- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-03
- Bylos Nr.
- 2-19-633/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus
- Atsakovas
- R. L.
dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovėms R. L. ir V. Š., atsakovo R. L. atstovui advokatui V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį reikalavimą priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Šalių (ieškovo) reikalavimai.
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius (toliau, - VSDFV skyrius) savo patikslintu ieškiniu šioje byloje prašo teismą priteisti jam iš atsakovo R. L. regreso teise (Lietuvos Respublikos CK (toliau, - CK) 6.280 str. 1 d. ir 6.290 str. 3 d. pagrindu) - 23696,92 euro nuostolių, atsiradusių jam (ieškovui) dėl atsakovo kaltai sukeltos autoavarijos pasekmėje sužalotam V. P. išmokėtų valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos sumų (išlaidų) nuo 2001-10-22 iki 2015-05-31.
II. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų (paaiškinimų) santrauka.
2.1. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje ieškovas per savo atstoves paaiškino, kad ieškinį prašantis tenkinti visiškai. Įsiteisėjusiu 2005-02-21 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-482/2005 buvo nustatyta, kad atsakovas R. L. 2001-07-24 Vilkaviškio r. sav. kelyje „Marijampolė-Kybartai“ vairuodamas kelių transporto priemonę – krovininę platformą „Renault S 130.08“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlė autoavariją, kurioje buvo sunkiai sužalotas V. P.. Tuometinės Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos (2001-10-22 – Kauno I komisija, vėlesnius kartus – Marijampolės komisija) V. P. dėl jo patirtų atsakovo sukeltoje avarijoje traumų išsivysčiusių susirgimų nustatė 2-ąją invalidumo grupę nepertraukiamai nuo 2001-10-22 iki 2006-11-01, toliau Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinis skyrius (toliau, - NDNT skyrius) nustatė tam pačiam V. P. 40 proc. darbingumo lygį nepertraukiamai nuo 2006-10-19 iki 2027-10-15 (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos). Pagal 2001-11-15 jo prašymą ieškovo sprendimais V. P. nuo 2001-10-22 buvo paskirta, teisės aktų nustatyta tvarka skaičiuojama (perskaičiuojama) ir nepertraukiamai mokama kasmėnesinėmis išmokomis valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, kurios iki 2015-05-31 ieškovas išmokėjęs 23696,92 euro. Ieškovas taip kompensavęs nukentėjusiam dėl atsakovo delikto V. P. žalą dėl dalies darbingumo netekimo, sužalojus jo sveikatą, už kurią (žalą), ieškovo vertinimu, yra atsakingas būtent atsakovas. Ieškovas patyręs pensijos išmokų V. P. dydžio nuostolius, kuriuos pagal aukščiau minėtus CK straipsnius turi kompensuoti (atlyginti) už žalą atsakingas atsakovas. Aplinkybė, kad V. P. dalį darbingumo prarado dėl atsakovo delikto ir todėl ieškovui egzistuoja regreso teisė į atsakovą, ieškovui, jo tvirtinimu, tapo žinoma tik 2012 m. rugpjūtį, kuomet pagal vidaus darbo reglamentą (Išmokų išieškojimo atgręžtinio reikalavimo teise tvarkos aprašą) iš V. P. buvo pareikalauta ir gauta rašytinis paaiškinimas apie dalies darbingumo netekimo priežastis - traumų kilmę, aplinkybes, bei atliktas vyr. specialistės-gydytojos patikrinimas. Ieškovas manantis, kad 3 m. ieškinio senaties termino jis nepraleidęs, atsakovo atsikirtimas ieškiniui tokia aplinkybe esantis nepagrįstas. Mažinti atlygintinų ieškovui nuostolių dydį dėl nuo 2006 metų jam atsiradusių sveikatos (galvos smegenų kraujotakos) sutrikimų, tiesiogiai priežastingai nesusijusių su atsakovo deliktu, nurodytų tarptautinio ligų klasifikatoriaus TLK-10 kodu I67.8, ieškovo manymu, nesą pagrindo, kadangi pastaroji diagnozė reikšmės V. P. netekto darbingumo procentinei vertei jos nustatymo metu neturėjo, - tai patvirtinantys 2015-06-19 NDNT direktoriaus rašytiniai paaiškinimai-konsultacija. Ieškovas taip pat manantis, jog atsakovas byloje neįrodė ir pagrindo mažinti atlygintinų nuostolių dydį dėl galimos jo, atsakovo, sunkios turtinės padėties (CK 6.282 str. 3 d.), - atsakovo pateikti bylon dokumentų duomenys esą nepatvirtina jo turtinę padėtį kaip sunkią. Tačiau ieškovas neprieštaraujantis atsakovo prašymui išdėstyti reikalaujamos priteisti sumos mokėjimą 3-5 metams.
