Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-696-961/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-12-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-02-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-29
Bylos Nr.
1-696-961/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23788-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
V. B., S. L., A. Z.
Nukentėjusysis
A. B., G. K.
Advokatai
Arvydas Montrimas, Vidmantas Baumila, Aleksandras Palamarčukas, Rimantas Prieskienis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-696-961/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23788-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.14.3.1; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Solveigai Pervenei,dalyvaujant prokurorams Mindaugui Jancevičiui, Viliui Paulauskui, Jurgitai Jasiūnienei,kaltinamajam V. B. (V. B.), jo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,kaltinamajam S. L. (S. L.), jo gynėjui advokatui Rimantui Prieskieniui,

kaltinamajam A. Z. (A. Z.), jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

nukentėjusiesiems A. B., G. K., jo įgaliotajam atstovui advokatui Arvydui Montrimui,

vertėjams Giedriui Račkauskui, Vandai Žitkauskaitei, Helenai Žemaitel, Eglei Smailienei, Anai Rastenienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba pagal verslo liudijimą, teistas:

1) 2011-01-14 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams, taikant BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių;

2) 2011-07-19 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams, taikant BK 63 straipsnį, paskirta bausmė subendrinta su 2011-01-14 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, taikant BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių;

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-03-27 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

3) 2012-11-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmė subendrinta su 2011-07-19 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams;

4) 2013-02-28 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; taikant BK 63 straipsnį, bausmė subendrinta su 2012-11-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams; taikant BK 64 straipsnį, bausmė subendrinta su 2011-07-19 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 9 mėnesiams, 2015-11-26 bausmė atlikta;

5) 2016-11-11 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus;

6) 2017-10-05 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Taikant BK 63 straipsnį, paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-11-11 nuosprendžiu skirta 1 metų laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Taikant BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus.

Žemesnės instancijos teismas

2018-09-18 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.

2020-08-24 paleistas lygtinai iš Pravieniškių pataisos namų.

2020-12-20 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas. 2021-07-02 atliko bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje,

Žemesnės instancijos teismas

S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2002-12-16 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

2) 2007-06-18 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

3) 2014-02-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 187 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

4) 2014-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – areštu 30 parų; vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-26 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams;

5) 2014-10-22 Vilniaus miesto apylinkes teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-30 nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

6) 2016-12-22 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

7) 2017-02-15 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-12-22 nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams;

8) 2019-06-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

9) 2020-04-29 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – bauda 30 MGL (1500 Eur);

Žemesnės instancijos teismas

10) 2020-05-26 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2021-02-19 bausmę atlikęs;

11) 2020-06-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio l dalį – areštu 10 parų, 2020-08-26 bausmę atlikęs;

12) 2022-12-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį galutine bausme – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, nuosprendis neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje,

Žemesnės instancijos teismas

A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2000-07-18 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 3 metams su turto konfiskavimu už 500 Lt; pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams su turto konfiskavimu už 500 Lt;

2) 2003-02-07 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2003-05-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, – pagal BK 180 straipsnio l dalį, 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams;

2003-08-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas nuo likusios 1 metų 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės;

3) 2005-04-26 Vilniaus miesto l apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2003-05-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams;

4) 2006-05-22 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnį, 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 metams; vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie paskirtos bausmės visiškai pridėta 2003-05-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, t. y. 1 metai 6 mėnesiai 10 dienų, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams 10 dienų. 2010-08-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas nuo likusios 11 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės;

5) 2011-11-24 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu l metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2006-05-22 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams;

6) 2012-04-13 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

7) 2012-11-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2012-04-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

8) 2015-04-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

9) 2019-04-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; 2021-01-04 lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, 2021-06-03 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B., S. L. ir asmuo, kuriam procesas nutraukiamas jam mirus, iš anksto susitarę plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą ir veikdami bendrininkų grupėje, 2021 m. liepos 16 d. apie 5 val. prie miško vietovėje esančio kelio išsišakojimo, esančio netoli (duomenys neskelbtini), panaudodami nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą – V. B. ir S. L. įspyrus nukentėjusiajam G. K. į šoną bei pargriovus ant žemės, tokiu būdu sukeliant pastarajam fizinį skausmą, bei asmeniui, kuriam procesas nutraukiamas jam mirus, sugriebus nukentėjusįjį A. B. už peties ir pargriovus ant žemės bei V. B. įspyrus nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarant nukentėjusiajam nubrozdinimą-žaizdą ir poodinę kraujosruvą kaktoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, iš nukentėjusiojo G. K. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Huawei P30“ 150 Eur vertės su dėklu 10 Eur vertės ir apsauginiu telefono ekrano stiklu 5 Eur vertės bei 0,50 Eur grynųjų pinigų ir iš A. B. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A12“ 184,25 Eur vertės ir 70 Eur grynųjų pinigų, tokiais bendrais veiksmais jie plėšimo būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajam G. K. priklausantį turtą bendros 165,50 Eur vertės ir nukentėjusiajam A. B. priklausantį turtą bendros 254,25 Eur vertės.

A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad jis, iš anksto susitaręs plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. B. ir S. L., 2021 m. liepos 16 d., apie 5 val. prie miško vietovėje esančio kelio išsišakojimo, esančio netoli (duomenys neskelbtini), panaudojant nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą – V. B. ir S. L. įspyrus nukentėjusiajam G. K. į šoną bei pargriovus ant žemės, tokiu būdu sukeliant pastarajam fizinį skausmą, bei A. Z. sugriebus nukentėjusįjį A. B. už peties ir pargriovus ant žemės bei V. B. įspyrus nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarant nukentėjusiajam nubrozdinimą-žaizdą ir poodinę kraujosruvą kaktoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, iš nukentėjusiojo G. K. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Huawei P30“, 600 Eur vertės su dėklu, 10 Eur vertės ir apsauginiu telefono ekrano stiklu, 5 Eur vertės bei 10 200 Eur grynųjų pinigų ir iš A. B. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A12“, 250 Eur vertės ir 300 Eur grynųjų pinigų, tokiais bendrais su V. B. ir S. L. veiksmais jis plėšimo būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajam G. K. priklausantį turtą, bendros 10 815 Eur vertės ir nukentėjusiajam A. B. priklausantį turtą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. B. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad susitiko. Z. turėjo teisę vairuoti, todėl susitarė, kad jis vežios. Sėdėjo su L. ir Z. prie baro pavėsinėje. Jis (V. B.) turėjo alkoholio automobilyje, gėrė kartu su L. Priėjo du vaikinai ir L. kažko paklausė. Šis atsakė, kad žino kur nupirkti, jie susėdo ir išvažiavo. Kai K. nuėjo su L. į parduotuvę, jam (V. B.) kažkas paskambino, tada jis užėjo į parduotuvę jų paskubinti, nes jam kažkur reikėjo važiuoti, pas kažkokį draugą. Pas draugą nenuvažiavo, draugas pats privažiavo prie jų. Jis (V. B.) nebuvo labai girtas, kažką prisimena. Nematė, kaip nukentėjusysis atsiskaitinėjo už alų. Jie gėrė lauke prie stoties, pavėsinėje. Išgėrė visą alų, 6 butelius. Tada susiruošė kažkur važiuoti, nepamena.

Jis (V. B.) atsisėdo priekyje, beveik miegojo. Nepamena, kas už jo sėdėjo. Vienas iš vaikinų pradėjo prie jo lįsti. Jie susibarė, vienas kitam sudavė per galvą. Tada vienas vaikinas (K.) paprašė sustoti, nueiti į tualetą. Jie sustojo ir prasidėjo tas barnis. Jis (V. B.) nuėjo į mašiną, o Z. ir L. iš vaikinų paėmė daiktus. Jis nieko iš vaikinų neėmė. Buvo tik girtas ir susibarė. Jis susibarė su mažesniu nukentėjusiuoju, nepamena, su kuriuo būtent. Tas nukentėjusysis jam su alaus buteliu sudavė. Nepamena, kas ir kaip ten buvo. Gal nukentėjusysis norėjo alaus duoti ar prapylė, nepamena. Jis (V. B.) liepė jam apsiraminti. Nukentėjusysis su buteliu sudavė vieną ar du kartus per petį. Jie pasibarė, o lauke susimušė.

Kai išlipo iš mašinos, iš pradžių buvo žodinis konfliktas, o paskui jis (V. B.) trenkė vieną ar du smūgius delnu į žandikaulio sritį. Nepamena, kuriam nukentėjusiajam sudavė. Nukentėjusysis jam taip pat sudavė į veidą. Nepamena, sudavė nukentėjusiajam kumščiu ar delnu. Nukentėjusysis nebuvo nukritęs. Jis (V. B.) apsisuko ir įsėdo į mašiną, į priekį. Nukentėjusysis liko stovėti ir paskui L. paėmė telefoną iš vieno nukentėjusiųjų. Matė, kaip paėmė telefoną. Nepamena, kur stovėjo L.

Jis nematė, ar jie (kiti kaltinamieji) kažką ėmė, ar ne. Jis nematė, kaip paėmė telefoną, jis matė tik kažkokias muštynes, tik savo muštynes. O toliau viskas, jis nuėjo į automobilį, atėjo L. ir Z., ir jie išvažiavo. Nežino, kodėl nepaėmė kartu nukentėjusiųjų. Jis neklausė, atsisėdo į mašiną ir tiek. Buvo labai girtas, nepamena, ar klausė dėl nukentėjusiųjų. Jie nieko negavo ir nesidalino. Z. įpylė kuro. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad jam sudavė buteliu. Nukentėjusysis butelį laikė kairėje rankoje. Nepamena, kur nukentėjusysis sėdėjo. Jis (V. B.) nesikreipė į medikus dėl sužalojimų. Sužalojimą pas nukentėjusįjį matė iki sustojimo miške, jam prie akies buvo mėlynė ir nosis patinus. Jis (V. B.) niekam nesiūlė imt iš nukentėjusiųjų jokių daiktų.

A. B. jį provokavo. Per petį tris kartus butelį kišo. Nesiūlė išgerti, į petį daužė su buteliu. Jis (V. B.) jam tris kartus pasakė, kad jis baigtų, o A. B. jam per petį daužė su buteliu, taip ir išėjo konfliktas dėl jo provokavimo. Nepamena, ką A. B. jam atsakė. Maždaug 5 min praeidavo, kai kaskart daužydavo su tuo buteliu. Ir taip 3 kartus. Tada jis (V. B.) tikriausiai pasakė vairuotojui sustoti. Kai sustojo, išlipo iš mašinos, tada susimušėm. Nepamena, ar jis (V. B.) A. B. trenkė, ar šis jam.

Su ieškiniais nesutinka.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. L. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad liepos 15 d. kartu su V. B. ir A. Z. buvo geležinkelio stotyje. Išgėrinėjo su V. B. Priėjo du vaikinai, paklausė, kur galima nusipirkti alaus. Jis (S. L.) pasakė, kad (duomenys neskelbtini), galima visą parą nusipirkti, ir jie kartu nuvažiavo. Nusipirko 6 butelius alaus ir grįžo atgal į stotį. Gėrė kartu, paskui konfliktai buvo nukentėjusiojo su draugeliu, vėl gėrė. Kažkuris iš nukentėjusiųjų pasiūlė nuvažiuoti pas merginas į (duomenys neskelbtini), pasakojo, kad jis ten kažkada dirbo.

Jis (S. L.) sėdėjo gale, už Z. Mažesnis nukentėjusysis sėdėjo prie jo (S. L.), o kitas – už V. B. Važiuojant vienas iš nukentėjusiųjų užsimanė atlikti gamtinius reikalus. Sustojo, visi išlipo ir V. B. spyrė į šoną nukentėjusiajam (K.) ir jam (S. L.) pasakė ištraukti piniginę ir telefoną. Jis (S. L.) ištraukė. Piniginėje buvo 70 Eur. Nukentėjusysis paklausė, ar gali dokumentus atiduoti, ir jis (S. L.) jam atidavė piniginę. Išgirdo, kaip pasakė važiuojam, jie įsėdo į mašiną ir išvažiavo atgal į stotį.

Kai paėmė piniginę, nukentėjusysis (K.) ne nukrito, o suklupo. Iš vienos jo džinsų kišenės ištraukė telefoną, o iš kitos – piniginę. Grynų pinigų kišenėse nebuvo. Piniginė buvo berods ruda, telefonas sidabrinis. Nepamena, ar buvo monetų. Buvo 50 Eur ir 20 Eur kupiūros. Jas pasiėmė, o piniginę grąžino, nes paprašė grąžinti. Nukentėjusiojo niekas neišspyrė iš automobilio. Jie patys visi išlipo. Jis (S. L.) netrenkė nė karto. Ištrauktus pinigus padėjo mašinoje. Pinigus atidavė A. Z. Telefonas liko pas jį (S. L.).

Nukentėjusiajam spyrė į šoną. Jis (S. L.) nematė jokių smūgių su ranka ir su buteliu jokių veiksmų. Jis su nukentėjusiuoju nesipyko. Jo veiksmai buvo paimti telefoną ir piniginę. Z. buvo pritūpęs prie nukentėjusiojo. Tas kitas nukentėjusysis gulėjo. Dėl ko gulėjo, nežino. Gal ir paguldė, nežino. Matė tik, kad nukentėjusysis gulėjo. Kelių metrų atstumu buvo Z. Nukentėjusysis gulėjo ant nugaros, A. Z. buvo pritūpęs. Nežino, ką Z. darė pritūpęs, gal telefoną traukė. Nematė, kad trauktų. Nematė, kad Z. vedžiotų rankomis po kūną, tiesiog buvo pritūpęs. Nematė, kodėl nukentėjusysis atsirado horizontalioje padėtyje. Nepastebėjo sužalojimų, neįsižiūrėjo. Pas vieną nukentėjusįjį tikrai nebuvo sužalojimų, o su kitu mažai bendravo. Nematė sužalojimų. Kai išlipo atlikti gamtinius reikalus, V. B. pasakė: „ištrauk piniginę ir telefoną“. Džinsuose buvo šoninėje kišenėje. Po to jie už tuos pinigus užsipylė benzino ir kartu pragėrė. Jis (S. L.) gėrė su Z. Neatsimena, ar V. B. davė pinigų. Už telefoną pasidalino pinigus visi trys, po 30 eurų. Savo elgesį vertina blogai.

Su ieškiniais nesutinka nė kiek. Sutinka atlyginti už telefoną ir 70 eurų, bet 10 000 eurų nesutinka.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Z. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad pas jį atvažiavo S. L. ir V. B. Paprašė atsisėst už vairo ir juos pavežioti. S. ir V. gėrė, o jis buvo vairuotojas. Mašinoje alų gėrė. Automobilis V. B., „Sharan“. Atvažiavo į Vilnių, stotyje susipažino su 2 vyrais, kaip jie atrodė, nepamena. Buvo naktis, kokia 12 valanda, buvo tamsu. Tie vyrai kebabinėj pirko kebabus. Nepamena, kas kaip pradėjo bendraut su nukentėjusiaisiais.

Nukentėjusieji irgi girti buvo, paprašė į naktinę parduotuvę nuvežti, alaus nupirkti. Nupirko bloką alaus, buteliais 6 vienetai. Nežino, kas nupirko alaus. Nukentėjusysis ir S. L. buvo užėję į parduotuvę. Neatsimena, kaip atrodė nukentėjusysis. Vienas nukentėjusysis liko, o kitas nuėjo į parduotuvę. Kai nukentėjusiuosius nuvežė į parduotuvę, su jais nuėjo V. B. su S. L. Jis (A. Z.) liko mašinoje. Jam neteko matyti, kad kažkas iš nukentėjusiųjų traukėsi piniginę. Po to grįžo į stotį, jie sėdėjo, gėrė, o jis (A. Z.) nuėjo į mašiną miegoti. Jie gėrė ne vieną valandą. Apie 5 val. ryto jie atėjo į mašiną, pažadino jį ir nukentėjusysis paprašė, kad nuvežtų juos pas merginas į (duomenys neskelbtini). Nežino, pas kokias merginas, pasakė kur važiuoti. Automobilyje jis (A. Z.) prie vairo sėdėjo, V. B. šalia, o gale – nukentėjusieji ir S. L. Visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), bet paskui jam liepė grįžt atgal. Jis nežino, iš kur nukentėjusieji žinojo, kur kokios merginos yra. Jie nuvažiavo iki geležinkelio, tada nukentėjusieji pasakė važiuot atgal. Girti buvo, tai taip ir sakė. Jis nežino, kodėl klausė jų (nurodymų). Vežė nukentėjusiuosius pas merginas, nes jie to prašė. Nukentėjusieji už nuvežimą nežadėjo jokio atlygio. Nenuvežė jų atgal į stotį, nes prasidėjo konfliktas.

Kai atvažiavo į vietą, nukentėjusysis pasakė važiuoti atgal. Jie važiavo tokiu keliu, kur aplink laukymė, namai. Sustojo atlikti gamtinius reikalus. Prie jo (A. Z.) stovėjo vienas nukentėjusysis, o prie S. L. kitas. Paskui jis (A. Z.) pamatė, kad tas, kuris stovėjo prie S. L., buvo jau atsiklaupęs. Pas S. L. rankoje buvo piniginė, o tas, kuris prie jo (A. Z.) stovėjo, norėjo eiti, ir jis (A. Z.) sugriebė jį už peties. Vyras nugriuvo, jis (A. Z.) prisėdo ir paėmė telefoną iš vyro kišenės. Kai jau buvo mašinoje, matė, kad S. L. iš kito nukentėjusiojo paėmė telefoną ir 70 Eur.

Ir viskas, jie sėdo į mašiną ir išvažiavo į Vilnių. Jis (A. Z.) su savo pasu pridavė telefoną. V. B. išvažiavo namo, o jis su S. L. iki vakaro dar liko mieste. Paskui irgi išsiskyrė.

Nukentėjusieji girti buvo, tai ir pradėjo konfliktuoti. Neatsimena, kas ką pasakė, kaip girti būna, tai taip ir pradėjo konfliktuoti. Pradėjo vadovaut, pradėjo girti aiškint, ką daryt, kur vežt. Dar berods V. B. vienas davė iš plastmasinio butelio į petį. V. B. žodžiais kažką atsakė. Tai buvo važiuojant.

Jie sustojo ne dėl konflikto, o atlikti gamtinius reikalus. Pats nukentėjusysis paprašė, kad sustotų. Išlipo iš mašinos ir nukentėjusieji pradėjo aiškinti, vadovauti, kur važiuoti, ką daryti. Tokiu agresyviu balsu, lyg jis (A. Z.) privalo daryti, ką jie sako. Iš pradžių jis sutiko juos pavežti, nes nebuvo jokios agresijos. Vienas nukentėjusysis buvo smulkesnis, jis sėdėjo jam (A. Z.) už nugaros. Kai išlipo iš mašinos, tai S. L. su stambesniu stovėjo toliau, V. B. buvo kitoje mašinos pusėje vienas, o jis (A. Z.) buvo su tuo smulkesniu. Jis (A. Z.) buvo nusisukęs, o kai atsisuko, pamatė, kad vyksta kažkoks konfliktas.

