- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-1414-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00624-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Dalė Burdulienė (pran.)
- Ieškovas
- R. Č.
- Atsakovas
- V. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Č. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-314/2015 pagal ieškovo R. Č. patikslintą ieškinį atsakovei V. L. ir atsakovės V. L. patikslintą priešieškinį ieškovui R. Č. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. Č. patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1. atidalinti ieškovui priklausančią ½ dalį ir atsakovei, priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant minėtą gyvenamąjį namą natūra ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisiant 37 500 Lt piniginę kompensaciją; 2. atidalinti ieškovui priklausančią ½ dalį ir atsakovei priklausančią ½ dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), priteisiant minėtus kiemo statinius ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisiant 250 Lt piniginę kompensaciją; 3. atidalinti ieškovui priklausančias 334/667 dalis ir atsakovei priklausančias 333/667 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant žemės sklypą natūra ieškovui, o atsakovei priteisiant 96 500 Lt piniginę kompensaciją; 4. priteisti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 100 Lt, ūkinį pastatą, unikalus (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 1 400 Lt, esančius (duomenys neskelbtini) natūra ieškovui, o iš jo atsakovei priteisti 1 500 Lt piniginę kompensaciją. Ieškovas nurodė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, todėl, siekiant išvengti ginčų tarp bendraturčių, tikslinga ginčo turtą priteisti natūra vienam bendraturčiui, kitam išmokant kompensaciją, nes turto atidalinti natūra neįmanoma dėl jo avarinės būklės. Šį teiginį ieškovas grindžia 2014-02-25 VĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro atlikta ekspertize, kurioje nurodyta, kad pastato konstrukcijos turi avarinės būklės požymių, todėl toliau pastatą eksploatuoti yra nesaugu. Ieškovas nurodo, kad atliko preliminarų galimų kapitalinio remonto darbų išlaidų paskaičiavimą ir pateikė jį atsakovei, tačiau ji į pasiūlymą neatsakė, kas, ieškovo įsitikinimu, reiškia, jog ji nesutinka prisidėti prie gyvenamojo namo kapitalinio remonto darbų išlaidų.
Atsakovė patikslintu priešieškiniu teismo prašė: 1. atidalinti atsakovei į jos asmeninę nuosavybę 45,89 kv.m. dalį, pažymėtą 2-9, 2-10, 2-11, 2-12, 2-13, 2-14, iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); 2. atidalinti ieškovui į jo asmeninę nuosavybę 74,40 kv.m. dalį, pažymėtą 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); 3. nustatyti bendrąją dalinę ieškovo ir atsakovės nuosavybę 12, 5 kv. m. patalpoms, pažymėtoms 1-1, 1-2, l-3, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini); 3. priteisti atsakovei iš ieškovo 8 048,42 Lt kompensaciją už R. Č. tenkančią didesnę atidalinto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį; 4. nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal IĮ „Žemata" matininko A. J. 2013-06-27 parengtą schemą; 5. priteisti atsakovei iš ieškovo 445,50 Lt kompensaciją už žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano parengimą bei gyvenamojo namo atidalinimo į du butus projekto parengimą. Atsakovė nurodė, kad tarp jos ir ieškovo motinos (buvusios bendraturtės) buvo nusistovėjusi naudojimosi ginčo namu tokia tvarka: G. Č. naudojosi pirmuoju namo aukštu, o V. L. - antruoju arba mansardiniu aukštu, tačiau name apsigyvenus ieškovui, jis pradėjo naudotis ir mansardiniame aukšte esančiais kambariais. Pažymėjo, kad ji pasiūlė ankstesnei bendraturtei pasidalinti namą į du butus pagal faktiškai nusistovėjusią naudojimosi namu tvarką ir parengė atidalinimui reikalingus dokumentus, siuntė juos G. Č., tačiau G. Č. pasiūlymo nepriėmė, savo pasiūlymo nepateikė, bet kreipėsi į teismą, siekdama tokio atidalinimo, kad jai tektų visas namas ir kitas turtas už V. L. mokamą piniginę kompensaciją. Pažymėjo, kad pagal parengtą atestuotos specialistės R. S. atidalinimo pasiūlymą gyvenamajame name galima suformuoti du butus: pirmajame aukšte suformuoti 1-ąjį butą, bendras buto plotas būtų 74,40 kv.m., o mansardoje suformuoti 2-ąjį butą, bendras buto plotas būtų 45, 89 kv.m., bendrajam naudojimui paliekant laiptinę, WC ir koridorių, bendras plotas 12,5 kv.m. Kadangi R. Č. siūlomas ginčo namo dalies plotas yra didesnis 28, 51 kv. m. (74, 40 kv.m. l-ojo buto plotas - 45, 89 kv.m. 2-ojo buto plotas = 28, 51 kv.m.), todėl, pasak atsakovės, ieškovas turi jai kompensuoti už jam tenkančią didesnę turto dalį ir kompensuoti pusę atidalinimo projektų dokumentacijos parengimo išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, šiais argumentais:
