- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-1663-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06883-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- N. M.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-12559-615/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui N. M. dėl skolos priteisimo, kuria netenkintas atsakovo N. M. prašymas dėl priteistų sumų išdėstymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. balandžio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N. M., kuriame prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 3 737,50 Eur žalą, 456,69 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu už akių ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovo N. M. 3 737,50 Eur žalos atlyginimą, 456,69 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 94 Eur žyminį mokestį. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2020 birželio 18 d. Taip pat Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d., tenkindamas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, priėmė papildomą sprendimą už akių, kuriuo priteisė ieškovei iš atsakovo N. M. 455,58 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
Šalies argumentai
3. Atsakovas N. M. 2020 m. liepos 28 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12559-615/2020 priteistų sumų išdėstymo, kuriame prašė išdėstyti priteistos skolos 4 194,19 Eur, 94 Eur žyminio mokesčio ir 455,88 Eur advokato išlaidų mokėjimą, mokant ją dalimis po 112,95 Eur į mėnesį laikotarpiui iki 2020 m. gruodžio 31 d., bei sustabdyti vykdymą kol nebus išspręstas atsakovo prašymas. Atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, dėl paskelbto karantino jis nedirbo, gavo išmokas už prastovas. Atsakovas yra paėmęs būsto kreditą, kurio mėnesinė įmoka per mėnesį sudaro 380 Eur, taip pat turi nepilnametį išlaikytinį. Todėl jis neturi galimybės sumokėti priteistos sumos iškart, prašo jos mokėjimą išdėstyti trijų metų laikotarpiui, kadangi tik tokiu būdu būtų užtikrinti šalių teisėti interesai, nebūtų pažeisti bendrieji teisės principai.
4. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. liepos 7 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, kuriame prašė netenkinti atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Ji nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra sunki ir dėl to yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Atsakovas pateikė pažymą apie darbo užmokestį, tačiau šis įrodymas negali būti vertinamas kaip pakankamas atsakovui siekiant pagrįsti savo sunkią finansinę padėtį. Pažyma nėra pasirašyta, todėl nėra aišku ar atsakovas neturi kito darbo ar pajamų šaltinio. Atsakovas turėtų pateikti pažymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir tik tuomet būtų galima vertinti jo realiai uždirbamų pajamų dydį. Siekdamas pagrįsti savo sunkią finansinę padėtį atsakovas pateikė ir kreditavimo sutarties vieną lapą, tačiau iš pateiktų duomenų negalima nustatyti, kokios yra mėnesinės mokėtinos įmokos paskolos grąžinimui ir kokią jos įtaką turi atsakovo finansinei padėčiai. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie savo šeimyninę padėtį, sutuoktinės turtinę padėtį bei jos gaunamas pajamas. Atsakovas savo turtinės padėties sunkumą grindžia tik subjektyvia nuomone, tačiau sunkios turtinės padėties aplinkybei pagrįsti nepateikia pakankamai įrodymų. Be to, kaip nurodė atsakovė, sprendimo įvykdymo išdėstymas pažeistų kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, kadangi yra pagrindas abejoti atsakovo geranoriškumu vykdant teismo sprendimą, jau anksčiau atsakovas nevykdė su ieškove pasirašytos taikos sutarties sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovo N. M. prašymo dėl priteistų sumų išieškojimo išdėstymo, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12559-615/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti, jog teismo sprendimo vykdymas šiuo atveju būtų koks nors išimtinis atvejis. Prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą atsakovas grindžia aplinkybe, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Nurodė, kad dėl paskelbto karantino nedirbo, gaudamas išmokas už prastovas. Atsakovas yra paėmęs būsto kreditą, kurio mėnesinė įmoka yra 380 Eur, taip pat turi nepilnametį išlaikytinį. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir kartu su savo prašymu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis paskutiniu metu turėjo, kokių nors itin didelių išlaidų, susijusių su asmens sveikata ir/ar gydymu ar kitomis aplinkybėmis, reikalaujančiomis didelių išlaidų, kurių jis negalėjo išvengti. Siekdamas pagrįsti savo sunkią finansinę padėtį atsakovas pateikė kreditavimo sutarties vieną lapą, tačiau iš šių duomenų nesimato, kokios yra mėnesinės mokėtinos įmokos paskolos grąžinimui ir kokią jos įtaką turi atsakovo finansinei padėčiai. Atsakovas nepateikė duomenų, ar yra sudaręs santuoką ir kokia yra jo sutuoktinės turtinė padėtis bei gaunamos pajamos.