Matė, kaip tas stambesnis nukentėjusysis atsiklaupęs, o S. L. laikė jo piniginę. Piniginė nebuvo stora. Matė tik piniginę. Tada tas nukentėjusysis, kuris šalia jo (A. Z.) stovėjo, pradėjo eiti link S. L. ir sakyt: „ką čia darot?“. Jis (A. Z.) tą nukentėjusįjį kaire ranka griebė už peties ir nukentėjusysis nukrito. Jis (A. Z.) prisėdo ir paėmė iš nukentėjusiojo kišenės telefoną. Nepamena, iš kurios kišenės. Nukentėjusysis nieko nesakė, gulėjo ant pilvo. Prispaudė nukentėjusįjį prie žemės. Pinigų pas jį nebuvo, rado tik 0,5 Eur. Iškratė nukentėjusiojo kišenes. Striukės nebuvo. Rado kišenėje 0,5 Eur ir paėmė. Nežino, kam jam tie 0,5 Eur, paėmė automatiškai. Telefonas buvo tamsios spalvos, kažkoks „samsungas“ tamsiame dėkle. Telefoną po kelių dienų pridavė, gavo 50 eurų, jais nesidalino, išleido.

Po to visi (kaltinamieji) ramiai nuėjo į mašiną. Jis (A. Z.) nematė, kad V. B. kažką darytų. Mašinoje jie nekalbėjo apie tai, kas ką paėmė, tiesiog paskui jis pamatė, kad S. B. paėmė telefoną ir 70 eurų. Jam atrodo, pareigūnai rado vieną telefoną. Nukentėjusiuosius paliko, nes juk įvyko konfliktas. Muštynių nebuvo, tiesiog garsą girdėjo, lyg pastūmė kažkas. Žodinis konfliktas kažkoks buvo, bet nepamena. Viskas spontaniškai įvyko.

Su pinigų suma nesutinka, nes tiek nebuvo. Visame kitame su kaltinimu sutinka.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus A. Z. parodymus (4 t., b. l. 140-141, 144-145), kaltinamasis parodė nematęs, ar mušė, ar ką, bet paskui jam S. L. sakė, kad prie jo lindo tas nukentėjusysis. Lindo agresyviai, kai visi jau buvo išlipę. Kai nukentėjusysis atsikėlė ir ėjo, tai tada buvo tas garsas, lyg stūmimas. Čia buvo tas nukentėjusysis, iš kurio jis (A. Z.) paėmė daiktus.

Pas vieną nukentėjusįjį matė sužalojimus ant veido prie nosies. Agresija buvo iš nukentėjusiųjų dėl nurodinėjimų kur važiuot, ką daryt. Vienas davė iš bambalio V. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nesakė apie bambalį. Butelis buvo plastmasinis. V. neaplaistė. Iš nukentėjusiųjų paėmė 2 telefonus. Vienas telefonas „Huawei“, antras – „Samsung“. Antrasis telefonas atrodo buvo sidabrinis. Tą antrą telefoną S. turėjo. Pinigais jie nesidalino, tiesiog su S. L. išleido tuos 50 Eur, nes buvo kartu. Su V. B. nesidalino. Jis (A. Z.) užpylė benzino į mašiną. Turėjo dar savų pinigų, iš jų užpylė kuro. Jam už kurą nekompensavo, nes jam liko tie pinigai. Antrą telefoną jis tvarkė vienas, be S. ir V. „Atrišo“ antrą telefoną.

Nukentėjusieji dėl girtumo vos stovėjo ant kojų, buvo girtesni už juos (kaltinamuosius). Nežino, ar nukentėjusieji daugiau gėrė, su jais nesėdėjo. Nebuvo jokio išankstinio susitarimo. Jokių vaidmenų, nieko nebuvo, viskas spontaniškai įvyko. Konfliktas išėjo dėl to, kad girtas žmogus pradeda vadovauti, kažką aiškint. Aiškino tas stambesnis. Jokio šūvio nebuvo. Čia nukentėjusieji nori palenkti į savo pusę. Kaip ir sugalvojo tuos 10 000 Eur, taip ir tas ginklas su šūviu išgalvoti. Nebuvo nei ginklo, nei šūvio. Rankose niekas nieko neturėjo.

Palaiko savo pirminius parodymus, nes jau daug neprisimena. Tiksliai neatsimena, kur S. L. sėdėjo, per vidurį ar iš šono. Matė, kaip traukė pinigus iš piniginės. Jokių smūgių jis (A. Z.) nesudavė. V. B. trenkė tam smulkesniam, kurį jis (A. Z.) pargriovė. Turbūt nukentėjusysis kabinosi V. B. į koją, bet jis (A. Z.) to nematė.

Gailisi, ką padarė, tuo momentu spontaniškai pasielgė. Sutinka atlyginti tiek, kiek paėmė – už telefoną ir 70 eurų. Dėl moralinės žalos nesutiks. Dirba (duomenys neskelbtini), oficialiai.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. K. parodė, kad su A. B. atvažiavo į Vilnių apžiūrėti objekto. Tada nutarė papramogauti ir pasilikti Vilniuje. Nuėjo į kazino, išgėrė alaus. Jau buvo girti, pėsti nuėjo link stoties, išsinuomojo viešbutį, pabuvo jame ir užsimanė dar išgerti ir pavalgyti. Nuėjo prie stoties į kebabinę. Susitiko kaltinamuosius. Pardavėjas rusiškai kalbėjo, tai kaltinamasis (B.) už jį paprašė kebabų ir kolos nupirkti. B. vienas buvo užėjęs. Kai išėjo į lauką, B. pasakė, kad pasikvies draugus. Iš viso jų buvo 3. Išėję atsisėdo lauke ir nukentėjusysis paklausė, kur galima alaus nusipirkti. Kitas kaltinamasis pasakė, kad žino, kur nusipirkti, ir jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), važiavo per geležinkelį. Išgėrė alų prie „Iki“, kur senas bankas, prie alubario. Tada jis (G. K.) pasiūlė nuvažiuoti dar alaus nusipirkti, bet tada jau nuvažiavo ne alaus, o kažkur į mišką. Nuvežė, išspyrė iš mašinos, paguldė ant žemės, panaudojo ginklą. Jis (G. K.) gulėjo veidu į žemę, jam liepė nesikelti, rėkė, fizinį smurtą panaudojo. Tada A. B. dar bandė padėti jam, kai kraustė kišenes, bet jis (G. K.) girdėjo „nesikelk“ ir smūgius. Kai kaltinamieji susėdo į mašiną, jis nuėjo prie B., šis buvo „išjungtas.“ Tuo metu dar buvo prietema. Jie nuėjo į artimiausius namus ir paprašė, kad paskambintų į policiją. Atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Jį (G. K.) nuvežė į policijos komisariatą, o A. B. į ligoninę.

Jis (G. K.) buvo neblaivus. Buvo dirbęs (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) niekada. Jo draugas (A. B.) išvis Vilniuje nedirbęs. Nevažiavo pas jokias merginas ir jokių merginų jis neprašė. Jie nesipyko, jis tik paklausė, kur juos veža. Jis rusiškai nesupranta, o jie (kaltinamieji) kalbėjo rusiškai. Automobilyje jis sėdėjo už keleivio, B. sėdėjo už vairuotojo. Per vidurį sėdėjo L. Kai jis paklausė, kur juos veža alaus dar nusipirkti, tai atsakė, kad tuoj atvažiuos, ir atvažiavo į mišką. Jį (G. K.) S. L. išspyrė iš mašinos ir paguldė ant žemės, liepė nesikelti. O kiti B. mušė. B. nuo jo (G. K.) buvo už trijų metrų. Jis tik girdėjo, kaip jie rusiškai kalbėjo ir rėkė. O smūgiai girdėjosi ir jie tikrai ne ranka duoti, koja. L. buvo irgi atsiklaupęs prie jo (G. K.) ir liepė nesikelti. Jam (G. K.) sudavė vieną smūgį – spyrė į kairį šoną. Jis (G. K.) išvirto iš mašinos. Daugiau jam niekur nesudavė. Kaltinamieji rusiškai kalbėjo, keikėsi. Girdėjosi duslūs garsai, tikrai ne ranka smūgiuoti. Jis (G. K.) nematė, kiek žmonių mušė A. B., nes jam buvo aiškinama nesikelt ir nežiūrėt į tą pusę. Girdėjo keiksmažodžius, nieko nematė, nes buvo užsidengęs. Kai juos apšvarino, kaltinamieji iškart šoko į mašiną ir išvažiavo. Iki įvykio sužalojimų pas juos (nukentėjusiuosius) nebuvo. Jokio butelio nebuvo. Ir jokio konflikto nebuvo. Kai atvažiavo prie geležinkelio, buvo prietema, paryčiai. Nebuvo visiškai tamsu. Kai išlipo, ten buvo sodai, paskui geležinkelis ir miškelis. Buvo išsišakojimas ir kairiau atsistojo automobilis. Nuo kelio nenuvažiavo. A. B. gulėjo ant žvyrkelio, yra jo kraujas toje vietoje. Kai jis priėjo prie A. B., šis buvo leisgyvis, sunkiai orientavosi.

Iš jo (G. K.) paėmė pinigus, piniginę ir telefoną. Kairėje pusėje buvo piniginė, dešinėje buvo telefonas, ir dar pinigai abiejose pusėse. Negali pasakyti, kiek, kur pinigų buvo, bet sumos nebuvo padalytos per pusę. Piniginėje buvo apie 250-300 Eur, o likusieji pinigai buvo susukti. Gal vienoje pusėje buvo susukti 6000 Eur, o kitoje – 4000 Eur. Buvo susukta į du rulonėlius. Kiek pinigų buvo kiekviename, neatsimena. Turėjo 10 000 Eur. Ritiniai buvo šoninėse kišenėse. Jis buvo ne su džinsais, su paprastomis kelnėmis. Nesimatė iš tolo tie pinigai. Bare už gėrimus visą laiką mokėjo jis (G. K.). Mokėjo iš piniginės. Piniginėje buvo apie 300. Kupiūrų buvo visokių. Apsipirkinėti ėjo su L. Kai atsiskaitinėjo, L. buvo šalia.

Jis pats į pagalbos centrą neskambino, tik įsiterpė į pokalbį. Bendrajam pagalbos centrui jis sakė, kad iš jo pavogė 1500 eurų, bet jis pats nesuprato, ką kalbėjo. Ir tyrimo metu šnekėjo nesąmones, jam buvo stresas. Su pareigūne (atvykusia pagal iškvietimą) jis irgi kalbėjo, bet jam buvo šokas. Iš tikrųjų suma buvo 10 000 eurų. Viešbutyje pinigų nepaliko, nes nežinojo, kas ten kaip. Kai jį apklausinėjo, jis buvo strese ir girtas, tai nesąmones kalbėjo dėl pinigų. Buvo 10 000 eurų ir telefonas. Paskui jis atvažiavo blaivas pas tyrėjus ir normaliai atsiminė, kaip buvo. Pasakė tiek pinigų, kiek pas jį buvo. Jis atsivežė tą pinigų sumą pirkti statybines medžiagas. Medžiagų nenusipirko, nes per daug pabaliavojo.

Į Vilnių jie tą dieną atvažiavo 13 valandą. Objektas buvo prie (duomenys neskelbtini), planavo daryti remontą. Apžiūra truko valandą. Tada nuvažiavo į kazino. Tą dieną jie jau neplanavo pirkti medžiagų, nes jau baliavojo, tai planavo kitą dieną tuo užsiimti. Jis užsienyje dirbo 3 metus (duomenys neskelbtini). Vidutinis atlyginimas buvo 2800 Eur. Telefonas jam negrąžintas ir kažkas 2 kartus brovėsi į jo paskyrą. Pasiėmė grynus pinigus atsiskaityti už medžiagas. Galima „Depo“ ir kortele atsiskaityti, bet jis taip (grynais) norėjo. Jis turi sutartį su „Senukais“, kad jie 25 km gali atvežti medžiagas nemokamai. Pirkti medžiagas norėjo, bet nenusipirko. Kitą dieną planavo jas pirkti. Su „Senukais“ į (duomenys neskelbtini) vežtų. Vilniuje pigiau pirkti medžiagas. B. nesakė, kiek pinigų turėjo. Kazino B. išlošė apie 500 Eur. Jis (G. K.) išlošė 200-300 Eur.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. B. parodė, kad važiavo į Vilnių apžiūrėti objekto. Objektas buvo prie (duomenys neskelbtini). Objektą apžiūrėjo dieną, po to nuvažiavo į kazino. Jis (A. B.) turėjo nepilnai 100 eurų. Draugas turėjo pinigų statybinėms medžiagoms pirkti. Nežino, kiek draugas turėjo pinigų, bet turėjo daug. Sakytų, kad draugo pinigai buvo piniginėje, nepamena tiksliai. Negali visko prisiminti, jam nustatė 3,8 promilės. Kazino jie buvo gal nuo pirmos valandos dienos iki vakaro. Abu išlošė kazino. Jis (A. B.) išlošė apie 200 eurų, gal daugiau. Kiek išlošė G. K., nežino, nes jie keitė aparatus ir neskaičiavo vienas kito pinigų. Po kazino jie nuvažiavo į viešbutį. Viešbutyje jis paliko piniginę, ten buvo gal 20 eurų, kiti pinigai buvo kišenėje. G. K. viešbutyje nieko nepaliko. Jie nuėjo į kebabinę nusipirkti pavalgyti ir ten susitiko kaltinamuosius. Nepamena, kas prie ko priėjo. Tada visi važiavo alaus pirkti. Į parduotuvę G. nuėjo su kaltinamuoju. G. pirko alų. Paskui visi grįžo prie stoties, alaus baro, ant suoliuko. Jis tik pamena, kaip atsisėdo į mašiną, daugiau nepamena.

Jam buvo padaryti sužalojimai – skaudėjo šonus, praskelta kakta. Visko nebepamena. Kas buvo draugui, nepamena. Po to jie užėjo pas kažkokį žmogų, iškvietė pagalbą, atvažiavo policija su greitąja, jį išvežė su greitąja, G. su policija. Ir paskui susitiko policijoje. Jis sakė G., kad nieko nepamena. G. jam nieko nepasakojo apie įvykį. Iki to įvykio pas jį nebuvo jokių sumušimų. Pas G. irgi nebuvo sumušimų. Neatsimena, kaip buvo (automobilyje). Gal jis (A. B.) siūlė išgerti, tai ir baksnojo su buteliu. Iš jo pavogė pinigus ir telefoną. Iš pradžių galvojo, kad piniginę irgi buvo pavogę, bet paskui ją rado viešbutyje. Iš kišenės pavogė pinigus 250 Eur ir 300 Eur. Čia tiek, kiek buvo likę. Telefonui buvo pusė metų, turi sąskaitą. Nieko nežino apie G. pinigus. Gali būti, kad turėjo G. apie 3000 eurų, gali būti ir daugiau, nes tikrai didelės sumos buvo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nežino, kiek G. turėjo pinigų. G. K. pinigai buvo piniginėje. Jis (A. B.) matė piniginę, ten buvo pinigai. Jis matė pinigus piniginėje. Piniginė buvo 2,5-3 cm storio. Kupiūros buvo visokių spalvų. Jis nematė nei surištų, nei susegtų pinigų. G. K. buvo blaivesnis. Jis pamena, kaip atsisėdo į mašiną ir viskas, daugiau nepamena. Kai pabudo, aplink buvo namai, miškas. Atsigavo jau eidamas, ėjo kažkokiu keliu, užėjo pas žmogų ir paprašė iškviesti policiją. Jau buvo šviesu. Jie buvo šalia, kai skambino. Ką sakė, nepamena, pasakė, kad sumuštas žmogus.

Ne pirmą kartą daro remontą objektuose. Visaip būna dėl medžiagų kainos. Šito objekto kainą galima įvardinti tūkstančiais. Gali būti 3000 Eur. Prisimena, kai susitarė su G. B. važiuoti į Vilnių. Susiruošė, įsėdo į traukinį ir atvažiavo į Vilnių. G. B. pasakė, kad į Vilnių vyksta apžiūrėti objektą. Jis (A. B.) pirmą kartą buvo šitam objekte. Apžiūrėti objektą reiškia darbų suplanavimą. G. B. nesakė, kiek jis pinigų pasiėmė. Jie galvojo ne vieną objektą apžiūrėti. Iš anksto buvo sutarę, kad ne vieną objektą apžiūrės. Taip išėjo, kad tik vieną apžiūrėjo. Objekto šeimininkas dalyvavo. Jie turėjo daryti remontą, tualetą, plyteles. Objektas yra butas. Pilnai sąmatos nebuvo sudarę. Jie sakė šeimininkui, kad jie nupirks medžiagas ir tada pasakys, kiek kainuos. Sakė šeimininkui, kad pateiks sąskaitas faktūras. Nebuvo preliminariai sumos pasakę. Nesakė šeimininkui, kur medžiagas pirks. Būtų žiūrėję, kur pigiau. Medžiagas planavo pirkti kitą dieną. Būtų nupirkę medžiagas ir sudarę sutartį. Nuperki medžiagas ir tada pasakai, kiek kas kainuos. Savininkas nesako už kokią sumą pirkti, preliminariai negali pasakyti, kiek medžiagos gali kainuoti. Būna, ir grynais tokias sumas vežiojasi. Buvo numatyti tualeto, buto remontas, nepamena dabar tiksliai. Pusei buto buvo numatytas remontas – kambariai, tualetas. Buvo numatytas dažymas, plytelių klijavimas. Plotų pilnai nebuvo numatyta. Jie tiesiog apžiūrėjo objektą. Žinojo, kiek reikia dažų. Ten daug tų kvadratų bute. Jis negali po tiek laiko prisiminti. Alkoholį gėrė, kai nuvažiavo į kazino. Kai objektą apžiūrinėjo, buvo blaivus. Nepamena, kokia spalva reikėjo dažyti sienas. Nepamena, ar ruošėsi keisti plyteles, grindis, santechniką. Apie pinigus – pamena, kiek jų turėjo, nes žino, kiek turėjo pinigų, kai išėjo iš kazino. Iš kazino išėjo visiškai girtas.

Pilnai neprisimena, ką tarėsi daryti bute. Kitą dieną šeimininkas turėjo patikslinti, kokios spalvos. Kitą dieną turėjo važiuoti pirkti medžiagas. Tame objekte jie remonto nepadarė, atsisakė. Nepranešė apie tai objekto šeimininkui, nevažiavo ir viskas. Jis (A. B.) su objekto šeimininku nebendravo, nežino, kas dabar yra su tuo butu. Jis nelabai pažįsta Vilnių, negali tiksliau pasakyti, objektas yra nuo (duomenys neskelbtini) apie 10 min. kelio. Butas senos statybos. Nežino šeimininko duomenų. Gal ir prisistatė kažkaip, bet nepamena jo vardo. Negali parodyti to šeimininko numerio ir buto, nes nepamena. Į Vilnių važiavo su kuprine. Iš darbo įrankių gal buvo matuokliai. Darbų atlikimui įrankių nesivežė. Būtų grįžę į namus ir būtų paėmę įrankius, tuomet grįžę vėl. Kokių būtų reikėję įrankių, tokius ir būtų paėmę. Nelabai atsimena, kaip buvo apsirengę. G. B. turėjo pirkti statybines medžiagas.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. T. parodė, kad rengėsi į darbą, kai du piliečiai pasibeldė ir paprašė pagalbos. Abudu buvo su marškiniais. Vienas su raudonu veidu, kitas su normaliu. Vienas išvis nekalbėjo. Atsimena, kad kalbėjo apie pavogtus pinigus, bet suma vis didėjo. Atvyko ir greitoji, ir policija. Jie nervinosi, kad ilgai nevažiuoja, ir vis ragindavo, kad jis (liudytojas) paskambintų dar kartą. Vyrai sakė, kad juos užpuolė trise, miške. Berods sakė, kad grasino ginklu. Apie pinigus atsimena, bet apie kitus daiktus nepamena. Vyrai atrodė gal truputį išgėrę. Vienas ar abudu, tai tiksliai nepasakys, tiesiog matėsi, kad išgėrę. Dėl smurto sužalojimų, tai vieno žmogaus veidas raudonas buvo. Negali atsakyti, ar raudonas veidas buvo dėl kraujo, ar dėl ko kito, nepamena. Neatsimena sumų, kaip jos didėjo. Tūkstančiais didėjo. Kokią pirmą kartą sumą pasakė, nepamena.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. T. duotus parodymus (1 t., b. l. 125-126), liudytojas juos patvirtino. Nurodė, kad gali būti, kad jis nematė jokių sužalojimų. Dabar atsimena dėl pavogtų telefonų, dėl to jie atėjo pas jį, nes neturėjo iš ko paskambinti. Jis nelabai įsižiūrėjo, ar nosis buvo sumušta. Reiškia, du kartus buvo didinama suma.

