Utenos apylinkės teismo sprendimas, e2-513-1234/2025

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-08-29
Bylos Nr.: e2-513-1234/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-08350-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dovilė Baniulienė
Ieškovas: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“
Advokatai: Eglė Aleksiejeva

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.19Kiti žalos atlyginimo atvejai
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-513-1234/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08350-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.19; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 29 d.Molėtai

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Dovilė Baniulienė,sekretoriaujant Onai Pumputienei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Ritai Pociuvienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ atstovei advokatei Eglei Aleksiejevai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Klaipėda“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nord Horn Group“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Civinity namai Klaipėda“ (toliau – atsakovė) priteisti 2 414,20 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2023 m. balandžio 7 d. buvo gautas pranešimas dėl galimai nevalytomis buitinėmis nuotekomis teršiamos aplinkos adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra atsakinga už buitinių nuotekų valymo įrenginių esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), aptarnavimą. Įvertinus paimtų nuotekų ėminių valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatus, buvo nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 2006 m. gegužės 17 d. Nr. D1-236 (toliau – Įsakymas) IV skyriaus 2 lentelėje nurodytų normatyvų viršijimai, tuo buvo pažeisti šio Įsakymo 29 punkto reikalavimai. 2023 m. gegužės 22 d. atsakovei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 punktu, buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. PN-421 (toliau – Privalomasis nurodymas) nutraukti taršą, užtikrinant tinkamą nuotekų valymo įrenginio veikimą, t. y. tinkamą nuotekų išvalymą bei pateikti taršos nutraukimą patvirtinančius dokumentus. Atsakovė Privalomąjį nurodymą įvykdė 2023 m. gegužės 31 d. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad iš adresu (duomenys neskelbtini), esančių nuotekų valymo įrenginių sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, į aplinką buvo leidžiamos nuotekos viršijančios Įsakymo IV skyriaus 2 lentelėje nurodytus normatyvus. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus atliktą laboratorinį nuotekų mėginių tyrimą Nr. P-105-2023-N-27 nustatyta, kad iš buitinių nuotekų įrenginio buitinės nuotekos pateko į aplinką, buitinėse nuotekose nustatyta momentinė biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras (BDS7) koncentracija 171+-17 mgl/O2 viršija didžiausią leistiną momentinę koncentraciją 40 mgl/O2. Atsakovė, vykdanti įrenginio priežiūros darbus, neužtikrino, kad iš atsakovės administruojamų ir prižiūrimų įrengtų nuotekų valymo įrenginių išleidžiamos į gamtinę aplinką nuotekos, neviršytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 29 punkto 2 lentelėje nustatytų į gamtinę aplinką leidžiamų nuotekų užteršimo normų. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė minėto reglamento 29 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, jog į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų užterštumas negali viršyti 2 lentelėje nurodytų DLK. Taip pat išleidžiamos komunalinės ir buitinės nuotekos turi atitikti kitus III skyriuje nurodytus bendruosius reikalavimus. Dėl atsakovės padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančio teisės akto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje, padaryta žala aplinkai (paviršiniams vandenims) 2 414,20 Eur, kuri apskaičiuota vadovaujantis Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. D1-471, 28 punktu. Atsakovei 2024 m. gegužės 8 d. buvo surašytas ir pateiktas pasiūlymas gera valia atlyginti padarytą žalą aplinkai, siūlant aplinkai padarytą žalą atlyginti geranoriškai per 40 dienų bei atsakovė informuota, kad iki nurodyto termino pabaigos turi teisę pateikti motyvuotus prašymus dėl žalos mokėjimo išdėstymo dalimis dviejų metų laikotarpiui. Tačiau atsakovė aplinkai padarytos žalos neatlygino, prašymų dėl mokėjimo išdėstymo dalimis nepateikė.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nėra atsakinga už ieškinyje nurodytą žalą gamtai ir kategoriškai nesutinka su atsakomybės jai taikymu. Atsakovei atsakomybė už gamtai padarytą žalą nekyla, nes nėra civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakomybė už gamtai padarytą žalą turi kilti nekilnojamojo turto vystytojui UAB „Nord Horn Group“ (toliau – Vystytojas). Teigė, kad Privalomojo nurodymo įvykdymas savaime nepagrindžia ir nereiškia, kad atsakovė sutiko su civilinės atsakomybės jai taikymu už gamtai padarytą žalą. Privalomasis nurodymas buvo duotas neištyrus visų esminių aplinkybių, ypač susijusių su subjektu, traukiamu atsakomybėn, o iš esmės vien nustačius pažeidimo faktą. Atsakovė, įvertinusi bylinėjimosi kaštus, siekdama geranoriškai spręsti kilusią problemą, pasirinko įvykdyti Privalomąjį nurodymą, o ne skųsti teismui. Po Privalomojo nurodymo įvykdymo vykusios faktinės aplinkybės rodo, kad Privalomasis nurodymas atsakovei duotas nepagrįstai ir jei ji su juo būtų nesutikusi, tikėtina, kad teismine tvarka toks Privalomasis nurodymas būtų panaikintas. Ieškovas periodiškai vykdo valymo įrenginių patikrinimus, po kurių buvo pradėta ne viena administracinio nusižengimo teisena atsakovės ir jos direktoriaus atžvilgiu, tačiau vėliau jos nutraukiamos nustačius, kad nei atsakovės, nei jos direktoriaus veiksmuose nėra administracinio pažeidimo sudėties. 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-222-2024 administracinio pažeidimo teisena atsakovės atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio pažeidimo sudėties. Nutarime konstatuota: 1) atsakovė nėra nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų šalinimo tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), valdytoja, jais nesinaudoja ir valdymo teisė nėra jai perleista, Įmonė nesprendžia šio objekto eksploatavimo ir techninio funkcionavimo klausimų; 2) nors į aplinką pateko buitinės nuotekos, kuriose teršalų koncentracija viršija Nuotekų tvarkymo reglamento 29 punkto 2 lentelėje nurodytą didžiausią leidžiamą koncentraciją, tačiau vien administracinio pažeidimo faktas neleidžia daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas tinkamas subjektas. Vien ši aplinkybė savaime neįrodo, kad Įmonė pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn; 3) byloje nėra duomenų, kokių konkrečių sutartinių įsipareigojimų Įmonė nevykdė ar vykdė aplaidžiai, ar kokių konkrečių veiksmų Įmonė neatliko, kad iš nuotekų šalinimo tinklų išleidžiamų buitinių nuotekų užterštumas neviršytų Reglamente nustatytų normatyvų, ar nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta, ar kad neefektyvų buitinių nuotekų šalinimo tinklų darbą lėmė tai, kad Įmonė teikė nekokybiškas (netinkamas) paslaugas – nuotekų šalinimo tinklų priežiūrą. Priešingai, byloje yra duomenys, jog nuotekų šalinimo tinklų priežiūra vykdoma, iš gyventojų skundų dėl nekokybiškų administravimo paslaugų negauta, gyventojai už suteiktas paslaugas atsiskaito. Taip pat 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_O-3242-2024 atsakovės atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Nutarime konstatuota: 1) byloje nepateikti jokie objektyvūs duomenys, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog neefektyvų nuotekų valymo įrenginio darbą lėmė tai, kad atsakovės direktorius D. J. netinkamai atlieka paslaugas dėl nuotekų valymo įrenginio; 2) byloje nėra pakankamai duomenų, kad atsakovės direktorius D. J. turėjo pareigą bei realią galimybę išvengti nuotekų patekimo į aplinką, tačiau jų nesiėmė. 2025 m. vasario 3 d. priimtas nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_O-522-2025 nutraukti administracinio nusižengimo teiseną D. J. atžvilgiu, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo. Nutarime konstatuota: 1) atsakovė ir direktorius D. J. neturi nuosavybės teisės į nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų šalinimo tinklus adresu (duomenys neskelbtini), nesinaudoja ir valdymo teisė nėra perleista, nesprendžia objekto eksploatavimo ir techninio funkcionavimo klausimų. Pagal 2020 m. liepos 31 d. administravimo ir kitų susijusių priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. V-9R teikia paslaugas minėto kvartalo gyventojams – vandentiekio tinklų, nuotekų šalinimo tinklų, vandens valymo įrenginių, vandens gręžinio įrenginių priežiūra (be remonto darbų) 1 kartą per savaitę bei (perteklinio veikliojo dumblo išvežimas ir veikliojo dumblo būsenos ir koncentracijos nustatymas 1 kartą per mėnesį); 2) nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog konkrečiai D. J. pažeidė teisės aktuose numatytus reikalavimus, t. y. tai, kad jis tinkamai nevykdė jam teisės aktuose nustatytų pareigų, ar nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta; 3) byloje nepateikti jokie objektyvūs duomenys, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog neefektyvų nuotekų valymo įrenginio darbą lėmė tai, kad atsakovės direktorius D. J. netinkamai atlieka paslaugas dėl nuotekų valymo įrenginio. Taigi, pats ieškovas, išsamiai ištyręs valymo įrenginių technines savybes, atsakovei iš administravimo sutarties kylančias prievoles ir kitas svarbias aplinkybes, pripažino, kad atsakovė nėra atsakinga už nustatytą analogišką pažeidimą, t. y. už tai, kad iš valymo įrenginių į aplinką pateko užterštumo rodiklius viršijančios nuotekos. Viena vertus ieškovas pareikštu ieškiniu reikalauja atsakovės atlyginti aplinkai padarytą žalą, kita vertus ieškovas pripažįsta, kad atsakovė nėra tinkamas subjektas atsakyti už tokį pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Taip pat 2025 m. sausio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu (Nr. e2-113-904/2025) buvo išnagrinėtas dar 2023 m. pradėtas ginčas tarp žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame įrengti valymo įrenginiai, bendrasavininkų, t. y. individualių namų savininkų / gyventojų, ir UAB „Nord Horn Group“. Individualių namų savininkai prašė teismo įpareigoti UAB „Nord Horn Group“ perkelti valymo įrenginius. Teismas sprendimu patenkino tokį reikalavimą ir sprendime nurodė, kad UAB „Nord Horn Group“ valymo įrenginius pastatė nesuderinęs su žemės sklypo bendrasavininkais, nepakoregavus statybos projekto ir neatsižvelgiant į individualių namų gyventojų interesus. Klaipėdos apylinkės teismas pripažino UAB „Nord Horn Group“ atsakingu tiek už valymo įrenginių statybą, tiek už jų netinkamą eksploatavimą, dėl kurio gyventojams kyla nepatogumų, bei atitinkamai įpareigojo UAB „Nord Horn Group“ perkelti valymo įrenginius. Pažymėjo, kad atsakovė nurodytoje civilinėje byloje nedalyvavo jokiu procesinius statusu, jai nebuvo reiškiami jokie reikalavimai, susiję su valymo įrenginiais, o apie išnagrinėtą bylą sužinojo iš individualių namų savininkų, kurie pasidalino gautu sprendimu. UAB „Nord Horn Group“ ne kartą yra pripažinta atsakinga už netinkamą valymo įrenginių veikimą, o atsakovės atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų nėra konstatuota. Atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už UAB „Nord Horn Group“ netinkamai įrengtus valymo įrenginius.

