jo konkrečių veiksmų ir atsiradusios žalos.

2. Apelianto nuomone byloje buvo netinkamai nustatytas žalos dydis. Pažymi, kad nė vienas iš ieškovų į bylą nepateikė įrodymų, apie jų ūkiniuose pastatuose buvusį turtą ir tariamai sudegusį gaisro metu, tačiau teismui nekėlė jokių abejonių ieškovų nurodomos aplinkybės apie patirtą žalą. Mano, kad teismas vertindamas ieškovų pateiktus įrodymus dėl turtinės žalos, nesirėmė įrodymų pakankamumo taisykle bei visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą byloje nebuvo pateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl civilinės atsakomybės už pastate kilusį gaisrą

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Ginčo byloje dėl gaisro kilimo vietos nėra, nes apeliantas pats pripažino, kad gaisro židinys buvo jam priklausančio ūkinio pastato antrame aukšte (1 t. 184 b. l.). Taigi, atsakovas privalėjo įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad užrakinta būna tik pastato apačia, viršus nerakinamas, todėl į viršų gali pateikti kas tik nori ir tai yra jo kaltė (1 t. 184 b. l.). Kolegija daro išvadą, kad gaisras nebuvo ir negalėjo būti nenumanomas, nes kiti asmenys galėjo be didesnių kliūčių patekti į pastatą dėl atsakovo kaltės. Įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantas neįrodė, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo, todėl jis privalo atlyginti ieškovams padarytą žalą.

Dėl žalos dydžio

Apeliantas nurodo, kad byloje buvo netinkamai nustatytas žalos dydis.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi bylos medžiaga ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teIsingai nustatė turtinės žalos dydį. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės L. T. ir O. J. teismui pateikė kvitus, kurie patvirtina, kad pastato atstatymui ieškovės kartu pirko medžiagų už 1168,63 Lt sumą, o už darbus sumokėjo 6500 Lt (b.l. 58). Be to, L. T. pateikė kvitą, pagrindžiantį, kad ji sumokėjo 1001 Lt už nupirktą beasbestį šiferį (b.l. 54). O. J. pateikė kvitą, pagrindžiantį, kad ji sumokėjo 1020 Lt už nupirktą beasbestį šiferį (b.l. 55). Ūkinio pastato atstatymui L. T. ir O. J. reikėjo po 3,5 m³ medienos (kad toks kiekis medienos buvo reikalingas pastato atstatymui, sutiko atsakovas) (2 t. 9 b. l.). Byloje esančioje UAB „Strielčių lentpjūvė“ pažymoje nurodyta, kad 1m3 medienos kaina yra 605 Lt (b.l. 50), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad L. T. ir O. J. medienos pirkimui išleido po 2117,50 Lt.

Įvertinus bylos medžiagą yra akivaizdu, kad L. T. turėjo vištų dedeklių už 60 Lt, šiaudų už 200 Lt, šieno už 100 Lt, elektros įvado (kabelio) už 200 Lt, be to, atsakovas neginčijo, jog ieškovė turėjo vištas, šiaudus, šieną. Todėl kolegija sutinka, kad viso ieškovei L. T. turi būti priteistina 7512,81 Lt turtinei žalai atlyginti. O. J. turėjo 1 t. grūdų už 700 Lt, o atsakovas neginčijo, jog ieškovė turėjo grūdus. Kolegija sutinka, kad viso ieškovei O. J. turėjo būti priteistina 7671,81 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės O. F., B. O. Ž. ir Č. V. teismui pateikti kvitai visiškai patvirtina turėtas išlaidas pastato atstatymui, todėl kolegija sutinka, kad joms turėjo būti priteistina po 5582 Lt turėtų išlaidų pastato atstatymui (b.l. 134,147). Įvertinus bylos medžiagą yra akivaizdu, kad O. F. turėjo šieno už 300 Lt, šiaudų už 100 Lt, triušių gardą už 100 Lt, be to, atsakovas neginčijo, jog ieškovė šiuos daiktus turėjo. Kolegija sutinka, kad viso ieškovei O. F. turėjo būti priteistina 6082 Lt turtinei žalai atlyginti. B. O. Ž. turėjo šieno už 600 Lt, šiaudų už 200 Lt, veislinių triušių už 500 Lt, triušių gardą už 200 Lt, be to, atsakovas neginčijo, jog ieškovė šiuos daiktus turėjo. Kolegija sutinka, kad viso ieškovei B. O. Ž. turėjo būti priteistina 7082 Lt turtinei žalai atlyginti.

Įvertinus bylos medžiagą yra akivaizdu, kad Č. V. turėjo šieno už 400 Lt ir šiaudų už 200 Lt, be to, atsakovas neginčijo, jog ieškovė šiuos daiktus turėjo. Kolegija sutinka, kad viso ieškovei Č. V. turėjo būti priteistina 6182 Lt turtinei žalai atlyginti.

Ieškovas V. S. prašė priteisti 5582 Lt turėtų išlaidų pastato atstatymui. Ieškovas ūkinį pastatą atstatė, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie patirtas išlaidas, jį atstatant. Atsižvelgiant į tai, kad kiti ieškovai (O. F., B. O. Ž. ir Č. V.) kvitais pagrindė analogiško ūkinio pastato atstatymą 5582 Lt sumai, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovo ieškinys šioje dalyje turėjo būti tenkintinas visiškai. Kolegija sutinka, kad ieškovui V. S. turėjo būti priteistina 5582 Lt turtinei žalai atlyginti.

Įvertinusi tai kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas ieškovų patirtą turtinę žalą visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir teisingai nustatė patirtos žalos dydį.

Apeliantas nesutinka su iš jo priteistos neturtinės žalos dydžiu ir nurodo, kad šioje byloje nė vienas ieškovas neįrodinėjo kuo pasireiškė jiems padaryta neturtinė žala, jos nemotyvavo ir neargumentavo.

Ieškovės L. T., O. J., Č. V. ir O. F. prašė priteisti po 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos prigimtis lemia šios žalos įrodinėjimo specifiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo gali pateikti teismui tik kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės dėl atsakovo veiksmų, t. y. turto sunaikinimo dėl neatsargumo, turėjo nepatogumų, nes dėl sunaikintų ūkinių pastatų, negalėjo jais naudotis ne mažiau kaip tris mėnesius. Be to, akivaizdu, kad dėl sudegusių daiktų buvusių ūkiniame pastate, ieškovės taip pat patyrė dvasinius sukrėtimus. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs atsakovo materialinę padėtį, priteisė ieškovėms po 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad sudegusio turto bendraturčiams, Birštono savivaldybės išmokėtos po 500 Lt kompensacijos, nesudaro pagrindo mažinti priteistą žalos dydį iš apelianto, nes ieškovams ir taip dėl atsakovo sunkios materialinės padėties buvo sumažintas priteistinos neturtinės žalos dydis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.