Gali būti, kad pirmą kartą, kai buvo skambinta pagalbai, tai pasakė pirminę sumą, kokia buvo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-08-10 apklaustas kaip įtariamasis V. B. parodė, kad su įtarimu dėl plėšimo nesutinka, nėra padaręs šio nusikaltimo. Šiais metais liepos mėnesį įsigijo automobilį ,,VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet jį neregistravo savo vardu. Pirko jį iš pažįstamo J. V. Šį automobilį pardavė prieš dvi savaites, rugpjūčio pradžioje. Pažįsta S. L. ir A. Z., kurie paminėti pranešime apie įtarimą. 2021 m. liepos 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini) statybos objekte, o po darbo, į vakarą automobiliu ,,VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į Vilnių, prie geležinkelio stoties, nes ketino užeiti į parduotuvę „IKI“. Ten susitiko su S. ir A. Nutarė išgerti. Su S. išgėrė degtinės, apsvaigo. A. negėrė, paprašė pavairuoti įtariamojo automobilį, nes turėjo kažkokių reikalų, o V. B. negalėjo vairuoti, nes buvo išgėręs. Trise kažkur nuvažiavo, bet kur tiksliai vyko – nežino. Prieš 20 val. grįžo vėl prie parduotuvės „IKI“, apsipirko parduotuvėje. Po to dar automobilyje kartu su S. L. vartojo alkoholį. Visų aplinkybių dėl neblaivumo neatsimena, kelis kartus buvo užmigęs automobilyje. Jau sutemus, laiko tiksliai nepasakys, prie automobilio priėjo du įtariamajam nepažįstami vyrai. Vienas asmuo buvo panašus į V. B., atrodo, šviesių plaukų. O kitas – tamsių plaukų. Atsimena, kad po akim turėjo mėlynę, nosis buvo ištinusi, kaip suprato, buvo sumuštas. Vyrai kalbėjo lietuviškai, nemokėjo rusiškai, o lietuviškai įtariamasis nekalba, todėl su jais nebendravo. Vyrai sakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), vienas iš jų, kaip ir įtariamasis, užsiima statybomis. Vyrai pasiteiravo, kur galima nusipirkti alkoholio, A. ar S. atsakė, kad žino, kur yra naktinė parduotuvė. Tada vyrai įsėdo į automobilį ir jie visi nuvažiavo. A. vežė į parduotuvę, bet kur ji yra, V. B. nežino, kažkur Vilniaus mieste. Įtariamasis buvo girtas ir į parduotuvę nėjo, atrodo, S. su tais vyrais ėjo į ją. Nusipirkę alaus pakuotę, grįžo prie parduotuvės „IKI“, prie baro staliukų gėrė alų. Negėrė tik A. V. B. labai apsvaigo ir naktį, laiko nepasakys, nuėjo į automobilį miegoti. Buvo jau tamsu. Automobilis stovėjo parduotuvės stovėjimo aikštelėje. Užmigo ir toliau nieko neatsimena. Miegojo priekinėje keleivio sėdynėje. Atsibudo, kuomet kažkur trise važiavo. Vairavo A., o gale sėdėjo S. Kiek tuo metu buvo laiko, nežino, bet jau švito. Miegojo tikrai dvi valandas. Pasiteiravo, kur tie vyrai, o kažkas atsakė, kad išėjo. Tada A. pravažiavo miesto sankryžas ir V. B. atsisėdo už automobilio vairo. A. su S. liko mieste, o įtariamasis, nors buvo girtas, grįžo automobiliu namo į (duomenys neskelbtini). Nori paminėti, kad tų vyrų nemušė, negrasino jokiu pistoletu ir pinigų ar telefonų tikrai nepagrobė. Pas A. ar S. jokio ginklo tą vakarą nematė, jokių svetimų daiktų pastarieji neturėjo ir nesigyrė. Ar A. su S. galėjo apiplėšti tuos vyrus, nežino, nematė. Mano, kad tiek pinigų vyrai tikrai neturėjo, nes vyrui (tamsių plaukų) viename iš kioskų prie geležinkelio stoties pirko už savus pinigus atsigerti. Tą vakarą vilkėjo sportinį megztinį, kurio viršus oranžinės spalvos, džinsines kelnes, avėjo sportbačius. Daugiau su A. ir S. nebendravo ir jų nematė. Daugiau neturi ką paaiškinti (4 t., b. l. 83-84).

2021-12-02 apklaustas kaip įtariamasis V. B. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą dėl įvykdyto plėšimo nesutinka, nes to nepadarė. Ankstesnėje apklausoje papasakojo viską, ką atsimena, nurodė, kad įvykio metu miegojo mašinoje ir jokio plėšimo nepadarė. Prie savo parodymų pasilieka. Tik papildo juos viena aplinkybe. Važiuojant etapu į areštinę kartu su S. L., pastarasis įtariamajam priminė, kad V. B. nemiegojo, buvo atsibudęs ir išlipęs iš automobilio atlikti gamtinių reikalų. Tada tik V. B. prisiminė, kad iš tikrųjų buvo išlipęs iš automobilio ,,VW Sharan“. Toje vietoje, miške vienas asmuo, kurio veidas jau buvo sumuštas, ėmė priekabiauti prie įtariamojo, kabinėtis. Tai jam nepatiko ir jis vyrą pastūmė rankomis ir nuėjo link automobilio ir atsisėdo ant priekinės sėdynės. Tikėtina, kad iš karto užmigo. Daugiau nieko nedarė. Buvo labai girtas. Ar S. L. su Z. mušė tuos du vyrus ir ar pagrobė iš jų pinigus ir telefonus, nematė, negali pasakyti. Jokių telefonų nei pinigų pas draugus nematė. Atsibudo, kuomet Z. privažiavo kažkokią degalinę ir įpylė į mašiną kuro. O vėliau savo automobiliu nuvažiavo namo, S. su A. liko Vilniuje. Daugiau nieko apie šį atvejį negali pasakyti, nes nieko nematė ir nedarė (4 t., b. l. 92-93).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-08-11 apklaustas kaip įtariamasis S. L. parodė, kad su įtarimu sutinka iš dalies, nes jokio ginklo neturėjo, be to tokios didelės sumos pinigų nepagrobė. 2021 m. liepos mėnesio viduryje, atrodo, 15 d., laiką leido su pažįstamais V. B. ir A. Z. Į Vilnių atvyko iš (duomenys neskelbtini) apie 23 val. vakaro automobiliu ,,VW Sharan“, valstybinio numerio neatsimena, kuris priklauso V., bet pastarasis nevairavo, nes vartojo alkoholį, be to neturi teisių. Vilniaus geležinkelio stoties teritorijoje, prie IKI parduotuvės vartojo alkoholį. A. negėrė. Išgėrinėjo netoli baro, ant suoliukų. Įtariamasis apsvaigo, bet viską prisimena. Naktį, po vidurnakčio prie jų priėjo du neblaivūs vyrai. Vienam ir kitam kažkur apie (duomenys neskelbtini) metų, vienas aukšto ūgio, lieso kūno sudėjimo, o kitas – žemesnis ir stambesnis. Atrodo, vienas vilkėjo švarką ir džinsus, o kitas – neatsimena. Vyrai pasakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), rusiškai prastai kalbėjo, paklausė, kur galima nupirkti alaus. Tuo metu parduotuvės buvo uždarytos. Įtariamasis ir A. Z. žinojo, kad (duomenys neskelbtini) rajone veikia naktinė parduotuvė, ir pasiūlė juos nuvežti. Nusprendė kartu išgerti, nes patys neturėjo svaigalų. Tuomet penkiese nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie visą parą veikiančio baro. Su aukštu ir liesu vyru nuėjo į parduotuvę. Vyras nupirko pakuotę (6 vnt.) alaus plastikinėje taroje, atsiskaitė savais pinigais. Tada visi grįžo atgal prie parduotuvės IKI, netoli geležinkelio stoties. Ten tęsė išgertuves. Apie 3-4 val. būdami neblaivūs, aukštas ir liesas vyras pasakė, kad turi pažįstamų panelių, gyvenančių (duomenys neskelbtini), ir nori pas jas nuvažiuoti. Merginoms jis neskambino. Sutiko nuvažiuoti. Penkiese pajudėjo į tą rajoną. Vyko per (duomenys neskelbtini). Vairavo A., V. B. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, S. L. su vyrais gale (sėdėjo kairėje pusėje, už vairuotojo). Aukštas vyras rodė kelią kur važiuoti, kokiomis gatvėmis važiavo, nežino. Po to vyras užsinorėjo atlikti gamtinius reiklus ir paprašė nusukti nuo pagrindinio kelio į mišką. Važiavo žvyrkeliu ir sustojo. Tos vietos nurodyti negali. Visi išlipo iš mašinos. Tuo metu jau švito, buvo gal 4.30 val. Įtariamasis su aukštu liesu vyru nuėjo nuo automobilio į vieną pusę, o kiti liko prie mašinos. Atlikę gamtinius reiklaus, staiga pribėgo V. B. ir spyrė į šoną tam aukštam liesam vyrui. Vyras suklupo ant kelių. V. pasakė: ,,davai trauk pas jį piniginę“ ir nubėgo link mašinos. S. L. ir ištraukė iš kelnių kairės kišenės piniginę, o iš dešinės – mobilaus ryšio telefoną. Patikrino piniginę. Vyras paprašė palikti dokumentus. Iš piniginės įtariamasis paėmė 70 Eur (50 ir 20 Eur kupiūros), piniginę su dokumentais atidavė. Pagrobė ar ,,Huawei“, ar ,,Samsung“ telefoną, kuris buvo pilkos spalvos, be dėklo. Ką darė A. su V. su kitu stambesniu vyru, nematė, nes stovėjo prie kito vyro. Ar draugai mušė stambesnį vyrą, nematė. Jokio ginklo nei įtariamasis, nei jo draugai tikrai neturėjo, būtų matęs. Jokio šūvio negirdėjo. Vyro nemušė, tik apieškojo ir pagrobė pinigus ir telefoną. A. sušuko ,,važiuojam“ ir S. L. nubėgo link automobilio, įsėdo ir išvyko. Vyrai liko, bet nieko nekalbėjo. Grįžtant A. pasakė, kad iš to stambesnio vyro pagrobė tik telefoną, pinigų neturėjo. Mano, kad jis sakė tiesą. A. parodė juodą telefoną. Įtariamasis pasakė, kad paėmė iš vyro telefoną ir 70 Eur. Sustojo (duomenys neskelbtini) ,,Lidl“ parduotuvės aikštelėje. Ten prabuvo iki 7-7.30, pasidalino pinigais. Po to, apie 8 val. nuvažiavo link stoties. Mobilaus ryšio telefonus A. pridavė į kažkokį lombardą, esantį stoties teritorijoje. Sakė, kad už vieną gavo 60 Eur, o už kitą 50 Eur. Tais pinigais irgi pasidalino. Atsidarius barui išgėrė alaus ir išsiskyrė. Daugiau nei A., nei V. nematė. Pinigus išleido alkoholiui. Mintis apiplėšti kilo spontaniškai. Nebuvo susitarę neblaivius vyrus apiplėšti. Jokio smurto nenaudojo, ginklu negrasino ir didelės sumos pinigų nepagrobė. Mano, kad nukentėjusieji, kurie buvo girti, išgalvojo istoriją apie ginklą ir didelę pinigų sumą. Labai gailisi dėl savo poelgio (4 t., b. l. 111-112).

2021-08-17 įtariamasis S. L. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad liepos 15 buvo su Z. ir B., prie jų atėjo du vaikinai stotyje, paklausė, kur galima nusipirkti alaus. Pasakė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje galima nusipirkti. Visi nuvažiavo su B. mašina „Sharan“ į (duomenys neskelbtini) g., nusipirko alaus 6 bambalius už vieno iš tų vaikinų pinigus. Grįžo į stotį, lauke prie baro išgėrė alaus. Vienas vaikinas pasakė, kad (duomenys neskelbtini) turi merginą. Visi važiavo į (duomenys neskelbtini), vienas paprašė į tualetą, sustojo, išlipo ir B. vienam vyrui aukštesniam trenkė į šoną, atrodo su koja. B. pasakė įtariamajam S. L. ištraukti iš jo piniginę ir telefoną. S. L. ištraukė iš to vyro priekinių kišenių telefoną ir piniginę. Piniginė buvo ruda, telefonas buvo sidabrinis, modelio nežino. Z. stovėjo su kitu vyru prie automobilio. Patikrino piniginę, buvo 50 eurų ir 20 eurų, iš viso 70 eurų, buvo kortelės. Įtariamasis paėmė pinigus, korteles su pinigine atidavė tam vaikinui, nes jis pats S. L. paprašė grąžinti.

Į proceso dalyvių klausimus įtariamasis S. L. atsakė, kad iš pradžių kitas vaikinas su Z. stovėjo toliau 5 m. atstumu prie automobilio, kai ištraukė piniginę ir telefoną, B. prie jų pribėgo, A. laikė tą vaikiną prispaudęs prie žemės koja, to momento, kaip antras vaikinas, kuris buvo su A. Z., atsidūrė ant žemės, įtariamasis S. L. nematė. Prieš antrą vaikiną smurto niekas nevartojo, pirmam vaikinui tik B. trenkė. B. nubėgo prie antro vaikino, nieko nedarė. Bare sėdėjo trise, kai priėjo tie du vaikinai, gal buvo kas nors ketvirtas priėjęs. Automobilis B. priklausė, vairavo Z., nes turėjo teises. Z. sakė, kad iš kito vaikino paėmė tik telefoną. Ginklo niekas iš jų neturėjo, šūvio nebuvo. Z. sušuko rusiškai važiuojame, tada jie trise – įtariamasis S. L., A. ir V. išvažiavo. Iš antro vaikino buvo paimtas juodas telefonas, pinigų nebuvo paimta. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės, paimtus pinigus pasidalino, juos išsikeitė benzokolonėlėje, buvo apie 5 val. ryto, už kurą mokėjo Z., iš pavogtų pinigų 10 eurų sumokėjo, kurą pylėsi prie aerouosto, mokėjo Z. grynais. Apie 8 val. nuvyko prie stoties į lombardą, telefonus pridavė Z., už vieną telefoną gavo 50 eurų, už kitą – 60 eurų, pinigus pasidalino, S. L. gavo 30 eurų. Išgėrė alaus ir išsiskirstė. Pripažįsta, kad paėmė telefoną ir piniginę, padarė vagystę. Paimta buvo tik 70 eurų. Kai įtariamieji susitiko su tais vaikinais, jie buvo gerokai išgėrę (4 t., b. l. 115-117).

2021-12-03 apklaustas kaip įtariamasis S. L. parodė, kad su įtarimu dėl plėšimo sutinka iš dalies. Tik nesutinka dėl pagrobtų pinigų kiekio, tokios didelės sumos nukentėjusieji tikrai neturėjo, be to, nukentėjusiojo nemušė, nespyrė. Patvirtina, kad kartu su A. Z. ir V. B. apiplėšė du asmenis, dalyvavo nusikaltime ir pavogė iš vieno nukentėjusiojo telefoną ir pinigus – 70 Eur, juos ištraukęs iš piniginės. Pavogė telefoną ir pinigus, kadangi taip nurodė V. B., kuris pasakė ištraukti iš jo piniginę ir telefoną, o įtariamasis taip ir padarė. Prieš tai V. spyrė nukentėjusiajam į šoną. Jis tikrai nemiegojo mašinoje, o buvo išlipęs ir spyrė vienam iš nukentėjusiųjų, po to S. L. nenaudojęs smurto iš pastarojo pavogė 70 Eur ir mobilaus ryšio telefoną. Ar antras nukentėjusysis buvo mušamas, nematė. Bet telefonai buvo pagrobti iš abiejų nukentėjusiųjų. Ankstesnėje apklausoje, tiek policijoje, tiek pas teisėją davė išsamius parodymus prie kurių pasilieka ir šiuo metu neturi kuo papildyti. Labai gailisi, kad taip padarė, viskas įvyko spontaniškai, nebuvo susitarę taip elgtis (4 t., b. l. 125-126).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-08-13 apklaustas kaip įtariamasis A. Z. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą nesutinka, jokio plėšimo nėra padaręs. Prisimena, kad 2021 m. liepos 15 d. buvo Vilniuje su pažįstamais V. B. ir S. L. Įtariamasis vairavo automobilį ,,VW Sharan“, kuris, atrodo, priklauso V. Įtariamasis visur pažįstamus vežiodavo. Tą vakarą pagrinde buvo prie Vilniaus geležinkelio stoties, ten, kur barai, prie IKI parduotuvės. V. su S. ten išgėrinėjo su kažkuo, susipažino su dviem nepažįstamais vyrais. Jie ten visi vartojo alkoholį prie lauko staliukų, netoli baro. O A. Z. su jais nedalyvavo, nes negėrė, pagrinde sėdėjo mašinoje, kartais snausdavo. Atsimena, kad naktį draugai paprašė nuvažiuoti į naktinę parduotuvę (duomenys neskelbtini) rajone, adreso nežino. Į mašiną įsėdo ir tie du draugų sugėrovai. Kaip tie vyrai atrodė, neatsimena, apibūdinti negali. Jie kalbėjo ir lietuviškai, ir rusiškai. Nei vardų, nei pavardžių nežino. Nuvažiavo penkiese į naktinę parduotuvę, vyrai nupirko alaus, grįžo prie IKI parduotuvės Geležinkelio gatvėje. Įtariamasis pasiliko mašinoje, užmigo, o draugai tęsė išgertuves. Vienu metu pažadino ar tai S., ar V., ir paprašė sugėrovus nuvežti į (duomenys neskelbtini). Tada penkiese, įtariamajam vairuojant VW automobilį, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir ten prie parduotuvės ,,Maxima“ išleido tuos du vyrus. Vėliau išsiskirstė, A. Z., atrodo nuvažiavo namo. Daugiau nieko negali pasakyti. Jokio plėšimo naudojant ginklą nepadarė, jokių daiktų nepagrobė. Gyvenime jokio ginklo nėra turėjęs. Nematė, kad ir draugai būtų darę kažkokį nusikaltimą. Pas draugus didelės pinigų sumos nematė, ginklo irgi. Čia kažkokia nesąmonė. Į klausimą, kokiomis aplinkybėmis jis 2021-07-16 pridavė į lombardą mobilaus ryšio telefoną HUAWEI P30, kieno tai telefonas, iš kur gavo, įtariamasis A. Z. atsakė, kad šitas telefonas buvo paliktas mašinoje, dėl to jis sau ir paėmė. Įtariamajam atrodo, draugų sugėrovai telefoną paliko mašinoje, ar pamiršo, ar jis iškrito. Nesiruošė tų vyrų ieškoti, be to neturėjo ir kontaktų. Draugams rasto telefono nerodė. Telefoną ir pridavė į lombardą už atrodo 50 Eur (4 t., b. l. 138-139).

