Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-76-889/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-09
Bylos Nr.: 2A-76-889/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-33-3-00579-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Atsakovas: A. V.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-76-889/2023Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00579-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.6; 2.2.2.7; 2.2.2.13; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės garažų eksploatavimo bendrijos „Ratas“ ieškinį atsakovui A. V. dėl įpareigojimo perduoti dokumentus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, jame prašė įpareigoti A. V. per 4 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei garažų eksploatavimo bendrijos (toliau – ir GEB) „Ratas“ dokumentus – įregistravimo pažymėjimą, Juridinių asmenų registro tvarkytojo pranešimą apie paramos gavėjo statusą, bendrijos narių registracijos knygą, bendrijos narių susirinkimų protokolus, įskaitant steigiamojo susirinkimo protokolą, nuo 2008 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. birželio 7 d., ataskaitas, steigimo sutartį, antspaudą, bendrijos įsakymus, bendrijos narių apskaitos dokumentus nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., kasos knygas nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., buhalterinės apskaitos dokumentus, sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius ir išlaidų kvitus, žemės sklypo dokumentus, grynuosius pinigus pagal 2021 m. balansą ir 2022 metais iš narių surinktus mokesčius, elektros skydinės raktą, visus kitus turimus GEB „Ratas“ dokumentus; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. GEB „Ratas“ bendrijos narių visuotiniame susirinkime pirmininku išrinktas M. K., o A. V. atšauktas iš bendrijos pirmininko pareigų. Atsakovas buvo įpareigotas iki 2021 spalio 12 d. perduoti bendrijos dokumentus, tačiau šio įpareigojimo nevykdo. Atsakovui buvo išsiųstas registruotas laiškas ir laiškas elektroniniu paštu su prašymu perduoti dokumentus, tačiau atsakovas atsisako perduoti dokumentus. Neturint dokumentų, bendrijos veikla yra apribota, ji negali patvirtinti metinės ataskaitos, negali organizuoti darbų, nariams pateikti prašomų dokumentų, organizuoti aplinkos tvarkymo, atsidaryti sąskaitos banke. Atsakovas, neperduodamas ieškovei nurodytų dokumentų, pažeidė ieškovės teisę ir pareigą tvarkyti buhalterinę apskaitą, nustatyti finansinius įsipareigojimus, atlikti veiklos finansinį auditą, pažeidė ieškovės kaip bendrijos dokumentų ir turto savininko teises.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino; įpareigojo atsakovą A. V. per 4 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei garažų eksploatavimo bendrijos „Ratas“ dokumentus – įregistravimo pažymėjimą, Juridinių asmenų registro tvarkytojo pranešimą apie paramos gavėjo statusą, bendrijos narių registracijos knygą, bendrijos narių susirinkimų protokolus, įskaitant steigiamojo susirinkimo protokolą, nuo 2008 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. birželio 7 d., ataskaitas, steigimo sutartį, antspaudą, bendrijos įsakymus, bendrijos narių apskaitos dokumentus nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., kasos knygas nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., buhalterinės apskaitos dokumentus, sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius ir išlaidų kvitus, žemės sklypo dokumentus, grynuosius pinigus pagal 2021 m. balansą ir 2022 metais iš narių surinktus mokesčius, elektros skydinės raktą ir visus kitus turimus garažų eksploatavimo bendrijos „Ratas“ dokumentus; priteisė iš atsakovo A. V. ieškovei garažų eksploatavimo bendrijai „Ratas“ 88,55 Eur žyminį mokestį. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nurodo, kad buvęs GEB „Ratas“ pirmininkas A. V. neperdavė ieškovei bendrijos dokumentų ir turto. Atsakovo atstovas neneigia, kad prašomi perduoti dokumentai ir turtas yra pas atsakovą. Atsakovo teigimu, M. K. į pirmininko pareigas buvo paskirtas neteisėtai, todėl atsakovas neturi pareigos bendrovės dokumentus ir turtą perduoti šiam asmeniui.