5. Ieškovas ieškinyje nenurodė ir nepagrindė, kad į gamtinę aplinką patekusios buitinės nuotekos iki norminių verčių nebuvo išvalytos dėl aplinkybių, susijusių su atsakovės neteisėtais veiksmais ar neveikimu. Ne atsakovės neteisėti veiksmai ar neveikimas lėmė žalos gamtai atsiradimą. Nuotekų tvarkymo reglamento 9 punkte nustatyta, jog veiklos vykdytojai privalo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti nuotekų tvarkymo sistemas ir turi siekti, kad jų turimos išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai mažinančios priemonės būtų naudojamos aplinkai palankiausiu būdu. Veiklos vykdytojas – asmuo, naudojantis arba valdantis objektą (taršos/nuotekų šaltinį) ir pagal teisės aktus turintis teisę spręsti objekto eksploatavimo ir techninio funkcionavimo klausimus bei atsakantis už objekto daromą poveikį aplinkai. Reglamento 28 punkte nustatyta, kad už tinkamą nuotekų valymo įrenginių naudojimą atsako įrenginių valdytojas. Atsakovė nėra valymo įrenginių savininkė ir jai nėra perduoti valymo įrenginiai savarankiškai valdyti. Administravimo sutartyje nėra tokių nuostatų, kad valymo įrenginiai perduodami atsakovei savarankiškai valdyti, priešingai – sutarties nuostatose, susijusiose su valymo įrenginių priežiūra (specialiosios dalies 3 punkto lentelė, 3 eilutė; specialiosios dalies 4 punkto lentelė 3 eilutė), kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. 1 kartą per savaitę: orapūčių darbo patikra, filtrų išvalymas, vizualinis ištekančio vandens būklės įvertinimas ir patikra, 1 kartą per mėnesį: perteklinio veikliojo dumblo išvežimas, veikliojo dumblo būsenos ir koncentracijos nustatymas. Atsakovės paslaugos nėra susijusios su valymo įrenginių remontu ar techninių savybių keitimu. Valymo įrenginių priežiūrą (konkrečiai sutartyje numatytus darbus) atsakovė atlieka ne savo nuožiūra, o pagal individualių namų savininkų užsakymą konkrečiai sutartais terminais, t. y. atsakovė veikia tik pagal savo užsakovo (individualių namų savininkų) nurodymą.

6. Nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valymo įrenginių savininkas buvo ir tebėra UAB „Nord Horn Group“, o nuosavybės teisės turinį sudaro teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). O pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). 2020 m. liepos 31 d. tarp UAB „Nord Horn Group“ ir (duomenys neskelbtini) g. individualių namų savininkų buvo sudaryta Panaudos sutartis Nr. V 8R (toliau – Panaudos sutartis), pagal kurią UAB „Nord Horn Group“ nuosavybės teise priklausantys nuotekų tinklai ir valdymo įrenginiai buvo neatlygintinai perduoti valdyti ir naudoti individualių namų savininkams, kol UAB „Nord Horn Group“ perduos juos AB „Klaipėdos vandenys“ (Panaudos sutarties preambulės E dalis; 1.1-1.4). Pažymėjo, kad būtent individualių namų savininkai yra tie asmenys, kurie naudojasi valymo įrenginiais, išleisdami į juos nuotekas. 2020 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) g., esančių individualių namų savininkai sudarė su atsakove Administravimo sutartį, kuria susitarta, kad atsakovė teiks nuotekų tinklų administravimo ir nuotekų valymo įrenginių aptarnavimo paslaugas, įskaitant orapūčių darbo patikrą, filtrų išvalymą, perteklinio veikliojo dumblo išvežimą, vizualinį ištekančio vandens būklės įvertinimą ir patikrą bei įrenginio eksploatacijos žurnalo pildymą. Administravimo sutartis savo esme ir turiniu yra paslaugų sutartis, pagal kurią viena šalis (klientas) įsipareigoja pagal kitos šalies užsakymą suteikti klientui paslaugas (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas apmokėti. Administravimo sutartyje nėra jokių nuostatų, kurios patvirtintų, kad nuotekų tinklai ir valymo įrenginiai būtų perduodami atsakovei savarankiškai valdyti, nes joje kalbama tik apie administravimo ir susijusių paslaugų teikimą. Atsakovė yra tik paslaugų teikėjas, kuri neturi valymo įrenginių valdymo teisės, juo labiau šiais valymo įrenginiais nesinaudoja ir nuotekų neišleidžia. Administravimo sutartimi atsakovei nėra perduota teisė spręsti valymo įrenginių techninio funkcionavimo klausimus, neperduota teisė daryti kokį nors poveikį valymo įrenginiams, t. y. juos savo nuožiūra keisti, remontuoti, didinti našumą, galingumą ir pan., taigi atsakovė negali būti atsakinga ir už šio objekto daromą poveikį aplinkai. Ieškovas nei priimdamas Privalomąjį nurodymą, nei reikšdamas šį ieškinį neištyrė visų reikšmingų aplinkybių dėl nuotekų tinklų ir valymo įrenginių valdymo perdavimo, todėl nepagrįstai laikė, kad atsakovė yra tinklų ir įrenginių valdytoja, remiantis vien tuo, jog individualių namų gyventojai su atsakove sudarė Administravimo sutartį.

7. Atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė už gamtai kilusią žalą, nes jos veiksmai ar neveikimas nėra susiję priežastiniu ryšiu su gamtai kilusia žala, t. y. žalą nulėmė ne atsakovės veiksmai ar neveikimas (reikiamų priemonių nesiėmimas), o netinkamai suprojektuoti ir įrengti nuotekų valymo įrenginiai, už ką atsakomybė turi kilti UAB „Nord Horn Group“, o ne atsakovei. Ieškovas ieškinyje nenurodė bei nepagrindė, kad atsakovė būtų netinkamai vykdžiusi Administravimo sutartyje numatytas pareigas ir/ar teisės aktų reikalavimus ir kad būtent dėl to gamtai kilo žala. Nurodė, kad atsakovės užsakymu AV Consulting, UAB direktorius, (duomenys neskelbtini) V. R. atliko valymo įrenginių tyrimą bei 2024 m. lapkričio 29 d. surašė ekspertinę išvadą dėl (duomenys neskelbtini) valymo įrenginio veikimo. Ekspertinėje išvadoje nurodoma, kad valymo įrenginiais naudojasi 125 gyventojai, tačiau pagal nuotekų valymo įrenginio paskaičiuotą našumą, įrenginys nepajėgus išvalyti nuotekų tokiam kiekiui gyventojų. Atkreipė dėmesį, kad iš ieškovo pateiktos administracinės bylos medžiagos matyti, jog tuo metu valymo įrenginiais naudojosi netgi daugiau 130 gyventojų. Tačiau minėtame Klaipėdos apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad UAB „Nord Horn Group“ užsakymu buvo suprojektuoti ir įrengti valymo įrenginiai, skirti aptarnauti daugiausiai 75 gyventojus, tačiau ta pati UAB „Nord Horn Group“ valymo įrenginius perdavė valdyti ir naudotis didesniam kiekiui gyventojų neužtikrindama valymo įrenginių pajėgumo. Ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad valymo įrenginių apkrovimas per parą viršija gamintojo nustatytą maksimalų galimą išvalyti kiekį, įrenginys pajėgus išvalyti iki 20 m³ per parą, todėl esant pikui (maksimaliam pajėgumui), negali būti užtikrinamas patikimas įrenginio veikimas ir, kad nebus viršijamas teršalų ribinis normatyvas. Siekiant išvengti teršalų koncentracijų išleidžiamose nuotekose viršijimų ir išvengti nuotekų valymo įrenginio perkrovimo, rekomenduojamas toks valymo įrenginys, kurio pajėgumas būtų ne mažesnis kaip 30-40 m³ per parą, kai šiuo metu yra galimybė išvalyti nuotekas tik 20 m³ per parą. Atsakovė supažindino individualių namų savininkus su ekspertine išvada ir prašė imtis veiksmų – keisti esamus valymo įrenginius į reikiamo pajėgumo valymo įrenginius. Atsakovė jau ne kartą kreipėsi į UAB „Nord Horn Group“ dėl buitinių nuotekų valdymo įrenginių našumo didinimo (nuotekų valdymo sistemos keitimo ar praplėtimo), kur buvo nurodyta, kad šiuo metu vyksta projektavimo darbai, buvo atlikti kadastriniai matavimai sklypo, kuriame bus montuojami padidintos galios valymo įrenginiai, ruošiama dokumentacija statybų inspekcijai leidimui gauti. Iš atsakovės komunikacijos su UAB „Nord Horn Group“ matyti, kad pastaroji žinojo, jog valymo įrenginiai yra mažesnio pajėgumo, vertinant pagal gyventojų skaičių, buitinių nuotekų šalinimo tinklų pajėgumas nėra didinamas. Į gamtinę aplinką išleistų teršalų ir gamtai padarytos žalos priežastis – UAB „Nord Horn Group“ netinkamai suprojektuoti ir įrengti nuotekų valymo įrenginiai. Teigė, kad UAB „Nord Horn Group“, taupydama lėšas ir tikėdamasi greitu metu prijungti nuotekų tinklus prie centrinių miesto tinklų, įrengė per mažo našumo (pajėgumo) valymo įrenginius, kurie nėra pakankami aptarnauti (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. individualių namų poreikius. Tai pripažįsta ir pati UAB „Nord Horn Group“ savo laiškuose, kuriuose žada pakeisti nuotekų valdymo įrenginius ar juos praplėsti, tačiau šie darbai taip ir nebuvo atlikti.

8. Atsakovė, kaip administratorė, turi itin ribotas galimybes kaip nors paveikti valymo įrenginių veikimą. Valymo įrenginių tinkamo pajėgumo užtikrinimas priklauso nuo UAB „Nord Horn Group“ ir/arba individualių namų savininkų sprendimų, nes būtent šių subjektų lėšomis turi būti didinamas valymo įrenginių pajėgumas ir organizuojamas perkėlimas į kitą sklypą. Tokių įgaliojimų individualių namų savininkai atsakovei nėra suteikę. Administravimo sutartyje yra numatytas baigtinis atsakovės įsipareigojimų sąrašas. Atsakovės atliekamų darbų nepakanka užtikrinti valymo įrenginių veiksmingumą, nes jos atliekami darbai nėra susiję su valymo įrenginių pajėgumo didinimu. Žalą gamtai lemia ne atsakovės netinkamas įsipareigojimų pagal Administravimo sutartį ir teisės aktų reikalavimų vykdymas, o netinkamas Valymo įrenginių įrengimas, dėl ko atsakomybė turi kilti būtent UAB „Nord Horn Group“.

9. Nurodė, kad atsakovė sutartinius įsipareigojimus pagal Administravimo sutartį vykdo tinkamai, sutartyje numatytus darbus vykdo dažniau nei numatyta, esant pranešimams apie taršą, nedelsiant imasi priemonių likviduoti taršą, kaip ir nagrinėjamu atveju – įvykdė Privalomąjį nurodymą. Jeigu atsakovė neatliktų pagal Administravimo sutartį jai priskirtų pareigų, t. y. nevalytų filtrų, neišvežtų perteklinio dumblo, neatliktų ištekančio vandens būklės patikrų, neinformuotų gyventojų apie reikiamų atlikti papildomų darbų poreikį, į gamtinę aplinką išleistas teršalų kiekis būtų nepalyginamai didesnis. Be to, ieškovas nurodo, kad aplinkai padaryta žala pinigine išraiška apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos dydžių apskaičiavimo metodikos 28 punkte nurodytas formules ir sudaro 2 414,20 Eur, tačiau nėra paaiškinti į formulę sudėti skaičiai. Taip pat, teršimas buitinėmis nuotekomis truko nuo 2023 m. balandžio 12 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. ir tai sudaro 47 dienas, o ne 54, kaip nurodo ieškovas. Kiti formulėje naudojami skaičiai taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl savo teisingumo. Pažymoje yra pateikti subendrinti skaičiai, tuo tarpu ekspertinėje išvadoje yra remiamasi tos pačios seniūnijos pažyma, kurioje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičius yra detalizuotas pagal konkretų būstą ir jis yra mažesnis, t. y. 125 gyventojai, o ne 130. Skaičiuojant išmestų teršalų kiekį, ieškovas vadovaujasi AB „Klaipėdos vanduo“ pateikta informacija apie Klaipėdos teritorijoje suvartojamo geriamojo vandens kiekį per mėnesį – 3,12 m3/gyventojui, tačiau formulėje ieškovas nurodo kitą to paties skaičiaus matavimo vienetą (t) ir nepaaiškina, kokią įtaką turi skirtingas matavimo vienetas gaunamam rezultatui. Ieškinyje Ieškovas iš esmės įrodinėja tik vieną elementą, t. y. žalos dydį, o patį žalos faktą ieškovas grindžia tik deklaratyviai cituodamas teismų išaiškinimus, kas yra laikoma žala aplinkai, tačiau visiškai neįrodinėja, kokį konkretų aplinkos pokytį sukėlė netinkamas valymo įrenginių pajėgumas, koks konkretus neigiamas aplinkos elementų pokytis ar jos funkcijų pablogėjimas kilo, kokios aplinkos savybės dėl to pasikeitė. Žalos faktas nėra preziumuojamas ir žalos, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, įrodinėjimo našta tenka būtent ieškovui.

