Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-03-06 · Administracinė byla Nr. eI2-7419-621/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-06
Bylos Nr.
eI2-7419-621/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05943-2024-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Deimantė Andrulytė, Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
U. P.
Advokatai
Marcinas Dubovskis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-7419-621/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05943-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 6 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Marcin Dubovski,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui,

nedalyvaujant pareiškėjui U. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė

Šalies argumentai

Pareiškėjas U. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Atsakovas) 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 24S205539 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad 2024-08-07 Atsakovas priėmė sprendimą Nr. 24S184155 kuriuo Pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi dėl to, kad Pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kad asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. 2024-09-09 Atsakovo priimtu sprendimu taip pat nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau ir - SIS) perspėjimą dėl draudimo Pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams), t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. iki 2027 m. rugsėjo 8 d.

Atsakovo sprendimas įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo Pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams), visiškai nepagrįstas, o nurodyti teiginiai yra niekuo nepagrįsti.

Pareiškėjas yra krovinių automobilių vairuotojas. Pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką dėl darbo teisinių santykių su UAB „Bleiras Logistics“, registracijos numeris 301513603 (toliau- Darbdavys). Tačiau dėl Darbdavio nesąžiningumo, jis nebuvo tinkamai įdarbintas ir jam nebuvo suteiktas joks darbas. Nors Darbdavys iš pradžių žadėjo suteikti darbo galimybes ir tinkamą užimtumą, šie pažadai nebuvo įvykdyti. 2023 metų rugpjūčio pradžioje Pareiškėjas sėkmingai baigė Lietuvoje reikiamus mokymus darbui, o 2023 metų gruodžio mėnesį jam buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Nepaisant to, darbdavys informavo Pareiškėją, jog šiuo metu nėra laisvų transporto priemonių, kurias jis galėtų naudoti darbui. Apie 2024 metų vasario mėnesį Pareiškėjas dar kartą kreipėsi į Darbdavį, siekdamas išsiaiškinti dėl galimybės pradėti darbą, tačiau jam vėl buvo pranešta, jog laisvų transporto priemonių nėra. Pareiškėjas investavo savo laiką bei pastangas mokydamasis ir laikydamas reikiamus egzaminus, kad galėtų pradėti darbą, tačiau po dokumentų pateikimo ir praėjus nustatytam terminui, Darbdavys nesuteikė nei darbo, nei jokios kitos paramos, o dėl to pareiškėjas patyrė didelių finansinių sunkumų.

Pareiškėjas susidūrė su situacija, kai dėl Darbdavio nesąžiningumo ir nesuteiktos darbo vietos jis buvo priverstas laukti be konkretaus sprendimo, kas labai apsunkino jo padėtį. Nepaisant daugelio mėnesių laukimo, Darbdavys nesugebėjo tinkamai įdarbinti Pareiškėjo, nepaisydamas savo ankstesnių pažadų ir įsipareigojimų.

Taip pat, pažymėtina, kad Pareiškėjas nuo 2022 m. liepos 11 d. dirbo Latvijos įmonėje. Praėjus mokymus Lietuvoje 2023 m. rugsėjo pabaigoje ir Lietuvos Darbdaviui Pareiškėjui nesuteikus darbo, jis ir vėl grįžo į ankstesnį darbą Latvijos įmonėje. 2023 metų birželio-liepos mėnesiais Pareiškėjas buvo paėmęs atostogas, tačiau po jų Latvijos įmonė, kurioje jis dirbo, bankrutavo. Gavęs leidimą gyventi Latvijoje, Pareiškėjas pradėjo dirbti kitoje įmonėje, UAB „MIIM“, tęsiant savo darbą Europoje.

Pareiškėjo profesija yra krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas. Remiantis Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba) direktoriaus įsakymu dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis 2024 metams (Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2024 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. V-128 redakcija), Pareiškėjo profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą (833209; 833206). Taigi, Pareiškėjo teisėti lūkesčiai dirbti Europos Sąjungoje yra pagrįsti.

Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo jokių teisinių pagrindų įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024-09-09 iki 2027-09-08. Sprendimas 24S205539 buvo priimtas vadovaujantis UTPĮ 133 str. 1 d. Pagal kokius objektyvius kriterijus Pareiškėjas buvo įtrauktas į SIS perspėjimą visiškai neaišku.

Sprendimas įvesti perspėjimą į SIS sistemą priimtas visiškai neišsiaiškinus faktinių aplinkybių, t. y. neišsiaiškinus, kodėl Pareiškėjas nedirbo. Pareiškėjas susidūrė su nesąžiningu Darbdaviu, kuris neįvykdė savo įsipareigojimų ir nesuteikė jam darbo, nepaisant duotų pažadų. Nepaisant Pareiškėjo pastangų įsidarbinti ir pasiruošti darbui, darbdavys nuolat atidėliojo darbo pradžią, kas lėmė, kad Pareiškėjas negalėjo pradėti dirbti ir užsidirbti pragyvenimui.

Šiuo konkrečiu atveju įvestas draudimas nepagrįstai ir tiesiogiai pažeidžia Pareiškėjo teisę dirbti Šengeno erdvėje. Atsakovo įvestas šis savavališkas draudimas yra nepagrįstas. Atsakovas neatliko jokios teisinės analizės.

Šiame kontekste Pareiškėjo vykdoma profesinė veikla turi esminę reikšmę, kadangi jis yra krovininių automobilių vairuotojas. Jo profesijos darbuotojų labai trūksta ES valstybių narių bei Šengeno teritorijoje. Pareiškėjo įtraukimas į SIS II ir uždraudimas jam apsigyventi Europos Sąjungoje, laikytinas visiškai neproporcingu ir neteisėtu sprendimu. Pareiškėjas neatliko jokių nesąžiningų veiksmų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą patenkinti. Plačiau paaiškino skunde nurodytas aplinkybes.

Šalies argumentai

Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas 2024-08-07 priėmė sprendimą Nr. 24S184155 panaikinti asmeniui 2023-12-15 išduotą leidimą laikinai gyventi (sprendimas neskundžiamas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 2, 5 p. ir 50 str. 1 d. 6 p., nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir darbo sutartis su asmeniu nebuvo sudaryta.

Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmeniui anksčiau nebuvo išduotas nei leidimas laikinai gyventi, nei nacionalinė viza, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis asmuo Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023-08-18 iki 2024-02-26. Bendrovė darbo sutartį su asmeniu nutraukė 2024-02-26, išdavus leidimą laikinai gyventi darbo sutartis nebuvo sudaryta. Tai leidžia daryti išvadą, jog asmuo neturi ilgalaikių ryšių Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, - apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2024-09-09 sprendimą Nr. 24S205539 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau - SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Pagal Įstatymo 133 str. 1 d., užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad ginčijame sprendime nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis, o ne prielaidomis pagrįstų motyvų. Pažymi, kad Migracijos departamentas surinko ir išanalizavo su pareiškėju susijusią ir prieinamą informaciją. Buvo atsižvelgta į aplinkybę, jog pareiškėjas neturėjo anksčiau išduotų leidimų laikinai gyventi ir vizų, kad pareiškėjas, faktiškai Bendrovėje nedirbo, o žinodamas, jog negauna darbo nevykdė Įstatymo 40 str. 5 d. numatytos pareigos, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kuriame nurodė, jog ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Įvertinus Įstatymo 133 str. 1 d. įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį (5 metai) ir nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi, tai, kad jis savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 p. pareiškėjui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

Akcentuotina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).

Nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog nėra teisinio pagrindo įtraukti perspėjimą į SIS. Įstatymo 133 str. 7 ir 8 d. nustatyta, kad Nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš Nacionalinio sąrašo Šengeno informacinei sistemai (toliau - SIS) teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Taisyklių 15 p. duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 str. nustatytus pagrindus.