2.2. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas kreipėsi į policiją ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, savaime nėra pagrindas sulaikyti ieškovės turtą ir dokumentus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas neeliminuoja atsakovo pareigos perduoti naujai išrinktam pirmininkui turtą ir dokumentus, kadangi byloje nėra pateiktas apkaltinamasis nuosprendis, o naujai išrinktam bendrijos pirmininkui galioja ir nekaltumo prezumpcija. Atsakovas turi laikytis teisės aktų reikalavimų ir už jų nesilaikymą jam gali būti pritaikyta atsakomybė. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškinį atsakovui dėl dokumentų ir turto perdavimo reiškia ne asmeniškai M. K., bet pati garažų eksploatavimo bendrija kaip savarankiškas teisinių santykių subjektas. Taigi atsakovas, šiuo metu nebūdamas bendrijos pirmininkas ir neidamas bendrijoje jokių kitų pareigų, atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes, neturi teisės valdyti bendrijos turto, dokumentų ir atsisakyti juos perduoti pačiai bendrijai.

2.3. Teismo vertinimu, ieškovės interesas turėti ir valdyti visą savo turtą ir dokumentus pagrįstas, nes jų neturėjimas trikdo bendrijos veiklą. Akivaizdu, kad, neturint turto, dokumentų ir informacijos apie bendrijos narius, ūkines operacijas, yra sudėtinga vykdyti veiklą. Civilinio kodekso 2.71 straipsnyje numatyta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojo išduotas išrašas turi didesnę įrodomąją galią. Nei įrašas Juridinių asmenų registre, nei naujo pirmininko paskyrimas nėra nuginčyti. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo atsakovui prieštarauti dėl dokumentų ir turto perdavimo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas de facto (faktiškai) ar de jure (teisiškai) vykdytų bendrijos pirmininko pareigas, todėl turi pareigą grąžinti bendrijos dokumentus ir turtą.

2.4. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovės turtas ir dokumentai yra pas atsakovą, nekilo ginčo ir dėl reikalaujamų grąžinti ir atsakovo faktiškai turimų (valdomų) bendrijos dokumentų ir turto apimties. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas turi visus bendrijos dokumentus. Siekdama aiškiai apibrėžti ieškinio reikalavimus, ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei GEB „Ratas“ dokumentus ir turtą, įskaitant, bet neapsiribojant ieškinyje konkrečiai įvardytaisiais. Teismas, įvertinęs ieškovės reikalavimo turinį, pažymėjo, kad iš esmės prašoma įpareigoti perduoti visą atsakovo turimą (valdomą) ieškovės GEB „Ratas“ turtą, antspaudą ir dokumentus, ir toks ieškovės aiškiai apibrėžtas reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieškinys tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Atsiliepimas

3.1. Atsakovas nurodo, jog teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovas, šiuo metu nebūdamas bendrijos pirmininkas ir neidamas bendrijoje jokių kitų pareigų, atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusias faktines ir teisines aplinkybes, neturi teisės valdyti bendrijos turto, dokumentų ir atsisakyti juos perduoti pačiai bendrijai. Su tokiu faktinių aplinkybių vertinimu atsakovas nesutinka. Atsakovas buvo teisėtai išrinktas GEB „Ratas“ pirmininku nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 24 d., atsakovo įgaliojimai pasibaigė 2021 m. rugsėjo 24 d., naujuoju ieškovės pirmininku nuo 2022 m. sausio 10 d. įregistravus M. K.. Būtent dėl šių procedūrų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydamas, kad galbūt buvo suklastoti juridinio asmens garažų eksploatavimo bendrijos „Ratas“ veiklos dokumentai, t. y. valstybės įmonės Registrų centro Telšių padaliniui M. K. perduoti neva įvykusių rinkimų protokolai su galbūt suklastotais gyventojų parašais, jų pagrindu nuo 2022 m. vasario 10 d. Juridinių asmenų registre naujuoju bendrijos pirmininku įregistruotas M. K..

3.2. Būdamas ilgametis bendrijos pirmininkas, stengdamasis dėl bendrijos narių interesų, atsakovas negali perduoti reikalaujamų juridinio asmens dokumentų asmeniui, kuris galbūt padarė nusikalstamą veiką. Būtent šios aplinkybės objektyviai neleidžia atsakovui perduoti ieškovės dokumentų, ir apie tai pačiai ieškovei yra žinoma. Iki tol, kol nėra baigtas ikiteisminis tyrimas, atsakovas negali įvykdyti ieškovės reikalavimų, nes tai pakenktų ikiteisminiam tyrimui ir jo sėkmei.

