- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-19
- Bylos Nr.
- eI3-1467-860/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00373-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Marnera“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Marnera“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Marnera“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir sumažinti ekonominę sankciją taikant koeficientą 2.
Paaiškina, kad Departamentas 2024 m. kovo 5 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo už laikotarpiu nuo 2019 m. IV ketvirčio iki 2021 m. III ketvirčio išgautą nedeklaruotą (duomenys neskelbtini) m3 gamtos išteklių kiekį, paskaičiuotas iš viso 5 592 Eur didesnio tarifo mokestis, t. y. apskaičiuojant mokestį už nedeklaruotą gamtos išteklių pritaikė didžiausią koeficientą 10. Bendrovė skunde iš esmės sutinka, jog ji padarė klaidą, tačiau nesutinka su jai taikomos ekonominės sankcijos dydžiu. Nurodo, jog dėl žmogiško neatidumo, susimaišius teikiant duomenis, juos pateikus suapvalinus tūkstančio kubinių metrų tikslumu ir buvo padaryta klaida, t. y. darbuotojas deklaruodamas kiekius per klaidą suklydo ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) nurodydamas išgautus kiekius vadovavosi (duomenys neskelbtini) darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 (toliau – ir Taisyklės), senos redakcijos 29 punktu. (duomenys neskelbtini) planu apskaitytas išgautas kiekis kubiniais metrais: (duomenys neskelbtini). Atitinkamai pagal apvalinimo taisykles per klaidą deklaruojami kiekiai buvo suapvalinti ir iš viso gauta (duomenys neskelbtini) kubinių metrų suma. Tad Bendrovės teigimu, tokiu būdu ir atsirado neatitikimas viso (duomenys neskelbtini) kubinių metrų sumai. Skunde Bendrovė pažymi, jog dėl padaryto pažeidimo ir užfiksuoto neatitikimo nuoširdžiai gailisi. Taip pat nurodo, kad pasikeitusi Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) redakcija suteikia teisę individualizuoti ekonominę sankciją taikant koeficientą nuo 2 iki 10, t. y. įstatymų leidėjas suteikia teisę taikyti ir 2 dydžio koeficientą. Bendrovės manymu, kadangi ji sutinka ir pripažįsta savo klaidą, bei atsižvelgiant į tai, kad gamtos ištekliai išgauti turint teisę juos išgauti toje vietoje, į jos bendradarbiavimą su patikrinimą atlikusiu pareigūnu, ir patikrinimo metu jai sudarius sąlygas pareigūnui atlikti patikrinimą, bei į jos pateiktą informaciją, yra pagrindas sumažinti jai paskirtą ekonominę sankciją. Dar skunde pažymi, jog ji yra maža įmonė, todėl jai pritaikytas didžiausias koeficientas (10) ir taip apskaičiuota didelė mokėtina suma turės didelės įtakos jos veiklai bei finansinių įsipareigojimų vykdymui. Galiausiai akcentavo, kad esant žmogiškai klaidai taikant didžiausio dydžio koeficientą (10) yra pažeidžiamas proporcingumo bei teisingumo principai.
Atsiliepimas
2. Departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame su Bendrovės skundu nesutinka ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Sprendimą nepakeista.