Atsiliepimas

10. Dublike ieškovas nurodo, kad nesutinka su atsakovės atsiliepime pateiktais argumentais, kurie ieškovo vertinimu, yra nepagrįsti ir atmestini. Atsakovės neteisėti veiksmai šioje byloje yra daugiau nei akivaizdūs. Jie pasireiškė tuo, kad atsakovė, būdama atsakinga už buitinių nuotekų valymo įrenginių esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), aptarnavimą, pagal 2020 m. liepos 31 d. su (duomenys neskelbtini) g. esančių individualių namų savininkais sudarytą Administravimo ir kitų susijusių priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. V-9R (reg. Nr. AD4-11285), vykdydama įrenginio priežiūros darbus neužtikrino, kad iš atsakovės administruojamų ir prižiūrimų įrengtų nuotekų valymo įrenginių išleidžiamos į gamtinę aplinką nuotekos, neviršytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 29 punkto 2 lentelėje nustatytų į gamtinę aplinką leidžiamų nuotekų užteršimo normų. Vien tik tai, kad atsakovei nebuvo perduoti valymo įrenginiai savarankiškai valdyti bei bendrovė sutartyje numatytus darbus atlieka ne savo nuožiūra, paneigia faktas, kad atsakovė po to, kai buvo duotas Privalomasis nurodymas, jį įvykdė. Atsakovė gavusi Privalomąjį nurodymą 2023 m. gegužės 22 d. remontavo/valė įrengimus, buvo atvežtas ir užpildytas dumblas su gerosiomis bakterijomis ir kt., ką patvirtina atsakovės siųstas elektroninis laiškas apie atliktus darbus. Po šių atsakovės veiksmų atlikus buitinių nuotekų laboratorinius mėginius buvo nustatyta, kad į aplinką išleidžiamos buitinės nuotekos neviršija Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236 patvirtintų Nuotekų tvarkymo reglamento 29 punkto 2 lentelėje nurodytos didžiausios leistinos koncentracijos 40 mgO2/l. Kitas analogiškas pranešimas apie taršą buvo gautas tik 2024 m. balandžio 9 d., t. y. po metų laiko nuo pirminio pranešimo. Vadinasi, atsakovė, po Privalomojo nurodymo įvykdymo, sugebėjo tinkamai prižiūrėti buitinių nuotekų valymo įrenginius, bei užtikrino įrenginio priežiūros darbus. Todėl vien tuo paneigiamas ir toks faktas, kad nors ir UAB „Nord Horn Group“ individualių namų kvartale suprojektavo ir įrengė per mažo pajėgumo valymo įrenginius, tačiau, atsakovė sugebėjo metus laiko tvarkyti ir administruoti valymo įrenginius taip, kad į aplinką išleidžiamos nuotekos neviršytų didžiausios leistinos koncentracijos. Atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – nepakankama teisės aktais prisiimto administruoti turto priežiūra, nesiėmimu veiksmų bei priemonių, būtinų bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai įgyvendinimu. Į bylą nepateikta jokių duomenų apie dažnesnius atliekamus įrenginio priežiūros darbus nei numatyta sutartyje. Pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad už į aplinką išleistas buitines nuotekas ir padarytą žalą atsakinga atsakovė, kuri būdama valymo įrenginių administratorė neužtikrino jų priežiūros tokiu būdu, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims, kas vertintina kaip atsakovės neteisėti veiksmai, susiję priežastiniu ryšiu su aplinkai padaryta žala. Ieškovas laikosi pozicijos, kad aplinkos užteršimas nevalytomis buitinėmis nuotekomis įvyko dėl administratoriaus netinkamos valymo įrenginių priežiūros, o už šių įrenginių priežiūrą atsakinga yra atsakovė. Pažymėjo, kad sprendžiant administratoriaus atsakomybės klausimą, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, t. y. ar tinkamai ir laiku buvo atliekami sutartimi prisiimti įsipareigojimai. Taigi atsakovė buvo atsakinga už šių valymo įrenginių techninę priežiūrą, t. y. 1 kartą per savaitę: orapūčių darbo patikra, filtrų išvalymas, vizualinis ištekančio vandens būklės įvertinimas ir patikra, 1 kartą per mėnesį: perteklinio veikliojo dumblo išvežimas, veikliojo dumblo būsenos ir koncentracijos nustatymas. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kokius priežiūros veiksmus atliko, kaip buvo užtikrinama valymo įrenginių techninė priežiūra iki įvykio. Nėra aišku, kodėl atsakovė po priimto Privalomojo nurodymo sugebėjo metus laiko tinkamai prižiūrėti valymo įrenginius. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad būtų organizavusi susirinkimus gyvenamųjų namų gyventojams dėl netinkamų valymo įrenginių pajėgumo ir pan. Atsakovė informaciją apie tai, kad valymo įrenginiai yra nepajėgūs gyventojams išsiuntė tik 2025 m. sausio 25 d., o ekspertinė išvada priimta 2024 m. lapkričio 29 d. Atsakovei nustatyti pažeidimai buvo 2023 metais. Atsakovė, būdama atsakinga už valymo įrenginių priežiūrą turėdama pareigą palaikyti tinkamą jo priežiūrą, atlikti planinius darbus, nesiėmė būtinų veiksmų, kad žala aplinkai neatsirastų, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė jai, kaip administratorei, priskiriamų pareigų. Atsakovė, būdama įrenginių administratorė bei būdama savo srities profesionalė, įgyvendina jai priskirtas funkcijas, o kokius išteklius ir (ar) kokias technines priemones tam pasitelkia, pasirenka ji pati, tačiau tai, bet kuriuo atveju, neatleidžia jos nuo pareigos reguliariai atlikti priežiūros darbus, o esant būtinybei netgi dažniau juo atlikti, siekiant išvengti žalos kilimo. Kadangi už techninę valymo įrenginių priežiūrą atsakinga atsakovė, būtent jai kyla pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti. Jei atsakovė būtų buvusi aktyvi, apdairi ir rūpestinga, ji būtų organizavusi savalaikę ir dažnesnę priežiūrą, taip užkirsdama kelią žalai atsirasti. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir valymo įrenginių administratorės pareiga, kurios ji nevykdė ar vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės ir visai nesvarbu, kad atsakovė nėra valymo įrenginių vystytojas ar savininkas. Dėl pačio žalos fakto, ieškovas sutinka, kad per klaidą buvo paskaičiuotas netinkamas laikotarpis dėl leidžiamų teršalų į aplinką, kaip atsakovė teisingai ir nurodė. Atitinkamai dėl šios aritmetinės skaičiavimo klaidos ir netinkamai nurodytos datos yra perskaičiuota pati žalos suma, kuri sudaro 2 101,25 Eur. Paaiškino, kad skirtingas matavimo vienetas neturi jokios įtakos gautam rezultatui. Dėl gyventojų kiekio teigė, kad pažyma buvo parengta 2024 m. gegužės 28 d. Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos duomenimis, t. y. praėjus beveik metams laiko jau po gautos (2023 m. liepos 27 d.) aukščiau paminėtos seniūnijos pažymos. Gyventojų skaičius praėjus beveik metams laiko gali kisti, tiek į didžiąją, tiek į mažąją pusę. Šiuo atveju gyventojų skaičius sumažėjo. Tačiau remtis, kaip atsakovė nurodo ekspertinėje išvadoje pateiktais duomenimis negalima, nes jie pateikti dar vėliau, nei kad 2023 m. liepos 27 d. pažyma. Todėl skaičiuojant žalą buvo remtasi teisingais duomenimis apie deklaruotą gyventojų skaičių.