2021-08-18 papildomai apklaustas įtariamasis A. Z. parodė, kad nori papildyti savo parodymus ir iš dalies prisipažinti dėl įvykdyto plėšimo. Parodymus duoda laisva valia, niekieno neverčiamas. Ankstesnėje apklausoje neprisipažino, kadangi išsigando tokių rimtų kaltinimų dėl ginklo. Kaip susipažino su dviem vyrais, kaip vyko į naktinę parduotuvę, tai buvo tiesa. Bet tų vyrų neišleido prie parduotuvės ,,Maxima“ (duomenys neskelbtini), kaip nurodė ankstesnėje apklausoje. Iš tiesų iš stoties rajono nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną. Buvo taip, kad tie du vyrai nutarė nuvažiuoti pas mergas. Naktį A. Z. pažadino draugai ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas mergas. Penkiese išvyko iš stoties rajono. Jis vairavo V. priklausantį automobilį ,,VW Sharan“. V. sėdėjo priekyje, o S. su tais vyrais gale. Jeigu gerai prisimena, S. sėdėjo per vidurį, tarp tų vyrų. Gale sėdėjęs stambesnis vyras rodė kelią, kur važiuoti. Pravažiavo (duomenys neskelbtini), iki geležinkelio pervažos. Suprato, kad tas vyras ar tai nežinojo kelio iki mergų, ar iš viso išgalvojo tą istoriją apie merginas ir be reikalo važiavo. Iš karto įtariamąjį paėmė pyktis, nutarė tuos vyrus palikti (duomenys neskelbtini). Įtariamasis gerai žino (duomenys neskelbtini) rajoną, todėl nusuko nuo asfaltuoto kelio į žvyrkelį. Tuo keliu galima nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini). Vienoje vietoje, netoli miško, sustojo atlikti gamtinius reikalus. Visi išlipo, buvo jau šviesu. Tą sustojimo vietą galėtų parodyti. Tas stambesnis vyras pradėjo vadovauti, aiškinti, kad važiuosim ten ir ten. Įtariamasis į jo pusę nežiūrėjo, buvo šalia plonesnio vyro, bet pasisukęs pamatė, kad stambesnis vyras jau klūpėjo, o šalia jo stovėjo S. Rankoje jis laikė piniginę ir ištraukė iš piniginės kelias kupiūras. Tas vyras (plonesnis), kuris šalia įtariamojo stovėjo, pradėjo kažką aiškinti, matyt pamatė, kad S. paėmė draugo piniginę. Tada A. Z. tą vyrą sugriebė už peties, pastūmė ir jis griuvo ant žemės. Prispaudė vyrą abiem keliais, savo svoriu nugarą, kad šis neatsistotų. Pamatė, kad kelnių kišenėje pas vyrą yra telefonas, kurį paėmė. Dar apieškojo ir kitas kišenes, jis piniginės neturėjo. Kažkurioje kišenėje rado tik 50 centų, kuriuos paėmė. Daugiau jokių daiktų vyras neturėjo. Atsitraukė nuo vyro ir pradėjo eiti link mašinos. Jokių smūgių vyrui nesudavė. Šalia stovėjęs V. B. sudavė smūgį tam gulinčiam vyrui. Bet įtariamasis girdėjo tik smūgį, bet ar V. sudavė kumščiu, ar spyrė vyrui, nežino, buvo tik vienas duslus smūgio garsas. Įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Tie du vyrai liko. V. paklausė, kam jis mušė tą vyrą, o šis atsakė, kad ,,ką jisai kabinasi man ant kojos“. Važiuojant S. parodė mobilaus ryšio telefoną, atrodo HUAWEI, ir 70 Eur (20 ir 50 Eur kupiūros). Ar S. mušė vyrą, nežino, nematė. Iš vyro pagrobė ,,Samsung“ telefoną. Pakeliui į miestą išėmė iš telefonų SIM korteles, kažkurioje degalinėje, adreso nežino, užsipylė kuro degalinėje už 30 Eur. Tada nuvažiavo į Kalvarijų gatvę, į lombardą. Bet lombardas buvo uždarytas, nes buvo ankstyvas rytas, apie 5 val. Grįžo į stotį, ten pralaukė iki 8 val. Viename iš lombardų A. Z. pridavė vieną telefoną HUAWEI. Gretimame lombarde paprašė ištrinti ,,Samsung“ telefono saugos kodą, už paslaugą sumokėjo 20 Eur. Už HUAWEI telefoną gavo 50 Eur. Pinigais pasidalino su S., o V. atrodo negavo pinigų. Iš įtariamojo V. B. pinigų tikrai negavo, nebent davė S. Po to V. išvažiavo namo automobiliu, o jis su S. liko mieste iki pietų. Telefonas ,,Samsung A21“ liko, A. Z. grįžo namo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Tą pačią ar kitą dieną į telefoną trumpai buvo įstatęs savo SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų nuvažiavo į Vilnių ir pridavė telefoną ,,Samsung“ į kažkurį lombardą, esantį geležinkelio stoties teritorijoje, už 50 Eur. Niekas ginklo neturėjo, juo nešaudė, mano, vyrai prasimanė tokią istoriją. Vyrai neturėjo didelės sumos 10 tūkstančių eurų. Buvo tik 50 centų ir 70 eurų, ir viskas. Mano, vyrai tokiu būdu nori pasipelnyti, tikrai primelavo. Viskas išėjo spontaniškai, nebuvo jokio susitarimo apiplėšti girtus vyrus. To įvykio metu vilkėjo languotus marškinius ir mėlynus džinsais, kuriuos pateikė per kratą. Dėl tokio savo poelgio gailisi (4 t., b. l. 140-141).

2021-08-23 įtariamasis A. Z. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad žino, kuo yra įtariamas, kaltę pripažįsta. Sutinka duoti parodymus. Buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Parodymus davė gera valia. Jo atžvilgiu nebuvo naudojamas nei psichologinis, nei fizinis smurtas. Įtariamasis A. Z. paaiškino, kad datos tiksliai nepamena, atvažiavo pas jį V. B. ir S. L. Paprašė jo vairuoti automobilį. Visą vakarą važinėjo Vilniuje, stoties rajone, V. B. ir S. L. gėrė. Pastarieji susipažino su dviem vyriškiais, paprašė nuvažiuoti į naktinę parduotuvę. Visi nuvažiavo į naktinę parduotuvę, ten paėmė bloką alaus, nuvažiavo vėl į Stoties rajoną, ten toliau visi gėrė. A. Z. automobilyje užmigo. Automobilis buvo VW Sharan. Įtariamąjį pažadino, sakė vežti į (duomenys neskelbtini) pas mergas. Stambesnis vyriškis sakė kaip vykti, bet jis pats nežinojo kur vykti, grįžinėjo atgal. Privažiavo laukymėje prie miško atlikti gamtinių reikalų. Kai pasisuko, pamatė, kad stambesnis vyriškis buvo atsiklaupęs prieš S. S. paėmė vyriškio piniginę. Šalia A. Z. stovėjo kitas vyriškis, jis pradėjo eiti link S., tada įtariamasis jį griebė už peties ir jis griuvo ant žemės. Prispaudęs jį keliu prie žemės, A. Z. ištraukė telefoną ir 50 centų. Tada visi trys, A. Z., S. ir V. pradėjo lipti į mašiną. Belipant į automobilį, girdėjo smūgio garsą. V. lyg sudavė smūgį vyriškiui, kuris prieš tai buvo prie A. Z. Paties smūgio nematė, girdėjo tik garsą. Klausė V., kam sudavė smūgį, sakė „ko jis kabinasi į koją“. Jokio ginklo nebuvo. Visi trise važiavo mašinoje, S. turėjo dvi kupiūras 50 eurų ir 20 eurų. Parodymų patikrinimo vietoje nurodė vietą, kur viskas vyko. S. tas dvi kupiūras paėmė iš stambesnio vyriškio ir telefoną. Nuvažiavo link Vilniaus, degalinėje įsipylė kuro. Nuvažiavo į Kalvarijų gatvėje esantį lombardą, tačiau jis buvo uždarytas. Vyko į lombardus, esančius prie stoties. Viename lombarde A. Z. pridavė telefoną „Huawei“. O „Samsung“ telefoną pridavė po kelių dienų. V. išvažiavo namo. Po to ir įtariamasis su S. nuvažiavo namo. Iš viso iš vyriškių paėmė 70 eurų, 50 centų ir du telefonus. Miške tie du vyriškiai būdami girti pradėjo kažką aiškinti, viskas įvyko spontaniškai, nebuvo iš anksto susitarimo juos apiplėšti.

Nuo pat pradžių buvo trise, t. y. jis, S. ir V. Vėliau S. ir V. susipažino su dviem vyriškiais, kurie paprašė nuvežti į naktinę parduotuvę, grįžo vėl į stotį, visi vyrai vėl gėrė. Stambesnis vyriškis pasiūlė vykti į (duomenys neskelbtini) pas mergas. Link miško laukymės pasuko, kad greičiau į Vilnių grįžti. Kai privažiavo pervažą, tie du vyriškiai pasakė, kad jokių mergų nebus, kad važiuotų atgal į Vilnių. Kai buvo naktinėje parduotuvėje, kas atsiskaitė už alkoholį, nežino, A. Z. buvo automobilyje. S. ir V. su tais vyrais buvo parduotuvėje, jie nesakė, kas mokėjo. S. ir V. nesakė, kad pas tuos vyrus yra pinigų. Telefoną „Huawei“ pridavė tą pačią dieną, telefoną „Samsung“ pridavė kitą dieną. „Samsung“ telefonas buvo pririštas, paprašė jį atrišti, už 20 eurų. Už telefoną „Samsung“ gavo 60 eurų. Už telefoną „Huawei“ gavo 50 eurų. Iš tų vyrų jie paėmė 70 eurų, 50 centų ir du telefonus. Tuos pinigus visi trys kartu išleido. Nebuvo išvis jokio ginklo. Nuo pat pradžių buvo su S. ir V., tačiau kartu su jais negėrė. Tuos du vyrus susitiko gal 1 val. nakties stoties rajone. Visą laiką S. ir V. su jais gėrė. Tų vyrų net vardų nežino. Nebuvo taip, kad įtariamasis lauktų specialiai, kada tuos vyrus reikės išvežti į mišką (4 t., b. l. 144-145).

2021-12-03 apklaustas kaip įtariamasis A. Z. parodė, kad su įteiktu pranešimu apie įtarimą sutinka pilnai, tik nesutinka su įvardinta suma, nes tokios pinigų sumos iš nukentėjusiųjų nei jis, nei S. su V. nepagrobė. Ankstesnėje apklausoje davė išsamius parodymus ir davė parodymus vietoje, taip pat buvo apklaustas pas teisėją. Papasakojo tiesą, kaip viskas buvo, buvo blaivus ir viską prisimena. Todėl laikosi prie savo ankstesnių parodymų. Tiek S. su V., tiek nukentėjusieji buvo neblaivūs. Pamatęs ir supratęs, kad S. apiplėšė vieną iš nukentėjusiųjų, kuomet kitas vyras stovėjo šalia ir pradėjo kažką aiškinti, jį A. Z. sugriebė ir pastūmė. Gulintį plonesnį vyrą prispaudė keliu ir apieškojo kišenes. Paėmė iš vyro telefoną ,,Samsung“ ir 50 centų. 300 eurų vyras tikrai neturėjo. O tada prie vyro priėjo V. B., kuris galimai trenkė vyrui, bet to nematė, tik girdėjo duslų garsą. V. tikrai buvo išlipęs iš mašinos įvykio vietoje, tikrai nemiegojo. S. iš kito vyro pagrobė telefoną ir 70 Eur, tokios didelės sumos, virš 10 tūkstančių, tikrai niekas iš nukentėjusiųjų nepavogė. Vėliau du telefonus pridavė į lombardą, pinigus išleido kartu. Labai gailisi dėl savo elgesio, tiesiog taip viskas greitai įvyko, spontaniškai (4 t., b. l. 162-163).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. K. parodė, kad 2021-07-15 apie 11 val., tikslaus laiko nurodyti negali, kartu su savo draugu A. B. atvyko į Vilnių. Atvežė automobiliu draugas vardu P. Atvežė į statybos objektą jį apžiūrėti, kad perimti statybas. Nukentėjusysis dirba pagal verslo liudijimą ir užsiima statybos darbais. Atvykęs į Vilnių, su savimi turėjo 10 000 eurų grynų pinigų. Minėti pinigai gauti legaliu būdu, tačiau kokiu tiksliai, nurodyti negali. Pinigai buvo skirti asmeniniam naudojimui Vilniaus mieste. Apžiūrėję objektą, kartu su A. B. nuvyko į kazino adresu Vilnius, Konstitucijos pr. 12. Į kazino atvyko pėsčiomis iš Kalvarijų g. 8. Į minėtą kazino atvyko apie 12 val. Kazino prabuvo maždaug iki 22 val. Per tą laiką kartu su A. B. vartojo alkoholinius gėrimus ir žaidė kazino. Per minėtą laiko tarpą kazino laimėjo dar 5 000 eurų, tačiau patvirtinančio kvito neturi. Kazino viduje su niekuo nebendravo, išskyrus kazino personalą. Iš kazino išėjo turėdamas 15 000 eurų grynų pinigų. Apie 22 val. iškvietė taksi iš savo mobilaus ryšio telefono Huawei P30. Taksi atvežė į Sodų g. 14, į viešbutį „Panorama“, kur su A. B. apsistojo pernakvoti. Maždaug apie 23 val. užsimanė pavalgyti ir kartu su A. B. nuėjo į maitinimo įstaigą „McDonald's“, esančią Vilnius, Seinų g.3. Su savimi pasiėmė 15 000 eurų ir mobilaus ryšio telefoną Huawei P30. Pinigus pasiėmė, nes nenorėjo jų palikti viešbutyje. Atsisėdo maitinimo įstaigos teritorijoje prie ten esančių staliukų. Valgant priėjo keturi nepažįstami asmenys, kurie užkalbino ir atsisėdo kartu. Nepažįstamas asmuo Nr. 1 buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, 180 cm ūgio, sportiško sudėjimo, trumpai kirptų, juodų plaukų. Dėvėjo sportinio stiliaus kelnes (treningus), marškinėlius trumpomis rankovėmis (spalvos neprisimena) ir baltos spalvos sportbačius (ant sportbačių buvo juodos ir raudonos spalvos). Minėtas asmuo buvo labai kalbus, bandė išgauti finansinę naudą sau. Asmuo kalbėjo lietuvių ir rusų kalbomis. Daugiau išskirtinių požymių nepastebėjo. Minėtą asmenį galėtų atpažinti gyvai ir iš nuotraukos. Nepažįstamas asmuo Nr. 2 buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, 160-176 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų, šviesių plaukų. Dėvėjo sportinio stiliaus kelnes (treningus), marškinėlius su trumpomis rankovėmis (spalvos neprisimena) ir baltos spalvos sportbačius. Pas minėtą asmenį ant kaklo iš kairės pusės buvo tatuiruotė, ant kurios pavaizduoti dygliai. Minėtas asmuo kalbėjo rusų ir lietuvių kalbomis, užduodant minėtam asmeniui sunkesnį klausimą, jis pradeda daryti nevalingą judesį, o būtent trūkčioti galva. Daugiau minėto asmens požymių neįsidėmėjo. Minėtą asmenį galėtų atpažinti gyvai ir iš nuotraukos. Nepažįstamas asmuo Nr. 3 buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, 160-165 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų, juodų plaukų, su juodos spalvos ūsais. Ūsai buvo tvarkingos formos. Kaip buvo minėtas asmuo apsirengęs, neprisimena, rūbai buvo suplyšę. Minėtas asmuo kalbėjo rusų ir lietuvių kalbomis. Daugiau minėto asmens požymių neįsidėmėjo. Minėto asmens atpažinti negalėtų. Nepažįstamas asmuo Nr. 4 buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, 165-170 cm ūgio, atletiško kūno sudėjimo, trumpai kirptų, šviesių plaukų. Minėtas asmuo dėvėjo marškinius. Minėtas asmuo kalbėjo rusų ir lietuvių kalbomis. Daugiau minėto asmens požymių nurodyti negali. Minėto asmens atpažinti negalėtų. Toliau minėtus asmenis vadins „Nepažįstamas asmuo Nr. 1, 2, 3, 4“. Visi keturi minėti asmenys tarpusavyje kalbėjo rusų kalba, o su G. K. ir draugu A. B. kalbėjo lietuvių kalba. Vyrai nuolat tarpusavyje kažką kalbėjo rusų kalba, kreipdamiesi vienas į kitą minėjo vardus, tačiau vardų neprisimena. Taip pat apie ką jie kalbėjo tarpusavyje rusų kalba, nukentėjusysis pasakyti negali, nes nesupranta rusų kalbos. Sėdėdami „McDonald's“ lauke visi kartu bendravo. Nepažįstamas asmuo Nr. 3 buvo blaivus, kiti neblaivūs. Nepažįstamas asmuo Nr. 1 pasiūlė nuvažiuoti į naktinę parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų Automobilį Volkswagen Sharan, spalvos, valstybinio numerio neprisimena, vairavo nepažįstamas asmuo Nr. 3. Visi kartu nuvyko į naktinę parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Nukentėjusysis minėtoje parduotuvėje nusipirko alaus ir visi grįžo į stoties rajoną prie prekybos centro IKI. Kelinta tiksliai valanda buvo, neprisimena. Visi kartu nuėjo atsisėsti prie lauko staliukų, esančių Vilnius, Geležinkelio g. 15. Ten toliau vartojo alkoholinius gėrimus ir bendravo tarpusavyje. Pokalbio metu G. K. neminėjo turintis didelę pinigų sumą. Alkoholį vartojo visi, apart nepažįstamo asmens Nr. 3. Išgėrę alkoholinius gėrimus nepažįstamas asmuo Nr. 1 vėl pasiūlė nuvažiuoti į naktinę parduotuvę ir nusipirkti alaus. Sutiko ir savanoriškai atsisėdo į nepažįstamų asmenų aukščiau minėtą automobilį. Nepažįstamas asmuo Nr. 3 atsisėdo už automobilio vairo, A. B. atsisėdo į priekinę keleivio vietą, G. K. atsisėdo ant galinės dešinės pusės sėdynės už A. B., nepažįstamas asmuo Nr. 1 atsisėdo ant galinės sėdynės per vidurį, kur sėdėjo nepažįstamas asmuo Nr. 2 ir 4, neprisimena. Važiuojant į naktinę parduotuvę, minėti nepažįstami asmenys kažką tarpusavyje pradėjo rusiškai kalbėti ir vėliau G. K. atkreipė dėmesį, kad kažkur ne ten važiuoja, tačiau jau nieko negalėjo padaryti, juk iš važiuojančio automobilio nešoksi. Kur nukentėjusįjį su draugu tiksliai atvežė, nurodyti negalės, nes nepažįsta Vilniaus miesto. Važiavo iš pradžių asfaltuotu ir apšviestu keliu. Vienu momentu asfaltuotas kelias baigėsi ir prasidėjo duobėtas, neasfaltuotas, taip pat neapšviestas kelias. Supančios aplinkos neprisimena. Vienu momentu automobilis sustojo. Nepažįstamas asmuo Nr. 1 kojomis spyrė nukentėjusiajam į kairįjį šoną, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą, ir išspyręs iš automobilio, pargriovė ant žemės. Toje vietoje buvo tamsu, nebuvo jokio apšvietimo. Pargriovęs ant žemės, nepažįstamas asmuo Nr. 1 nutaikęs į nukentėjusįjį šaunamąjį ginklą, vieną kartą iššovė į žemę ir liepė G. K. nekelti galvos, nes kitaip šaus į galvą. Iš ginklo spynos suprato, kad tai yra šaunamasis ginklas „Makarov“, kadangi nukentėjusiojo dėdė buvo policijos pareigūnas ir labai gerai žino, kaip atrodo šaunamasis ginklas „Makarov“. Kur tuo metu buvo draugas A. B., nematė, bet girdėjo, kaip jis rėkė. Gulant ant pilvo, keli iš nepažįstamų asmenų iš kelnių kairės neužsegamos kišenės gulėjusios piniginės pagrobė 15 000 eurų, iš kelnių dešinės neužsegamos kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną Huawei P30, juodos spalvos, kurio vertė yra 600 eurų, kuris buvo su juodos spalvos dėklu, kurio vertė yra 10 eurų, ir apsauginiu mobilaus ryšio telefono ekrano stiklu, kurio vertė yra 5 eurai. Nukentėjusysis pasakė minėtiems asmenims, kad paliktų piniginę ir asmens tapatybės kortelę. Kas būtent traukė iš kišenių nurodytus daiktus, G. K. pasakyti negali, nes nematė. Minėti asmenys ant žemės numetė piniginę su dokumentais, atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Jam atsistojus ant kojų ir šiek tiek atsigavus, G. K. pamatė A. B., gulintį sumuštą ant žemės. Jis A. B. pakėlė ir kartu nuėjo keliu, kuriuo atvažiavo. Priėjo prie pirmo pasitaikančio namo ir paskambinus į duris paprašė asmens iškviesti pagalbą. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir greitoji. Mobilaus ryšio telefono įsigijimo dokumentus turi namie, todėl tyrimo metu galės juos pateikti. Bendra padaryta 15 615 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 58-61).