Nurodo, jog Departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnai 2024 m. vasario 1 d. atliko Bendrovės planinį patikrinimą, kurio tikslas – mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių ir mokesčio už išgautus gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2021 – 2022 metų mokestinius laikotarpius. Patikrinimo metu nustatė, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 punkto, 5 straipsnio 1 dalies nuostatas Bendrovė yra mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtoja, nes tikrinamuoju laikotarpiu iš (duomenys neskelbtini) išgavo valstybinius gamtos išteklius, kurių išgavimui reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Taip pat nustatė, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. liepos 13 d. Bendrovė nedeklaravo (duomenys neskelbtini) m3 išteklių išgautų iš (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2021 m. birželio 29 d. deklaravo (duomenys neskelbtini) m3 daugiau išteklių nei išgavo. Tad atlikus detalią 2019-2021 išgautų gamtos išteklių analizę, nustatė, kad 2019 m. IV ketvirtį ir 2020 m. I, II, III ketvirčiais iš (duomenys neskelbtini) išgautas ir nedeklaruotas (duomenys neskelbtini) m3 išteklių kiekis. Paaiškina, jog pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį taikomas didesnio mokesčio tarifas, o pats tarifas apskaičiuojamas pagal Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Tad pagal Įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 3 dalių ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatas už laikotarpiu nuo 2019 m. IV ketvirčio iki 2021 m. III ketvirčio išgautą nedeklaruotą išteklių kiekį (duomenys neskelbtini) m3 paskaičiavo mokestį padidintu tarifu – 5 592 Eur. Teigia, kad po atlikto mokestinio patikrinimo 2024 m. vasario 1 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimas aktas). Departamento teigimu Bendrovė, nesutikdama su Patikrinimo akte papildomai apskaičiuota mokesčių suma, taip pat norėdama pagrįsti kitas aplinkybes, kurios gali būti svarbios tvirtinant patikrinimo rezultatus, 2024 m. vasario 21 d. pateikė rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto bei prašė netaikyti didžiausio koeficiento 10, o taikyti mažesnį koeficientą. Nurodo, kad įvertinęs Bendrovės pateiktas rašytines pastabas ir atsižvelgęs į galiojantį teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 132 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2024 m. kovo 5 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą. Departamentas nesutinka su Bendrovės skundo teiginiais, kad dėl padarytos klaidos turi būti sumažinta ekonominė sankcija. Teigia, jog Bendrovė yra ūkio subjektas, kuris turi pareigą organizuoti savo veiklą taip, kad būtų užtikrintas jai taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis, jog būtų tinkamai ir laiku deklaruojamas išgautas gamtos išteklių kiekis bei sumokami mokesčiai. O Įstatyme nėra detalizuota kaltės forma, todėl apskaičiuojant mokestį taikomi 6 straipsnio 2 dalyje imperatyvūs reikalavimai, kur nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir / ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Dar nurodo, kad Bendrovės pasiteisinimo aplinkybės (neatitikimas atsirado dėl žmogiškosios klaidos, dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, gamtos ištekliai išgauti turint teisę juos išgauti toje vietoje, bendradarbiavimas ir kt.), yra subjektyvaus pobūdžio, siekiant išvengti jos atžvilgiu taikomos sankcijos bei bandant pateisinti savo nederamą veiklą, ir negali būti priskiriamos prie tam tikrų išimtinių aplinkybių, leidžiančių sumažinti priskaičiuotą padidintą mokestį. Teigia, jog, vertinant taikytino didesnio mokesčio tarifo dydį ir jo proporcingumą padarytam pažeidimui svarbi ir pareiškėjos turtinė padėtis. Departamento nuomone, vien tik iš Bendrovės teiginių negalima daryti išvados, kad jos turtinė padėtis yra sunki ar jog jai paskirtas mokestis padidintu tarifu būtų nepakeliama finansinė našta ir kad ji nepajėgtų jo sumokėti (grėstų bankrotas ir pan.). Akcentuoja, jog Bendrovė nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Taip pat nesutinka ir su Bendrovės argumentais dėl apskaičiuoto padidinto mokesčio sumos neproporcingumo padarytam pažeidimui. Nurodo, kad tai yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti argumentai. Tad Departamento nuomone, Bendrovei nepateikus jokių duomenų, kad jai paskaičiuotas mokestis būtų per didelė finansinė našta ir ji negalėtų jo sumokėti, ar finansinė būklė taptų kritine, arba ji turėtų sunkumų vykdant kitus įsipareigojimus, laikytina, jog Bendrovė gali sumokėti paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu (5 592 Eur). Taip pat nesutinka, kad pasikeitusi Įstatymo redakcija suteikia teisę individualizuoti ekonominę sankciją taikant koeficientą nuo 2 iki 10, t. y. įstatymų leidėjas suteikia teisę taikyti ir 2 dydžio koeficientą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6, 7, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatyme (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) įtvirtina, jog mokesčio už valstybinius gamtos išteklius administravimo procedūros, t. y. visi mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo veiksmai, kas apima ir imperatyvų reikalavimą skaičiuoti mokestį už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį didesniu tarifu dauginant iš koeficiento 10, pradėti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. Tad teigia, jog nėra pagrindo Bendrovei sumažinti ekonominę sankciją taikant 2 koeficientą. Galiausiai akcentavo, jog Bendrovė, vadovaudamasi MAĮ nuostatomis, gali prašyti jai paskaičiuotą sumokėti mokestį išdėstyti dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Patikrinimo aktas, pakeitimo.