11. Triplike atsakovė nurodo, kad Privalomasis nurodymas nėra įsiteisęs teismo sprendimas ir jis neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo (civilinėje) byloje. Privalomasis nurodymas nepagrindžia atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Privalomojo nurodymo įvykdymas savaime nepagrindžia ir nereiškia, kad atsakovė sutiko su civilinės atsakomybės jai taikymu už gamtai padarytą žalą. Ieškovas nepateikė jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto kitoje administracinėje byloje, ir jokio įsiteisėjusio teismo nutarimo, kuriuo būtų nustatytas administracinis nusižengimas. Civilinėje ir administracinėje teisenoje galioja skirtingos įrodinėjimo taisyklės. Privalomasis nurodymas atsakovei buvo duotas neištyrus visų esminių aplinkybių, ypač susijusių su subjektu, traukiamu atsakomybėn, o iš esmės vien nustačius pažeidimo faktą. Kitaip tariant buvo konstatuotas tik pats pažeidimo faktas, tačiau civilinės atsakomybės sąlygos nebuvo nagrinėtos. Privalomuoju nurodymu atsakovei buvo duota konkreti užduotis: nutraukti taršą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus (laboratorinių tyrimų protokolą). Tačiau šiame nurodyme nebuvo reikalaujama pripažinti atsakomybės už aplinkai padarytą žalą ar ją atlyginti. Vadinasi, pats faktas, kad atsakovė įvykdė Privalomąjį nurodymą, negali būti traktuojamas kaip atsakomybės pripažinimas. Atsakovė, gavusi Privalomąjį nurodymą, remontavo valymo įrenginius ir informuodama ieškovą apie Privalomojo nurodymo įvykdymą, tai nurodė. Tai, kad po Privalomojo nurodymo įvykdymo kitas analogiškas pranešimas apie taršą buvo gautas tik 2024 m. balandžio 9 d., nepatvirtina, kad per visą tą laikotarpį valymo įrenginiai veikė tinkamai. Tokie ieškovo teiginiai reiškia tik tai, kad į ieškovą šiuo laikotarpiu niekas nesikreipė dėl galimai netinkamai veikiančių valymo įrenginių. Pabrėžė, kad ieškovas per visą šį laikotarpį pats savarankiškai taip pat nesiėmė veiksmų, neorganizavo patikrinimų ir nevykdė taršos lygio stebėsenos. Nuo Privalomojo nurodymo gavimo 2023 m. gegužės 22 d. iki kito pranešimo ieškovui 2024 m. balandžio 9 d., buvo fiksuotos bent kelios valymo įrenginių avarijos, kurias šalino atsakovė: 2023 m. lapkričio 14 d. avarijos akte nurodoma, kad užsikimšusi kanalizacija, neveikia siurblinė, dėl ko buvo atlikti valymo darbai; 2023 m. lapkričio 15 d. avarijos akte fiksuojama, kad neveikia bendrieji valymo įrenginiai, kaupiasi nuotekos, dėl ko dar kartą buvo atlikti valymo darbai; 2023 m. lapkričio 23 d. avarijos akte fiksuojama, kad kanalizacijos siurblinės šulinys buvo užpildytas, kyla kanalizacija, dėl ko teko atlikti darbus, kad siurbliai pradėtų veikti; 2024 m. vasario 14 d. avarijos akte fiksuojami gyventojų skundai, kad neveikia kanalizacija, buvo atliktas siurblinės valymas, nuotekų siurblinės valdymo programos darbo rėžimo programavimas. Valymo įrenginiai neveikė ir neveikia tinkamai, nes jų pajėgumai yra per maži aprūpinti esamą gyventojų kiekį. Tuo tarpu atsakovė, kaip administratorė, pagal Administravimo sutartį yra įgaliota atlikti tik valymo darbus, perteklinio dumblo vežimą ir teikti panašaus pobūdžio paslaugas. Atsakovei pagal Administravimo sutartį nėra suteikti įgaliojimai atlikti valymo įrenginių remontą, didinti jų pajėgumą. Dėl to, atsakovė negalėjo keisti, modernizuoti, renovuoti valymo įrenginio, nes tai nepateko į jos kompetenciją ir tokių darbų apmokėjimas Administravimo sutartyje taip pat nėra numatytas. Atsakovė veikė griežtai pagal Administravimo sutartį ir neperžengė jos nustatytų ribų. Skundų, dėl nekokybiškai teikiamų paslaugų, atsakovė iš gyventojų negavo, gyventojai mokėjo už teikiamas paslaugas, vadinasi, paslaugos buvo teikiamos tinkamai. Paaiškino, kad ieškovas dublike niekaip nepaneigė atsakovės argumentų, kad jai nėra perduota valymo įrenginių valdymo teisė. Be to ieškovas kituose savo atliekamuose administracinių nusižengimų tyrimuose jau konstatavo, kad atsakovė nėra valymo įrenginių valdytoja, t. y. šį faktą pripažino. Aplinkos teršimą sukėlė netinkamai įrengti, netinkamo galingumo valymo įrenginiai, už ką yra atsakingas Vystytojas, būtent jam nuosavybės teise nuo 2020 m. vasario 3 d. priklauso buitinių nuotekų šalinimo tinklai.

12. Vien tik faktas, kad į aplinką pateko nuotekos, viršijančios teisės aktuose nustatytus normatyvus, nėra nei tinkamas, nei pakankamas įrodymas atsakovės neteisėtiems veiksmas, kilusiai žalai ir priežastiniam ryšiui tarp atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos pagrįsti. Ieškovas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas įrodinėja deklaratyviais pareiškimais, kaip kad neteisėti veiksmai yra akivaizdūs, kad atsakovė, būdama atsakinga už valymo įrenginių priežiūrą, nesiėmė būtinų veiksmų žalai išvengti. Nenurodyta, kokių sutartinių įsipareigojimų atsakovė pagal Administravimo sutartį nevykdė. Ne atsakovė, o gyventojai naudoja valymo įrenginius, jais leidžia nuotekas. Atsakovė pagal Administravimo sutartį teikia tik tokias paslaugas, kiek jos susijusios su valymo įrenginiais: 1 kartą per savaitę: orapūčių darbo patikra, filtrų išvalymas, vizualinis ištekančio vandens būklės įvertinimas ir patikra, 1 kartą per mėnesį: perteklinio veikliojo dumblo išvežimas, veikliojo dumblo būsenos ir koncentracijos nustatymas. Atsakovė jau nuo 2022 m. aktyviai kėlė buitinių nuotekų valymo įrenginių našumo klausimą, ne kartą kreipėsi į Vystytoją, ragindama imtis būtinų priemonių buitinių nuotekų valdymo įrenginių našumo padidinimui: prašė sutvarkyti valymo įrenginius, pagerinti jų veikimą, įgyvendinti reikalingus pakeitimus ar modernizavimo darbus. Apie tai buvo informuoti ir gyventojai. Nuo pat valymo įrenginio sumontavimo nebuvo atlikti jokie esminiai jų remonto ar modernizavimo darbai. Tai rodo, kad nustatyta problema nėra atsiradusi staiga ar dėl kokių nors naujai susiklosčiusių aplinkybių. Faktinė situacija per visą laikotarpį nepasikeitė – tiek anksčiau, tiek dabar valymo įrenginio našumas nebuvo pakankamas. Tai reiškia, kad ekspertinė išvada tik objektyviai patvirtino realią padėtį, kuri egzistavo nuo pat valymo įrenginio eksploatacijos pradžios, o ne įvardijo naują, iki tol neegzistavusią problemą.

Atsiliepimas

13. Trečiojo asmens bankrutuojančios UAB „Nord Horn Group“ nemokumo administratorius V. M. atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas iškėlė UAB „Nord Horn Group“ bankroto bylą ir bankrutuojančios įmonės statusą įgijo 2025 m. balandžio 16 d. Trečiasis asmuo sutinka su ieškovo ieškinyje pateiktais argumentais. Pažymėjo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra nuotekų valymo įrenginiai, nuosavybės teise priklauso trims bendraturčiams, t. y. G. L., K. L. ir trečiajam asmeniui UAB „Nord Horn Group“. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-l13-904/2025 įpareigojo UAB „Nord Horn Group“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti arba perkelti nuotekų valymo įrenginius, esančius žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje bei pašalinti gaisrinį rezervuarą, užpildant žemėmis iki žemės sklypo paviršiaus. Teismas šioje byloje konstatavo, kad darbai, atlikti statant ginčo statinius, buvo atliekami be bendraturčių sutikimo ir yra neteisėti, atitinkamai privalu pašalinti ginčo statinius, atstatant ginčo statinius į pradinę padėtį. Šioje byloje iš esmės nebuvo sprendžiami nuotekų valymo įrenginių valdymo, eksploatavimo tinkamumo ar įrenginių našumo klausimai. Byloje buvo nustatyta, kad 2018 m. parengtas vandentiekio ir nuotekų tinklų, gatvės, (duomenys neskelbtini), statybos projektas. Nurodoma, kad buitinių nuotekų tinklų pajungimas numatomas prie uždarų buitinių nuotekų valymo įrenginių, kur šiuo metu išvalytų nuotekų išleidimas numatomas į projektuojamą kūdrą. Numatoma sumontuoti biologinį valymo įrenginį išleistų nuotekų išvalymui. Projekte numatyta pastatyti du UAB „ENEKA“ valymo įrenginius A. P. XL1A-0.75, skirtus max. 75 gyventojams aptarnauti. Trečiojo asmens nemokumo administratorius perėmė UAB „Nord Horn Group“ turtą, pagal balansą sudarytą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, t. y. ir įmonės dokumentus. Nustatė, kad 2020 m. liepos 31 d. Panaudos sutarties Nr. V 8R pagrindu UAB „Nord Horn Group” perdavė (duomenys neskelbtini) g. individualių namų savininkams neatlygintinai valdyti ir naudotis valymo įrenginiais, kol pastarieji bus perduoti AB „Klaipėdos vandenys“. Šalys sudarydamos šią Sutartį susitarė, kad Panaudos gavėjas turi teisę su trečiuoju asmeniu sudaryti sutartį dėl perduodamo turto administravimo ir kitų susijusių priežiūros paslaugų teikimo. 2021 m. liepos 31 d. tarp atsakovės ir individualių namų kvartale „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) g. esančių individualių namų savininkų, buvo sudaryta Administravimo ir kitų susijusių priežiūros paslaugų teikimo sutartis Nr. V-9R, pagal kurią atsakovė įsipareigojo tiekti klientams bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės ir kitos susijusios priežiūros paslaugas. Taigi už nuotekų valymo įrenginių priežiūrą atsakinga yra atsakovė. Trečiojo asmens atstovo vertinimu ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės pagrindžia egzistuojant visos būtinas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, todėl trečiasis asmuo neturi pagrindo nesutikti su ieškovo pareikštu ieškiniu.

Šalies argumentai

14. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) gatvė, o nuotekų valymo įrenginiai yra įrengti žemės sklype, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruoti 2 gyvenamieji vieno buto pastatai ir minimas nuotekų valymo įrenginys, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamo turto registro duomenų bazėje. Inžineriniais tinklais nuotekos patenka į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ir yra valymo įrenginys. Šis sklypas padalintas į A, B ir C dalis. A ir B dalys priklauso fiziniams gyventojams, o valymo įrenginys, iš kurio į aplinką išteka nevalytos nuotekos, yra įrengtas trečiojo asmens BUAB „Nord Horn Group“ priklausančioje sklypo dalyje. Sutarties bendrosios dalies C dalyje yra nurodyta, jog UAB „Nord Horn Group“ perdavė atsakovei neatlygintinai valdyti ir naudoti nuosavybės teise jai priklausantį turtą – nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų tinklas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties Specialiosios dalies 1 punkte nurodyta, kad atsakovė administruoja bendrojo naudojimo objektus, esančius žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties Specialiosios dalies 1.2 punkte nurodoma, kad administruojami nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų tinklas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė sudarydama Sutartį su gyventojais greičiausiai nenurodė unikalaus numerio (duomenys neskelbtini) dėl to, kad minimas nuotekų valymo įrenginys, nėra įregistruotas Nekilnojamo turto registro duomenų bazėje, todėl Sutartyje buvo nurodomi tik žemės sklypų unikalūs numeriai per kuriuos eina nuotekų valymo inžineriniai tinklai. Pats nuotekų valymo įrenginys yra žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra įregistruotas Nekilnojamo turto registro duomenų bazėje. O nuotekų valymo tinklai yra nurodyti ir priregistruoti kaip esantys žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Iš šių žemės sklypuose esančių nuotekų valymo inžinerinių tinklų esančios nuotekos subėga į nuotekų valymo įrenginį, esantį žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 3 d. nutarimu atsakovė buvo nubausta už tai, kad neužtikrino, kaip buitinių nuotekų valymo įrenginių administratorė, jog į aplinką nebūtų išleista didesnė nei numatyta leistina nuotekų koncentracija. Šie atsakovės veiksmai patvirtina atsakomybės faktą. Nutarimu buvo konstatuota, kad atsakovė, vykdydama daugiabučio namo administravimo funkciją, pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus ir neužtikrino tinkamos nuotekų sistemos priežiūros, todėl jai buvo paskirta administracinė nuobauda. Žala susidarė iki 2023 m. gegužės 22 d., kai dar nebuvo įvykdytas Privalomasis nurodymas. Atsakovės veiksmai įrodo, kad įmonė turėjo realias technines ir organizacines priemones pašalinti taršą, t. y. gebėjo tai padaryti. Atsakovė gavusi Privalomąjį nurodymą, remontavo/valė įrengimus, buvo atvežtas ir užpildytas dumblas su gerosiomis bakterijomis ir kt. Po šių atsakovės veiksmų atlikus buitinių nuotekų laboratorinius mėginius buvo nustatyta, kad į aplinką išleidžiamos buitinės nuotekos neviršija leistinos normos. Atsakovė galėjo užkirsti kelią žalai ir anksčiau, tačiau to nedarė. Pažymėjo, kad civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo yra grindžiamas būtent nutarime nustatytomis aplinkybėmis, t. y. dėl žalos, kuri susidarė iki 2023 m. gegužės 22 d., kai dar nebuvo įvykdytas Privalomasis nurodymas. Todėl vėlesni administraciniai nutarimai, kuriais administracinė atsakomybė nebuvo taikyta atsakovės direktoriui, nepaneigia šio ankstesnio ir vis dar galiojančio nutarimo pagrįstumo.

15. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė patikslintus ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

16. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „Nord Horn Group“ į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

18. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

19. Ieškovas reikalavimą kildina dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kad esą atsakovė, būdama atsakinga už buitinių nuotekų valymo įrenginių, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), aptarnavimą, nevalytomis buitinėmis nuotekomis teršė aplinką.

20. Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal 6.245 straipsnio 2 dalį civilinė atsakomybė gali būti sutartinė arba deliktinė. Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtini neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atlieka kompensacinį vaidmenį ir atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose (ar sutartyje) nustatytos pareigos, atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia, arba pažeidus bendro pobūdžio taisyklę elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016; ir kt.). Nesant kurios nors iš CK 6.246-6.249 straipsniuose numatytų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, civilinė atsakomybė neatsiranda ir nėra galimas ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkinimas.