Atsiliepimas
2.2. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje atsakovas per savo atstovą paaiškino, jog atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Pirma, atsakovas reikalaujantis ieškovo reikalavimui atlyginti nuostolius taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą sutrumpintą 3 m. ieškinio senaties terminą ir nepriteisti nuostolių atlyginimo už pensijos išmokas V. P., padarytas daugiau nei prieš 3 m. iki ieškinio teisme pareiškimo. Atsakovo įsitikinimu, ieškovui kaip juridiniam asmeniui, valstybės įstaigai, turinčiai specialistų aparatą, turi būti taikomi kur kas aukštesni atidaus, apdairaus ir rūpestingo elgesio, vykdant valstybės deleguotas funkcijas, standartai, kurių ieškovo elgesys šios bylos atveju pareiškiant ieškinį daugiau nei po 11 metų nuo atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisės atsiradimo dienos akivaizdžiai neatitiko, ir ieškovas, anot atsakovo, negalintis tokio delsimo pateisinti vidaus darbo reglamentavimo netobulumais ar spragomis, mat CK normos, nustatančios senatį ir kuriomis remiasi atsakovas, galioja dar nuo 2001-07-01. Antra, atsakovas prašantis mažinti ieškovo reikalaujamų nuostolių dydį dėl nuo 2006 m. V. P. diagnozuoto susirgimo kodu I67.8, kuris tiesiogiai nėra susijęs su atsakovo deliktu (avarija), tačiau pasak NDNT specialistų ir teismo medicinos ekspertų stiprina susirgimą kodu T90.5, dėl kurio buvo ir yra nustatytas dalies darbingumo netekimas, ir prisidėjo prie V. P. sveikatos būklės pablogėjimo. Trečia, atsakovas prašantis mažinti priteistinų nuostolių dydį ir dar vienu pagrindu, - dėl jo sunkios turtinės padėties : nekilnojamo turto neturintis – su šeima gyvenantis seseriai priklausančiuose namuose, gaunamos iš darbo dvejose įmonėse pajamos yra minimalios, išlaikantis bedarbę sutuoktinę, taip pat turintis dar paremti ir pilnamečius sūnus, kurių vienas bedarbis gyvena su juo, o antrasis mokosi universitete ir turi mokėti visą studijų kainą. Be to, atsakovas yra laisvanoriškai atlyginęs ir dideles pinigines sumas savo deliktu padarytos tiesioginės žalos avarijoje nukentėjusiems asmenims, tame tarpe ir V. P., bei netiesioginę žalą Valstybinei ligonių kasai, todėl neturintis santaupų ar kitų papildomų be darbo užmokesčio šaltinių dar ir nagrinėjamo ieškinio tenkinimui, negana to, labai tikėtina jo laukiantys analogiški ieškovo ieškiniai dar ir ateityje, - netekto darbingumo pensija V. P. yra paskirta ir bus mokama dar bent jau 12 metų kol šis sulauks senatvės pensijos amžiaus, todėl visų ieškovo nuostolių atlyginimas už praeitus beveik 14 metų ir dar 12 metų į priekį jam, atsakovui, taptų realiai nepakeliama našta, - atsakovas dėl abiejų aplinkybių visumos prašantis mažinti priteistinų už 3 metus iki ieškinio pareiškimo ieškovui nuostolių atlyginimo sumą 60-čia procentų (priteisti 40 proc. dalį), taip pat išdėstyti nuostolių atlyginimo mokėjimą 5 metams.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės.
Išklausęs teismo posėdyje ginčo šalių atstovus, apklausęs liudytojais avarijoje nukentėjusį V. P., gydytojas V. T. ir R. O. G., specialistą – NDNT skyriaus vadovą A. S., taip pat ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus (teismo nuosprendį ir kitą prijungtos baudžiamosios bylos medžiagą, V. P. invalidumo pažymėjimus, ieškovo sprendimus skirti (perskaičiuoti) šiam asmeniui netekto darbingumo pensiją, jos mokėjimų suvestines, ieškovo atliktų V. P. med. dokumentų patikrinimo pažymas, teismo medicinos komisinės ekspertizės aktą, rašytinius NDNT vadovo paaiškinimus – specialisto rašytines konsultacijas), teismas nustatė tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes :
1. 2001-07-24 apie 08.30 val. Vilkaviškio r. kelio „Marijampolė-Kybartai“ 17-ame kilometre atsakovas R. L., vairuodamas automobilį – krovininę platformą „Renault S 130.08“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su malkinių rastų kaladžių kroviniu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 2.4 ir 25.24 punktų reikalavimus, nes reikiamai jo, krovinio, nepritvirtino, dėl ko prasilenkiant su priešpriešais priešinio eismo juosta atvažiavusiu V. P. vairuotu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš priekabos iškritus malkinio rasto kaladei ir staiga sudarius pavojingą kliūtį V. P. automobiliui, šis jos vengdamas išvažiavo į priešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiavusiais automobiliais „Ford Mondeo“, valst. Nr. AL 21831, ir „Peugeot 205“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Autoavarijoje buvo sužaloti A. S., V. K., Č. Š., V. K. ir V. P.. V. P. buvo padaryta muštinė žaizda kaktoje, sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, smegenų sumušimas, dešinio plaučio ir širdies sumušimas su kraujo susikaupimu pilvaplėvėje, klubinės žarnos pasaito plyšimas, dešinio šlaunikaulio lūžimas, o tai jam sukėlė sunkų pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą (b. l. 8, 1 tome, baudžiamoji byla Nr. 1-4-482/2005 - b. l. 16-17, 2 tome, 28-29, 3 tome).