1. Teismas ieškovo ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo turtą negalima padalinti natūra, be to, nebuvo išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis. Pažymėjo, kad byloje pateiktos dvi kvalifikacijos atestatus turinčių statybos specialistų išvados, kurios iš esmės sutampa dėl to, kad ginčo gyvenamąjį namą galima padalinti į atskirus butus, tačiau tam reikalinga atlikti pastato (patalpų) rekonstravimo arba kapitalinio remonto darbus (įrengti naują įėjimą į pastato antrą aukštą, išardyti dalį laikančiosios sienos tarp patalpų, įrengti pertvaras ir pan.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju daikto atskyrimas natūra (suformuojant du atskirus butus) yra galimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Teismas sprendė, kad ieškovas reikalauja ne tik priteisti iš jo kompensaciją atsakovei už turimą dalį ne tik bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, bet ir už turtą, kurio ieškovas nevaldo dalinės nuosavybės teise, t.y., už du ūkinius pastatus, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovui. Atkreiptas dėmesys, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad gali realiai sumokėti 39 344 Eur kompensaciją.
2. Teismas atmesdamas atsakovės priešieškinį, nurodė, kad atsakovė prašo atidalinti tik dalį gyvenamojo namo, todėl toks atidalijimas neatitiktų savarankiško nuosavybės teisės objekto sampratos. Be to, patvirtinus prašomą atidalinimo tvarką, tarp šalių kiltų konfliktai dėl patekimo į antrą aukštą, nes patalpose, pažymėtose 1-1, 1-2, l-3, nėra laiptų į antrąjį aukštą, laiptai įrengti patalpoje 1-8, kuri atitenka ieškovui. Teismo teigimu, pagal atsakovės pateiktą gyvenamojo namo atidalijimo tvarką, antrame aukšte esančių patalpų pripažinti atskiru butu nėra galimybės, kadangi nėra suprojektuota virtuvės arba virtuvės-valgomojo (svetainės), vonios patalpos arba dušinės, tualeto (vienoje patalpoje su vonia ar atskiroje patalpoje), sandėliuko arba (ir) sieninės spintos, techninės įrangos patalpų (kai jos reikalingos), atskiro kambario (-ių), taip pat nesuprojektuoti atskiri buto vandentiekio, elektros tinklai, nėra numatyta, kur bus atskiras įėjimas ir laiptinė į antrojo aukšto butą. Pasak teismo, atsakovė, prašydama atidalinti jos ir ieškovo nuosavybės teise po ½ dalį valdomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), į du atskirus turtinius vienetus (butus) privalo pateikti licencijuoto ir įgalinimus turinčio asmens parengtą planą, atitinkantį Nekilnojamojo turto registre įregistruotus ginčo patalpų duomenis, iš kurio būtų galima spręsti, ar ginčo turtą galima padalinti į atskiras patalpas prašomu būdu. Pažymėjo, kad tik esant statybos techninių reglamentų reikalavimus atitinkančiam projektui, atsakovės siūlomos atidalyti patalpos, esančios pirmame ir antrame aukšte galėtų būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri butai. Teismas padarė išvadą, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės pateikti gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektai yra nepagrįsti ir neteisėti ir dėl kitų prašomų atidalinti nekilnojamųjų daiktų nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas R. Č. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė šalių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, vieniems įrodymams be pagrindo suteikė didesnę įrodomąją galią. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1.Ieškovas nurodo, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški jau daug metų, nesutarimai trukdo susitarti esminiais klausimais dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo priežiūros. Gyvenamasis namas baigtas statyti 1959 m. ir yra 55 proc. nusidėvėjęs, nuo pastatymo neremontuotas, patenka į paveldo zoną ir bet kokie statybos intervencijos darbai privalomai derintini su paveldo institucijomis, todėl esant nesutarimams tarp bendraturčių, tik atidalijus turtą ir atsakovei išmokant kompensaciją būtų įmanoma tinkamai naudotis nuosavybe.