2021-07-16 papildomai apklaustas nukentėjusysis G. K. parodė, kad prisiminė, jog apie 22 val. išėjęs iš kazino kartu su A. B. iki Trakų gatvės ėjo pėsčiomis, o būnant Trakų gatvėje ant kampo su Pylimo gatve, atsisėdo į taksi ženklais pažymėtą automobilį „Ford Galaxy“ ir nuvažiavo į Sodų g. 14 esantį „Panorama“ viešbutį. Pagrobto mobilaus ryšio telefono Huawei P30 tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 62-63).

2021-08-09 papildomai apklaustas nukentėjusysis G. K. parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, tik juos nori papildyti kai kuriomis aplinkybėmis, apie kurias prisiminė po įvykio. Įvykio metu, kuomet su draugu A. B. buvo apiplėštas, buvo neblaivus. Važiuojant į Vilnių buvo blaivus. Iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių vežėsi 10 000 Eur, ketino užsisakyti statybinių medžiagų (gipso, cemento ir kt.) prekybos centruose DEPO ir vėliau juos per kurjerių tarnybą atvežti į (duomenys neskelbtini). Jokiose statybinių prekių parduotuvėse nesilankė, kartu su A. nuėjo apžiūrėti statybos objektą – butą, esantį už (duomenys neskelbtini) gatvėje (užsakovo kontaktų neturi). Tiesiai iš šio objekto nuėjo į kazino ,,Olympic“. Ten kazino prisigėrė, vartojo alų. Gėrė ir A. Ankstesnėje apklausoje nurodė, kad kazino laimėjo 5000 Eur, bet iš tikrųjų tokios sumos nelaimėjo, buvo streso būsenoje, dėl to taip pasakė. Atrodo, lošdamas laimėjo iki 200 Eur sumą. Kazino prabuvo gal iki vidurnakčio, tikslaus laiko neatsimena. Nuėjo pėsčiomis iki ,,Panorama“ viešbučio, esančio Vilniaus geležinkelio teritorijoje. Pinigų viešbutyje nepaliko, pabijojo palikti tokią didelę sumą. Nutarė su A. nueiti į netoliese esantį kazino ,,Olympic“, bet jų neįleido, nes buvo girti. Stoties teritorijoje užėjo į kebabinę pavalgyti. Pasiėmė maistą ir atsisėdo prie staliuko. Būtent tada jį ir draugą A. B. ir užkalbino 4 asmenys. Juos paminėjo ankstesnėje apklausoje, bet galimai netiksliai dėl išgąsčio ir streso juos apibūdino. Be to buvo ir neblaivus. Papildomai apibūdina juos dabar taip: Asmuo Nr. 1 (1,70-1,75 m ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų. Dėvėjo sportinio stiliaus rūbus, barzdos, ūsų neturėjo). Asmuo Nr. 2 (1,70-1,80 m ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, atletiško kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų. Dėvėjo aptemptus rūbus (marškinėlius). Atsimena, kad ant kaklo buvo tatuiruotė (pavaizduotus dyglius). Asmuo Nr. 3 (1,60-1,75 m ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, tamsių (juodų) trumpai kirptų plaukų, turėjo juodus ūsus. Kaip buvo apsirengęs – nepasakys, atrodo, marškinėlius, kurie buvo suplyšę. Buvo ir 4 vyras, bet jis buvo tik trumpai priėjęs, jau vėliau, kuomet vartojo alkoholį po apsilankymo naktinėje parduotuvėje. Nukentėjusysis prisimena, kad vienas iš jų, vyras šviesių plaukų (Asmuo Nr. 1 ) jam padėjo užsisakyti kebabą, nes G. K. rusiškai nekalba. Tuomet G. K. nepažįstamiems užsiminė norintis išgerti alkoholio. Vienas iš vyrų pasakė, kad žino, kur yra naktinė parduotuvė. Tada penkiese nuvažiavo į naktinę parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) rajone, tikslaus adreso nežino. Nukentėjusysis pirko alkoholį (alų plastikinėje taroje) už savo pinigus. Parduotuvėje lankėsi kartu su vyru Nr. 2, kuris, matyt, matė nukentėjusiojo piniginėje didelę sumą pinigų po 50, 100 Eur nominalo kupiūromis. Pusę pinigų laikė piniginėje, o pusę – kelnių kišenėje. Vyrus pavaišino alumi, iš viso nusipirko 6 butelius alaus. Vėliau grįžo į stotį, prie IKI parduotuvės. Ant lauko staliukų vartojo alkoholį. Po maždaug valandos, išgėrus alų, vyras Nr. 2 pasiūlė dar kartą nuvažiuoti į naktinę parduotuvę. G. K. sutiko. Automobiliu ,,VW Sharan“ važiavo penkiese – 3 nepažįstami vyrai ir jis su A. Vienas asmuo, bet tiksliai kuris, iš tos kompanijos nevažiavo. Atrodo, vyko per (duomenys neskelbtini). Vyko asfaltuotu apšviestu keliu, o po to žvyrkeliu ir neapšviestu keliu. Nukentėjusysis su B. sėdėjo ant galinės sėdynės. Vairavo automobilį vyras Nr. 3 (su ūsais), vyras Nr. 1 (šviesių plaukų) sėdėjo ant priekinės sėdynės, o trečias asmuo – gale (vyras Nr. 2). G. K. pasiteiravo, ar tikrai važiuoja į naktinę parduotuvę, o vienas iš vyrų tai patvirtino. Vienoje vietoje automobilis sustojo. Ketindamas išlipti ir atidarant dureles, vyras Nr. 2 spyrė nukentėjusiajam į kairį šoną, pargriovė ant žemės. Prie pakaušio pridėjo kažkokį kietą daiktą. Išgirdo šūvį. Pasisukęs pamatė, kad vyras Nr. 2 laikė rankoje ginklą – pistoletą ,,Makarov“. Pasirodė, kad tai pistoletas ,,Makarov“, bet gali dėl ginklo pavadinimo ir klysti. Vyras Nr. 2 paguldė G. K. ant pilvo. Gulėjo žolėse netoli automobilio, 2 m atstumu nuo galinių durelių. Vyras liepė nežiūrėti ir apieškojo kelnių kišenes, ištraukė piniginę. Paprašė piniginę ir joje esančius dokumentus palikti. Po to iš kitos kišenės ištraukė ten laikomus pinigus, mobilaus ryšio telefoną su dėklu ir apsauginiu ekrano stiklu. Piniginę vyras numetė ant žemės. Iš kišenės jis ištraukė ir medicininę kaukę ir cigarečių ,,Camel“ pakelį. Nukentėjusysis girdėjo A. B. riksmus, suprato, kad draugas vyrų yra mušamas. Po to vyrai įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Kuomet automobilis išvyko, atsikėlė, A. gulėjo ant žvyrkelio visas sumuštas. Iš jo buvo pagrobta piniginė, mobilaus ryšio telefonas. Nori patikslinti jam padarytą turtinę žalą, kadangi pasikeitė pagrobtų pinigų kiekis. Iš nukentėjusiojo buvo pagrobta 10 200 Eur, mobilaus ryšio telefonas ,,Huawei P30“ (įsigijimo dokumentų paieškos), kurį vertina 600 Eur, su dėklu, kurį vertina 10 Eur, ir apsauginiu ekrano stiklu, kurį vertina 5 Eur. Telefone buvo įdėtos 2 SIM kortelės (numerių neprisimena), kurios neturi materialinės vertės. Dėl įvykdyto nusikaltimo patyrė bendrą 10 815 Eur turtinę žalą. Į teismo medicinos ekspertus nesikreipė, kadangi sužalojimai nebuvo padaryti, tik buvo sukeltas fizinis skausmas suduodant tik vieną smūgį koja į kairį šoną. Nukentėjusiojo nespardė ir nemušė (1 t., b. l. 64-66).

2021-08-18 papildomai apklaustas nukentėjusysis G. K. parodė, kad asmens, kuris vairavo automobilį 2021-07-16, nei gyvai, nei iš nuotraukų atpažinti negalėtų. Jį mažiausiai įsidėmėjo iš tų trijų vyrų. Jis labai trumpai, apie 5 minutes buvo, kuomet vartojo alkoholį prie baro. Turėjo ūsus, plaukai tamsūs, o išskirtinių požymių, pagal ką galėtų atpažinti, neįsidėmėjo. Be to buvo neblaivus ir praėjo nemažai laiko (1 t., b. l. 67).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2021-07-15 apie 12.40 val. kartu su savo draugu G. K. atvyko į Vilnių. Į Vilniaus miestą atvyko traukiniu. Į Vilnių atvažiavo darbo reikalais, tai yra apžiūrėti statybos objektą. Dirba pagal individualią veiklą ir atlieka statybos darbus. Atvykęs į Vilnių, su savimi turėjo 50 eurų grynųjų pinigų. Kiek su savimi turėjo grynųjų pinigų G. K., nežino. Apžiūrėję objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kartu su G. K. nuėjo į kazino „Olympic“, adresu Vilnius, Konstitucijos pr. 12. Į kazino atvyko pėsčiomis iš (duomenys neskelbtini). Į minėtą kazino atvyko apie 14 val. 30 min. Kazino prabuvo maždaug iki 23 val. ir per tą laiką kartu su G. K. vartojo alkoholinius gėrimus ir žaidė. Kazino laimėjo apie 400 eurų, tačiau patvirtinančio kvito neturi. Kazino viduje su nieko nebendravo, išskyrus kazino personalą. Iš kazino nukentėjusysis išėjo turėdamas 300 eurų grynų pinigų. Kiek su savimi turėjo grynųjų pinigų G. K., neprisimena, bet įtaria, kad turėjo kažkur apie 2500 eurų. Tiksliai neprisimena, kokiu laiku išėję iš kazino nuėjo pėsčiomis iki viešbučio „Panorama“, esančio adresu Vilnius, Sodų g. 14, kur jis su G. K. apsistojo pernakvoti. Su G. K. nusprendė išeiti į miestą ir išgerti alaus. Išeidamas iš viešbučio A. B. su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy A12, kurio vertė 250 eurų, juodos spalvos piniginę, kurios vertė 50 eurų, piniginėje buvo 300 eurų grynųjų pinigų, LR pasas ir Šaulių banko kortelė ir prisijungimai prie el. bankininkystės. Ieškodami, kas galėtų nuvežti į naktinę parduotuvę, pastebėjo prie „McDonald‘s“ automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį Volkswagen Sharan arba Ford Galaxy pilkos spalvos, valstybinio numerio neįsidėmėjo, prie kurio priėjo paprašyti, kad juos nuvežtų. Priėję prie automobilio, jame sėdėjo trys nepažįstami asmenys. Nepažįstamas asmuo Nr. 1 buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų, šviesių plaukų, apsirengęs tamsiais drabužiais (tiksliai nurodyti negali, nes buvo neblaivus), kalbėjo rusų, lietuvių, lenkų kalbomis. Išskirtinių požymių neįsidėmėjo. Galėtų atpažinti gyvai ir iš nuotraukos. Nepažįstamas asmuo Nr. 2 (sėdėjo už automobilio vairo) buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, 170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų, tamsių plaukų, apsirengęs tamsiais drabužiais (tiksliai nurodyti negali, nes buvo neblaivus), kalbėjo rusų, lenkų kalbomis. Sunkiai kalbėjo lietuvių kalba. Išskirtinių požymių neįsidėmėjo. Galėtų atpažinti gyvai ir iš nuotraukos. Nepažįstamas asmuo Nr. 3 buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, 170-175 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiais drabužiais (tiksliai nurodyti negali, nes buvo neblaivus), kalbėjo lietuvių, rusų kalbomis. Išskirtinių požymių neįsidėmėjo. Minėto asmens atpažinti negalėtų. Vyrai sutiko nuvežti į naktinę parduotuvę ir A. B. kartu su G. K. atsisėdo pas minėtus asmenis į automobilį. Nuvažiavo į naktinę parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Į naktinę parduotuvę nuėjo G. K. ir asmuo Nr. 2. Kiek žino, už alkoholį sumokėjo G. K. Nusipirkę alkoholio, grįžo prie „McDonald‘s“ adresu Seinų g. 3. A. B., G. K., nepažįstamas asmuo Nr. 1, 3 atsisėdo „McDonald‘s“ teritorijoje prie lauko staliuko ir pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Nepažįstamas asmuo Nr. 2 alkoholio nevartojo. Apie ką kalbėjo, neprisimena, nes buvo neblaivus. Vėliau, po kažkiek laiko, dėl nukentėjusiajam nežinomų priežasčių vėl atsisėdo pas minėtus asmenis į automobilį ir kažkur pradėjo važiuoti. Kur tuo metu kas sėdėjo automobilyje ir daugiau nuo to momento A. B. nieko neprisimena. Vėliau prisimena tik tai, kad atsipeikėjo kažkur prie gyvenamųjų namų sumuštas ir be aukščiau nurodytų su savimi turėtų daiktų. Kartu buvo ir jo draugas G. K. G. K. pasakė, kad dingo pinigai, tačiau kiek dingo, nepasakė, taip pat pridūrė, kad minėti nepažįstami asmenys kažką jam buvo prirėmę prie galvos. Daugiau nieko neminėjo arba A. B. neprisimena. Nukentėjusysis įtaria, kad buvo sumuštas ir apiplėštas aukščiau minėtų asmenų. Su G. K. ėjo neasfaltuotu keliu, kol priėjo prie pirmo pasitaikiusio namo ir paskambinus į duris paprašė asmens iškviesti pagalbą. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir greitoji. Greitoji pagalba nukentėjusįjį išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo nustatytas galvos sumušimas, kaktos žaizda, krūtinės ląstos sumušimas. Išrašus galės pateikti. Pageidauja reikšti civilinį ieškinį. Mobilaus ryšio telefono įsigijimo dokumentus turi namie, todėl tyrimo metu galės juos pateikti. Mobilaus ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Ar pasinaudojo pavogtos Šaulių banko kortelės prisijungimais, nežino, greičiausiai, kad ne, nes nežino atpažinimo slaptažodžio. Banko sąskaitos numerio neprisimena. Įvykio vietos nurodyti negali. Bendrai A. B. padaryta 600 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 77-79).

2021-08-09 papildomai apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, juos papildyti neturi kuo, kadangi papasakojo viską, ką prisiminė, nes buvo labai girtas. Nors buvo išduota užduotis, į teismo medicinos ekspertus dėl sužalojimų nesikreipė, nes nebuvo laiko, be to sumušimai buvo nežymūs. Kiek jam buvo suduota smūgių, neatsimena. Atsimena, kad gavo vieną smūgį į galvą, bet kas sudavė ir kokiu būdu – nežino, neatsimena. Ankstesnėje apklausoje davė parodymus, kad buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A12“, juodos spalvos piniginė, 300 eurų grynųjų pinigų, LR pasas ir „Šaulių bankas“ kortelė ir prisijungimai prie el. bankininkystės. Iš tikrųjų dalis nurodytų daiktų nebuvo pagrobta, kadangi po įvykio A. B. paskambino iš policijos ir pranešė apie viešbutyje paliktus daiktus. Galimai nukentėjusysis, būdamas labai girtas, daiktus paliko viešbutyje, o nurodė, kad juos pagrobė plėšikai. Šiandien tyrėjas apklausos metu parodė kuprinę su joje esančiais daiktais: pinigine, A. B. išduotais dokumentais, banko kortele ir kitais daiktais. Patvirtina, kad tai jo daiktai, viskas savo vietoje ir niekas nedingo. Iš tikrųjų dalis daiktų, kuriuos nurodė ankstesnėje apklausoje, nebuvo pagrobta. Daiktai, kuprinė grąžinta, pretenzijų neturi. Todėl nori patikslinti padarytą turtinę žalą. Plėšimo metui iš A. B. buvo pagrobtas „Samsung Galaxy A12“ (serijos Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 250 eurų, ir 300 eurų grynųjų pinigų, kuriuos laikė kelnių kišenėje. Dėl šio įvykio patyrė bendrą 550 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 80-81).

2021-08-18 papildomai apklaustas nukentėjusysis A. B. papildė savo parodymus tuo, kad tyrimo metu buvo parodyti atpažinimui du vyrai, apie kuriuos davė parodymus. Bet trečio vyro dabar negalės atpažinti nei gyvai, nei iš nuotraukų. Galbūt atpažintų iš karto po įvykio, bet ne po mėnesio. Vyro neįsidėmėjo, neprisimena aplamai jo veido ir kitų požymių (1 t., b. l. 82).

2021-08-11 asmens parodymo atpažinti protokolo duomenimis, nukentėjusiajam G. K. parodžius 3 asmenų grupę, jis nurodė, kad asmuo Nr. 3 (S. L.) yra tas asmuo, kuris dalyvavo apiplėšime. Šis asmuo šovė su ginklu ir apieškojo kišenes, pagrobė visus pinigus ir telefoną. Nėra 100 proc. tikras, bet jo veidas panašus į tą asmenį, atitinka plaukų spalva, kūno sudėjimas (1 t., b. l. 100-103).