2. 2002-05-07 dėl šio autoįvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. policijos komisariate, 2005-02-21 Vilkaviškio r. apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu įvykdęs neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 246 str. 2 d., ir nuteistas 1 m. terminuoto laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 m. (baudžiamoji byla Nr. 1-4-482/2005 – b. l. 1, 1 tome, 28-29, 3 tome).
3. Dėl autoavarijoje patirtų sužalojimų V. P. Valstybinė medicininė socialinės ekspertizės komisija (VMSEK, dabar – NDNT) nustatė 2-ąją invalidumo grupę nuo 2001-10-22 iki 2002-11-01 dėl diagnozės kodu T02.9, nuo 2002-11-01 iki 2003-11-01 - dėl diagnozės kodu T90.5 (centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai, funkcinis sutrikimas), nuo 2003-11-01 iki 2004-11-01 - dėl diagnozės kodu T90.5, nuo 2004-11-01 iki 2006-11-01 - dėl diagnozės kodu T90.5, nuo 2006-10-19 iki 2008-10-19 - dėl diagnozių kodais T90.5, I67.8, nuo 2008-10-16 iki 2025-04-15 (2027-10-15) - dėl diagnozės kodu T90.5 (b. l. 9-15, 1 tome).
4. 2001-11-15 V. P. kreipėsi į ieškovą (tuo metu Vilkaviškio skyrių) su prašymu skirti invalidumo pensiją (b. l. 16, 1 tome).
Šalies argumentai
5. Ieškovas, spręsdamas V. P. prašymą dėl pensijos skyrimo ir remdamasis Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymu, skyrė (perskaičiavo) V. P. invalidumo (netekto darbingumo) pensiją, kurios nuo 2009-12-14 iki 2015-05-10 išmokėjo 23696,92 euro (b. l. 17-26, 27-43, 1 tome ir 83-85, 2 tome).
6. 2012-08-07 ieškovas (tuomet dar Vilkaviškio skyrius) įregistravo Nr. 44-381 V. P. rašytinį paaiškinimą dėl darbingumo dalies netekimo priežasčių, aplinkybių (b. l. 61, 1 tome), 2012-09-10 ir pakartotinai 2013-05-23 atliko V. P. medicininių dokumentų patikrinimą ir nustatė pagrindą regresiniam reikalavimui į atsakovą (b. l. 58-61, 69-80, 1 tome).
7. 2013-01-22 raštu Nr. (9.47)S-1809 ieškovas pareiškė atsakovui dėl patirtų dėl netekto darbingumo pensijos išmokų V. P. nuostolių atlyginimo atgręžtinę pretenziją, tačiau atsakovas nuostolių nė kiek neatlygino (b. l. 44-45, 1 tome).
8. 2013-03-21 ieškovas pateikė nagrinėjamą ieškinį teismui, 2015-05-19 jį patikslino, padidindamas jo sumą (b. l. 4-7, 1 tome, 80-82, 2 tome).
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo išvados dėl faktų, taikytina teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.
Byloje yra kilęs ginčas dėl : ieškinio senaties taikymo nagrinėjamam ieškovo reikalavimui (jo daliai) taikymo, CK 1.125 str. 8 d., (1), pagrindo iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės ir sumažintini atlygintinų ieškovui nuostolių dydį dėl nesusijusio su atsakovo deliktu 2006 m. diagnozuoto V. P. ūmaus galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo, ligos kodas I67.8, CK 6.253 str. 2 d. (2), pagrindo iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės ir sumažinti atlygintinų ieškovui nuostolių dydį dėl atsakovo turtinės padėties sunkumo, CK 6.251 str. 2 d. ir 6.282 str. 3 d. (3).