2. Ieškovo nuomone, atsakovės siūlomas atidalijimo būdas nėra įmanomas, nes jos pasiūlymuose išlieka bendro naudojimo patalpos, o formuojant atskirus turtinius vienetus bendro naudojimo patalpų likti negali. Be to, iš atsakovės pasiūlyto atidalijimo plano nėra aišku, kaip bus išspręstas vandentiekio, šilumos tiekimo, elektros atidalinimo ir kiti svarbūs klausimai, susiję su atskiru pastato turtinių vienetų tinkamu eksploatavimu. Akcentuoja, kad atsakovė nepateikė sąmatos, kiek kainuotų gyvenamojo namo atidalijimas į du atskirus turtinius vienetus. Be to, atidalinti į du atskirus turtinius vienetus, neatliekant esminių gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų, kadangi ginčo gyvenamajam namui yra būtinas kapitalinis remontas, negalima. Tai pagrindžia 2014-02-25 VĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro atlikta ekspertizė, kurioje kategoriškai konstatuota, kad pastato konstrukcijos turi avarinės būklės požymių, todėl toliau pastatą eksploatuoti yra nesaugu. Atlikus preliminarius paskaičiavimus ginčo gyvenamojo namo kapitalinis remontas kainuos 197 273 Lt, nors namo rinkos vertė tik 75 000 Lt. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad atsakovei buvo išsiųstas pasiūlymas prisidėti prie kapitalinio remonto išlaidų atlyginimo, tačiau atsakovė savo pozicijos neišreiškė, todėl laikytina, kad atsakovė nesutinka prisidėti prie gyvenamojo namo būtinų remonto darbų, kurių neatlikus namo eksploatuoti nėra galimybės. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino.
3. Akcentuojama, kad apeliantas sutinka, jog visas ginčo turtas atitektų atsakovei jam išmokant kompensaciją, tačiau teismas skundžiamame sprendime šios pozicijos nenagrinėjo. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovo siūlomas kompensacijos dydis atitinka rinkos vertę.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti šiais motyvais:
1. Atsakovės įsitikinimu, apeliantas klaidina teismą teigdamas, kad šalių santykiai konfliktiški ir nusistovėjusios naudojimosi tvarkos tarp šalių nėra. Šiuo aspektu pažymi, kad atsakovė su pradine ieškove (ieškovo motina) ginčo name nuolat negyveno, o tuo metu kai gyveno (nuo 1978 m.) buvo nusistovėjusi tvarka, jog ieškovo motina ir jos šeima naudojosi pirmu aukštu, o atsakovė mansarda. Taip pat teigia, kad nėra nesutarimų dėl namo remonto ar priežiūros, nes ir ieškovas teisme patvirtino, jog kai buvo keičiami langai, atsakovė prisidėjo reikiama dalimi prie langų pirkimo ir pakeitimo, be to, ieškovas neneigė, kad atsakovės vyras remontavo antrojo aukšto balkonus. Teigia, kad įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo kokių nors nesutarimų tarp bendraturčių, kuris naudosis kokia namo dalimi, kaip bendraturčiai bendrai tvarkys turtą ir pan., į bylą nepateikta.
2. Atsakovės vertinimu, ginčo gyvenamąjį namą galima padalinti į atskirus turtinius vienetus. Teigia, kad negali pateikti tinkamai parengto gyvenamojo namo atidalinimo projekto, nes neturi bendraturčio sutikimo, tačiau pateikė RG Studija architektų parengtą galimo padalinimo į du butus schemą bei žemės sklypo padalijimo projektą. Nurodo, kad į namą galima patekti per tris įėjimus. Pirmame aukšte esanti virtuvė, kuri įrengta koridoriaus gale gali būti naudojama kaip bendras koridorius paliekant bendraturčiams po ½ dalį šios patalpos. Mansardoje galima įrengti virtuvę, tualetą bei yra galimybė turėti atskiras dujų, elektros, vandens apskaitas, o už atskirus kontrolinius įvadus sumokėtų atsakovė. Todėl, pasak atsakovės, ieškovas ginčo name nuolat negyvena ir nepagrįstai siekia tapti viso gyvenamojo ir kito turto savininku.
3. Atsakovė nesutinka, kad ginčo turtui būtinas kapitalinis remontas. Šį teiginį atsakovė grindžia specialisto S. Ž. raštu, kuriame nurodyta, jog dvibučiam namui įrengti reikia atlikti tik minimalius namo remonto darbus, kuriems atsakovė neprieštarauja, taip pat Druskininkų m. savivaldybės raštais, kuriuose nustatyta, jog namo būklė patenkinama, nes ginčo namui buvo daromi einamieji remontai. Atsakovė abejoja, ar ieškovas turės finansines galimybes atlikti kapitalinį remontą pagal savo pateiktą sąmatą. Pažymi, kad nepateikė prieštaravimo dėl ieškovo pateikto pasiūlymo remontuoti namą. Be to, ieškovas neteikė įrodymų, kad kreipėsi į valstybines institucijas dėl projektavimo sąlygų gavimo.