2021-08-11 asmens parodymo atpažinti protokolo duomenimis, nukentėjusiajam A. B. parodžius 3 asmenų grupę, jis nurodė, kad asmuo Nr. 1 (S. L.) yra daugmaž panašus į tą vyrą, kuris sėdėjo šalia jo ant galinės sėdynės. Bet panašus ir asmuo Nr. 3, bet labiau panašus asmuo, apie kurį jis davė parodymus, yra Nr. 1. Jo plaukų spalva, veido bruožai panašūs, ir kūno sudėjimas. Kas jį (A. B.) mušė ir pagrobė daiktus, negali pasakyti (1 t., b. l. 104-107).

2021-08-18 asmens parodymo atpažinti protokolo duomenimis, nukentėjusiajam A. B. parodžius 3 asmenų grupę, jis nurodė, kad atpažįsta asmenį Nr. 1 (V. B.). Tai būtent tas asmuo, su kuriuo gėrė alų ir kartu važiavo automobiliu ir sėdėjo priekyje. Ar šis asmuo mušė nukentėjusįjį – nepamena, lyg kirto į veidą. Šį asmenį atpažįsta pagal kūno sudėjimą, veido bruožus, plaukų spalvą. Yra įsitikinęs, kad tai būtent šis asmuo (1 t., b. l. 108-112).

2021-08-18 asmens parodymo atpažinti protokolo duomenimis, nukentėjusiajam G. K. parodžius 3 asmenų grupę, jis nurodė, kad atpažįsta asmenį Nr. 1 (V. B.). Tai būtent tas asmuo, apie kurį yra davęs parodymus. Šis asmuo sėdėjo prie jo, kai vartojo alkoholį, o vėliau važiavo automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės. Šis asmuo mušė A. B., o jo (G. K.) nemušė. Atpažįsta asmenį iš akių, atlėpusių ausų, veido bruožų (1 t., b. l. 113-116).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2456/2021 (01) nurodyta, kad A. B. nustatyta nubrozdinimas – žaizda (įvardinta prieštaringai) ir poodinė kraujosruva kaktoje. (Daugiau objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota). Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais). Sužalojimų padarymo galimybė nurodytu laiku, sumušant kietais bukais daiktais neatmetama. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu. Tiksliau trauminių poveikių skaičiaus pagal esamus medicininius duomenis nustatyti nėra galimybės. Sužalojimų padarymo galimybė pačiam A. B. kakta atsimušant į kietą buką daiktą (-us) neatmetama. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, nes medicininių duomenų, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgam (ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui), nėra (1 t., b. l. 150-151).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. K. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), administratoriumi. 2021-07-15 darbą pradėjo 18 val. ir baigė 2021-07-16 9 val. Darbo metu, naktį, tikslaus laiko pasakyti negali, į viešbutį iš gatvės atėjo du asmenys. Pareigūno pateiktose dviejuose nuotraukose atpažįsta du aukščiau minėtus asmenis, tačiau duomenų jų neprisimena. Minėti asmenys iš anksto rezervavę kambario nebuvo. Vienas iš asmenų, kuris buvo su raudonais marškinėliais, buvo akivaizdžiai neblaivus, o asmuo, kuris buvo su mėlynais marškinėliais, buvo kalbus, nepasakys, kad buvo neblaivus. Asmuo, kuris buvo su mėlynais marškinėliais, užsisakė dvivietį kambarį ir už jį sumokėjo grynais pinigais ar banko mokėjimo kortele. Minėtas asmuo buvo labai kalbus, pasakojo, kad yra istorikas. Sumokėję už kambarį, asmenys trumpam išėjo iš viešbučio į gatvę. Link kur tiksliai nuėjo, nematė. Maždaug po 10 minučių minėti asmenys sugrįžo ir nuėjo į kambarį. Maždaug po 30 minučių abu minėti asmenys nusileido į apačią ir išėjo iš viešbučio. Link kur jie nuėjo, nematė. Liudytojui baigiant darbą 9 val., minėti asmenys sugrįžę nebuvo arba jis nepastebėjo. Į viešbučio kambarį galima patekti su elektroniniu raktu (kortele). Kiekvienas užėjimas į kambarį yra fiksuojamas elektroninės kortelės pagalba. Asmenys buvo visada tik dviese, linksmai nusiteikę, kažkokio įtartino elgesio nepastebėjo. Daugiau apie įvykį pasakyti nieko negali (1 t., b. l. 119-122).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. T. parodė, kad 2021 m. liepos 16 d. apie 5 val. į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kažkas pasibeldė. Atidarė duris, lauke prie durų stovėjo du liudytojui nepažįstami vyrai. Jų amžius apie (duomenys neskelbtini) m., vidutinio ūgio, be išskirtinių požymių. Įsidėmėjo, kad vienas vyras, kurio plaukai trumpi, vilkėjo raudonos spalvos marškinius, o kitas, kurio plaukai ilgesni, vilkėjo mėlynos spalvos marškinėlius. Vyrai buvo tvarkingai apsirengę. Iš elgsenos neatrodė, kad jie būtų neblaivūs ar apsvaigę. Nesimatė, kad vyrai būtų sumušti, sužalojimų nepastebėjo. Vyrai jokių daiktų su savimi neturėjo. Vienas iš vyrų, tas su mėlynais marškinėliais, pasakė, kad ieškosi pagalbos. Paaiškino, kad juos užpuolė, miške grasino pistoletu, paguldė ant žemės, paėmė pinigus ir telefonus ir paliko miške. Atrodo, vyrai nesakė, kiek žmonių juos užpuolė, nebent neįsiminė. Vyras pasakė, kad nuo tos vietos, kurioje buvo užpulti, ėjo 8 kilometrus mišku iki artimiausios gyvenamosios vietovės. Pasiteiravus, iš kurios pusės jie ėjo tuos 8 km, ar nuo oro uosto, į liudytojo klausimą jie atsakyti nesugebėjo. Vyras mėlynais marškiniais paprašė mobilaus ryšio telefono paskambinti pagalbos numeriu. Liudytojas savo mobilaus ryšio telefone surinko Nr. 112, įjungė garsiakalbį ir atsiliepusiai operatorei pranešė apie į namus atėjusius vyrus, kuriuos apiplėšė, ir šie prašo pagalbos. Tuomet į pokalbį įsiterpė vyras mėlynais marškiniais, operatorei pradėjo pasakoti, kad jį ir jo draugą užpuolė, grasino pistoletu, paguldė ant žemės, pavogė telefonus ir pinigus. Vyras pagalbos centro darbuotojai, jei gerai atsimena, sakė, kad užpuolikai pagrobė 1500 Eur, ir dar prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kadangi jo draugui sužalota nosis. Liudytojas pasakė savo gyvenamosios vietos adresą, operatorė informavo, kad specialiosios tarnybos jau vyksta. Kai baigėsi skambutis, R. T. užsirakino, o vyrai liko lauke, prie gatvės. Po 5-10 minučių vyras mėlynais marškiniais pasibeldė į duris ir pasiūlė dar kartą paskambinti 112, o liudytojas atsakė, kad praėjo mažai laiko, užsakymas priimtas ir reikia laukti. Vyras tada pasakė, kad užpuolikai iš jo pagrobė jau 10 tūkstančių eurų. Po 5-10 min. vyras raudonais marškiniais, trumpų plaukų, dar kartą paragino paskambinti į bendrąjį pagalbos centrą, bet liudytojas atsisakė. Apie 5.30 val. susiruošė vykti į darbą, tų vyrų kieme nesimatė. Išvažiuodamas iš kiemo pastebėjo, kad pagrindinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje jau stovi policijos patrulių ir greitosios med. pagalbos automobiliai, šalia buvo ir tie du vyrai. Prie jų priėjęs nebuvo, nuvyko į darbą. Tą ankstų rytą prieš vyrams apsilankant namuose nieko neįprasto negirdėjo ir nepastebėjo (1 t., b. l. 125-126).

2021-07-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis, nukentėjusysis A. B. pateikė medicinos dokumentus – E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymą (1 t., b. l. 160-165).

2021-09-09 apžiūrėtas garso įrašas pavadinimu 2021_07_16_05-02-06_37061924512, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įraše užfiksuotas BPC darbuotojos, neprisistačiusio pranešėjo ir G. K. pokalbis, kurio metu pastarasis praneša apie įvykdytą nusikaltimą. Atlikta garso įrašo stenograma (1 t., b. l. 34-37).

2021-08-12 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojas L. B. pateikė 2021-07-16 lombardo įkeitimo bilietą Nr. 1352, kurio pagrindu A. Z. nuo 2021-07-16 iki 2021-07-30 įkeitė mobilaus ryšio telefoną ,,Huawei P30“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 20-23).

2021-08-20 įtariamasis A. Z. davė parodymus vietoje, parodė vietą, kur buvo įvykdytas plėšimas, kur pridavė mobilaus ryšio telefonus (4 t., b. l. 147-154).

2021-11-30 akistatos tarp V. B. ir A. Z. duomenimis, kiekvienas laikėsi savo parodymų (4 t., b. l. 94-96).

2021-11-30 akistatos tarp V. B. ir S. L. duomenimis, kiekvienas laikėsi savo parodymų (4 t., b. l. 97-99).

(Duomenys neskelbtini) vyriausiosios patrulės E. M. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2021 m. liepos 16 d. apie 05.02 val. iš Vilniaus apskrities Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie nurodyto namo atėjo du vyriškiai, kuriuos sumušė ir apiplėšė (pavogti mobilaus ryšio telefonai ir pinigai) kažkur miške prieš 20 min. Vyriškis teigė, kad juos beeinančius įsodino į automobilį „Sharan“ ir nuvežė į mišką ir sumušė ir apiplėšė, teigia, kad buvo plėšikai ginkluoti. Vyriškiai lauks prie nurodyto namo. Vienam vyrui (duomenys neskelbtini) m., sumušta nosis, praskelta galva. Skambino iš gyventojo telefono numerio, prie kurio namo atėję. Atvykus minėtu adresu, į pareigūnus kreipėsi du akivaizdžiai neblaivūs asmenys tai G. K. ir A. B. (alkotesteriu nustatytas 3,17 prom. girtumas). G. K. paaiškino, jog buvo su draugu A. B. stoties rajone, ko pasėkoje iš ten išėję paprašė stovinčio „VW Sharan“, mėlynos spalvos (valst. Nr. neįsidėmėjo) vairuotojo, jog juos nuvežtų į (duomenys neskelbtini) rajoną. Automobilyje „VW Sharan“ buvo trys asmenys, kurie sutiko juos pavežti. Įsėdus į automobilį, šiuos nuvežė į (duomenys neskelbtini) miškus, kur tiksliai, teigė nežinantis, asmenys, kurie buvo „VW Sharan“, paguldę jį ir jo draugą A. B. ant žemės. A. B. visi asmenys pradėjo spardyti bei trankyti kumščiais, o G. K. vienas iš asmenų grasino pistoletu, galimai „Makarov“, kuriuo begrasindamas iššovė vieną kartą jam prie ausies, tačiau pataikė į žemę, bei jų pradėjo reikalauti atiduoti visus pinigus bei telefonus. G. K. atidavė kišenėje turėtus 25000 eurų, po to teigė, jog 15000 eurų, paprašius dar kartą patikslinti, kokią pinigų sumą atidavė, šis teigė apie 2500 Eur, bei mobilaus ryšio telefoną. A. B. paaiškino, jog atidavė rudos spalvos piniginę, kurioje buvo banko kortelės, dokumentai, apie 30 Eur, ir telefoną ,,Samsung A12“ juodos spalvos. Ant A. B. veido srities – kaktos srityje matėsi įdrėskimas, apibrozdinta nosis. Ant G. K. smurto žymių nesimatė. Atvykusi GMP 0822 išsivežė A. B. į Lazdynų ligoninę apžiūrai dėl veido srities sužalojimų bei galvos svaigimo. G. K. tolimesniam įvykio aiškinimuisi pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS (1 t., b. l. 28-31).

(Duomenys neskelbtini) vyriausiojo tyrėjo S. P. (S. P.) tarnybiniame pranešime dėl išklotinių analizės nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji G. K. ir A. B. nurodė, kad iš jų buvo pagrobti mobiliojo ryšio telefonai (toliau – MRT), o būtent iš G. K. „Huawei P30“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įstatyta SIM kortele su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB „Bitė Lietuva“, registruotas abonentas G. K. vardu) ir A. B. „Samsung Galaxy A12“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įstatyta SIM kortele su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB „Telia“, priklausantis išankstinio apmokėjimo sistemai). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad į nukentėjusiojo A. B. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A12“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), po nusikaltimo įvykdymo, t. y. 2021-07-16 laikotarpyje nuo 10:16 val. iki 11:28 val. buvo įstatyta A. Z. naudojama SIM kortelė (duomenys neskelbtini) (IAP). Taip pat nustatyta, kad A. Z. nusikaltimo metu naudojosi kita SIM kortele, kurios Nr. yra (duomenys neskelbtini). Analizuojant šio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę, nustatyta, kad A. Z. 2021-07-16 02.49 val. ir 02.50 val. buvo Vilniaus, Sodų g. 14, bazinio ryšio bokšto veikimo ribose, kas nurodo, kad A. Z. buvo prie Vilniaus autobusų ir geležinkelio stočių. Tyrimo metu surinktais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusieji iš savo viešbučio „Panorama“ išėjo apie 02.47 val. A. Z. sekantis MRT Nr. +(duomenys neskelbtini) suveikimas fiksuojamas tik 2021-07-16 d. 14.36 val. (duomenys neskelbtini) (A. Z. gyvenamosios vietos kryptimi.) Analizuojant kito A. Z. MRT Nr. +(duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jis pradėjo veikti 2021-07-16 nuo 10.16 val. iki 11.28 val. nukentėjusiojo A. B. MRT „Samsung Galaxy A12“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Šis MRT veikė būdamas (duomenys neskelbtini) (A. Z. gyvenamosios vietos kryptimi). Atsižvelgiant į surinktus duomenis, padaryta išvada, kad A. Z. po nusikaltimo įvykdymo atvyko namo ((duomenys neskelbtini), ten į nukentėjusiojo A. B. MRT „Samsung Galaxy A12“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), įstatė savo naują MRT, tuomet jį išjungė ir pradėjo naudotis savo senuoju MRT. Siekiant surinkti papildomų duomenų, buvo paimta V. B. mobiliojo ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) išklotinė. Ją analizuojant, nustatyta, kad 2021-07-16 d. 03.43 val. V. B. būdamas bazinio ryšio bokšto, esančio Vilniuje, Sodų g. 14 ribose, į savo MRT Nr. +(duomenys neskelbtini) sulaukė praleisto skambučio iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiojo G. K. MRT numeris), dėl ko galima teigti, kad nusikaltimo vykdymo metu V. B. buvo šalia G. K. Renkant tyrimui reikšmingus duomenis, iš mobiliojo ryšio operatorių buvo gautos išklotinės su CELL nuorodomis, paimtos Vilniuje, stoties mikrorajone, kur nukentėjusieji susipažino su galimai nusikalstamą veiką įvykdžiusiais asmenimis, taip pat iš mobiliojo ryšio operatorių buvo gautos išklotinės numerių, kuriais naudojosi minėtame nusikaltime dalyvavę V. B. (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. Z. (Nr. (duomenys neskelbtini)). Atlikus gautos iš telekomunikacines paslaugas teikiančių bendrovių informacijos (telefonų numerių išklotinių bei celių, veikiančių Seinų g. 3, Vilniuje, kur nukentėjusieji susipažino su galimai nusikalstamą veiką įvykdžiusiais asmenimis, išklotinių) analizę, buvo nustatyta, kad tarp įtariamųjų V. B. ir A. Z. išklotinėse esančių kontaktų buvo nustatytas vienintelis Nr. (duomenys neskelbtini) (Tele 2, IAP), kurio buvimo vieta nusikaltimo metu identiškai sutampa pagal laiką ir vietą su V. B. (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. Z. (Nr. (duomenys neskelbtini)) nusikaltimo vykdymo metu. Taip pat analizuojant minėto Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę, buvo nustatyta, kad šis numeris priklauso S. L. (4 t., b. l. 65-67).

2020-01-10 įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėta įvykio vieta – kelio išsišakojimas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atliekant įvykio vietos apžiūrą buvo paimti objektai: nuoplova nuo rausvos spalvos netaisyklingos formos dėmių, panaudota veido medicininė kaukė, cigarečių pakelis ,,Camel“, stiklinis 0,5 l talpos alaus butelis „Švyturys“, neasfaltuoto kelio grunto pavyzdys (1 t., b. l. 38-51).

2021-07-16 A. B. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2021-07-16, tikslaus laiko neprisimena, adresu Vilniuje, Seinų g. 3, būnant su savo draugu G. K., priėjo prie trijų nepažįstamų asmenų, atsisėdo į automobilį Volkswagen Sharan arba Ford Galaxy pilkos spalvos, valstybinio numerio neprisimena, kartu su vyrais leido laiką ir vartojo alkoholinius gėrimus. Prieš įlipant pas minėtus asmenis į automobilį, su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy A12, kurio vertė 250 eurų, juodos spalvos piniginę, kurios vertė 50 eurų, piniginėje buvo 300 eurų grynųjų pinigų, LR pasas ir Šaulių banko kortelė ir prisijungimai prie el. bankininkystės. Vėliau pareiškėjas atsipeikėjo kažkur prie gyvenamųjų namų kvartalo sumuštas ir be aukščiau nurodytų daiktų. Dėl minėto įvykio buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo nustatytas galvos sumušimas, kaktos žaizda, krūtinės ląstos sumušimas. Įtaria, kad buvo sumuštas ir apiplėštas aukščiau minėtų asmenų. Bendrai padaryta 600 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 7-8).

2021-07-16 G. K. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2021-07-16, tikslaus laiko neprisimena, būnant su savo draugu A. B., priėjo keturi nepažįstami asmenys, su kuriais leido laiką ir vartojo alkoholinius gėrimus, po ko minėti keturi asmenys nuvežė į mišką (tikslios vietos nurodyti negali, nes buvo neblaivus), kur vienas iš nepažįstamų asmenų kojomis spyrė G. K. į kairįjį šoną, tokių būdų sukeldamas fizinį skausmą, ir išspyręs iš automobilio, pargriovė ant žemės. Minėtas nepažįstamas asmuo nutaikęs į pareiškėją šaunamąjį ginklą „Makarov“, vieną kartą iššovė į žemę ir iš kelnių kairės neužsegamos kišenės gulėjusios piniginės pagrobė 15 000 eurų, iš kelnių dešinės neužsegamos kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną Huawei P30, juodos spalvos, kurio vertė yra 600 eurų, kuris buvo su juodos spalvos dėklu, kurio vertė yra 10 eurų, ir apsauginiu mobilaus ryšio telefono ekrano stiklu, kurio vertė yra 5 eurai. Bendrai padaryta 15 615 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 1).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015 ir kt.).

