Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas Lietuvoje 8 kartus, iš kurių paskutinius 3 kartus:

- 2017 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme,

- 2017 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies ir 281 straipsnio 7 dalį 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme,

- 2018 m. vasario 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 50 parų arešto bausme, kuri to paties teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi subendrinta su 2017 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė 1 m. 4 mėn. 30 d. laisvės atėmimo bausmė, 2021 m. liepos 23 d. paleistas atlikus bausmę iš Marijampolės pataisos namų, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2022 m. vasario 23 d., apie 16 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Honda Accord“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 2,57 promilių neblaivumas).

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. G. nedalyvavo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisiamojo posėdžio metu pagarsino A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, A. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad ruošė automobilį „Honda Accord“ techninei apžiūrai. Kam minėtas automobilis priklauso, nežino, bet jam atrodo, kad V. N. jį buvo nusipirkęs sau, tiksliai nežino. Automobilį tvarkė pas V. N. garaže. 2022 m. vasario 23, apie 15.30 val., sugalvojo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pas draugą K., kurio pavardės tiksliai neatsimena, ten su juo vartojo alkoholį. Gėrė 6 laipsnių stiprumo alų, kiek tiksliai buvo išgėręs iki važiuojant į parduotuvę, nežino, bet jautėsi girtas. Jiems pritrūko alkoholio, todėl jis sugalvojo nuvažiuoti į parduotuvę ir nupirkti dar. Prie parduotuvės (matyt greitis buvo per didelis), dar užtraukė ant posūkio rankinį, todėl nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į pakelės griovį. Išlipęs iš automobilio laukė. Neilgai trukus atvažiavo policijos pareigūnai, patikrino jo girtumą, jis įpūtė virš 2 promilių. Po to, kai padarė avariją ir iki patikrino girtumą, negėrė. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada nėra turėjęs. Iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo blaivus, V. N. apie tai, kad važiuos jo automobiliu, nesakė. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 436 straipsnyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant, negali būti pasinaudota šio Kodekso 273 straipsnyje numatyta galimybe atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nors bylos medžiagoje yra užfiksuotas kaltinamojo prisipažinimas, kurio gynėjas neginčija. Todėl net ir nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, byla nenagrinėta sutrumpina įrodymų tvarka.

8. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad pranešėja G. Ž.-K. pranešė, jog prie PC „Aibė“ nuo kelio nuvažiavo neblaivus vairuotojas su automobiliu Honda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vairuotojas išlipęs, nesužeistas. Tikslinant aplinkybes nustatyta, kad 2022 m. vasario 23 d. 16.53 val. (duomenys neskelbtini), A. G. gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,57 promilės girtumas, vairavo ?automobilį Honda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesuvaldė jo ir nuvažiavo į pakelės griovį. Automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į „Jomamotors“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu Paberžių g. 7, Tauragė. Automobilio vairuotojas nesulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (7 1, b. l. 23-26).

9. Iš 2022 m. vasario 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų – foto lentelių (t. l, b. l. 12-14, 15-21) matyti, kad yra užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta – (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nuo kelio nuvažiavęs automobilis „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Iš 2022 m. vasario 23 d. transporto priemonės aprašo matyti, kad yra aprašytas automobilis „Honda Accord”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (t. l, b. l. 27-28).

11. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Honda Accord”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra registruotas P. M. vardu (t. l, b. l. 31).

12. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 2005 m. gamybos automobilio „Honda Accord“ vidutinė kaina su PVM yra 2930 Eur, be PVM – 2314,70 Eur (t. l, b. l. 32).

13. Iš 2022 m. vasario 4 d. sudarytos transporto pirkimo–pardavimo sutarties kopijos matyti, kad P. M., gimęs (duomenys neskelbtini), pardavė V. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), automobilį „Honda Accord", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Automobilio kaina – 500 Eur (t. l, b. l. 41).

14. Iš 2022 m. vasario 23 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad yra užfiksuota, jog pirmojo tikrinimo metu 2022 m. vasario 23 d., 16.58 val. A. G. nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 2022 m. vasario 23 d., 17.16 val. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas (t. l, b. l. 50).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

15. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

16. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

17. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajai inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis.

18. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

21. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. G. parodymus patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai. Kaip matyti iš liudytojos G. Ž.-K. parodymų, ji matė į griovį įvažiavusią transporto priemonę ir jai nekilo abejonių, jog automobilį vairavo būtent A. G.. Liudytoja taip pat patvirtino, jog jai nekilo abejonių ir dėl to, kad A. G. buvo neblaivus, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas ir neblaivumo požymiai buvo matomi iš kaltinamojo išvaizdos. Minėta liudytoja taip pat patvirtino, jog kaltinamasis jai prisipažino vairavęs transporto priemonę. Kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtina ir alkotesterio parodymai, ir neblaivumo nustatymo aktas, ir pareigūnų nurodyta informacija tarnybiniuose pranešimuose.

22. Taigi įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad A. G. 2022 m. vasario 23 d., apie 16 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Honda Accord“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 2,57 promilių neblaivumas).

23. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. G. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

24. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

25. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

26. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

27. Kadangi kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino, taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismas pripažįsta egzistuojant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, jog BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas. Minėta, kad A. G., be kita ko, yra teistas 2018 m. vasario 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, t. y. jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir teistumas nėra išnykęs, ir padarė naują tyčinį nusikaltimą. Taigi šiuo atveju, egzistuoja teisinis pagrindas pripažinti esant kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

28. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis anksčiau teistas aštuonis kartus, iš jų pastaruosius du kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis, apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra.

29. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis jau du kartus yra teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, anksčiau skirtos švelnesnės bausmės jam neturėjo teigiamos įtakos, kas suponuoja išvadą, jog A. G. elgesys yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas – daro vis naujas nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik griežčiausią bausmę – laisvės atėmimo bausmę.

30. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas A. G. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

31. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

32. Nagrinėjamu atveju A. G. yra nuteisiamas 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog A. G. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada bus grindžiama toliau nurodomais motyvais.

33. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

34. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad A. G. nedarys naujų nusikaltimų, nes baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog jis padarė trečią iš eilės analogišką nusikalstamą veiką, nusikalstamą veiką padarė praėjus nepilniems metams po skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo požiūrį į visuotinai priimtas elgesio normas – jis pripažino, kad niekuomet nebuvo įgijęs teisės vairuoti, tačiau vairuoja transporto priemones ir tai daro būdamas neblaivus, t. y. keldamas realų pavojų savo ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei.

35. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

36. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju A. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius BK 68 straipsnio nuostatų A. G. atžvilgiu, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y. kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl, tas faktas, kad A. G. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir nuosprendyje nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti A. G. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams, vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

37. Nustatyta, kad A. G. vairavo automobilį „Honda Accord“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tad minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos priemone.

38. Kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nustatyta, kad automobilis „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso V. N., kuris nežinojo, jog neblaivus A. G. naudosis jam priklausančiu automobiliu. Atsižvelgiant į tai, minėtas automobilis paliktinas V. N., o tam, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslas būtų pasiektas, iš A. G. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 500 Eur į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad būtent 500 Eur automobilio vertė nurodyta 2022 m. vasario 4 d. sudarytos transporto pirkimo–pardavimo sutartyje, kuria P. M., pardavė šią transporto priemonę V. N.; taip pat analogišką automobilio vertę nusikalstamos veikos padarymo metu nurodė ir automobilio savininkas V. N..

V. Dėl kitų klausimų

39. Civilinis nepareikštas.

40. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuria prašoma valstybės naudai iš kaltinamojo A. G. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sumą – 179,17 Eur.

41. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

42. Šioje byloje kaltinamojo A. G. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, kadangi nutarta bylą nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo A. G. gynėju buvo parinktas advokatas Romualdas Jusčius.

43. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

44. Tačiau pagal naująją BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant A. G. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis yra nedirbantis, jo vardu nėra registruotų transporto priemonių, byloje taip pat nėra duomenų, jog kaltinamojo vardu yra registruota nekilnojamojo turto, jam skirta laisvės atėmimo bausmė, be to, šiuo nuosprendžiu iš A. G. konfiskuojama 500 Eur suma. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo turtinė padėtis šiuo metu nėra pakankamai gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios buvo patirtos konstatavus, jog gynėjas yra būtinas, priteisimo iš A. G. netenkinamas.

45. Kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti naudotis (įgyti) specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti iš A. G. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 500 Eur (penkis šimtus eurų) į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad 500 Eur suma turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas“ (būtina nurodyti bylos numerį – Nr. 1-4-1178/2025). Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, ši suma bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdyti antstoliui.

Kaltinamajam A. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintini.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. G. sulaikymo pagal šį nuosprendį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.