4. Pažymi, kad ginčo turtas nepatenka į turto paveldo zoną. Žemės sklype gali būti suformuoti ir naudojami du atskiri nuosavybės teisės objektai, todėl ieškovas piktnaudžiauja apeliaciniu procesu, pateikdamas nepagrįstą apeliacinį skundą, byla pirmosios instancijos teisme buvo ilgai nagrinėjama taip pat dėl ieškovo kaltės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė šalių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, neteisingai vertino faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, vieniems įrodymams be pagrindo suteikė didesnę įrodomąją galią. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
Byloje nustatyta, kad šalys yra bendraturčiai gyvenamojo namo su kiemo statiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovei šiame žemės sklype asmeninės nuosavybės teise dar priklauso du ūkiniai pastatai, kuriuos ieškovas taip pat prašo atidalinti ir jam priteisti asmeninėn nuosavybėn, atsakovei išmokant kompensaciją. Kadangi pastarasis nekilnojamasis turtas nėra šalių bendroji dalinė nuosavybė, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas, pažeidžiantis savininko teises ir šis nekilnojamasis turtas negali būti atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės objektu (CK 4.93 straipsnio 2 dalis).
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino ir teismo sprendime nepasisakė, kad tarp šalių yra ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju jau vien ieškinio pateikimas teismui rodo tarp šalių egzistuojantį nesutarimą, kuomet atsakovė nesutinka su ieškovo pasiūlymu dėl atidalinimo, o ieškovas – su atsakovės.
Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl atsakovės priešieškinio dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, daiktą padalinant natūra ir nurodo, kad jis negalėjo būti tenkinamas, nes atsakovės pasiūlyme išlieka bendro naudojimo patalpos, o formuojant atskirus turtinius vienetus bendro naudojimo patalpų likti negali. Su tokia apelianto nuomone nesutiktina. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiu. CK 4.81 straipsnyje nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai - atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalis paliekant bendraturčių bendram naudojimui. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi, naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais. Į tokį teisinį reglamentavimą būtina atsižvelgti sprendžiant bendraturčių ginčą, priklausomai nuo to, kokį reikalavimą bendraturtis pareiškė - dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (4.81 straipsnis). Apeliantas teisingai nurodo, kad atsakovė reiškė reikalavimą prašydama atidalinti jai ir apeliantui konkrečias patalpas, o likusias patalpas, pažymėtas 1-1, 1-2 ir 1-3 palikti bendraturčiams naudotis bendrai. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, toks atsakovės reikalavimas panašus į reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatyto (CK 4.81 straipsnis), tačiau jis pagrįstai buvo teismo vertinamas kaip reikalavimas atidalinti butais, paliekant bendro naudojimo patalpas, nes tokios aplinkybės buvo nurodytos formuluojant priešieškinio pagrindą ir toks reikalavimas pagal kasacinio teismo praktiką galėjo būti reiškiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atsakovė sprendimo neskundė, todėl sprendimo dalis dėl priešieškinio atmetimo nėra apeliacijos objektu, o apelianto nuoroda į netinkamą šalių teisinių santykių kvalifikavimą, nenurodant kaip tai susiję su sprendimu dėl jo ieškinio atmetimo, nesudaro pagrindo sprendimą panaikinti.
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdai – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015). Apelianto ieškinys dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo atmestas todėl, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo gyvenamąjį namą galima padalinti į butus be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau tam reikalinga atlikti pastato (patalpų) rekonstravimo arba kapitalinio remonto darbus (įrengti naują įėjimą į pastato antrąjį aukštą, išardyti dalį laikančiosios sienos tarp patalpų, įrengti pertvaras ir pan.). Tokią išvadą patvirtina byloje atsakovės pateikta 2013-07-03 UAB „R.G. studija“ pažyma ir gyvenamojo namo padalinimo projektiniai pasiūlymai (1 t., b.l. 36-46). Apelianto argumentai dėl nebuvimo tokio atidalinimo sąmatos nepaneigia nei faktinės, nei teisinės galimybės bendraturčius atidalinti butais, paliekant bendro naudojimo patalpas.