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkavimas padarant nusikaltimą yra ypatinga nusikaltimo realizavimo forma, kai nusikalstamam sumanymui pasiekti yra sutelkiamos bendros dviejų ar daugiau asmenų pastangos. BK 24 straipsnyje išdėstyta bendrininkavimo definicija ne tik apibrėžia esminius bendrininkavimo požymius, bet ir nustato, kokiomis formomis nusikaltimo bendrininkai gali dalyvauti nusikalstamos veikos padaryme. Komentuojamas straipsnis numato, jog bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkais įstatymas įvardija vykdytoją, organizatorių, kurstytoją ir padėjėją. Taigi esminiai bendrininkavimo požymiai yra tyčinis dviejų ar daugiau asmenų susitarimas bendrai veikti. Sąvoka – tyčinis susitarimas – savo reikšminiu turiniu implikuoja tai, kad susitarę dėl nusikaltimo padarymo asmenys supranta susitarimo nusikalstamą pobūdį, yra konkrečiai ar bent bendrais bruožais suderinę savo veiksmus siekiant bendro nusikalstamo rezultato, o priklausomai nuo indėlio į bendrą nusikalstamą veiką yra išskiriamos ir bendrininkų rūšys.

Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, tačiau susitarimo esmė ir ribos bendrininkams turi būti žinomos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.).

Kaltinamieji pripažino, kad jie su nukentėjusiaisiais susipažino Vilniaus stoties rajone, lauke pavėsinėje kartu vartojo alkoholį, po to važiavo kartu į naktinę alkoholio parduotuvę, kur G. K. nupirko 6 butelius alaus, tuomet visi grįžo į pavėsinę ir ten tą alų kartu išgėrė. Apie tai, kas buvo po to, parodymai skiriasi, išskyrus tai, kad susitarimo apiplėšti nebuvo, specialiai nevežė nukentėjusiųjų į nuošalią vietą, viskas įvyko spontaniškai, dėl pačių nukentėjusiųjų elgesio. Čia pažymėtina, kad visų konflikto dalyvių parodymai yra gana prieštaringi, jų patikimumas vertintinas atsižvelgus į tai, kiek parodymai sutampa arba juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

V. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tik pastūmė vieną nukentėjusiųjų, nes prie jo kabinėjosi, teisme jau teigė, kad dar automobilyje nukentėjusysis sudavė jam alaus buteliu, dar vėliau teigė, kad nukentėjusysis netgi tris kartus jam sudavė buteliu, taip išprovokavo konfliktą, jie susibarė, sudavė vienas kitam per galvą, po to dar barnis prasidėjo išlipus ir jie susimušė. Kaip susimušė, negalėjo konkrečiai paaiškinti, nurodė, kad galimai sudavė vienas kitam smūgius delnu arba kumščiu. Z. ir L. iš vaikinų paėmė daiktus. Jis nieko iš vaikinų neėmė, jokių muštynių nematė ir niekam jokių daiktų iš nukentėjusiųjų paimti neliepė. Akistatos su S. L. metu irgi neigė sudavęs nukentėjusiajam, nurodė, kad šis prie jo kabinėjosi ir prie baro, ir miške, todėl jis supykęs nukentėjusįjį pastūmė, dėl ko šis tik suklupo (prisėdo); S. L. nesakė paimti iš nukentėjusiojo daiktus. S. L. tvirtino, kad jis nieko nemušė, kad jiems atlikus gamtinius reikalus, pribėgo V. B. ir spyrė G. K. į šoną, o šiam nukritus – liepė S. L. paimti piniginę, ką jis ir padarė, t. y. iškraustė G. K. kišenes, iš vienos ištraukė piniginę, kurioje rado 70 eurų, iš kitos – telefoną. Matė, kaip A. Z. laikė A. B. prispaudęs prie žemės koja, bet kaip šis atsidūrė ant žemės, nematė. Automobilyje smūgių buteliu nematė. Savo parodymus apie V. B. S. L. patvirtino ir akistatos su V. B. metu, kad V. B. spyrė į šoną, nepastūmė vyro rankomis, o jam (S. L.) pasakė paimti iš vyro piniginę ir telefoną, ką jis ir padarė; pinigus pasidalino visi trys. A. Z. neneigė sugriebęs A. B. už peties ir pastūmęs, dėl ko šis nukrito, tada prispaudęs savo svoriu nukentėjusįjį prie žemės, o pamatęs šio kišenėje telefoną, jį išsitraukė ir pasiėmė, taip pat ir kišenėje rastus 50 centų; girdėjo, kaip V. B. sudavė smūgį A. B.; V. B. šį smūgį jam paaiškino tuo, kad nukentėjusysis įsikabino į jo koją. Savo parodymus A. Z. patvirtino ir akistatos su V. B. metu. Tuo metu nukentėjusysis G. K. viso proceso metu teigė, kad smūgį koja jam sudavė tik vyras, sėdėjęs automobilio gale per vidurį (t. y. S. L.), kai išspyrė jį iš automobilio, daugiau jam jokių smūgių niekas nesudavė. Jis nematė, kas vyko su A. B., nes buvo laikomas veidu į žemę ir liepta nežiūrėti, tačiau girdėjo ne vieną smūgį, keiksmus ir A. B. riksmus. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad G. K., nors buvo galimai blaivesnis už A. B., nurodė nemažai nepasitvirtinusių aplinkybių (apie pinigų sumą, ginklo panaudojimą), todėl jis galėjo neteisingai suvokti ir jam suduotų smūgių skaičių. Parodymo atpažinti metu G. K. atpažino V. B. kaip asmenį, kuris mušė A. B. Pats A. B. nuo to momento, kuomet atsisėdo į automobilį, nieko neprisiminė. Taip pat G. K. nurodė, kad girdėjo ne vieną smūgį, suduodamą A. B.; aplinkybę, kad šiam bent vieną kartą spyrė V. B., patvirtino ir kaltinamasis A. Z., o teismo medicinos specialistas konstatavo, kad A. B. sutrikdyta sveikata; be to vertinant sužalojimų lokaciją (skirtingose kūno srityse) darytina išvada, kad A. B. buvo suduotas ne vienas smūgis. Prie A. B. buvo ir A. Z., tačiau jis neigė sudavęs nors vieną smūgį, pripažino tik sugriebęs nukentėjusįjį už peties ir pargriovęs; nei vienas iš kitų asmenų nematė, kad A. Z. būtų mušęs A. B. Pats V. B., nors ir keitė parodymus, tačiau neneigė, kad įspyrė nukentėjusiajam, kai šis neva įsikibo į jo koją; vėliau dar nurodė, kad galimai sudavė nukentėjusiajam vieną ar du smūgius (o nukentėjusysis sudavė jam atgal), todėl darytina išvada, kad smūgius A. B. sudavė V. B. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad sužalojimai A. B. padaryti būtent tuo metu. Kaltinamųjų versija, kad A. B. jau prieš tai buvo su pamušta nosimi, atsirado tik nagrinėjimo teisme metu, todėl vertintina kritiškai. Dėl šiam nukentėjusiajam padarytų sužalojimų buvo kviečiama greitoji; policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad ant jo matėsi veido sumušimas; kad jis atrodė sumuštas, teisme patvirtino ir liudytojas. Jam padarytus kūno sužalojimus patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, padaryta remiantis Greitosios medicinos pagalbos medikų įrašais, kuriuose nurodyta diagnozė: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, kita; kitų galvos sričių žaizda, galvos sumušimas, žaizda; krūtinės ląstos sumušimas. Apibendrinant darytina išvada, kad pasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, jog V. B. sudavė smūgį G. K. bei sudavė nenustatytą skaičių smūgių A. B., o S. L. vieną kartą spyrė G. K.

Vertinant, kokį būtent nukentėjusiųjų turtą pagrobė kaltinamieji, pirmiausia pažymėtina, kad nėra ginčo dėl to, jog iš kiekvieno nukentėjusiojo buvo pagrobta po telefoną – iš G. K. kišenės S. L. ištraukė ir pasiėmė „Huawei P30“, iš A. B. A. Z. – „Samsung Galaxy A12“. Nustatyta, kad telefonus į lombardą pridavė A. Z., pasak kaltinamųjų, už telefonus buvo gauta 50 ir 60 eurų. Lombardo kvitas patvirtina, kad už „Huawei P30“ A. Z. buvo išmokėta 50 eurų. Antrojo telefono pridavimo vieta nenustatyta, tačiau kad pagrobė du telefonus, už kuriuos gautus pinigus taip pat pasidalino visi trys, patvirtino tiek S. L., tiek A. Z. Be to iš nukentėjusiųjų, liudytojo parodymų nustatyta, kad pasišalinus kaltinamiesiems nukentėjusieji neturėjo kaip išsikviesti pagalbos, nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, kad telefonus iš jų atėmė užpuolikai. Procesinės prievartos priemonėmis nustatyta, kad tą pačią dieną A. Z. buvo į vieną iš telefonų įsidėjęs savo SIM kortelę. Todėl darytina išvada, kad yra įrodyta, jog kaltinamieji pagrobė kaltinime nurodytus nukentėjusiųjų mobilaus ryšio telefonus.

Tačiau dėl pagrobto turto vertės nukentėjusiųjų parodymuose nuoseklumo nėra. A. B. pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį, kad 2022 m. vasario mėnesį jis įsigijo telefoną už 184,25 Eur (7 t., b. l. 142), todėl kaltinimas dėl telefono vertės tikslinamas. Tačiau G. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme telefono įsigijimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, nepateikė ir kitų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų nustatyti tokio telefono vertę, jei įsigijimo dokumentų neišsaugojo, pavyzdžiui, tokio modelio telefono kainą prekyboje ar pan., taip pat įrodymų dėl dėklo ir stiklo kainos, todėl teismas neturi pagrindo laikyti, kad dėl telefono ir jo priedų pagrobimo jam padaryta 615 eurų dydžio žala. Kita vertus, atsižvelgus į tai, kad vis tik telefoną G. K. prarado dėl nusikaltimo, teismo įsitikinimu, nebūtų teisinga šioje dalyje visiškai atmesti ieškinio reikalavimą. Nors S. L. tvirtino, kad telefonas buvo be dėklo, vis tik, kadangi G. K. nurodytos telefono dėklo ir stiklo kainos (atitinkamai 10 ir 5 Eur) yra tikrai nedidelės, manytina, kad nėra pagrindo įtarti, jog nukentėjusysis siekia pasipelnyti. Nusikaltimo metu jis buvo neblaivus, tačiau suprantama, kad telefonu jis naudojosi ir iki tol, todėl nekyla abejonių, kad nukentėjusysis teisingai atsiminė, jog telefonas buvo su dėklu ir stiklu. Dėl šių aplinkybių laikytina įrodyta, kad iš jo buvo pagrobtas telefono dėklas ir apsauginis stiklas, o jo nurodytos dėklo ir stiklo kainos laikytinos pagrįstomis. Tačiau sutikti su telefono įvertinimu pagrindo nėra. Taip pat neatitiktų teisingumo ir proporcingumo kriterijų suma, kaltinamųjų gauta už telefono įkeitimą, nes lombardo paslauga nėra daiktų, vertybių supirkimas, todėl asmeniui išmokama ne įkeičiamo daikto vertė. Kadangi teismui nepateikta jokių įrodymų dėl G. K. telefono vertės, teismas vertę nustato palygindamas A. B. telefono realią kainą ir kaltinamųjų iš lombardo už telefonus gautas sumas. T. y. A. B. telefonas kainavo 184,25 Eur, o kaltinamieji, įkeitę šį telefoną lombarde, gavo tris kartus mažesnę sumą – 60 eurų. Todėl teismas nustato, kad G. K. pagrobto telefono vertė yra ne didesnė nei tris kartus padidinus lombardo išmokėtą sumą, kuri buvo 50 eurų, t. y. telefono vertė yra 150 eurų.

Jei dėl telefonų vertės dar galima manyti, kad daugiau ar mažiau ji pasitvirtino, tai dėl grynųjų pinigų abejonės liko nepašalintos. Vertinant nukentėjusiųjų parodymus darytina išvada, kad jų nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Kaltinamasis A. Z. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai teigė, kad A. B. kišenėse rado tik mobiliojo ryšio telefoną ir 50 centų, kuriuos pasiėmė. Nukentėjusysis A. B. pirminiuose parodymuose ir pareiškime tvirtino, kad iš jo buvo pagrobta piniginė su joje buvusiais pinigais 300 eurų, pasas, banko kortelė ir elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys. Tačiau jau kitą dieną po įvykio, liepos 17 d., policijos pareigūnams nuvykus į viešbutį „Panorama“ paaiškėjo, kad viešbučio kambaryje buvo A. B. kuprinė, piniginė su monetomis (iš viso 3,40 Eur), jo pasas, asmens tapatybės kortelė, įvairios kitos kortelės (banko, banko kodų, reklaminės ir nuolaidų kortelės). T. y. A. B., galimai dėl sunkaus girtumo laipsnio, tik tuomet suprato, kad jis nebuvo pasiėmęs nei piniginės, nei kortelių, paso. Tačiau tvirtino, kad su savimi turėjo 300 eurų grynųjų pinigų. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad A. B. galėjo išlošti pinigų kazino, tačiau, atsižvelgęs į A. B. neblaivumo laipsnį, nepasitvirtinusias aplinkybes apie pagrobtus daiktus, tai, kad jis dėl girtumo apskritai neatsiminė, kas vyko miške, į kaltinamųjų parodymus, kurie šiuo aspektu yra nuoseklūs, teismas neturi pagrindo vadovautis vien nukentėjusiojo parodymais. Pažymėtina, kad nukentėjusieji kazino išbuvo iki pat vakaro; nėra jokių objektyvių duomenų, kad pinigų A. B. išlošė prieš pat jiems išeinant iš kazino, o ne išleido pinigus ten pat, kur juos laimėjo. Taipogi galėjo būti ir taip, kad nukentėjusysis pinigus tiesiog pametė, kai gėrė su draugu alkoholį. Jų neblaivumas jau tuo metu buvo pakankamai didelis, jeigu jų daugiau nebeįleido į kazino. Teisme A. B. vėlgi nurodė neaiškias aplinkybes, kad iš jo buvo pagrobti pinigai – 250 eurų ir 300 eurų, ko nebuvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, A. B. painiojasi nurodydamas šias aplinkybes, galimai iki šiol nieko neatsimena, todėl jo parodymai negali būti laikomi patikimais. Kadangi savo pirminiuose parodymuose ir protokole-pareiškime A. B. kategoriškai nurodė, kad iš jo pagrobta piniginė su kortelėmis ir piniginėje buvusiais grynaisiais pinigais 300 eurų, o kai piniginė buvo rasta viešbučio kambaryje, nukentėjusysis pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad pinigus jau turėjo kišenėje, jo parodymai laikytini nenuosekliais ir prieštaringais, todėl vertintini kritiškai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinimas dėl 300 eurų grynųjų pinigų iš A. B. pagrobimo pasitvirtino tik iš dalies, t. y. kad iš jo buvo pagrobta 50 centų grynųjų pinigų.

Taip pat nenuoseklūs ir prieštaringi yra nukentėjusiojo G. K. parodymai apie iš jo pagrobtą grynųjų pinigų sumą. Pirmiausia, liudytojui R. T. kalbant su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju, G. K. nurodė, kad iš jo atėmė 1500 eurų, tai girdėti garso įraše, užfiksuota ir stenogramoje. Po to sumos keitėsi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. T. taip pat patvirtino, jog vyras (G. K.) Bendrajam pagalbos centrui nurodė pagrobtą sumą 1500 eurų; vėliau vyras vėl prašė skambinti 112, o liudytojas atsakė, kad praėjo mažai laiko, užsakymas priimtas ir reikia laukti. Vyras tada pasakė, kad užpuolikai iš jo pagrobė jau 10 tūkstančių eurų. Po to, kaip matyti iš policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo, atvykus pareigūnams G. K. jiems pasakojo, kad atidavė kišenėje turėtus 25000 eurų, po to teigė, jog 15000 eurų, paprašius dar kartą patikslinti, kokią pinigų sumą atidavė, šis teigė apie 2500 Eur, bei mobilaus ryšio telefoną. Tą pačią dieną protokole-pareiškime G. K. nurodė, kad iš jo pagrobė 15000 eurų; apklausoje teigė, kad į Vilnių atsivežė 10000 eurų ir dar 5000 eurų išlošė kazino; jam gulint ant pilvo, keli iš nepažįstamų asmenų iš kelnių kairėje neužsegamoje kišenėje gulėjusios piniginės pagrobė 15 000 eurų, iš kelnių dešinės neužsegamos kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną. T. y., pasak nukentėjusiojo, visi pinigai buvo piniginėje vienoje kišenėje, o telefonas – kitoje. Be to, iš aptartų aplinkybių matyti, kad per vieną dieną G. K. įvardijo penkias skirtingas grynųjų pinigų sumas. Apklausiamas po kelių savaičių G. K. jau nurodė, kad nebuvo išlošęs 5000 eurų, ankstesni parodymai įtakoti streso. Taip pat nurodė, kad pusę pinigų jis laikė piniginėje ir pusę – kelnių kišenėje. Užpuolimo metu užpuolikas apieškojo kelnių kišenes, ištraukė piniginę. Po to iš kitos kišenės ištraukė ten laikomus pinigus, mobilaus ryšio telefoną su dėklu ir apsauginiu ekrano stiklu. T. y. jau nurodė, kad piniginė buvo vienoje kišenėje, o pinigai ir telefonas – kitoje. Nukentėjusiojo teigimu, iš viso iš jo buvo pagrobta 10200 eurų. Po to, teisme, G. K. vėlgi davė kitokius parodymus. Teigė, kad jo piniginėje buvo apie 250-300 Eur, o likusieji pinigai buvo susukti į du rulonėlius, viename apie 6000 Eur, o kitame – 4000 Eur. Kiek pinigų buvo kiekviename, neatsimena, bet turėjo 10 000 Eur. Ritiniai buvo šoninėse kišenėse. Kairėje pusėje buvo piniginė, dešinėje buvo telefonas, ir dar pinigai abiejose pusėse. T. y., G. K. teisme nurodė, kad grynieji jau buvo abiejose kišenėse, susukti į du rulonus (kuriuose buvo tūkstantinės sumos iš įvairaus nominalo kupiūrų). Pasak G. K., pinigų nepaliko viešbutyje, nes suabejojo, ar tai saugu. Vis tik, įvertinus jo nurodytas sumas, abejotina, kad tokios sumos pinigų rulonų kelnių kišenėse nesimatytų ir kad toks pinigų saugojimas būtų racionalus pasirinkimas. Todėl jo elgesys laikytinas nenuosekliu ir logiškai nepaaiškinamu. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad G. K. galėjo sukaupti tokią sumą pinigų, tačiau, nesant objektyvių įrodymų, kad tuo metu jis juos turėjo su savimi, jo parodymai vertintini kritiškai. Juolab atsižvelgus į tai, kad abiejų nukentėjusiųjų parodymai apie tokios sumos atsivežimo tikslą taip pat prieštaringi ir nesuprantami. Abu jie nurodė, kad atvažiavo tartis dėl remonto, tačiau nieko negalėjo paaiškinti, ką ir kur konkrečiai ketino pirkti. Taip pat svarbi aplinkybė, kaip ir kito nukentėjusiojo atžvilgiu, ta, kad G. K. visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, ilgą laiką buvo kazino, po to dar pirko alaus, taigi, net jei ir turėjo, tuos pinigus galėjo prarasti visai kitomis aplinkybėmis – išleisti, pamesti, pralošti ir pan. Tuo metu kaltinamasis S. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė, kad ištraukė iš kelnių kairės kišenės piniginę, o iš dešinės – mobilaus ryšio telefoną; piniginėje buvo tik dvi kupiūros, iš viso 70 eurų, kuriuos jis ir pasiėmė, o piniginę nukentėjusiojo prašymu grąžino. A. Z. taip pat patvirtino matęs, kaip stambesnis vyras jau klūpėjo, o šalia jo stovėjo S., kuris rankoje laikė piniginę ir ištraukė iš piniginės kelias kupiūras. Todėl darytina išvada, kad kaltinimas dalyje dėl pagrobtos grynųjų pinigų sumos nepasitvirtino. Konstatuotina, jog įrodyta, kad kaltinamieji iš G. K. pagrobė 70 eurų grynųjų pinigų.