21. Nagrinėjamu atveju, ieškovas neįrodė neteisėtų civilinės teisės prasme atsakovės veiksmų ar neveikimo.

22. Nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijoje (toliau – Inspekcija) 2023 m. balandžio 7 d. buvo gautas pranešimas dėl aplinkos teršimo nevalytomis buitinėmis nuotekomis adresu (duomenys neskelbtini). Inspekcija atsakovei 2023 m. gegužės 22 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. _PN-421 (toliau – privalomasis nurodymas), kuriame nurodyta, kad 2023 m. balandžio 21 d. iš Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus gautas nuotekų valymo įrenginių, esančių žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). į aplinką išleidžiamų buitinių nuotekų tyrimų rezultatų protokolas P-105-2023-N-27. Atlikus protokolo P-105-2023-N-27 rezultatų palyginimą su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo” 2006 m. gegužės 17 d. Nr. D1-236 IV skyriaus 2 lentele, nustatyta BDS7 (biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras) koncentracija 171 +- 17 mgO2/l viršija 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. PI-236 pavirtintų Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – Reglamentas) 29 p. 2 lentelėje nurodytas didžiausias leistinas koncentracijas: momentinė biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras (BDS7) koncentracija 171 +- 17 mg/1O2, leistina didžiausia momentinė koncentracija 40 mgO2/l. Vadovaujantis UAB „Civinity namai Klaipėda“ 2023 m. balandžio 26 d. Inspekcijai pateikta 2020 m. liepos 31 d. su (duomenys neskelbtini) g. esančiu individualių namų savininkais sudaryta Administravimo ir kitų susijusių priežiūros paslaugų teikimo sutartimi V-9R (reg. Nr. AD4-11285) ir specialiosios dalies 3 punkto lentelė, už buitinių nuotekų valymo įrenginių aptarnavimą atsakinga bendrovė UAB „Vitės valdos“ (oficialiais duomenimis nuo 2021 m. liepos 1 d.) pakeistas įmonės pavadinimas į UAB „Civinity namai Klaipėda“). 2023 m. balandžio 21 d. Inspekcijos raštu „Dėl valstybinės laboratorinės kontrolės rezultatų“ (reg. Nr. AD5-7678) UAB „Civinity namai Klaipėda“ buvo pranešta apie nustatytą taršą, tačiau iki šios dienos aplinkos teršimas nuotekomis nenutrauktas. Nurodyta, kad bendrovė, būdama atsakinga už buitinių nuotekų valymo įrenginių aptarnavimą ir nesiimdama veiksmų esamai aplinkos taršai nutraukti, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 6. 9, 29 punktus. Nurodė atsakovei nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą buitinėmis nuotekomis. Atsakovė pateikė Inspekcijai informaciją, kad privalomąjį nurodymą įvykdė, t. y. pašalino aplinkos teršimą buitinėmis nuotekomis 2023 m. gegužės 31 d.

23. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 3 d. nutarimu A. K., kuris nuo 2020 m. gruodžio 30 iki 2024 m. vasario 22 d. ėjo UAB „Civinity namai Klaipėda“ (duomenys neskelbtini) pareigas, nubauustas už tai, kad jis, būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, neužtikrino, kad iš žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančio buitinių nuotekų valymo įrenginio į aplinką išleidžiamose nuotekose BDS7 koncentracija neviršytų Reglamente nustatytos didžiausios leistinos normos. 2023 m. balandžio 12 d. (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 21 d. gavus 2023 m. balandžio 12 d. paimtų mėginių laboratorinius tyrimo rezultatus (protokolo Nr. P-105-2023-N-27), nustatyta, kad iš žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančio buitinių nuotekų įrenginio, už kurio priežiūrą atsakinga bendrovė UAB „Civinity namai Klaipėda“, į aplinką pateko buitinės nuotekos, kuriose teršalų koncentracija viršija 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-236 patvirtintų Reglamento 29 punkto 2 lentelėje nurodytas didžiausias leistinas koncentracijas: nustatyta momentinė BDS7 (biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras) koncentracija 171 +- 17 mg02/l, leistina momentinė koncentracija 40 mg02/l. Tokiu neveikimu A. K. pažeidė Reglamento 29 punkto reikalavimus.

24. Inspekcija 2024 m. vasario 13 d. žalos aplinkai apskaičiavimo aktu Nr. Ž62-2535/2024, paskaičiavo, kad žalos aplinkai dydis – 2 414,20 Eur. Pažymėtina, kad ieškovas šią sumą bylos nagrinėjimo metu patikslino, nurodydamas, kad padaryta žala aplinkai yra 2 101,25 Eur. Ieškovas pasiūlė atsakovei sumokėti žalą gera valia.

25. Atsakovė nesutiko atlyginti aplinkai padarytos žalos gera valia, nurodant, kad buitinių nuotekų valymo įrenginių, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „Nord Horn Group“ ir, kad ne atsakovės neteisėti veiksmai ar neveikimas lėmė žalos gamtai atsiradimą.

26. Iš 2024 m. birželio 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2020 m. vasario 3 d. priklauso UAB „Nord Horn Group“, nuo 2023 m. birželio 20 d. apribota disponavimo teisė.

27. Iš 2020 m. liepos 31 d. Panaudos sutarties Nr. V-8R (toliau – Panaudos sutartis), sudarytos tarp UAB „Nord Horn Group“ ir individualių namų kvartalo „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad šalys susitarė, kad UAB „Nord Horn Group“ perduoda individualių namų kvartale „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tame tarpe ir nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Panaudos sutarties 1.2.2.). Pagal Panaudos sutarties 1.3. punktą, minėtą turtą UAB „Nord Horn Group“ perdavė valdyti ir naudoti neatlygintinai iki tol, kol individualių namų kvartalo „(duomenys neskelbtini)“ perduos minėtą turtą AB „Klaipėdos vandenys“. Byloje nėra duomenų apie minėto turtą perdavimą AB „Klaipėdos vandenys“.

28. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 2 punkte nurodyta, kad šio Reglamento nuostatos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems nuotekas į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, išduodančioms sąlygas objektų, susijusių su nuotekų išleidimu, projektavimui, išduodančioms leidimus nuotekų išleidimui, vertinančioms planuojamų išleisti arba išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai ir kitaip reguliuojančioms nuotekų išleidimą. Veiklos vykdytojai privalo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti nuotekų tvarkymo sistemas ir turi siekti, kad jų turimos išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai mažinančios priemonės būtų naudojamos aplinkai palankiausiu būdu (Reglamento 9 punktas). Veiklos vykdytojas – asmuo, naudojantis arba valdantis objektą (taršos/nuotekų šaltinį) ir pagal teisės aktus turintis teisę spręsti objekto eksploatavimo ir techninio funkcionavimo klausimus bei atsakantis už objekto daromą poveikį aplinkai (pvz., už iš objekto išleidžiamą taršą) (Reglamento 5.21. punktas). Veiklos vykdytojas, išleidžiantis gamybines nuotekas į gamtinę aplinką, teisės aktų nustatyta tvarka turi vykdyti teršalų bei kitų parametrų, kurių išleidimas reglamentuotas leidime, matavimus (Reglamento 38 punktas).

29. Iš 2020 m. liepos 31 d. Administravimo ir kitų susijusių priežiūros paslaugų teikimo sutarties Nr. V-9R (toliau – Administravimo sutartis) matyti, kad atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ (iki 2021 m. liepos 1 d. buvęs pavadinimas UAB „Vitės valdos“) ir individualių namų kvartalo „(duomenys neskelbtini)“ susitarė, kad UAB „Civinity namai Klaipėda“ įsipareigojo teikti individualių namų kvartalui šios Administravimo sutarties Specialiojoje dalyje nurodytas paslaugas. Administravimo sutarties Specialiosios dalies 1.2. punkte šalys susitarė, kad atsakovė administruos nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Lentelėje (3 eilutė) nurodyta, kad buitinių nuotekų valymo įrenginių aptarnavimas: orapūčių darbo patikra, filtrų išvalymas; perteklinio veikliojo dumblo išvežimas; veikliojo dumblo būsenos ir koncentracijos nustatymas; vizualinis ištekančio vandens būklės įvertinimas ir patikra; įrenginio eksploatacijos žurnalo pildymas. Administravimo sutarties Specialiosios dalies 4 punkte (lentelės 4 eilutė) susitarta dėl atsakovės teikiamų paslaugų apimties, t. y. atsakovė įsipareigojo paslaugas (vandentiekio tinklų, nuotekų šalinimų tinklų, vandens valymo įrenginių, vandens gręžinio įrenginių priežiūra (be remonto darbų)) teikti 1 kartą per savaitę, išskyrus perteklinio veikliojo dumblo išvežimas ir veikliojo dumblo būsenos ir koncentracijos nustatymas – 1 kartą per mėnesį.