7. Teismas vertino, kad atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra sunki ir ši aplinkybė sudarytų pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Atsakovas kartu su prašymu pateikė pažymą apie darbo užmokestį, tačiau teismas šio įrodymo neturėjo pagrindo vertinti kaip pakankamo, kadangi, siekdamas pagrįsti savo sunkią finansinę padėtį, atsakovas turėjo pateikti pažymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos.
8. Teismas taip pat nurodė, jog vertinant atsakovo prašymo pagrįstumą bei siekiant nepažeisti ieškovės teisėtų lūkesčių principo, svarbu įvertinti, kokios piniginės lėšos ir dėl kokių priežasčių yra priteistos ieškovei iš atsakovo teismo sprendimu. Nustatęs, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl tos priežasties, jog atsakovas nevykdė taikos sutarties, sudarytos tarp jo ir ieškovės, pagal kurią skolos mokėjimas buvo išdėstytas 25 mėnesių terminui, o per šį laikotarpį atsakovas nesumokėjo nei vienos įmokos, neieškojo situacijos sprendimo variantų, nebendravo ir nebendradarbiavo su ieškove, sprendė, kad šios aplinkybės sudaro atskirą ir savarankišką pagrindą atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkinti kaip nepagrįsto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas N. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - išdėstyti priteistos skolos 4 194,19 Eur, 94 Eur žyminio mokesčio ir 455,88 Eur advokato išlaidų išmokėjimo terminą, mokant ją dalimis po 112,95 Eur į mėnesį laikotarpiui iki 2023 m. gruodžio 31 d. Taip pat prašo prie bylos medžiagos prijungti UAB „Hokantas“ 2020 m. rugpjūčio 27 d. N. M. išduotą pažymą dėl Lietuvos Respublikos gyventojui išmokėtų išmokų ir išskaičiuotų mokesčių 2018 m. rugpjūčio mėn.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino atsakovo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus bei faktines aplinkybes, o būtent, kad atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu prašydamas išdėstyti priteistos sumos išieškojimą, kadangi būtent tuo laikotarpiu įvedus karantiną jis nedirbo ir gavo tik išmokas už prastovas. Atsakovas yra paėmęs būsto kreditą, kurio mėnesinė įmoka sudaro 380 Eur, taip pat turi nepilnametį išlaikytinį. Esant tokioms sąlygoms jis pajėgus mokėti priteistą sumą tik dalimis. Atsakovo sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose ir jos gaunamos išmokos į mėnesį sudaro 520 Eur. Ieškovė vykdydama savo verslą turi pastoviai gaunamas pajamas, todėl mano, jog mažai tikėtina, kad skolos atgavimas dalimis padarytų esminės neigiamos įtakos jos turtinei padėčiai. Tuo tarpu atsakovui skolą grąžinus iš karto jis nebeįstengtų net minimaliai patenkinti būtinuosius savo ir savo šeimos poreikius. Todėl atsakovas mano, kad jo prašyme nurodyta teismo sprendimo išdėstymo tvarka ir terminai atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, nepažeidžia bylos šalių interesų pusiausvyros, teisingumo ir sąžiningumo principų.
11. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeista Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, o atskirąjį skundą atmesti. Ji nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra svarbu įvertinti tai, kokios piniginės lėšos ir dėl kokių priežasčių yra priteistos ieškovei teismo sprendimu. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl tos priežasties, jog atsakovas nevykdė taikos sutarties, sudarytos tarp jo ir ieškovės, pagal kurią skolos mokėjimas buvo išdėstytas 25 mėnesių terminui. Per šį laikotarpį atsakovas nesumokėjo nei vienos įmokos, neieškojo situacijos sprendimo variantų, nebendravo ir nebendradarbiavo su ieškove. Atsakovas vieną kartą jau nevykdė susitarimo, sudaryto tiesiogiai su ieškove, todėl toks jo elgesys kelia pagrįstų abejonių, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą net trejiems metams, jis bus vykdomas. Atsakovas, vien dėl tos priežasties, kad jis yra fizinis asmuo, o ieškovė – juridinis, negali iškelti savo teisių ir interesų aukščiau ir turi suvokti, kad jo elgesys – rašytinio susitarimo nevykdymas, jam gali sukelti rimtesnių teisinių pasekmių ir papildomų išlaidų. Ieškovė ir taip atsakovui sumažino prašomas atlyginti sumas, išdėstė sumos mokėjimą dalimis ir atsakovas beveik trejus metus (nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos) neatliko nei vieno mokėjimo, nebendradarbiavo ir nebendravo su ieškove. Be to, atsakovas nei su prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą, nei su atskiruoju skundu nepateikia pakankamai įrodymų, leidžiančių objektyviai įvertinti jo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė atsakovui, kokie įrodymai turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį, tačiau atsakovas su atskiruoju skundu pateikia tik pažymą apie savo darbo užmokestį. Atskirajame skunde nurodo, jog jo sutuoktinė gauna pajamas, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Todėl ir šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovas ir toliau nesielgia pakankamai rūpestingai ir sąžiningai, neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą dėl Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12559-615/2020 priteistų sumų išdėstymo iki 2023 m. gruodžio 31 d., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo prijungimo
14. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant nagrinėjamą bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
15. Apeliantas prie atskirojo skundo pateikė naują įrodymą – UAB „Hokantas“ 2020 m. rugpjūčio 27 d. N. M. išduotą pažymą dėl Lietuvos Respublikos gyventojui išmokėtų išmokų ir išskaičiuotų mokesčių 2018 m. rugpjūčio mėnesį, patvirtinantį apelianto gaunamas pajamas, kurį jis apeliacinės instancijos teismo prašo prijungti prie bylos medžiagos.
16. CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Teismo vertinimu, apeliantas šiuo įrodymus privalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl teismo sprendimų vykdymo išdėstymo, o taip pat nenurodė, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, t. y. prašymo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Esminis bylos, taip pat ir prašymo, nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl šios instancijos teisme, vadovaujantis proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principais (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis), ir turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei juos pagrindžiantys įrodymai. Susipažinus su apelianto kartu su atskiruoju skundu teikiamu rašytiniu įrodymu, nustatyta, kad su atskiruoju skundu teikiamas naujas rašytinis įrodymas nėra susijęs su po skundžiamos nutarties priėmimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis, o iš atskirojo skundo turinio akivaizdu, kad jo gavimas sąlygotas nepalankios apeliantui pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimu. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktos pažymos pateikimo būtinybė neiškilo vėliau, nei buvo priimta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, todėl jos neprijungia prie bylos.
Dėl teismo sprendimų įvykdymo išdėstymo
17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas N. M. 2020 m. liepos 28 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12559-615/2020 priteistų sumų išdėstymo, kuriame prašė išdėstyti priteistos skolos 4 194,19 Eur, 94 Eur žyminio mokesčio ir 455,88 Eur advokato išlaidų išmokėjimo terminą, mokant ją dalimis po 112,95 Eur į mėnesį laikotarpiui iki 2020 m. gruodžio 31 d., bei sustabdyti vykdymą kol nebus išspręstas atsakovo prašymas. Prašymą grindė sunkia turtine padėtimi. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, nustatęs, kad atsakovas nepateikė teismui jo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, atsakovo prašymą dėl teismo sprendimų vykdymo išdėstymo atmetė, panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas jo prašymas dėl priteistų sumų išdėstymo, pateikė dėl jos atskirąjį skundą, kurį grindžia sunkia turtine padėtimi.
18. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo vykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant klausimą aktualūs ir Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo įvykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).
19. Atsakovas N. M. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo grindė ir grindžia sunkia turtine padėtimi, kurią neteisingai įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, vertina, jog vien ginčo šalies sunki turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kadangi įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies – padėtį, siekiant, kad nebūtų pažeisti jo teisėti interesai ir pabloginta jo padėtis, t. y. nebūtų pažeistas teisingumo principas. Be to, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto prašymas iš esmės nebuvo pagrįstas jo sunkią turtinę padėtį patvirtinančiais įrodymais, todėl atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ar neteisingai įvertino atsakovo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus bei faktines aplinkybes, yra nepagrįsti.
20. Vertinant atsakovo prašymą, apeliacinės instancijos teismo nuomone reikšminga aplinkybė yra ta, kad pagal bylos duomenis atsakovas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo 2020 birželio 18 d. nėra sumokėjęs ieškovei bent dalies priteistos skolos sumos, įskaitant ir savo paties siūlomą mokėjimą dalimis kas mėnesį po 112,95 Eur. Tai reiškia, kad nėra faktinių duomenų, iš kurių būtų galima vertinti, jog apeliantas deda maksimalias pastangas pagal galimybes gera valia įvykdyti jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą, o ne siekia lengvatinio termino teismo sprendimo įvykdymo atidėjimui.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo vykdymo išdėstymu, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Atsakovui išaiškintina, kad prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmetimas byloje neužkerta galimybės jam, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.