4.1. Dėl atsakovo reikalavimo daliai ieškinio taikyti senatį.
Kaip jau minėta aukščiau, atsakovas šioje bylos dalyje nuo didesniosios dalies ieškinio ginasi senaties aplinkybe ir reikalauja taikyti nagrinėjamam ieškiniui sutrumpintą 3 m. senaties terminą, numatytą CK 1.125 str. 8 d. Teismas negali iš anksto atsisakyti taikyti ieškiniui ar jo daliai senatį, o šią taiko tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126 str. 2 ir 3 d. d.). Atsakovas tokį reikalavimą byloje yra išdėstęs tiek raštu, tiek ir žodžiu nagrinėjant bylą teismo posėdyje, ieškovas neginčija, kad teisiniam santykiui tarp šalių dėl nuostolių (žalos) atlyginimo taikomas būtent CK 1.125 str. 8 d. įstatymų leidėjo nustatytas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas, reiškiantis, kad, atsakovui R. L. ginantis nuo ieškinio senaties aplinkybe, negali būti iš jo priteista ieškovui patiriamų tęstinio (periodinio) pobūdžio nuostolių atlyginimo daugiau nei už 3 paskutinius metus iki ieškinio teisme pareiškimo. Teismas su tokiu įstatymo aiškinimu sutinka. Ginčo šioje bylos dalyje esmę sudaro skirtingas šalių traktavimas momento, nuo kada ieškovo reikalavimui turėtų būti pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. CK 1.127 str. 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o šia laikoma toji diena, kurią asmuo, šiuo atveju, ieškovas, sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas teigia, kad apie tai, jog V. P. dalies darbingumo neteko ir jis, ieškovas, paskyrė ir moka jam netekto darbingumo pensiją, taip patirdamas nuostolius, būtent dėl atsakovo delikto (autoavarijos), jis sužinojęs tik 2012-08-07, kai pareikalavo iš pensijos gavėjo rašytinių paaiškinimų apie patirtų traumų ir dalies darbingumo netekimo priežastis ir kt. aplinkybes. Todėl ieškovas prašantis ieškinio senaties terminą jam skaičiuoti nuo aukščiau nurodytos 2012-08-07 dienos, iš ko sektų, kad 3 m. senatis nagrinėjamam ieškiniui nėra suėjusi, mat ji 2013-03-21 buvo nutraukta ieškinio padavimu. Atsakovo pozicija yra priešinga, - anot jo, senatis ieškiniui turi būti pradėta skaičiuoti ne nuo tos dienos, kuomet ieškovas galbūt faktiškai sužinojo apie faktinio pagrindo į regresinį ieškinį egzistavimą (V. P. dalies darbingumo netekimo priežastis-atsakovo deliktą), tačiau nuo to momento, kuomet, būdamas atidus ir rūpestingas savo funkcijų vykdyme, realiai galėjo ir turėjo sužinoti apie tokios subjektyvinės teisės į regresinį ieškinį buvimą. Teismas šiuo atveju visiškai sutinka su atsakovo pozicija, jog ieškovo, kaip juridinio asmens, valstybės institucijos, turinčios reikiamų specialistų (gydytojų, teisininkų ir kt.) aparatą, elgesys įgyvendinant subjektyvinę teisę pareikšti regresinį ieškinį atsakovui neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, negana to, suformuotoje teismų praktikoje yra nuosekliai išaiškinta, kad juridiniam asmeniui, valstybės ar savivaldybės institucijai turi būti keliami dargi kur kas aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, ypač jiems veikiant teisiniame santykyje su fiziniu asmeniu. Todėl, teismo vertinimu, šio ginčo atveju pateisinti ieškovo kone 12 metų delsimą įgyvendinti subjektyvinę teisę į regresinį ieškinį, remiantis jo vidaus darbo reglamento (teisės įgyvendinimo tvarkos aprašo) trūkumais (spragomis), kurių niekaip negalėjo įtakoti atsakovas ir dėl kurių jis niekaip nėra atsakingas, būtų akivaizdžiai neteisinga ir nesąžininga atsakovo atžvilgiu, o viešas interesas užtikrinti suplanuotų įplaukų į valstybinio socialinio draudimo fondą surinkimą negali paneigti teisinio apibrėžtumo, teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir kt. esminius teisinės valstybės principus (CK 1.5 str. 1 ir 4 dalys). Taigi, teismo sprendžiama, kad ieškovo pozicija dėl senaties jo ieškiniui skaičiavimo pradžios dienos yra nepagrįsta, - jis ir galėjo, ir privalėjo išsiaiškinti tikrąsias V. P. dalies darbingumo netekimo priežastis (aplinkybes) bei pareikšti atsakovui regresinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo nepraleidęs ir taip jau netrumpo 3 metų ieškinio senaties termino, juolab, kad bylos medžiaga įrodo, jog tai jis sėkmingai padarė pareikalavęs V. P. paaiškinimų raštu 2012-08-07 (b. l. 61, 1 tome). Be to, šiuo atveju įstatymo leidėjas yra nustatęs netgi dar griežtesnę regresinio ieškinio senaties pradžios skaičiavimo tvarką CK 1.127 str. 4 dalyje, kurioje pasakęs, jog iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Tai yra specialioji norma aukščiau minėtos bendrosios to paties straipsnio 1-osios dalies atžvilgiu. Ji reiškia, kad regreso teisę reikalauti iš skolininko įgyja trečiasis asmuo, įvykdęs prievolę už skolininką, - šiuo atveju ieškovas, įvykdęs pagrindinę prievolę atlyginti dėl sveikatos sužalojimo pasekmėje patirto dalies bendrojo darbingumo praradimo žalą V. P. už atsakingą už šią žalą atsakovą. Kaip jau buvo aukščiau teismo pažymėta, ieškovas ginčo laikotarpiu tokį žalos atlyginimą V. P. mokėjo periodiškai po vieną kartą per mėnesį. Tokiu būdu nuo kiekvienos mėnesinės pensijos išmokos V. P. momento ieškovas tapo atsakovo (skolininko) kreditoriumi ir įgijo reikalavimo teisę į atsakovą šios išmokos apimtimi, kartu nuo kiekvienos pensijos išmokėjimo V. P. momento prasidėjo ieškinio senaties terminas. Kaip minėta, ieškinį į teismą ieškovas paštu išsiuntė 2013-03-21 (b. l. 49, 1 tome), todėl regresiniam reikalavimui į atsakovą dėl visų pensijos V. P. išmokų, atliktų anksčiau nei 2010-03-21, kas ieškovo pateiktoje suvestinėje (b. l. 27-43, 1 tome) atitinka eilutes nuo Nr. 1 iki Nr. 110 imtinai yra suėjusi ieškinio senatis, todėl šioje dalyje nagrinėjamas ieškinys, atsakovo reikalavimu, turi būti atmestas (CK 1.131 str. 1 d.). Kaip jau buvo pasisakyta aukščiau, svarbių, objektyvaus pobūdžio aplinkybių, galinčių sudaryti pakankamą faktinį pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.), teismas nenustatė, to daryti (atnaujinti senaties terminą) byloje neprašė ir pats ieškovas.