30. CK 6.266 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

31. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, darytina išvada, kad atsakovei nėra perleistos nuosavybės teisės į nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ji nesinaudoja jais, tik atlieka vandentiekio tinklų, nuotekų šalinimų tinklų, vandens valymo įrenginių, vandens gręžinio įrenginių priežiūrą (be remonto darbų). Panaudos sutartimi UAB „Nord Horn Group“ perdavė nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų tinklus valdyti ir naudoti neatlygintinai individualių namų kvartalui „(duomenys neskelbtini)“ (Panaudos sutarties 1.3. punktas). Taigi atsakovei nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų tinklų valdymo teisė neperleista, ji nėra atsakinga už išleidžiamas nuotekas, o tik vykdo įrenginių priežiūrą (administravimo paslaugas) sutartinių santykių pagrindu.

32. Be to, 2024 m. lapkričio 29 d. išvadoje dėl (duomenys neskelbtini), nuotekų valymo įrenginio veikimo nurodyta, kad remiantis periodinio stebėjimo duomenis, nustatyta, kad periodiškai faktinis nuotekų valymo įrenginio apkrovimas per parą viršija gamintojo nustatytą maksimalų apkrovimą 20 m3/parą ir gali siekti 24 m3/parą ar daugiau. Nesant nuolatinio vandens sąnaudų ar nuotekų kiekio stebėjimo, negalima daryti išvadų apie nuotekų valymo įrenginio valandinį apkrovimą (ypač pikinio vandens vartojimo metu). Eksploatuojamas nuotekų valymo įrenginys pagal nuotekų valymo įrenginio gamintojo deklaraciją iki leistinų teršalų koncentracijų pajėgus išvalyti iki 20 m3/parą nuotekų, todėl negali išvalyti iki gamintojo deklaruojamų ir teisės aktuose nustatytų rodiklių didesnio nuotekų kiekio. Nuotekų valymo įrenginį eksploatuojant arti maksimalaus pajėgumo arba maksimaliu pajėgumu, o kartais ir jį viršijant, negali būti užtikrinamas stabilus, patikimas nuotekų valymo įrenginio veikimas, užtikrinantis, kad po valymo išleidžiamose nuotekose nebus viršijamos leistinos teršalų ribinės vertės. Siekiant išvengti teršalų koncentracijų išleidžiamose nuotekose viršijimų ir išvengti nuotekų valymo įrenginio perkrovimo, (duomenys neskelbtini), reikėtų nuotekų valymo įrenginio, kuris dirbtų 60-70 proc. nuotekų valymo įrenginio apkrovimu, t. y. nuotekų valymo įrenginio pajėgumas turėtų būti ne mažesnis kaip 30–40 m3/parą. Darytina išvada, kad suprojektuoti valymo įrenginiai, kurie priklauso UAB „Nord Horn Group“, yra per mažo galingumo, todėl negali išvalyti iki gamintojo deklaruojamų ir teisės aktuose nustatytų rodiklių didesnio nuotekų kiekio, dėl ko į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų užterštumas viršijo leidžiamas normas. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad neišsprendus nuotekų valymo įrenginių našumo problemos, vien atsakovės Administravimo sutarties pagrindu teikiamos paslaugos (atliekami darbai) negali užtikrinti, kad į gamtinę aplinką išleistų teršalų kiekis neviršytų leistinų normų ir nebūtų daroma žala gamtai.

33. Iš byloje esančių susirašinėjimų elektroniniu paštu (2022 m.) matyti, kad UAB „Nord Horn Group“ buvo informuojama dėl buitinių nuotekų valymo sistemos keitimo ir praplėtimo dėl to, kad šiuo metu esantys įrenginiai yra mažesnio pajėgumo. UAB „Nord Horn Group“ neginčijo šių faktų ir nurodė, kad yra projektuojamas valymo įrenginių praplėtimas. 2023 m. atsakovė prašė UAB „Nord Horn Group“ pateikti papildomai informaciją dėl nuotekų valymo įrenginių plėtimo, tačiau įrenginys iki šios dienos nėra pakeistas į didesnio pajėgumo įrenginį.

34. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 patvirtinto Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento 28 punkte nurodyta, kad už tinkamą nuotekų valymo įrenginių naudojimą atsako įrenginių valdytojas. Naudojant nuotekų valymo įrenginius, turi būti užtikrinama įrenginio ir jį sudarančių statinių techninė priežiūra pagal STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ (Žin., 2004, Nr. 98-3658) bei vykdoma reikalavimus atitinkanti technologinė eksploatacija. Minėta, kad veiklos vykdytojas – asmuo, naudojantis arba valdantis objektą (taršos/nuotekų šaltinį) ir pagal teisės aktus turintis teisę spręsti objekto eksploatavimo ir techninio funkcionavimo klausimus bei atsakantis už objekto daromą poveikį aplinkai (pvz., už iš objekto išleidžiamą taršą) (Reglamento 5.21. punktas). Nagrinėjamu atveju, atsakovė nėra nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įrenginių valdytoja ir veiklos vykdytoja, todėl jai nekyla atsakomybė už netinkamą buitinių nuotekų tinklų suprojektavimą ir jų eksploatavimą, taip pat ir už tai, kad iš nuotekų šalinimo tinklų išleidžiamų buitinių nuotekų užterštumas neviršytų Reglamente nustatytų normų. Pažymėtina, kad iš byloje esančio susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad atsakovė nuotekų valymo įrenginius tinkamai prižiūri, nėra duomenų, kad gyventojai būtų nepatenkinti atsakovės teikiamomis paslaugomis, tuo tarpu buvo išreikštas susirūpinimas dėl UAB „Nord Horn Group“ atliekamų veiksmų. Privalomuoju nurodymu atsakovė buvo įpareigota nutraukti taršą bei pateikti taršos nutraukimą patvirtinančius dokumentus. Tai, kad atsakovė įvykdė Privalomąjį nurodymą, tik parodo jos teikiamų paslaugų kokybę ir atsakomybę prieš užsakovus (gyventojus), tačiau nereiškia, kad ji atsakinga už padarytą žalą. Be to, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Inspekcija periodiškai vykdo valymo įrenginių patikrinimus, po kurių buvo pradėta ne viena administracinio nusižengimo teisena atsakovės atžvilgiu dėl taršos, tačiau buvo nutrauktos nustačius, kad ne atsakovė yra nuotekų valymo įrenginių valdytoja.

35. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė neteisėtų civilinės teisės prasme atsakovės veiksmų ar neveikimo (CPK 185 straipsnis). Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas nepasisako ir nevertina kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo ieškinys atmestinas.

36. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovas turi apmokėti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

38. Atsakovė pateikė prašymą atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 8 469,44 Eur. Atsakovė, prašydama priteisti šių išlaidų atlyginimą, pateikė jai atstovavusios NOOR legal advokatų profesinės bendrijos išrašytas PVM sąskaitas faktūras už advokatės Eglės Aleksiejevos suteiktas teisines paslaugas.

39. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo ir teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius. Remiantis Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

40. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstintina bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

41. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą – ieškovo iškeltas klausimas nebuvo sudėtingas, kuris nereikalavo specialių žinių, į tai, kad atsakovės atstovės paruoštuose atsiliepime ir triplike buvo nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės, jas atitinkamai praplečiant, kas nepareikalavo didelių advokato darbo sąnaudų, taip pat į tai, kad keliamas klausimas buvo nagrinėjamas priimant nuarimus administracinėse bylose, kuriose atsakovė teikė tapačius paaiškinimus, į tai, kad ginčo suma yra nedidelė – 2 101,25 Eur, be to ji buvo sumažinta, į tai, kad teismas pasiruošimą bylos nagrinėjimui skyrė paruošiamųjų dokumentų būdu, į tai, kad byla galėjo būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tačiau atsakovės atstovės prašymu byla nagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdžiuose atsakovės atstovė dalyvavo nuotoliniu būdu ir dėl to nereikėjo išvykti į kitą vietovę nei advokato darbo vieta, teismas sprendžia, kad atsakovės prašoma priteisti 8 469,44 Eur suma už advokato teisines paslaugas nepagrįsta, todėl mažintina, iš ieškovo atsakovei priteisiant 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o likusią prašymo dėl advokato išlaidų atlyginimo dalį atmetant kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ naudai 1 200,00 (vieną tūkstantį du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Dovilė Baniulienė