3.3. Atsakovas, manytina, turi teisę sulaikyti bendrijai priklausančius dokumentus ir turtą, iki ikiteisminiame tyrime bus priimtas atitinkamas procesinis sprendimas. Teismo argumentai, kad ieškinio nagrinėjimo metu įtarimai M. K. nebuvo pareikšti, kad jis nebuvo nuteistas, kad ne jis asmeniškai, o jo vadovaujama bendrija pareiškė reikalavimus, neeliminuoja atsakovo teisės sulaikyti ieškovės reikalaujamų dokumentų ir turto perdavimo.

3.4. Ikiteisminis tyrimas ir aplinkybės, dėl kurių jis pradėtas, suteikia pakankamą pagrindą sustabdyti civilinę bylą. Atsakovas, vadovaudamasis principu, kad iš neteisės negali kilti teisė, jausdamas atsakomybę prieš bendrijos narius ir už bendrijos ateitį, negali perduoti ieškovei, vadovaujamai M. K., reikalaujamų dokumentų ir turto, iki bus pabaigtas ikiteisminis tyrimas.

3.5. Skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria atsakovas įpareigotas perduoti ieškovei 2022 metais iš narių surinktus mokesčius, yra realiai neįvykdoma, t. y. iš atsakovo reikalaujama atlikti tai, kas neįmanoma; be to, ši sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad atsakovas 2022 metais, jau nebūdamas bendrijos pirmininkas, rinko kokius nors mokesčius. Atsakovas bylos nagrinėjimu metu aiškiai nurodė, kad jokių mokesčių jau nebūdamas bendrijos pirmininkas 2022 metais nerinko. Civiliniame procese galiojant rungtyniškumo principui, ieškovė, pareiškusi tokį reikalavimą, turėjo įrodyti, kad atsakovas realiai 2022 metais rinko mokesčius iš bendrijos narių ir kokią konkrečiai sumą surinko, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas negalėjo pateikti objektyvių paaiškinimų dėl tokio reikalavimo pagrįstumo, o apsiribojo tik bendrojo pobūdžio deklaratyviais teiginiais, kad girdėjo ar mano, kad tokie mokesčiai buvo renkami. Taigi nėra jokio pagrindo patenkinti tokio ieškovės reikalavimo, tuo labiau kad jis realiai neįgyvendinamas, kadangi atsakovas jokių mokesčių iš bendrijos narių 2022 metais nerinko.

3.6. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas šį ieškinio reikalavimą, nepateikė absoliučiai jokių motyvų, tai yra pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu ir esminiu proceso normų pažeidimu, lemiančiu besąlyginį priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą. Dėl to sprendimas panaikintinas.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

4.1. Ieškovė nurodo, jog atsakovo teisių gynimas civilinės savigynos instituto pagrindu yra nesuderinamas su teisiniu reglamentavimu, neatitinka įstatyme reglamentuotų sąlygų, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti teismo sprendimo.

Atsiliepimas

4.2. Atsakovas yra nenuoseklus ir apeliaciniame skunde teigia, kad grąžintinus dokumentus turi, o turto (narių surinktų mokesčių, užfiksuotų pas jį esančiuose dokumentuose) neturi. Ieškovė nurodo, jog buvęs GEB „Ratas“ pirmininkas A. V. neperdavė ieškovei bendrijos dokumentų ir turto. Atsakovo atstovas neneigia, kad prašomi perduoti dokumentai ir turtas yra pas atsakovą. Atsakovo teigimu, M. K. į pirmininko pareigas buvo paskirtas neteisėtai, todėl atsakovas neturi pareigos perduoti bendrovės dokumentų ir turto.

4.3. Ieškovės nuomone, nereikia įrodinėti to, ką šalys pripažino. Ieškovė, taip pat ir pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad nėra ginčo dėl to, jog pas atsakovą yra dokumentai ir įnašai. Atsakovas su ieškove sutiko, pripažino turįs ir dokumentus, ir įnašus, todėl teismas neprivalėjo papildomai motyvuoti sprendimo, o ieškovei nereikia įrodinėti to, ką šalys pripažino.