Toliau šalių reikalavimai ir atsikirtimai bus nagrinėjami tik apimtyje netekto darbingumo pensijos V. P. kasmėnesinių išmokų, ieškovo atliktų nuo 2010-04-10 imtinai iki 2015-05-10, kas atitinka ieškovo 2013-03-19 suvestinės eilutes nuo Nr. 111 imtinai iki Nr. 146 (b. l. 27-43, 1 tome) bei visas išmokas 2015-05-11 suvestinėje (b. l. 83-85, 2 tome).
Teismas pagal aukščiau minimas ieškovo mokėjimų suvestines nustatė, jog nuo 2010-04-10 iki 2013-03-10 imtinai jis netekto darbingumo pensijos V. P. išmokėjo : 626,35 Lt x 36 mėn. = 22 548,60 Lt : 3,4528 = 6530,52 euro (b. l. 27-43, 1 tome), o nuo 2013-04-10 iki 2015-05-10 dar išmokėjo 5194,83 euro (b. l. 83-85, 2 tome), taigi viso per toliau nagrinėjamą ginčo laikotarpį, - 6530,52 Eur + 5194,83 Eur = 11725,35 euro.
CK 6.263 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta kiekvienam asmeniui pareiga elgtis taip, kad savo veiksmais jis nepadarytų žalos kitam asmeniui, o jeigu jau tokios elgesio taisyklės jis nesilaikė ir žalos visgi padarė, tai visais atvejais kuomet yra už ją atsakingas, jis pats privalo šią žalą atlyginti. Nagrinėjamu byloje atveju už V. P. sužalojimą, dalies jo darbingumo netekimą ir ieškovo nuostolių to pasekmėje atsiradimą yra atsakingas pats Kelių eismo saugumo taisykles pažeidęs atsakovas R. L., - faktinio pagrindo netiesioginei civilinei atsakomybei šiuo atveju nėra.
CK 6.280 str. 1 dalyje įstatymo leidėjo nustatyta kito asmens padarytą žalą atlyginusiam asmeniui, nepriklausomai nuo jo juridinio statuso, taigi ir valstybės institucijai, regreso teisė pareikšti atgręžtinį reikalavimą žalos padariusiam asmeniui tokio dydžio, kiek sumokėjo už jį žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nėra nustatę kitokio dydžio.
CK 6.290 str. 1 ir 3 d. d., kurios yra specialios 6.280 str. 1 d. bendrosios atžvilgiu, nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį ir jas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį asmenį.
Iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo daroma išvada, jog ieškovas, nuo 2010-04-10 iki 2015-05-10 išmokėjęs V. P. 11725,35 euro netekto darbingumo pensijos, kaip žalos atlyginimo dėl jo sveikatos sužalojimo atsakovo deliktu, įgijo ir turi galiojančią atgręžtinio reikalavimo teisę į žalos padariusį ir už ją atsakingą atsakovą R. L. tiek, kiek tokios žalos atlyginimo (pensijos) nukentėjusiam V. P. už atsakovą faktiškai išmokėjo, t.y. 11725,35 euro.
4.2. Dėl pagrindo iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės ir sumažintini atlygintinų ieškovui nuostolių dydį dėl nesusijusio su atsakovo deliktu 2006 m. diagnozuoto V. P. ūmaus galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo, ligos kodas I67.8, remiantis CK 6.253 str. 2 d.
Ieškovas neginčija ir tai patikimai patvirtina bylos duomenys (2015-03-24 teismo medicinos komisinė ekspertizė Nr. EKG 37(138)/15(01), 2013-12-02 ir 2015-06-19 NDNT vadovo rašytiniai paaiškinimai – konsultacijos, V. P. medicininių dokumentų (ligos istorijų) duomenys, liudytoju teisme apklausto specialisto A. S. paaiškinimai), kad ūmus galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas, ligos kodas I67.8, avarijoje nukentėjusiam V. P. buvo diagnozuotas (atsirado) 2006 metais ir kaip susirgimas tęsiasi iki šios dienos. Nors šis susirgimas nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovo deliktu, tačiau jis stiprino centrinės nervų sistemos sužalojimo padarinius (kairės kūno pusės galūnių silpnumą, vestibulinį sindromą), - ligą kodu T90.5, dėl kurios V. P. 2006-10-19 ir 2008-10-16 buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, bei prisidėjo prie V. P. sveikatos būklės pablogėjimo. Kitaip tariant I67.8 koduotas V. P. susirgimas nuo 2006 m. daro įtaką T90.5 koduotam susirgimui, didindamas jo sukeltą funkcinį sutrikimą. Todėl teismo sprendžiama, kad atsakovas pagrįstai byloje kelia klausimą dėl atsakovo civilinės atsakomybės ribų (visiško nuostolių atlyginimo) mažinimo dėl aptariamo V. P. susirgimo kodu I67.8, kaip nenugalimos jėgos, nes nei iš esmės pats V. P. (tai amžiniai pakitimai, pvz. galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozė, - teismo medicinos komisinės ekspertizės akto 21-asis lapas), nei tuo labiau atsakovas R. L., negalėjo šio susirgimo nei iš anksto numatyti, kontroliuoti, nei užkirsti jam kelią ar jį pašalinti.
Visgi, teismo sprendžiama, kad pastarosios išvados dar nėra pakankamos tam, kad konstatuoti aptariamą CK 6.253 str. 2 d. numatytą faktinį pagrindą atsakovo civilinės atsakomybės mažinimui, - susirgimo kodu I67.8, kaip nenugalimos jėgos aplinkybės, įtaka V. P. netekto darbingumo procentinei išraiškai (vertei) ir ieškovo nuostolių dydžiui turėtų būti reali, t.y. realiai kokiu tai procentų skaičiumi ar kitokia išraiška šią nedarbingumo vertę didinti, pavyzdžiui 40 proc. bendrojo darbingumo netekime, koks V. P. yra nustatytas, sudaryti 5, 15 ar pan. %, 1/3, 1/8 ar pan. idealiąją dalį ir t. t. Tačiau 2015-06-19 rašytiniuose paaiškinimuose – konsultacijoje specialistas NDNT vadovas nurodė, kad ir tuo atveju, jeigu 2006 m. siuntime į NDNT būtų nurodyta tik viena diagnozė kodu T90.5, V. P. bazinis darbingumas būtų įvertintas ta pačia 40 proc. verte pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų 1 priedo I dalies 7 punktą (b. l. 127-128, 2 tome). Tai reiškia, kad susirgimas, koduotas I67.8, V. P. darbingumo lygio procentinei vertei, vadinasi ir ieškovo nuostolių dydžiui, įtakos neturėjo, - darbingumo lygio procentinės vertės nei padidino, nei sumažino, - ji būtų buvusi lygiai tokia pati ir tuo atveju, jeigu V. P. liga kodu I67.8 2006 m. išviso nebūtų susirgęs. Pastarosios specialisto konsultacinės išvados, kaip leistini civiliniame procese faktiniai duomenys (įrodymai), neprieštarauja nei ankstesnei to paties specialisto rašytinei konsultacijai, nei specialisto A. S. paaiškinimams teismo posėdyje, nei teismo medicinos komisinės ekspertizės išvadoms, teismo vertinimu, yra patikimi tiek dėl aukštos specialisto (tarnybos vadovas) kvalifikacijos, tiek ir dėl jo išvadų pagrindimo V. P. medicininių dokumentų duomenimis ir jų pilnu ir visapusišku ištyrimu (specialistui teismas pateikė visą civilinės bylos medžiagą ir visus joje sukauptus V. P. medicininius dokumentus). Kita vertus, aptariamos specialisto išvados, kaip įrodymas procese, nėra nuneigtos kitais įrodymais, todėl teismas pagal Lietuvos Respublikos CPK (toliau, - CPK) 177 str.1 ir 2 d. d., 178 str., 185 str. 1 d. įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles konstatuoja, kad nagrinėjamo faktinio pagrindo atsakovą R. L. iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės pagal ieškinį nėra.
4.3. Dėl pagrindo iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės ir sumažinti atlygintinų ieškovui nuostolių dydį dėl atsakovo turtinės padėties sunkumo (CK 6.251 str. 2 d. ir 6.282 str. 3 d.).
Kadangi įsiteisėjusiu 2005-02-21 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-482/2005 nustatyta, kad atsakovas R. L. deliktą, dėl kurio ieškovas patyrė reikalaujamus atlyginti nuostolius, padarė dėl neatsargumo, CK 6.282 str. 3 dalyje įstatymo leidėjo nustatytas imperatyvus draudimas mažinti atlygintinų nuostolių dydį kai jie padaryti tyčia netaikytinas, deliktinei civilinei atsakomybei kaip bendrojo pobūdžio normos gali būti taikomos tiek CK 6.251 str. 2 d., tiek CK 6.282 str. 3 d., kurios šiuo atveju tarpusavyje koreliuoja ir 6.282 str. 3 d. norma yra kaip specialioji 6.251 str. 2 d. bendrosios atžvilgiu. Dalis atsakovo argumentų dėl atlygintinų nuostolių dydžio mažinimo patenka į CK 6.282 str. 3 d. reguliavimą (materialinės padėties sunkumas), dalis į CK 6.251 str. 2 d. reguliavimą (ieškovo patiriamų nuostolių tęstinis pobūdis, atsakovo prievolės kompensuoti šiuos nuostolius ilga trukmė, jo jau atlygintos tuo pačiu deliktu padarytos tiesioginės ir netiesioginės žalos dydis).