4.1. Departamento direktorius 2023 m. balandžio 6 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės planinio patikrinimo, kuris buvo pradėtas 2023 m. balandžio 19 d., Bendrovei elektroniniu paštu išsiuntus pranešimą / pavedimą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), apie numatomą patikrinimą. Patikrinimo tikslas ir rūšis: planinis, mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių ir mokesčio už išgautus gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas.
4.2. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnai 2023 m. gruodžio 8 d. surašė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
4.3. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2024 m. vasario 1 d. parengė Patikrinimo aktą.
Patikrinimo akte, be kita ko, nurodyta, jog buvo atliktas Bendrovės planinis patikrinimas, kurio tikslas ir rūšis yra planinis, mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių ir mokesčio už išgautus gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2021 – 2022 metų mokestinius laikotarpius. Patikrinimo akte nustatyta, jog pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 punkto, 5 straipsnio 1 dalies nuostatas Bendrovė yra mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtoja, nes tikrinamuoju laikotarpiu iš (duomenys neskelbtini) išgavo valstybinius gamtos išteklius, kurių išgavimui reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Taip pat nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. liepos 13 d. Bendrovė nedeklaravo (duomenys neskelbtini) m3 išteklių išgautų iš (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2021 m. birželio 29 d. deklaravo (duomenys neskelbtini) m3 daugiau išteklių nei išgavo. Tad atlikus detalią 2019-2021 išgautų gamtos išteklių analizę, Patikrinimo akte nustatyta, kad 2019 m. IV ketvirtį ir 2020 m. I, II, III ketvirčiais iš (duomenys neskelbtini) išgautas ir nedeklaruotas (duomenys neskelbtini) m3 išteklių kiekis. Atsižvelgiant į tai, už nedeklaruotą išgautą išteklių kiekį paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu sudaro 5 592 Eur.
4.4. Bendrovė 2024 m. vasario 21 d. pateikė rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto bei prašė sumažinti ekonominę sankciją (skaičiuojant sankciją taikyti mažesnį koeficientą).
Rašytinėse pastabose Bendrovė prašė atsižvelgti į tai, jog gamtos ištekliams išgauti ji turi teisę, bendradarbiavo su patikrinimą atlikusiu pareigūnu, patikrinimo metu sudarė sąlygas pareigūnui atlikti patikrinimą bei į tai, kad pateikė prašomą informaciją. Taip pat nurodė, jog dėl klaidos duomenys buvo pateikti suapvalinti tūkstantųjų kubinių metrų tikslumu. Dar atkreipė dėmesį tai, kad pagal galiojančią Įstatymo redakcijos 6 straipsnį, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikoma ekonominė sankcija bei ji apskaičiuojama Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento (nuo 2 iki 10). Teigė, jog yra maža įmonė, todėl pritaikytas didžiausias koeficientas (10) ir apskaičiuota mokėtina suma turės įtakos įmonės veiklai bei finansinių įsipareigojimų vykdymui.
4.5. Departamentas, įvertinęs Bendrovės pateiktas rašytines pastabas ir vadovaudamasis MAĮ 132 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2024 m. kovo 5 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą.
Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad buvo atliktas Bendrovės planinis patikrinimas dėl mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių ir mokesčio už išgautus gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumą už 2021 – 2022 metų mokestinius laikotarpius. Patikrinimo metu nustatė didelį neatitikimą tarp (duomenys neskelbtini) plane laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2021 m. birželio 29 d. nurodyto išgauto ir VMI deklaruoto išgauto gamtos išteklių kiekio, deklaruota net (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m3 daugiau gamtos išteklių nei apskaityta. Siekiant išsiaiškinti, kodėl tokie dideli neatitikimai yra tarp laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2021 m. birželio 29 d. (duomenys neskelbtini) planu apskaityto išgauto ir VMI deklaruoto gamtos išteklių kiekio, nuspręsta, kad yra būtinybė tikrinti ir kitus pranešime dėl patikrinimo nenurodytus laikotarpius, todėl Bendrovės buvo paprašyta papildomai pateikti ir iki 2020 m. liepos 13 d. parengtą (duomenys neskelbtini) planą. Sprendime taip pat nurodyta, jog Bendrovė pateikė 2020 m. liepos 13 d. sudarytą (duomenys neskelbtini) planą, apskaitomas laikotarpis nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. liepos 13 d., kuriame nurodytas (duomenys neskelbtini) m3 išgautas gamtos išteklių kiekis. Patikrinus VMI už 2019 m. IV ketvirtį ir 2020 m. I, II ir III ketvirčius deklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekių nustatyta, kad Bendrovė už šiuos mokestinis laikotarpius gamtos išteklių visai nebuvo deklaravusi. Visas laikotarpyje per šiuos mokestinius ketvirčius išgautas gamtos išteklių kiekis buvo deklaruotas tik 2020 m. IV ketvirtį. Tad, atsižvelgiant į išdėstytą, Sprendime padaryta išvada, jog Bendrovė nesilaikė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo, kad mokesčio mokėtojas mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą atitinkamos rūšies gamtos išteklių kiekį. Sprendime dar nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. liepos 13 d. nedeklaruota (duomenys neskelbtini) m3 išgautų gamtos išteklių, o laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2021 m. birželio 29 d. deklaruota (duomenys neskelbtini) m3 daugiau gamtos išteklių nei išgauta. Visas laikotarpyje nuo 2019 m. IV ketvirčio iki 2021 m. I ketvirčio išgautas gamtos išteklių kiekis buvo deklaruotas tik 2020 m. IV ketvirtį ((duomenys neskelbtini) m3). Įvertinęs suminį dvejais (duomenys neskelbtini) planais apskaitytą išgautą gamtos išteklių kiekį, Departamentas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. birželio 29 d. iš (duomenys neskelbtini) buvo išgauta (duomenys neskelbtini) m3 gamtos išteklių, VMI deklaruota (duomenys neskelbtini) m3 gamtos išteklių, nedeklaruota (duomenys neskelbtini) m3 gamtos išteklių. Atsižvelgiant į tai, Departamentas sprendė, jog pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Tad už laikotarpiu nuo 2019 m. IV ketvirčio iki 2021 m. III ketvirčio išgautą nedeklaruotą (duomenys neskelbtini) m3 gamtos išteklių kiekį, paskaičiuotas 5 592 Eur didesnio tarifo mokestis. Atsakydamas į Bendrovės pastabas Departamentas dar Sprendime nurodė, kad Bendrovės patikrinimas buvo pradėtas 2023 m. balandžio 19 d., mokestinio patikrinimo metu nustatęs nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį, vadovavosi iki 2023 m. birželio 30 d. galiojusios Įstatymo redakcijos 6 straipsnio 2 dalies nuostata, todėl už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį privalėjo nustatyta tvarka paskaičiuoti didesnio tarifo mokestį taikydama koeficientą 10. Dėl Bendrovės teiginių dėl žmogiškos klaidos pažymėjo, jog būtent dėl Bendrovės klaidos, tai yra išgauto gamtos išteklių kiekio suapvalinimo tūkstančio kubinių metrų tikslumu į mažesnę pusę, Bendrovė atitinkamu laikotarpiu ir deklaravo mažesnį gamtos išteklių kiekį nei faktiškai išgavo, dėl ko ir buvo skaičiuojamas didesnio tarifo mokestis. Tad pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai apskaičiuoja ir moka mokestį už visą (ne suapvalintą tūkstančio kubinių metrų tikslumu) per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį.
5. Bendrovė, nesutikdama su Departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama minėtą Sprendimą pakeisti ir sumažinti ekonominę sankciją taikant koeficientą 2.
6. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 punktą mokesčio objektas yra išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai, t. y. naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose.