Nustatyti kaltinamųjų veiksmai nesudaro pagrindo abejoti, kad jie veikė iš anksto susitarę plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą ir visi veikė kaip bendravykdytojai. Kaltinamųjų versija, kad jie važiavo neaišku kokiu adresu ir kad sustojo pačių nukentėjusiųjų prašymu, vertintina kritiškai. Teismas pažymi, kad BK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Kaip matyti iš G. K. ir A. B. parodymų, jie Vilniaus nepažįsta, gali apibūdinti kelis mikrorajonus ar vietoves, kuriose yra buvę; tuo metu kaltinamieji puikiai pažįsta Vilnių; todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jie važiavo nukentėjusiųjų rodoma kryptimi, patys nežinodami, kur juos vežti, turėdami tik miglotą nuorodą „kažkur (duomenys neskelbtini)“. Taip pat ir kaltinamųjų versija apie neva kivirčą dėl A. B. suduoto smūgio plastikiniu buteliu V. B. į petį (arba dviejų arba trijų smūgių) atsirado tik po įvykio praėjus keliems mėnesiams, kai kaltinamieji galėjo suderinti savo parodymus, nors, pavyzdžiui, A. Z. 2021-08-18 parodymuose aplinkybių apie sudavimą buteliu neminėjo, o nurodė tai, kad jis pats supyko dėl nukentėjusiųjų nepagarbaus elgesio, nurodinėjimo, kur jam važiuoti (nors pats prieš tai teigė, kad tikslas buvo nuvažiuoti ten, kur parodys nukentėjusieji), ir todėl nusprendė palikti juos (duomenys neskelbtini); jokių kitų konfliktų jis tada nepaminėjo. Kaip minėta, bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, tačiau susitarimo esmė ir ribos bendrininkams turi būti žinomos. Kaltinamieji matė, kad nukentėjusieji yra labai girti, kad turi kažkiek pinigų (pirko alaus), nuvežė nukentėjusiuosius į nuošalią vietą, sustojus pamiškėje veikė greitai, t. y. vienas (S. L.) spyrė G. K., šiam nukritus, prispaudė jį prie žemės, iškraustė kišenes, kitas (A. Z.) sulaikė A. B. (ketinusį padėti G. K.), iškratė šio kišenes, trečias (V. B.) taip pat sudavė smūgį G. K. ir daugiau smūgių A. B., davė nurodymus, ką daryti toliau, o pasisavinę nukentėjusiųjų turtą, visi trys nedelsiant pasišalino automobiliu, pasidalino tiek pagrobtus grynuosius, tiek už pagrobtus telefonus gautus pinigus. Galimai kaltinamieji nebuvo išsamiai aptarę savo nusikalstamos veikos detalių, tačiau visos šios aplinkybės, kad kiekvienas kaltinamasis suprato savo vaidmenį, norėjo veikti ir veikė iš esmės suderintais veiksmais, todėl konstatuotina, kad yra įrodyta, jog jie veikė bendrininkų grupe ir iš anksto susitarę plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą.

Aplinkybė, kad pagrobto turto vertė yra mažesnė nei nurodyta kaltinime, nekeičia kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimo. Apibendrinant konstatuotina, kad kaltinamųjų V. B. ir S. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO registrų duomenimis, A. Z. (duomenys neskelbtini) mirė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Teismas informavo A. Z. artimuosius apie jų teisę reikalauti tęsti procesą siekiant reabilituoti mirusįjį; tačiau pageidavimo tęsti procesą jie nepareiškė. Todėl A. Z. baudžiamasis procesas nutrauktinas.

Dėl bausmės

Už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Kaltinamųjų V. B. ir S. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltę iš esmės pripažino, tačiau nenustatyta pagrindo spręsti, kad jie nuoširdžiai gailisi – viso proceso metu keitė parodymus, savo veiksmus teisino neva nukentėjusiųjų kaltais veiksmais, todėl jų gailėjimasis laikytinas deklaratyviu. Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe ir būdami recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Kaltinamųjų atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikaltimą padarė būdami neblaivūs, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę V. B., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą. Anksčiau buvo teistas 6 kartus, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus – plėšimus, nesunkų sveikatos sutrikdymą (5 t., b. l. 169-175). Verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą (5 t., b. l. 165), tai patvirtina Lietuvos informacinės sistemoje LITEKO esantys Sodros informacinės sistemos duomenys. Per 5 metus baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, važiavimą be bilieto, policijos pareigūnų įžeidinėjimą ir teisėtų reikalavimų nevykdymą, melagingą policijos iškvietimą, neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, tyčinį svetimo turto sugadinimą ir kt., nė vienos baudos nėra sumokėjęs (5 t., b. l. 176-185). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu teismuose nagrinėjamos dar trys V. B. baudžiamosios bylos – Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, t. y. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamojoje byloje kaltinamas neblaivus vairavęs transporto priemonę, kai jo iškvėptame ore nustatyta 1,51 ar daugiau promilės alkoholio, t. y. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Taigi V. B. charakterizuojamas neigiamai. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad keturiais nuosprendžiais jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau trimis atvejais jis nesugebėjo laikytis nustatytų sąlygų, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, o dėl pažeidimų dar ir panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Be to jis nusikaltimą padarė praėjus vos dviem savaitėms po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę už analogišką nusikaltimą. Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, konstatuotina, jog kaltinamasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, praeityje jam skirtos bausmės didelės įtakos nepadarė, nuo naujų nusikalstamų veikų nesulaikė, todėl už šią nusikalstamą veiką jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Nors kaltinamasis dirba – verčiasi individualia veikla, yra sudaręs santuoką, jo sutuoktinė turi vaiką, vis tik šeima jo nesulaiko nuo naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų darymo, paskirtų baudų visiškai nemoka, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę. Kadangi nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatytos net trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės, laisvės atėmimo trukmė nustatytina didesnė už straipsnio sankcijos vidurkį.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021-08-10 iki 2021-12-03 (4 t., b. l. 75-76, 171-174; 5 t., b. l. 25-28, 49-52).

Skirdamas bausmę S. L., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą. Anksčiau buvo teistas 11 kartų (dar viena byla 2002-02-12 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) nutraukta, buvo skirtos auklėjamojo poveikio priemonės), daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, tačiau teistas ir už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, už grasinimą nužudyti ar terorizavimą (6 t., b. l. 27-35). Nedirba (6 t., b. l. 21). Nors bylos nagrinėjimo metu teismui nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, Sodros informacinės sistemos duomenys to nepatvirtina – apie asmens darbovietę duomenų nerasta (paieška atlikta nuo š. m. sausio 1 d.). Per 5 metus labai daug kartų baustas administracine tvarka, dominuoja baudos už važiavimą be bilieto, taip pat baustas už viešosios tvarkos trikdymą, transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, smulkias vagystes iš parduotuvių, švaros ir tvarkos taisyklių pažeidimą, nė vienos baudos nėra sumokėjęs (6 t., b. l. 36-57). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022-12-20 išnagrinėta dar viena S. L. baudžiamoji byla, kur jis pripažintas kaltu sutrikdęs viešąją tvarką, t. y. pagal BK 284 straipsnį. Be to, jam yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (šiuo metu netaikomas).

Taigi S. L. charakterizuojamas neigiamai. Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, konstatuotina, jog kaltinamasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, praeityje jam skirtos bausmės didelės įtakos nepadarė, nuo naujų nusikalstamų veikų nesulaikė, todėl už šią nusikalstamą veiką jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kadangi nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatytos net trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės, laisvės atėmimo trukmė nustatytina didesnė už straipsnio sankcijos vidurkį.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021-08-10 iki 2021-12-03 (4 t., b. l. 100-101; 5 t., b. l. 65-70, 78-82, 109-113).

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi S. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-20 priimtas nuosprendis neįsiteisėjęs, šiuo metu bausmės nebendrintinos.

V. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (5 t., b. l. 49-52) naikintinos nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

S. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų (paso) paėmimas (5 t., b. l. 109-113) naikintinos nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti nuosprendį, S. L. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintina S. L.

A. Z. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (5 t., b. l. 154-157) naikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

Nukentėjusysis G. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15615 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., l. 74, 75). Teisminio nagrinėjimo metu savo ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Nukentėjusysis A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 86, 87). Teisminio nagrinėjimo metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Pagal bylos duomenis akivaizdu, kad kaltinamųjų neteisėtas veikimas sukūrė sąlygas žalingiems padariniams atsirasti ir tokius padarinius sukėlė. Teismas šiuo nuosprendžiu jau aptarė kaltinamųjų veiksmus, jų kaltę, padarytos žalos dydį, priežastinį ryšį su padarinių – nukentėjusiųjų turto praradimu, savo argumentų nekartoja. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiesiems nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kuri neatlyginta, kaltinamieji privalo šią žalą atlyginti. Kaip minėta, nukentėjusieji tinkamai nepagrindė jiems padarytos turtinės žalos dydžio, todėl jų civiliniai ieškiniai laikytini pagrįstais toje dalyje, kiek įrodyta pagrobto turto vertė ir grynųjų pinigų suma, t. y. tenkintini iš dalies, o būtent: nukentėjusiajam G. K. priteistina iš viso 165,50 Eur (150 Eur už telefoną, 10 Eur už dėklą, 5 Eur už stiklą ir 0,50 Eur grynųjų pinigų), nukentėjusiajam A. B. – iš viso 254,25 Eur (184,25 Eur už telefoną ir 70 Eur grynųjų pinigų).

CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 156,26 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo už nukentėjusiojo A. B. gydymą. Pridėjo 2021-11-08 Gydymo paslaugų apskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2021-07-16 VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje G. B. buvo suteiktos echoskopuotojo, ortopedo traumatologo paslaugos, skubiosios medicinos gydytojo išplėstinė paslauga, daugiafazės kontrastinės kompiuterinės tomografijos paslauga, nustatytos diagnozės – kitas ir nepatikslintas pilvo skausmas, krūtinės ląstos sumušimas, galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas, radiologinis ištyrimas, neklasifikuojamas kitur; bendra paslaugų suma 156,26 Eur (1 t., b. l. 91-97). Civilinio ieškovo atstovas į posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaiko (7 t., b. l. 74). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 15 straipsnį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos, o šio biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kadangi A. B. sveikatos sužalojimas padarytas kaltinamųjų bendrais kaltais veiksmais, A. B. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jis tenkintinas visiškai, civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina 156,26 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tokia nuostata įtvirtinta ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje (Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai). Kadangi byloje įrodyta, jog žala nukentėjusiesiems ir civiliniam ieškovui padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, dėl bendrininkavimo teismas jau pasisakė vertindamas nusikalstamų veikų kvalifikavimą ir šioje dalyje nebekartoja, V. B. ir S. L. pagal tenkinamus civilinius ieškinius turi pareigą padarytą žalą atlyginti solidariai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų.

2022-08-23 patikslintoje pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11., 14.2.1, 14.2.2.1. punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo S. L. priteistina antrinės teisinės pagalbos suma yra 871,71 Eur (7 t., b. l. 139-142).

2022-10-06 patikslintoje pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11., 14.2.1, 14.2.2.1. punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo V. B. priteistina antrinės teisinės pagalbos suma yra 825,33 Eur (7 t., b. l. 167-171).

2022-10-06 pirminėje pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, valstybės naudai iš kaltinamojo A. Z. priteistina antrinės teisinės pagalbos suma yra 1004,25 Eur (7 t., b. l. 176-177).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju V. B. gynėjas skirtas pagal įstatymą, BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. todėl, kad kaltinamasis nemoka proceso kalbos. Kitiems kaltinamiesiems gynėjas skirtas atsižvelgus į tai, kad V. B. skirtinas gynėjas, o tarp kaltinamųjų yra gynybos prieštaravimų, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji vengė patys pasisamdyti gynėją. Taigi, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą. Todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamųjų V. B. ir S. L. teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis A. Z. mirė, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022-10-07 patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11, 14.4.3.1; 4, 6, 30.1 punktais, valstybės naudai už nukentėjusiajam G. K. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteistina antrinės teisinės pagalbos suma yra 635,00 Eur (7 t., b. l. 173-174).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) numato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo (toliau kartu – advokatas) baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti (toliau – atlygintinos išlaidos) dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Rekomendacijų 4 punkte numatyti atlyginimo dydžio paskaičiavimo kriterijai, o 9 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Rekomenduojamas maksimalus dydis už advokato paslaugas baudžiamosiose bylose nurodytas Rekomendacijų 10-11 punktuose. Už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu taikomas koeficientas – 2,5; už kitų nei Rekomendacijų 10.2–10.9 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, reikalavimas, atsikirtimai, paaiškinimai ar kt., parengimą – 0,4; už vieną teisinių konsultacijų, išskyrus Rekomendacijų 10.1 papunktyje nurodytą proceso stadiją, valandą – 0,1; už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1; už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus, išskyrus Rekomendacijų 10.1 papunktyje nurodytą proceso stadiją, – 0,01. Suteiktų teisinių paslaugų teikimo laikas apskaičiuojamas valandomis, kurios sumuojamos. Minutės apvalinamos tokiu principu: iki 30 minučių paliekama ta pati valanda, 30 ir daugiau minučių – skaičiuojama nauja valanda. Gynybos ir atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir kiekvienoje byloje sumuojamas.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. II ketvirtį sudarė 1780,50 Eur. Byloje vyko 7 teisiamieji posėdžiai, advokatas A. M. juose aktyviai dalyvavo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų kiekį, sudėtingumą, bylos trukmę, kaltinamųjų V. B. ir S. L. amžių, t. y., nors jie nedirba, tačiau abu darbingi, daro išvadą, kad prašoma 635 Eur suma už nukentėjusiojo atstovavimą nėra per didelė, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl priteistina iš kaltinamųjų lygiomis dalimis.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Atliekant įvykio vietos apžiūrą paimti: nuoplova, paimta nuo netaisyklingos rausvos spalvos netaisyklingos formos dėmių, panaudota medicininė kaukė, cigarečių pakelis „Camel“, stiklinis 0,5 l alaus butelis „Švyturys“, paketas su neasfaltuoto kelio grunto pavyzdžiu; du vokai su nukentėjusiųjų DNR pavyzdžiais, supakuoti į dėžę ir perduoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 20, Vilnius (2021-12-01 kvitas B serija BBB Nr. LS006417; 1 t., b. l. 52-54), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kompiuterinės laikmenos: 1) kompaktinis diskas su įrašyta rentgenograma, gauta 2021-08-23 iš RVUL; 2) kompaktinis diskas su įrašytu vaizdo Body kameros Nr. B0F1EC6197AC vaizdo įrašu (2021-08-09 apžiūros protokolo priedas); 3) kompaktiniai diskai (4 vnt.) su įrašytomis telefono numerių išklotinėmis; 4) kompaktiniai diskai (2 vnt.) su įrašytais vaizdo stebėjimo kamerų, esančių Geležinkelio g. 14, Vilniuje įrašais, kuriuos pateikė AB ,,Lietuvos geležinkeliai“; 5) kompaktinis diskas su įrašytais vaizdo stebėjimo kameros, esančios Konstitucijos pr. 20, Vilnius, įrašais, kuriuos pateikė UAB ,,Olimpic kasino group Baltija“; 6) kompaktinis diskas su įrašytais vaizdo stebėjimo kameros, esančios Geležinkelio g. 6, Vilnius, įrašais; 7) kompaktiniai diskai (5 vnt.) su įrašytais vaizdo stebėjimo kamerų, esančių Vilniaus mieste, įrašais; 8) kompaktiniai diskai (2 vnt.) su įrašytais 2021-08-19 9.45 val. ir 2021-10-20 9.15 val. teismo posėdžių, rengtų per ,,Zoom“, garso ir vaizdo įrašais; 9) kompaktinis diskas su BPC garso įrašu, – supakuoti į voką, prisegtą prie 6 tomo viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–302, 304–305, 307–308, 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021-08-10 iki 2021-12-03.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. B. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

V. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

S. L. (S. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021-08-10 iki 2021-12-03.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. L. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

S. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų (paso) paėmimą – pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti. S. L. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjus vykdyti nuosprendį grąžinti S. L.

A. Z. (A. Z.) baudžiamąjį procesą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nutraukti.

A. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiojo G. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti G. K. iš V. B. ir S. L. solidariai 165,50 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti A. B. iš V. B. ir S. L. solidariai 254,25 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš V. B. ir S. L. solidariai 156,26 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas mokamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įm. kodas 191351679) sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333).

Priteisti iš V. B. ir S. L. 635 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 317,50 Eur, proceso išlaidų už G. K. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Proceso išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (AB Swedbank LT24 7300 0101 1239 4300; AB Citadele banka LT78 7290 0000 0013 0151; AB Luminor bankas LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas LT42 7230 0000 0012 0025), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už būtiną gynėjo dalyvavimą nepriteisti.

Nuoplovą, paimtą nuo rausvos spalvos netaisyklingos formos dėmių, panaudotą medicininę kaukę, cigarečių pakelį „Camel“, stiklinį 0,5 l alaus butelį „Švyturys“, paketą su neasfaltuoto kelio grunto pavyzdžiu, du vokus su nukentėjusiųjų DNR pavyzdžiais, - supakuotus į dėžę ir perduotus į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

1) kompaktinį diską su įrašyta rentgenograma, gauta 2021-08-23 iš RVUL; 2) kompaktinį diską su įrašytu vaizdo Body kameros Nr. B0F1EC6197AC vaizdo įrašu (2021-08-09 apžiūros protokolo priedas); 3) kompaktinius diskus (4 vnt.) su įrašytomis telefono numerių išklotinėmis; 4) kompaktinius diskus (2 vnt.) su įrašytais vaizdo stebėjimo kamerų, esančių Geležinkelio g. 14, Vilniuje įrašais, kuriuos pateikė AB ,,Lietuvos geležinkeliai“; 5) kompaktinį diską su įrašytais vaizdo stebėjimo kameros, esančios Konstitucijos pr. 20, Vilnius, įrašais, kuriuos pateikė UAB ,,Olimpic kasino group Baltija“; 6) kompaktinį diską su įrašytais vaizdo stebėjimo kameros, esančios Geležinkelio g. 6, Vilnius, įrašais; 7) kompaktinius diskus (5 vnt.) su įrašytais vaizdo stebėjimo kamerų, esančių Vilniaus mieste, įrašais; 8) kompaktinius diskus (2 vnt.) su įrašytais 2021-08-19 9.45 val. ir 2021-10-20 9.15 val. teismo posėdžių, rengtų per ,,Zoom“, garso ir vaizdo įrašais; 9) kompaktinį diską su BPC garso įrašu, – supakuotus į voką, prisegtą prie 6 tomo viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė