Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. B. (V. B.) ir S. L. (S. L.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo V. B. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo S. L. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

A. Z. (A. Z.) baudžiamasis procesas pagal BK 180 straipsnio 1dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nutrauktas.

Nukentėjusiojo G. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir G. K. priteista iš V. B. ir S. L. solidariai 165,50 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinys atmesti.

Nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir A. B. priteista iš V. B. ir S. L. solidariai 254,25 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš V. B. ir S. L. priteista solidariai 156,26 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Iš V. B. ir S. L. priteista 635 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 317,50 Eur, proceso išlaidų už G. K. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už būtiną gynėjo dalyvavimą nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. B. ir S. L. pripažinti kaltais pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl to, kad veikdami su asmeniu, kuriam procesas nutrauktas jam mirus, iš anksto susitarę plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą ir veikdami bendrininkų grupe, 2021 m. liepos 16 d. apie 5 val. prie miško vietovėje esančio kelio išsišakojimo, esančio netoli Sakalaičių Sodų 4-oji g. 65, Vilniuje, panaudodami nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą – V. B. ir S. L. įspyrus nukentėjusiajam G. K. į šoną bei pargriovus ant žemės, taip sukėlus pastarajam fizinį skausmą, bei asmeniui, kuriam procesas nutrauktas jam mirus, sugriebus nukentėjusįjį A. B. už peties ir pargriovus ant žemės bei V. B. įspyrus nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, taip padarius nukentėjusiajam nubrozdinimą – žaizdą ir poodinę kraujosruvą kaktoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, iš nukentėjusiojo G. K. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Huawei P30“, 150 Eur vertės, su dėklu, 10 Eur vertės, ir apsauginiu telefono ekrano stiklu, 5 Eur vertės, bei 0,50 Eur grynųjų pinigų ir iš A. B. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A12“, 184,25 Eur vertės, ir 70 Eur grynųjų pinigų, tokiais bendrais veiksmais jie plėšimo būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajam G. K. priklausantį turtą, bendros 165,50 Eur vertės, ir nukentėjusiajam A. B. priklausantį turtą, bendros 254,25 Eur vertės.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų V. B. ir S. L. apeliaciniai skundai atmetami.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistųjų V. B. ir S. L. apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės ir jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Nuteistieji nuosprendį skundžia dėl, jų manymu, per griežtų jiems paskirtų bausmių, prašydami skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

6. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmių skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymo ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

7. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar sugriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

Dėl nuteistajam V. B. paskirtos bausmės

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. B. bausmę, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. B. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Pagrįstai nustatytos trys nuteistojo V. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai), nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9. Nors savo skunde nuteistasis nurodo, kad savo kaltę jis pripažino visiškai ir labai gailisi dėl nusikalstamos veikos, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu V. B. neigė savo kaltę dėl plėšimo (4 t., b. l. 83-84, 92-95), o bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę pripažino tik iš dalies. Formalus kaltės pripažinimas ir išreikštas gailėjimasis apeliaciniame skunde nesudaro pagrindo spręsti, jog yra pagrindas nustatyti aptariamą V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama, kai teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius: atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018, 2K-203-511/2022). Kolegijos vertinimu, nuteistojo V. B. apeliaciniame skunde deklaruojamas prisipažinimas yra nulemtas surinktų byloje įrodymų visumos, jis nepadėjo išaiškinti padarytos nusikalstamos veikos bei joje dalyvavusių asmenų ir jo gailėjimasis nėra nuoširdus. Kartu tai reiškia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo pripažinti, jog teisiamajame posėdyje apelianto duotus parodymus galima vertinti kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir šio baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepritaikė BK 64¹ straipsnio ir trečdaliu nesumažino jam paskirtos bausmės.

10. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo V. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis: anksčiau jis buvo teistas šešis kartus, tarp jų ir už nusikaltimus, susijusius su smurto panaudojimu (plėšimus, nesunkų sveikatos sutrikdymą), per 5 metus baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, važiavimą be bilieto, policijos pareigūnų įžeidinėjimą ir teisėtų reikalavimų nevykdymą, melagingą policijos iškvietimą, neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, tyčinį svetimo turto sugadinimą ir kt., nė vienos baudos nėra sumokėjęs, verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, yra sudaręs santuoką, jo sutuoktinė turi vaiką. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad keturiais nuosprendžiais nuteistajam V. B. buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau trimis atvejais jis nesugebėjo laikytis nustatytų sąlygų, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, o dėl pažeidimų dar ir panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad nusikaltimą, dėl kurio padarymo V. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė praėjus vos dviem savaitėms po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę už analogišką nusikaltimą.

11. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog nuteistajam V. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką yra paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems motyvams, jog nuteistąjį charakterizuojantys duomenys (daugkartiniai ankstesni teistumai, nuosprendžiais paskirtos bausmės) neginčytinai leidžia daryti išvadą, kad V. B. nėra linkęs keistis, savo elgesio nevertina kritiškai. Apeliantas, dar būdamas nepilnametis, padarė ne vieną nusikalstamą veiką, keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymas buvo atidėtas, tačiau nuteistasis nevertino jam suteiktos galimybės pasitaisyti būnant neizoliuotam nuo visuomenės, pažeisdavo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, dėl ko jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas buvo ne kartą panaikintas, be to, kartą paleidus nuteistąjį lygtinai, jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, dėl ko buvo grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusios bausmės. Apeliantas nusikalstamas veikas darė iš esmės nepertraukiamai – atlikęs paskirtas laisvės atėmimo bausmes bei išleistas į laisvę, netrukus vėl nusikalsdavo. Šios aplinkybės yra neabejotinai reikšmingos, jos parodo asmens pavojingumą, tai, kad nusikalstamas elgesys yra neatsitiktinis, o nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė ne kartą paskirta laisvės atėmimo bausmė. Susiformavusį aiškų nusikalstamą elgesį patvirtina ir aplinkybė, kad veiką, už kurios padarymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė netrukus po to, kai buvo paleistas į laisvę atlikęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (ši bausmė buvo paskirta, be kita ko, ir už analogiškos veikos padarymą, t. y. už plėšimą). Tikslinga pažymėti ir tai, kad apeliantas nepertraukiamai daro ir administracinius nusižengimus, paskirtų administracinių baudų nemoka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistasis V. B. yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negeba savo teisėto elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų, nesistengia pasitaisyti bei pakeisti savo gyvenimo būdo, o jam paskirtos bausmės nepasiekė prevencinių tikslų ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, todėl skirti nuteistajam V. B. švelnesnę bausmę nėra pagrindo, nes akivaizdu, jog tokiu atveju nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

12. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja tai, kad jis turi šeimą, darbą, pastovią gyvenamąją vietą. Viena vertus, kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis V. B. verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, yra sudaręs santuoką, jo sutuoktinė turi vaiką, kita vertus, šios aplinkybės nesustabdė nuteistojo nuo nusikalstamos veikos darymo. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas parinko apeliantui BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas artimą nurodytos bausmės rūšies vidurkiui (t. y. šiek tiek viršijančią vidurkį).

13. Išdėstytų aplinkybių kontekste, taip pat įvertinus tai, kad konstatuotos trys nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas parinkti nuteistajam V. B. laisvės atėmimo bausmės rūšį nekelia abejonių, o paskirtos bausmės dydis, nežymiai viršijantis straipsnio sankcijoje nustatytos šios rūšies bausmės vidurkį ir esantis artimas jam, nevertintinas kaip per griežtas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, ne per griežta, visiškai atitinkanti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, todėl ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

14. Nors nuteistasis V. B. prašo jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, tačiau pažymėtina, kad BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytos tik dvi bausmių rūšys, t. y. areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta bausmę, teisėjų kolegija nenustatė, tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas.

15. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. B. bausmę, nepagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad šiuo metu teismuose nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos, kuriose V. B. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir neatsižvelgiant į tai, kad nuteistojo atžvilgiu yra nagrinėjamos dar kelios bylos teismuose, visų aukščiau išdėstytų nuteistąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančių duomenų visuma rodo, kad švelninti jam už inkriminuotą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Dėl nuteistajam S. L. paskirtos bausmės

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. L. bausmę, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad S. L. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Pagrįstai nustatytos trys nuteistojo S. L. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai), be to, nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

17. Nors savo skunde nuteistasis nurodo, kad savo kaltę jis pripažino visiškai ir labai gailisi dėl nusikalstamos veikos, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 111-112, 115-117, 125-126), tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu S. L. savo kaltę pripažino tik iš dalies. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 9 punkte išdėstytais teisiniais argumentais ir nurodyta teismų praktika, daro išvadą, kad formalus kaltės pripažinimas ir išreikštas gailėjimasis apeliaciniame skunde nesudaro pagrindo spręsti, jog yra pagrindas nustatyti nuteistojo S. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (t. y. kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis). Atsižvelgiant į tai, kad S. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepritaikė BK 64¹ straipsnio ir trečdaliu nesumažino jam paskirtos bausmės.

18. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo S. L. asmenybę charakterizuojančius duomenis: anksčiau jis buvo teistas 11 kartų (apeliacinio skundo nagrinėjimo metu jau yra įsiteisėjęs ir dvyliktas apkaltinamasis nuosprendis, kurį 2022 m. gruodžio 20 d. priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismas ir kuriuo S. L. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį) ), daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (tarp jų – ir už plėšimą), taip pat teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, nedirba, per penkerius metus daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka.

19. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog nuteistajam S. L. už jo padarytą nusikalstamą veiką yra paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems motyvams, jog nuteistąjį charakterizuojantys duomenys (daugkartiniai ankstesni teistumai, nuosprendžiais paskirtos bausmės) neginčytinai leidžia daryti išvadą, kad S. L. yra linkęs daryti teisės pažeidimus, praeityje jam skirtos bausmės didelės įtakos nepadarė, nuo naujų nusikalstamų veikų nesulaikė. Nuteistasis S. L. praeityje daugiausia teistas skiriant jam laisvės atėmimo bausmes, tačiau nepaisant jam paskirtų bausmių griežtumo, nuteistasis ir toliau iš esmės nepertraukiamai darė naujas nusikalstamas veikas, daugiausia – turtinio pobūdžio. Nors nuteistasis nurodo, kad dėl paimtų dokumentų jis negali įsidarbinti, tačiau toks nuteistojo argumentas vertintinas kritiškai, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų kreipęsis į teismą dėl laikino asmens dokumento grąžinimo, kad būsimi darbdaviai prašo iš jo dokumento ir yra pasirengę jį įdarbinti ir pan. Be to, pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2021 m. liepos 16 d., asmens tapatybės kortelė iš nuteistojo paimta 2021 m. gruodžio 3 d. (5 t., b. l. 109-113; 6 t., b. l. 35), tuo tarpu iki dokumentų paėmimo nuteistasis beveik vienerius metus niekur nedirbo (6 t., b. l. 21), taigi akivaizdu, kad apsisprendimas nedirbti nėra nulemtas nuteistojo nurodytos priežasties, o yra laisvanoriškas paties nuteistojo apsisprendimas. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo daromos turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos rodo, jog jis yra linkęs pajamas gauti nusikalstamu, o ne legaliu būdu. Nuteistojo kriminalinė patirtis rodo, kad jis yra pavojingas visuomenei, jo pasikartojantis nusikalstamas elgesys yra neatsitiktinis, o nulemtas įsišaknijusios priešingos teisei vertybinės orientacijos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas nepertraukiamai daro ir administracinius nusižengimus, paskirtų administracinių baudų nemoka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistasis S. L. yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negeba savo teisėto elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų, nesistengia pasitaisyti bei pakeisti savo gyvenimo būdo, o jam paskirtos bausmės nepasiekė prevencinių tikslų ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, todėl skirti nuteistajam S. L. švelnesnę bausmę nėra pagrindo, nes akivaizdu, jog tokiu atveju nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

20. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja tai, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės nesustabdė nuteistojo nuo nusikalstamos veikos darymo, todėl toks nuteistojo skundo argumentas teisiškai iš esmės nėra reikšmingas. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas parinko apeliantui BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas artimą nurodytos bausmės rūšies vidurkiui (t. y. šiek tiek viršijančią vidurkį).

21. Išdėstytų aplinkybių kontekste, taip pat įvertinus tai, kad konstatuotos trys nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas parinkti nuteistajam S. L. laisvės atėmimo bausmės rūšį nekelia abejonių, o paskirtos bausmės dydis, nežymiai viršijantis straipsnio sankcijoje nustatytos šios rūšies bausmės vidurkį ir esantis artimas jam nevertintina kaip per griežtas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, ne per griežta, visiškai atitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, todėl ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

22. Nors nuteistasis S. L. prašo jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, tačiau pažymėtina, kad BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tik dvi bausmės rūšys, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta bausmę, teisėjų kolegija nenustatė, tokių aplinkybių pats apeliantas taip pat nenurodė.

23. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. L. bausmę, nepagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad jo atžvilgiu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Jau šios nutarties 15 punkte minėta, kad tol, kol nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir neatsižvelgiant į tai, kad nuteistojo atžvilgiu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, visų aukščiau išdėstytų nuteistąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančių duomenų visuma rodo, kad švelninti jam už inkriminuotą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę nėra jokio objektyvaus pagrindo.

24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu, o nuteistųjų V. B. ir S. L. apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų V. B. (V. B.) ir S. L. (S. L.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.