Šalies argumentai

4.4. Pats atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad neatiduoda prašomų atiduoti dokumentų ir turto dėl to, kad jų nenori duoti, jo nuomone, neteisėtai išrinktam naujajam pirmininkui M. K.. Tačiau nepateikia jokių duomenų, įrodančių šį faktą. Ieškovė pažymi, kad atsakovas pašalintas iš pirmininko pareigų, šio sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, todėl sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis.

4.5. Atsakovo argumentai dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, kuriame niekam nėra pareikšti įtarimai, nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimu. Teismas savo sprendime aiškiai nurodė, kaip vertina ikiteisminio tyrimą. Ikiteisminis tyrimas pats savaime nesudaro jokių teisinių prielaidų atsakovui sulaikyti dokumentus ir surinktas lėšas.

4.6. Atsakovo kritika pirmosios instancijos teismui dėl dalies sprendimo nemotyvavimo ir neįvykdytinumo nepagrista. Teismas nėra įpareigotas atsakyti į kiekvieną atsakovo atsikirtimo argumentą, ypač po to, kad jis iš esmės pripažino turįs bendrijos turtą – grynaisiais pinigais surinktus narių mokesčius. Byloje buvo akivaizdžiai nustatyta, kad atsakovas neabejotinai turi ir dokumentus, ir jo paties dokumentuose užfiksuotus bendrijos narių įnašus. Jei paaiškėtų, kad, pagal paties atsakovo sudarytą balansą, jis nesurinko lėšų, tai jų jis ir nebūtų įpareigotas grąžinti. Ieškovė neturi galimybės pateikti informacijos, kuria disponuoja tik atsakovas. Šiuo atveju pinigai yra nesavarankiškas ieškinio dalykas, o lydimasis elementas. Grąžinant balansą turi būti grąžinti ir jame nurodyti įnašai. Todėl ši teismo sprendimo dalis nelaikytina nei neįgyvendinama, nei nemotyvuota.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kadangi apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bus pasisakyta vertinant šių apelianto argumentų pagrįstumą (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

7. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujų įrodymų – bendrijos skelbimą ir 2021 m. Plungės rajono savivaldybės administracijos raštą. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų reikšmę nagrinėjamai bylai, bylos specifiką, tai, jog įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, atsisako priimti šalies pateiktus naujus įrodymus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė niekaip nemotyvavo ir nepagrindė naujų įrodymų pateikimo būtinybės.

8. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. 2021 m. rugsėjo 24 d. garažų eksploatavimo bendrijos „Ratas“ narių visuotiniame susirinkime bendrijos pirmininku buvo išrinktas M. K.. Iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. sausio 10 d. išrašo nustatyta, kad GEB „Ratas“ pirmininku įregistruotas M. K., jo paskyrimo (išrinkimo) data – 2021 m. rugsėjo 24 d.

9. Bendrija pareiškė reikalavimą įpareigoti A. V. per 4 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei GEB „Ratas“ bendrijos dokumentus; nurodė, jog A. V., nebūdamas bendrijos pirmininkas, neperduoda ieškovei bendrijos dokumentų, taip sudarydamas kliūtis ieškovei vykdyti savo veiklą ir atlikti įstatyme bendrijai ir jos pirmininkui numatytas pareigas.

10. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, nusprendžiant dėl reikalavimo pagrįstumo, taikytinos Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNBSĮ) normos, nes garažai kaip kitos paskirties pastatai patenka į DGNBSĮ reguliavimo sritį (DGNBSĮ 1 straipsnis, 2 straipsnio 10 dalis). DGNBSĮ 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. Bendrijos pirmininkas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, bendrijos įstatais, bendrijos pirmininko pareigybės aprašymu ir visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimais (DGNBSĮ 14 straipsnio 4 dalis). DGNBSĮ 14 straipsnio 6 dalyje yra numatyta bendrijos pirmininko atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 1 dalį civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

11. Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalis numatyta, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą ir veiksmus, nurodytus CK 2.4 straipsnio 3 dalyje. Pagal CK 2.4 straipsnio 3 dalį, kiekvienas asmuo, kuris verčiasi verslu ar profesine veikla, privalo tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su verslu ir profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą ar profesinę veiklą taip, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas. Teisės aktai: CK 2.81–2.82 straipsniai, Dokumentų ir archyvų įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 6 dalis, 12 straipsnio 2 dalis, Antspaudų apyvartos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, įpareigoja juridinio asmens vadovą saugoti įmonės dokumentus ir antspaudą, o pasikeitus vadovui, buvęs vadovas turi pareigą perduoti juos naujai paskirtam vadovui nepriklausomai nuo to, kur fiziškai laikomi įmonės dokumentai ir antspaudas. Juridinio asmens vadovo pareiga saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansines atskaitomybes įtvirtinta Buhalterinės apskaitos, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymuose.

12. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiga saugoti dokumentus, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas, kyla iš įstatymo, todėl ieškovė turėjo teisę pareikšti reikalavimą atsakovui dėl dokumentų perdavimo. Teismų praktikoje laikomasi bendros pozicijos, kad vadovas, atšauktas iš vadovo pareigų, turi pareigą užtikrinti skaidrų įmonės turto ir dokumentų perdavimą (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-591-450/2019). Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teisės aktai <...> įpareigoja uždarosios akcinės bendrovės vadovą (direktorių) saugoti įmonės dokumentus <...>, o pasikeitus vadovui, buvęs vadovas turi pareigą juos perduoti naujai paskirtam vadovui nepriklausomai nuo to, kur fiziškai laikomi įmonės dokumentai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-719-656/2020).

13. Visos ankstesniuose nutarties punktuose aptartos teisės aktų normos, kuriomis priimdamas sprendimą rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ir teismų praktika yra aktualios ir taikytinos nagrinėjamu atveju. Jos vienareikšmiškai įtvirtina buvusio įmonės vadovo pareigą perduoti įmonės dokumentus ir turtą naujajam vadovui. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog buvęs GEB „Ratas“ pirmininkas A. V. neperdavė ieškovei bendrijos dokumentų ir turto. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas neneigia, kad prašomi perduoti dokumentai ir turtas yra pas atsakovą, ir įvertinęs visas bylos aplinkybes ieškinį tenkino. Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pabrėžia, jog neįrodyta, kad jis turėtų grynųjų bendrijos pinigų; dėl to, jog turi dokumentus ir kitą įmonės turtą, neprieštarauja ir tai pripažįsta. Atsakovas savo elgesio – to, jog neperduoda naujajam vadovui bendrijos dokumentų ir turto, – priežastis grindžia tuo, kad, jo teigimu, M. K. į pirmininko pareigas buvo paskirtas neteisėtai (galbūt suklastojant bendrijos narių parašus), todėl atsakovas neturi pareigos bendrovės dokumentus ir turtą perduoti šiam asmeniui; nurodo, jog dėl galimo dokumentų klastojimo atsakovo pareiškimo pagrindu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, o jis sulaiko dokumentus ir turtą, kol tyrimas nebus baigtas. Iš esmės atsakovo pozicija dėl priežasčių, kodėl jis neperduoda bendrijos turto ir dokumentų naujai išrinktam pirmininkui, buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo sprendime. Atsakovas jokių naujų argumentų nepateikia, o kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo pozicijos pagrįstumo.

14. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas kreipėsi į Plungės rajono policijos komisariatą dėl galbūt įvykdytos nusikalstamos veikos. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad atsakovo pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Pranešime nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime įtarimai niekam iš asmenų nėra pareikšti, dėl to niekam nėra paskirtos kardomosios priemonės; ikiteisminis tyrimas bus baigtas, kai bus atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai.

15. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog aplinkybė, kad atsakovas kreipėsi į policiją ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesudaro pagrindo atsakovui sulaikyti ieškovės turtą ir dokumentus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas neeliminuoja atsakovo pareigos perduoti naujai išrinktam pirmininkui turtą ir dokumentus; atsakovas negali savo subjektyvios pozicijos ir įsitikinimų pagrindu nuspręsti nesilaikyti teisės aktų reikalavimų; tai, kad jam atrodo, jog naujasis pirmininkas paskirtas neteisėtai, nepateisina neteisėto atsakovo neveikimo – apkaltinamasis nuosprendis nėra priimtas, ikiteisminis tyrimas tęsiamas, tačiau, pagal bylos duomenis, jame jokiam asmeniui dar nėra pareikšti įtarimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog M. K. Juridinių asmenų registre yra nurodytas kaip bendrijos pirmininkas; dokumentai dėl M. K. paskyrimo naujuoju bendrijos pirmininku, kurių pagrindu šis juridinis faktas įregistruotas registre, nėra nuginčyti, todėl atsakovas, nebūdamas bendrijos pirmininkas ir neidamas bendrijoje jokių kitų pareigų, atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes, neturi teisės valdyti bendrijos turto, dokumentų, privalo veikti pagal įstatymų reikalavimus ir perduoti turimus dokumentus ir turtą bendrijai.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo iki tol, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovo atstovas prašymą dėl bylos sustabdymo pareiškė 2022 m. rugsėjo 20 d. vykusio posėdžio metu, teismas jo netenkino protokoline nutartimi. Kolegija pažymi, jog CPK nenumatytas toks privalomas bylos sustabdymo pagrindas, o įvertinant, ar ikiteisminio tyrimo faktas galėtų sudaryti fakultatyvųjį bylos sustabdymo pagrindą, atsižvelgtina į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo stadiją, bylos sustabdymas būtų neekonomiškas ir neoperatyvus; be to, tas faktas, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas, nekliudė teismui išnagrinėti šioje byloje pareikšto reikalavimo pagal šiuo metu egzistuojančią faktinę ir teisinę situaciją, todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, 2022 m. rugsėjo 20 d. posėdžio metu netenkindamas atsakovo atstovo prašymo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su bylos sustabdymo pagrindo egzistavimu.

17. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovės interesas turėti ir valdyti visus savo turtą ir dokumentus yra pagrįstas. Akivaizdu, kad, neturint turto, dokumentų ir informacijos apie bendrijos narius, ūkines operacijas, yra sudėtinga vykdyti veiklą. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis atsakovas galėtų prieštarauti dokumentų ir turto perdavimui, pagrįsta – atsakovas privalo grąžinti ieškovei bendrijos dokumentus ir turtą.

18. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pas atsakovą yra ieškovės turto ir dokumentų. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas turi visus bendrijos dokumentus. Siekdama aiškiai apibrėžti ieškinio reikalavimus, ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei GEB „Ratas“ dokumentus ir turtą, įskaitant, bet neapsiribojant ieškinyje konkrečiai įvardytaisiais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės reikalavimo turinį, konstatavo, kad iš esmės prašoma įpareigoti perduoti visą atsakovo turimą (valdomą) ieškovės GEB „Ratas“ turtą, antspaudą ir dokumentus, toks ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkino visą ieškinį.

19. Kolegija, iš esmės sutikdama ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria patenkintas reikalavimas dėl bendrijos dokumentų ir turto perdavimo, pažymi, jog, atsakovui apeliaciniame skunde neigiant, kad jis turi grynųjų bendrijos pinigų, įvertins, kiek pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas perduoti grynuosius pinigus pagal 2021 m. balansą ir 2022 metais iš narių surinktus mokesčius.

20. Kolegija pažymi, jog, pareikšdama šią reikalavimo dalį, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas turi grynųjų bendrijos pinigų, – ši aplinkybė nebuvo įrodinėjama jokiais pakankamais įrodymais. Be to, pats reikalavimas dėl grynųjų pinigų perdavimo suformuluotas ydingai. Kolegijos vertinimu, ieškovė, manydama, jog atsakovas valdo grynuosius bendrijos pinigus, turėjo pareikšti reikalavimą dėl pinigų priteisimo, įrodinėdama tiek patį faktą, jog pinigai yra pas atsakovą, tiek konkrečią pinigų sumą, jų valdymo pagrindo neteisėtumą, taip pat kitas reikšmingas ginčui išnagrinėti aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas nebėra bendrijos pirmininkas nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. Ieškovė reiškia reikalavimą įpareigoti perduoti atsakovą grynuosius pinigus pagal 2021 m. balansą ir 2022 metais iš narių surinktus mokesčius, t. y. 2021 metų balanso sudarymo ir ieškovės nurodomu tariamo pinigų surinkimo metu atsakovas jau nebebuvo bendrijos pirmininkas, todėl, atsakovui neigiant, jog jis turi grynųjų bendrijai priklausančių pinigų, ieškovė turėtų pareikšti reikalavimą dėl tam tikrų pinigų sumų priteisimo, įrodinėdama visas reikšmingas tokiam reikalavimui patenkinti aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas grynųjų pinigų valdymo fakto netyrė, nesiaiškino su šia reikalavimo dalimi susijusių faktinių aplinkybių. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino aptariamą reikalavimo dalį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, netenkinant ieškovės reikalavimo dalies dėl įpareigojimo perduoti grynuosius pinigus pagal 2021 m. balansą ir 2022 metais iš narių surinktus mokesčius.