Pagal SIS reglamento 24 str. 1 d. a p., duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas - kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS reglamento 24 str. 2 d. c p., situacija, kuriai taikomas 1 d. a p. susidaro, kai trečiosios 3 šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

Atmestini pareiškėjo argumentai, kad nevertintos individualios, su juo susijusios, aplinkybės priemonės adekvatumo, proporcingumo atžvilgiu, nepateikti tai pagrindžiantys įrodymai. Ginčijamas sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjui yra priimtas sprendimas Nr. 24S184155 panaikinti leidimą laikinai gyventi. Sprendimas yra įsiteisėjęs, o duomenys surinkti iš kompetentingų institucijų, kurių pateiktais duomenimis buvo remtasi, abejoti nėra pagrindo. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, tai, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti gauti leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 p., iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.

Pažymi, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymą, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, nagrinėjamu atveju ginčijamam sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtino Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijami sprendimai pažeidžia gero administravimo principą.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Plačiau detalizavo atsiliepime nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

2024-08-07 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S184155 panaikinti asmeniui leidimą laikinai gyventi Nr. 760317709, galiojantį iki 2025-12-15 vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p. ir 5 p., nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.

Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą vadovaujantis UTPĮ 133 str. 1 d., 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl SIS sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 str. 1 d. a p. ir 2 d. c p., Nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių taisyklių (toliau – ir NAS taisyklių) 15 p., Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarkos) 11 ir 14 p.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014 ir kt.).

Taip pat paminėtina, kad pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3.2 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-16583-816/2024 nurodoma, kad įvertinus aptarto reglamentavimo turinį, darytina išvada, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024).

Kaip matyti iš Migracijos departamento 2024-08-07 sprendimo Nr. 24S184155, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas dėl to, kad gavęs leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, siekė formaliai atitikti UTPĮ nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, bet ne vykdyti teisėtą veiklą: bendrovė darbo sutartį su asmeniu nutraukė 2024-02-26, išdavus leidimą laikinai gyventi darbo sutartis nebuvo sudaryta. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas asmuo šiuo metu nedirba. Taip pat nustatyta, kad asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 1386 Eur. Kadangi darbo sutartis nebuvo sudaryta, asmuo Bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos - darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, 2024-02-15 išdavus leidimą laikinai gyventi, darbo sutarties su Bendrove nesudarė, konstatuotina, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas iš esmės rėmėsi 2024-08-07 sprendime Nr. 24S184155 nustatytomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento nurodytos aplinkybės (kad su pareiškėju darbo sutartis buvo nutraukta ir nesudaryta nauja) nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad pagrįsta ir proporcinga nustatyti draudimą atvykti, nes užsienietis nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, įgyvendindamas savo diskreciją, padarė aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidą, todėl skundžiama Sprendimo dalis dėl uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Teisėjų kolegija, vertindama Sprendimo dalį dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą, teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsakovui nustačius, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra priėmęs administracinio sprendimo, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje, Sprendime taip pat nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus ir todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, ginčijamo Sprendimo dalyje, kuria nuspręsta dėl pareiškėjo įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), negali būti laikomas motyvuotu ir proporcingu, todėl jis neatitinka Įstatymo, VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų, Kriterijų vertinimo tvarkos ir yra naikintinas ir šioje dalyje. Taigi pareiškėjo skundas yra tenkintinas ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimas Nr. 24S249402 naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus.

Iš byloje Pareiškėjo atstovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2024 m. spalio 23 d. sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis. Kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių parirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas (jo atstovas) teismui nepateikė.

Pareiškėjo skundas patenkintas visiškai, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteistina 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo U. P. skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 24S205539.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti ir priteisti pareiškėjui U. P. 22,50 Eur (dvidešimt du Eur 50 ct) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Deimantė AndrulytėŽanas KubeckasRasa Milvydaitė