- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- T-226-791/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 52-1-00962-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Kategorijos
Teikimas Nr. T-226-791/2015Proceso Nr. 52-1-00962-2014-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.10.1.; 2.2.1.7.
2015 m. balandžio 30 d.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant Inai Bencevičei, dalyvaujant prokurorui Tomui Buškevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjusi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-453-791/2014,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-09-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-453-791/2014 D. L., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 str. 1 d. Vadovaujantis BK 64¹ str. D. L. paskirta galutinė bausmė - 2 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti per mėnesį 20 valandų visuomenės labui. Teismas šiuo nuosprendžiu neišsprendė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti priteisimo.
2015-04-13 Alytaus rajono apylinkės teisme buvo gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas, kuriuo prašoma išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-453-791/2014 ir priteisti iš kaltinamosios D. L. 23,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Teikime nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, nepasisakė dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, neišsprendė jų atlyginimo klausimo.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmestinas.
Iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-09-05 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-453-791/2014 matyti, kad byla teisme išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau priimant nuosprendį nebuvo išspręstas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 str. 2 d. numatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 23,17 Eur, kurią prašo priteisti iš D. L.. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo metu D. L. yra bedarbė, augina penkis nepilnamečius vaikus.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 str. 3 d. c p. nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 str. 8 d., numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-02-12 nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės bylos baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014, Nr. 2K-28-976/2015; KAT nutartis byloje Nr. T-100-634/2015 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, kai D. L. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jos valios, ir įvertinus byloje esančius duomenis apie jos turtinę padėtį, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistosios D. L., netenkinamas (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 str. 4 d., 362 str., 364 str.,
nutaria:
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-04-07 teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-453-791/2014, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.