21. Atsakovas nurodo, jog dėl ankstesniame punkte aptartos sprendimo dalies, kuri iš esmės yra be motyvų, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-823/2021 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios teismas ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus, dėl jų vertinimo pasisakė motyvuojamoje sprendimo dalyje, nurodė vertinimą pagrindžiančius teisės aktus, teismų praktiką. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareikšto reikalavimo dėl grynųjų pinigų perdavimo ydingumo ir nenustatė visų reikšmingų įrodinėtinų aplinkybių, vertintina ne kaip sprendimo motyvų dėl šios reikalavimo dalies stoka (pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, jog atsakovas pripažįsta faktą, kad turi įmonės dokumentus ir turtą, o pareikštą reikalavimą vertino kaip reikalavimą perduoti visą įmonės turtą ir dokumentus), bet kaip netinkamas šiuo klausimu tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimas ir jų sąlygoto pareikštino reikalavimo pobūdžio, įrodinėjimo dalyko nustatymas, taigi netinkamas proceso ir materialiųjų teisės normų taikymas, kurio pasekmės ištaisytos pakeitus sprendimo dalį. Dėl nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant atsakovo nurodomą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą; taip pat nenustatyta kitų sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Apibendrinant išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, netenkinant ieškinio reikalavimo dalies įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei grynuosius pinigus pagal 2021 m. balansą ir 2022 metais iš narių surinktus mokesčius (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pakeitus sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, apie tai pasisakant kitoje nutarties dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

26. Ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 88,55 Eur žyminis mokestis, atsakovo – 300 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos.

27. Įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, laikytina, jog buvo patenkinta 90 proc. ieškinio reikalavimų, todėl, pritaikius šią patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovo priteistinas 79,70 Eur žyminis mokestis, atsakovui iš ieškovės – 30 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

28. Atsakovo apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 88,60 Eur žyminis mokestis. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovas prašė panaikinti visą teismo sprendimą, kadangi sprendimas pakeistas ir netenkinta tik maždaug 10 proc. ieškinio reikalavimų, laikytina, jog patenkinta 10 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovės priteistinas 8,86 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Tenkinti dalį ieškinio.

Įpareigoti atsakovą A. V. per 4 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei garažų eksploatavimo bendrijos „Ratas“ dokumentus – įregistravimo pažymėjimą, Juridinių asmenų registro tvarkytojo pranešimą apie paramos gavėjo statusą, bendrijos narių registracijos knygą, bendrijos narių susirinkimų protokolus, įskaitant steigiamojo susirinkimo protokolą, nuo 2008 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. birželio 7 d., ataskaitas, steigimo sutartį, antspaudą, bendrijos įsakymus, bendrijos narių apskaitos dokumentus nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., kasos knygas nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., buhalterinės apskaitos dokumentus, sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius ir išlaidų kvitus, žemės sklypo dokumentus, elektros skydinės raktą ir visus kitus garažų eksploatavimo bendrijos „Ratas“ dokumentus.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti garažų eksploatavimo bendrijai „Ratas“ iš atsakovo A. V. 79,70 Eur (septyniasdešimt devynių eurų 70 ct) žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinį.

Priteisti iš ieškovės garažų eksploatavimo bendrijos „Ratas“ atsakovui A. V. 30 Eur (trisdešimties eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.“

Priteisti iš ieškovės garažų eksploatavimo bendrijos „Ratas“ atsakovui A. V. 8,86 Eur (aštuonių eurų 86 ct) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

TeisėjaiAurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisMilda Skersienė