Apeliantas nurodo, kad 2014-02-25 VĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras atliko ekspertizę, kurios akte nurodyta, kad pastato konstrukcijos turi avarinės būklės požymių, todėl toliau pastatą eksploatuoti yra nesaugu (1 t., b.l. 102-124). Šios ekspertizės metu buvo konstatuota, kad gyvenamojo namo konstrukcijų techninė būklė netenkina STR reikalavimų, jos turi avarinės būklės požymių, todėl reikia atlikti kapitalinį remontą, parengiant tam techninį projektą. Atsakovė atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka, jog ginčo turtui būtinas kapitalinis remontas. Šį teiginį grindė Druskininkų savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų namų ir kitų statinių, kurių naudojimo priežiūrą atlieka Druskininkų savivaldybės administracija, priežiūros valdytojo S. Ž. 2014-10-03 statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. P1-116 (3 t., b.l. 10), kuriame namo konstrukcijų ir inžinerinių statinių būklė įvertinta patenkinamai. Apeliantas nurodė, kad esant būtinam kapitaliniam remontui atsakovė tokio sutikimo neduoda. Pirmiausia, byloje nėra duomenų apie atsakovės pareigos išlaikyti ir išsaugoti bendrą daiktą nevykdymo, taip pat ir kito bendraturčio nuostolius dėl šios pareigos nevykdymo. Ieškovas į bylą pateikė 2014-03-20 pranešimą atsakovei, kuriuo siuntė jai preliminarius suvestinius statybos kainos apskaičiavimus (2 t., b.l. 12-17, 113-120), tačiau prie jo nepridėjo jokios projektinės dokumentacijos tokių darbų atlikimui. Pastebėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog preliminari darbų kaina 197 273 Lt, o gyvenamojo namo rinkos vertė pagal J. P. IĮ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą 75 000 Lt, todėl atsakovei pagrįstai kyla abejonės dėl tokio remonto tikslingumo ir reikalingumo, juolab sąmatoje įvardinti darbai, kurių negalima priskirti prie darbų, pastato avarinei būklei likviduoti (pvz. apdailos, kitų darbų skyriuose), nėra duomenų kokia stogo danga ir kitos medžiagos bus naudojama ( pvz. stogo medžiagų ir darbų kaina 15 691,68 Lt), apeliantas neįrodinėjo, kad siekia kapitalinio remonto darbus atlikti kuo ekonomiškiausiu būdu ir t.t. Todėl kolegijos vertinimu vien aplinkybė, kad pastatui yra būtinas remontas ir galimai abi šalys nesitarė dėl jo apimties kartu bendrai, nesudaro pagrindo taikyti bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtį – ieškovui priteisti bendrąja daline nuosavybe valdomą gyvenamąjį namą, o atsakovei – kompensaciją pinigais, kai yra galimybė gyvenamąjį namą atidalinti natūra. Šiuo atveju neturi įtakos galutiniam ginčo sprendimui apelianto nurodomos aplinkybės dėl kompensacijos dydžio paskaičiavimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo gyvenamasis namas yra kurortinėje vietovėje – Druskininkų mieste, atsakovė jį naudoja savaitgaliniam ar vasaros poilsiui bei kitiems poreikiams tenkinti, nors pastoviai jame ir negyvena. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bylose laikomasi nuostatų, kad remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, jog bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka su ieškovo parinktu atidalinimo būdu pagrįstai ir nėra pagrindo išvadai, kad šalių nesutarimai trukdo įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės savininko teises. Pažymėtina, kad pradinės ieškovės ir dovanotojo B. Z. 1978-02-21 sudarytoje dovanojimo sutartyje yra nuoroda į tai, kad dovanos gavėjai atitenka naudojimui kambariai 1-3, 1-2, veranda 1a1/m bei kambarys mansardoje 1-7, o bendrai bus naudojama virtuvė, koridorius ir laiptinė (sutarties 8 punktas), kas reiškia, kad šalys turi visas galimybes, naudojantis nekilnojamuoju turtu, išvengti tarpusavio nesutarimų.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neįvertino tai, kad ieškovas sutiktų su atvirkštiniu atidalinimo variantu, kuomet ginčo turtas atitektų atsakovei natūra, o atsakovė ieškovui išmokėtų kompensaciją. Šie argumentai nurodyti ieškovo atsiliepime (2 t., b.l. 80-84). Pagal kasacinio teismo praktiką, kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007, 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė turinti poreikį ir galimybę įsigyti gyvenamąjį namą ir išmokėti apeliantui kompensaciją pinigais, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nedaro skundžiamo teismo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė pateikė prašymą ir jį pagrindžiančius duomenis, kad turėjo 150 Eur išlaidų advokatės pagalbai už atsiliepimo į apelianto apeliacinį skundą surašymą, todėl šios išlaidos priteisiamos iš apelianto, kurio apeliacinis skundas atmetamas (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto R. Č. atsakovei V. L. 150 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.