Įstatymo (redakcija, galiojusi tikrinamuoju laikotarpiu) 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.
7. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Bendrovė yra mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtoja, nes tikrinamuoju laikotarpiu iš (duomenys neskelbtini)išgavo valstybinius gamtos išteklius, kurių išgavimui reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Pareiškėja tokį leidimą turi.
8. Įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lieps 1 d.) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (2 dalis).
Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).
9. Departamento specialistai nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. liepos 13 d. Bendrovė nedeklaravo (duomenys neskelbtini) m3 išteklių išgautų iš (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2021 m. birželio 29 d. deklaravo (duomenys neskelbtini) m3 daugiau išteklių nei išgavo. Atlikus detalią 2019 - 2021 m. išgautų gamtos išteklių analizę, buvo nustatyta, kad 2019 m. IV ketvirtį ir 2020 m. I, II, III ketvirčiais iš (duomenys neskelbtini) išgautas ir nedeklaruotas (duomenys neskelbtini) m3 išteklių kiekis.
Kaip matyti iš bylos, ginčo dėl nustatyto faktinio išgauto išteklių kiekio bei (ne) deklaruoto kiekio nėra; šios aplinkybės neginčija ir pati pareiškėja.
10. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas, vadovaudamasis Įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lieps 1 d.) 6 straipsnio 1 – 3 dalimis, 8 straipsnio 2 dalimi, Bendrovei už laikotarpiu nuo 2019 m. IV ketvirčio iki 2021 m. III ketvirčio išgautą nedeklaruotą išteklių kiekį ((duomenys neskelbtini) m3) paskaičiavo mokestį padidintu tarifu, taikant koeficientą 10, – 5 592 Eur.
Pabrėžtina, kad dėl pačio matematinio mokesčio paskaičiavimo, jo dydžio, kai padidintas tarifas yra dauginamas iš koeficiento 10, taip pat nėra. Teisėjų kolegija nenustatė, kad šis Departamento paskaičiavimas būtų netinkamas ar neatitiktų teisės aktų reikalavimus.
11. Pareiškėja skunde teigia, kad pasikeitusi Įstatymo redakcija, t. y. galiojanti šiuo metu, suteikia teisę individualizuoti ekonominę sankciją taikant koeficientą nuo 2 iki 10. Įstatymų leidėjas suteikia teisę Departamentui taikyti ir 2 dydžio koeficientą.
2022 m. gruodžio 22 d. Pakeitimo įstatymu buvo pakeistas Įstatymo 6 straipsnis, kuriuo buvo nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikoma ekonominė sankcija bei jos dydžio nustatymo tvarka. Šio įstatymo 5 straipsnyje yra nustatyta įstatymo įsigaliojimo data bei įgyvendinimas ir taikymas, kurio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius administravimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2023 m. birželio 30 d., baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus.
Byloje nustatyta, kad UAB „Marnera“ patikrinimas buvo pradėtas 2023 m. balandžio 19 d. Tad Departamentas, nustatęs nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį, visiškai pagrįstai vadovavosi iki 2023 m. birželio 30 d. galiojusios Įstatymo redakcijos 6 straipsnio 2 dalies nuostata ir už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį Bendrovei paskaičiavo didesnio tarifo mokestį, dauginant iš koeficiento 10. Pabrėžtina, kad ginčui aktuali Įstatymo redakcija nenumatė galimybės Departamentui taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius nei nustatyta Įstatyme.
12. Nepaisant to, šiuo atveju būtina įvertinti teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl koeficiento 10 taikymo, galiojant Įstatymo redakcijai iki 2023 m. birželio 30 d. Pabrėžtina, kad teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali sumažinti, iš esmės remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais. Tai matyti iš toliau nurodomos teismų praktikos.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
14. Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjui apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 30 d.) numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasi LVAT praktika, suformuota panašaus pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018; 2016 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016; ir kt.). LVAT praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016; 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).
15. Pareiškėja nurodo, kad gamtos išteklių deklaravimo neatitikimas atsirado dėl žmogiškosios klaidos, pažeidimą pripažįsta, dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, gamtos ištekliai išgauti turint teisę juos išgauti toje vietoje, bendradarbiavo su patikrinimą atlikusiu pareigūnu, patikrinimo metu sudarė sąlygas pareigūnui atlikti patikrinimą, pateikė prašomą informaciją, Bendrovė yra maža įmonė, todėl pritaikytas didžiausias koeficientas (10) turės įtakos įmonės veiklai ir finansinių įsipareigojimų vykdymui.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytus argumentus, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pažymi, kad deklaravimo ir mokėjimo pažeidimas savo pobūdžiu šioje situacijoje nėra vien tik formalus pažeidimas. Dėl tokio pažeidimo biudžetas negauna lėšų, sukuriama rizika, kad mokėtinas mokestis galiausiai nebus sumokėtas, jeigu nebus atliktos kontrolės procedūros. Pareiškėjas turėjo ir galėjo pasirūpinti, kad visas išgautas gamtos išteklių kiekis būtų deklaruotas, o mokestis savalaikiai sumokamas. Pareiškėja nurodo, kad ji viso kiekio nedeklaravo dėl žmogiškosios klaidos, tačiau tai yra subjektyvi priežastis ir ji niekaip nepateisina padaryto pažeidimo bei nepatvirtina, jog buvo kokios nors objektyvios priežastys, kurios lėmė tokį pažeidimą. Laikytina, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesielgė sąžiningai. Toks pažeidimas sukėlė riziką, kad institucijoms nepatikrinus faktiškai išgauto kiekio, mokestis liktų nesumokėtas. Pareiškėja, nors nurodė, kad pritaikytas didžiausias koeficientas (10) turės įtakos Bendrovės veiklai ir jos įsipareigojimų vykdymui, tačiau ji neteikia duomenų apie savo finansinę padėtį ar duomenų, kad jai apskaičiuota padidinta mokesčio suma būtų nepakeliama finansinė našta.
Kita vertus, pareiškėja bendradarbiavo su atsakovu, savo apskaitoje fiksavo išgauto gamtos ištekliaus kiekį, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų siekusi nuslėpti duomenis apie išgautą kiekį ar kitus duomenis, pareiškėja pripažįsta padariusi pažeidimą ir dėl jo gailisi, taip pat nenustatyta, kad pareiškėja būtų anksčiau padariusi panašaus pobūdžio pažeidimus.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui ir kokybei išsaugoti valstybines išlaidas, todėl nustatoma šios teisinės sankcijos išraiška piniginių lėšų suma būtų pakankamai svari ir turėtų atgrasantį bei užkardomąjį poveikį pažeidimą padariusiai pareiškėjai, vykdančiai ūkinę veiklą ir siekiančiai pelno, tačiau nevaržytų šio ūkio subjekto daugiau, nei būtina tikslams pasiekti, taip pat užtikrinanti, kad teismo sprendimas būtų ne formalus, bet teisingas. Todėl atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, už šį pažeidimą protingumo ir teisingumo kriterijus atitiktų mokestis padidintu tarifu, taikant koeficientą 4.
17. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjos skundas patenkinamas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktu) ir atitinkamai pakeičiamas atsakovo Departamento 2024 m. kovo 5 d. sprendimas, kuriuo patvirtintas Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2024 m. vasario 1 d. Patikrinimo aktas, bei sumažinamas patvirtintas 5 592 Eur mokestis padidintu tarifu iki 2 236,80 Eur.
18. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš esmės priimamas Bendrovės atžvilgiu palankus teismo sprendimas, tačiau šiuo sprendimu nebuvo paneigta atsakovo užimta pozicija – buvo padarytas teisės pažeidimas, o pritaikyta sankcija paskirta laikantis keliamų teisės aktų reikalavimų, kuri teismo buvo sumažinta atsižvelgiant į išskirtines bylos aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija nepatenka į ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, todėl pareiškėjai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A438-509/2010; 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Marnera“ skundą dėl sprendimo pakeitimo patenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2024 m. vasario 1 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), bei sumažinti patvirtintą 5 592 Eur mokestį padidintu tarifu iki 2 236,80 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų ir 80 ct).
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.