Pagal bendrąją CPK 178 straipsnio taisyklę faktinio pagrindo civilinės atsakomybės mažinimui nagrinėjamais pagrindais buvimą byloje turi įrodyti to prašantis atsakovas. CK 6.251 str. 2 d. įstatymo leidėjo yra nustatyta kaip privaloma sąlyga civilinės atsakomybės mažinimui, - tik tuomet, kai dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Taigi atsakovas procese turėjo aiškiai nurodyti (įvardinti) ir įrodyti tokių sunkių jam padarinių kilimą atlygintinų nuostolių nemažinimo atveju. Deja, atsakovas to nepadarė, išskyrus jo atstovo pareiškimą teismo posėdyje, jog visiškas nuostolių atlyginimas taps atsakovui finansiškai nepakeliama naštą, - jis objektyviai negalėsiantis vykdyti nuostolių atlyginimo prievolės tokia (visiška) apimtimi dėl savo turtinės padėties sunkumo, kuri teismas bus vertinama žemiau. Teismas išaiškina atsakovui, jog tokiais kaip nagrinėjamas atvejais atlygintinų nuostolių dydis negali būti mažinamas vien tik remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 3 ir 4 d. d.), mat šiuo atveju sprendžiama dėl deliktinės civilinės atsakomybės ribų ir apimties, o jos įstatyminis reguliavimas civiliniame kodekse yra pakankamas ir aiškus. Teismas sprendžia, jog aplinkybės, kad : atsakovas iki šio sprendimo priėmimo jau yra atlyginęs nemažą sumą – 40026 Lt/11592,33 Eur, tuo pačiu deliktu padarytos tiesioginės žalos nukentėjusiems fiziniams ir juridiniam asmenims bei netiesioginės žalos Valstybinei ligonių kasai už V. P. gydymą, kad pagal sveikatos būklę pastarasis (V. P.) realiai tikėtina sulauks pensinio amžiaus, kuris pagal dabartinį teisinį reguliavimą, turėtų būti 2027-10-15, dėl ko atsakovo prievolė kompensuoti ieškovo nuostolius realiai tikėtina tęsis dar apie 12 m. į ateitį, kad žalą V. P. sveikatai atsakovas sukėlė dėl savo neatsargumo, o ne tyčia, - nesudaro savo visuma pagrindo spręsti, kad įpareigojant atsakovą nuostolius ieškovui kompensuoti visiškai (pilnai), dėl to būtinai atsiras kokių tai sunkių ar kitaip nepriimtinų pasekmių, kadangi, kitaip nei tvirtina pats atsakovas, visiško nuostolių atlyginimo ieškovui prievolė yra realiai įvykdoma, neturėtų sukelti atsakovo kaip fizinio asmens bankroto, juolab, kad ieškovas neprieštarauja jos vykdymo išdėstymui per ilgesnį laiką.
Dėl atsakovo turtinės padėties vertinimo. Pats atsakovas ją laiko sunkia, - jis neturintis nuosavo būsto ir kt. nekilnojamų daiktų (gyvena panaudos sutarties pagrindu seseriai priklausančiuose namuose), turima 1transporto priemonė (automobilis) yra labai senas, mažavertis ir nuostolių atlyginimo tikslais praktiškai nerealizuojamas, gaunamas darbo užmokestis yra mažas (pagal pateiktus bylon dokumentus siekia maždaug 200 Eur/mėn.), sutuoktinė yra bedarbė, su juo dar gyvena bedarbis vyresnysis pilnametis sūnus bei jis materialiai remia dieniniame skyriuje studijuojantį ir už mokslą turintį mokėti taip pat jau pilnametį jaunesnįjį sūnų. Asmens materialinės padėties sunkumas yra vertinamasis dydis. Teismų praktikoje asmens materialinė padėtis vertinama sunkia tuomet, kai asmuo neturi turto ar pajamų, užtikrinančių paprasčiausių jo būsto ir maisto poreikių tenkinimą (pavyzdžiui, 2015-03-05 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-64-553/2015). Kita vertus, teismas sutinka su ieškovo argumentais šioje bylos dalyje, kad atsakovo pateikti duomenys nėra išsamūs tam, kad būtų galima vien jų pagrindu teisėtai konstatuoti materialinės padėties sunkumą, - atsakovas nepateikė duomenis apie savo sąskaitas bankuose, kitas galimas santaupas, turtines teises, šaltinius, iš kurių apmokamas jaunesniojo sūnaus mokslas, išlaikoma kartu gyvenančių 3 suaugusių asmenų šeima, o kadangi oficialiai atsakovui mokamas darbo užmokestis net nesiekia minimalaus, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo visų faktinių pajamų ir tikrosios jo turtinės padėties, kuri tikėtina yra kur kas geresnė nei įrodinėjo byloje pats atsakovas jau vien dėl to, kad jis per gana trumpą laiką be žalos sau ir šeimai jau sugebėjo atlyginti maždaug tokio paties dydžio pinigų sumą žalos kitiems asmenims, kaip ir teismo nagrinėjamą byloje. Aplinkybės, kad už nuostolių atlyginimą atsakingas atsakovas yra dar nesenas amžiumi, visiškai darbingas, jo darbingas amžius dar turėtų tęstis apie 14 metų, dirba, gauna nuolatines iš to pajamas, yra įmonės savininkas, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, ribojančių atsakovo galimybes dirbti, gauti pastovias pajamas ir jas gausinti (dirbti papildomą darbą, turimą keisti į geriau apmokamą, persikvalifikuoti ir t.t.), teismų praktikoje vertinamos kaip pakankamos visiškam nuostolių atlyginimui, juolab, kad šiuo atveju teismas pagal teisinį reguliavimą atlygintinų nuostolių dydį mažinti turi diskrecijos teisę, o ne privalo, bei šia teise mažinti nuostolių dydį pagal šalies kasacinio teismo praktiką turi naudotis labai atsargiai ir tik išimtinais atvejais, kad pernelyg nesumenkinti ir nepažeisti kreditorių interesų (pavyzdžiui, 2015-03-10 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-193-178/2015, 2015-04-28 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-243-178/2015, 2015-03-05 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-64-553/2015).
Apibendrindamas teismas daro išvadą, jog atsakovą iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės ir mažinti priteistinų atlyginti ieškovui nuostolių dydį nėra faktinio pagrindo.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Teismas, neprieštaraujant ir ieškovui, sprendžia tenkinti atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo jam 5 metams, nes, teismo vertinimu, taip bus teisinga dėl nagrinėjamos atsakovo prievolės kompensuoti ieškovo nuostolius tęstinio pobūdžio dar ir į ateitį (atsakovas turės pareigą mokėti ieškovui ne tik šiuo sprendimu priteisiamų nuostolių atlyginimą už praeitą laiką, bet ir tuo pačiu metu kompensuoti būsimus ateityje nuostolius ieškovui toliau mokant V. P. netekto darbingumo pensijos išmokas), be to, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas protingam, santykinai neilgam laiko tarpui atitiks ir atsakovo materialinę padėtį, nesumenkins priimamo sprendimo esmės ir paskirties (CPK 284 str. 1 d.). Kadangi, kaip spręsta aukščiau, priteistinų iš atsakovo atlygintinų ieškovui nuostolių suma sudaro 11725,35 euro, tai šios sumos mokėjimą išdėstant lygiomis dalimis 5 m., nustatytina atsakovui pareiga kiekvieną mėnesį sumokėti ieškovui po 195,42 euro (11725,35:60).
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Byloje nei ieškovas, nei atsakovas reikalavimų vienas kitam kompensuoti (priteisti) bylinėjimosi išlaidų proceso įstatymo nustatyta tvarka nėra pareiškę, todėl, neperžengdamas pareikštų reikalavimų (atsikirtimų) ribų, teismas bylinėjimosi išlaidų tarp šalių nepaskirsto ir jų nepriteisia (CPK 93 str. 1 d.).
Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro : a) 18,82 euro procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, bei b) 710,90 euro žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas įstatymu, viso, - 729,72 euro. Ieškovo patikslintas reikalavimas yra tenkinamas 49,48 proc. dalimi (11725,35x100:23696,92), kas reiškia, jog tokią 49,48 proc. bylinėjimosi išlaidų dalį valstybei turi pareigą atlyginti atsakovas, o likusi dalis - 50,52 proc., tektų pačiam ieškovui, tačiau kadangi šis nuo tokių išlaidų mokėjimo, kaip jau minėta, yra atleistas įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), pastaroji dalis bylinėjimosi išlaidų padengtina iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.). Atsakovui tenkanti apmokėti valstybei bylinėjimosi išlaidų dalis apskaičiuojama taip – 729,72x49,48:100=361,09 euro (CPK 96 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305 ir 307 str. str.,
teismas nusprendė:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vienuolika tūkstančių septynis šimtus dvidešimt penkis eurus 35 euro ct. (11725,35 Eur) nuostolių atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, įstaigos kodas – 188677622, buveinės adresas – A. V. g. 2, 68176 Marijampolės m., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, banko kodas – 40100.
Šios sprendimo dalies vykdymą atsakovui R. L. išdėstyti lygiomis dalimis 5 (penkeriems) metams, įpareigojant jį kiekvieną mėnesį po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovui po vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 42 euro ct. (195,42 Eur) priteisiamo nuostolių atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą 9 euro ct. (361,09 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama, - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank", banko kodas - 73000, įmokos kodas - 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.