Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; ieškinį atsakovui UAB „Dotnuvos projektai“ atmesti; priteisti iš atsakovo UAB „Mitnija“ ieškovui P. L. M. 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 2 287,50 Lt atstovavimo išlaidų, 746,83 Lt vertimo išlaidų, 46,30 Lt notaro paslaugų išlaidų, 15,60 Lt fotonuotraukų išlaidų, viso 3 096,53 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo UAB „Mitnija“ valstybei 33 Lt pašto išlaidų; ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti; priteisti iš ieškovo P. L. M. atsakovui UAB „Dotnuvos projektai“ 5 000 Lt advokato pagalbos išlaidų; grąžinti ieškovui P. L. M. įmokėtą 1 391 Lt dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti pagal Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.

Teismas nurodė, kad CK 1.43 straipsnio pirmoji dalis numato, kad šalių teisės ir pareigos pagal prievoles, atsirandančias dėl padarytos žalos, nukentėjusio pasirinkimu nustatomos pagal valstybės, kurioje padarytas veiksmas ar buvo kitokių žalą sukėlusių aplinkybių, teisę arba pagal žalos atsiradimo vietos teisę. Dėl to, teismo teigimu, ieškovui pasirinkus valstybės, kurioje jam buvo padaryta žala, teisę, ieškovo reikalavimai spręstini remiantis Lietuvos valstybės civiliniais įstatymais, numatančiais deliktinę atsakomybę.

Teismas nurodė, kad nors į bylą nėra pateiktas ir faktiškai nebuvo įformintas nelaimingo atsitikimo aktas, tačiau ieškovo, atsakovų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais yra nustatytos faktinės nelaimingo atsitikimo aplinkybės. Teismas nurodė, kad 2002 m. balandžio 10 d. sutartis patvirtina, kad UAB „Dotnuvos projektai“ susitarė su Cimbria Unigrain A/S, kad ši pardavusi ir pateikusi įrangą UAB „Dotnuvos projektai“ atsiųs prižiūrėtoją, kuris prižiūrės elektros sistemos instaliavimą ir atidavimą eksploatacijai. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog tokiu prižiūrėtoju buvo atsiųstas ieškovas, patvirtina Cimbria Unigrain A/S raštas, ieškovo paaiškinimai, be to, to neneigia ir atsakovai. Teismo teigimu, statybos rangos sutartis, sudaryta 2002 m. gegužės 8 d. tarp UAB „Dotnuvos projektai“ ir UAB „Mitnija“, patvirtina, kad šios sutarties šalys susitarė, kad UAB „Mitnija“ pastatys atsakovui UAB „Dotnuvos projektai“ statinį – sėklų ruošimo cechą ir šia sutartimi rangovui UAB „Mitnija“ sutarties pasirašymo dieną buvo perduota statybos aikštelė, taip pat buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės į statinį užsakovui UAB „Dotnuvos projektai“ pereis statinio priėmimo naudoti akto patvirtinimo dieną. Teismas nurodė, kad technologinės įrangos montavimo darbų sutartis, sudaryta prie nurodytos statybos rangos sutarties, perduotos įrangos aktai patvirtina, kad įrangos montavimo darbus taip pat atliko UAB „Mitnija“. Teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas darbdavio pavestas funkcijas vykdė UAB „Mitnija“ statybvietėje, o atsakovo UAB „Dotnuvos projektai“ atstovų paaiškinimai, liudytojo R. M. parodymai taip pat patvirtina, kad ieškovas buvo atvykęs į Lietuvą prižiūrėti parduotos įrangos montavimą, ką patvirtina ir Cimbria Unigrain A/S raštas.

Teismas nurodė, kad šalys neneigia aplinkybės, jog ieškovas 2002 m. spalio 29 d. buvo sužalotas UAB „Mitnija“ statybvietėje, šią aplinkybę patvirtina UAB „Dotnuvos projektai“ atstovų bei liudytojo R. M. parodymai, taip pat į bylą pateikti medicininiai duomenys: Kėdainių ligoninės kortelės išrašas, Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės asmens sveikatos istorijos išrašas, Tistedo ir Orhuso ligoninių išrašai, gydytojo pareiškimas Gamybinių traumų priežiūros įstaigai prie Danijos Karalystės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nurodė, kad įstatymu statybos yra pripažįstamos didesnio pavojaus šaltiniu, todėl statybos valdytojas yra atsakingas už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą be kaltės. Teismo teigimu, nustatytas ieškovo sužalojimo statybvietėje faktas yra pagrindas statybos valdytojo atsakomybei už padarytą žalą atsirasti. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktais įrodymais yra nustatyta, kad statybvietės valdytoju buvo UAB „Mitnija“, to neneigia ir pats atsakovas UAB „Mitnija“, todėl už ieškovui padarytą žalą yra atsakingas šis atsakovas. Teismas pažymėjo, kad sudaryta statybos rangos sutartimi rangovas UAB „Mitnija“ prisiėmė pareigas atsakyti už darbų saugą, paskirti statybos vadovą, užtikrinti statybos aikštelėje ir greta statybos aikštelės esančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų sukeliamų pavojų, o UAB „Mitnija“ generalinio direktoriaus 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu buvo paskirtas statybos darbų vadovas ir koordinatorius. Teismas pažymėjo, kad UAB „Dotnuvos projektai“ nebuvo statybvietės valdytoju, tai patvirtina statybos rangos sutartis, sudaryta su UAB „Mitnija“, ir šis atsakovas nevaldė statybos objekto jokiais įstatymo numatytais pagrindais, t.y. nei patikėjimo, nei panaudos, nei nuomos ar kitokios sutarties pagrindu. Teismas nurodė, kad statybos rangos sutartimi šalys – UAB „Dotnuvos projektai“ ir UAB „Mitnija“ – nenumatė UAB „Dotnuvos projektai“ jokių įsipareigojimų dėl saugos statybų aikštelėje užtikrinimo ir šias pareigas prisiėmė rangovas UAB „Mitnija“, todėl atsakovo UAB „Dotnuvos projektai“ atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnį yra nenumatyta ir negalima. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pradžioje atsakovo UAB „Dotnuvos projektai“ atsakomybę grindė CK 6.266 straipsniu, t.y. statinio savininko atsakomybe, tačiau byloje nustatyta, kad statinys – sėklų ruošimo cechas, pripažintas tinkamu naudoti tik 2003 m. birželio 20 d. aktu, t.y. po įvykio, o nuosavybės teisės įregistruotos nuo 2003 m birželio 26 d. Tai reiškia, kad atsakovas UAB „Dotnuvos projektai“ nelaimingo atsitikimo metu dar nebuvo nei statinio valdytojas, nei jo savininkas, todėl jo atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį taip pat negalima. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas šio atsakovo atsakomybę grindė ir bendrosios rūpestingumo pareigos nevykdymu, tačiau nenustatyta, jog atsakovas UAB „Dotnuvos projektai“ būtų prisiėmęs kokias nors pareigas ieškovo atžvilgiu ar turėtų kokias nors galimybes įtakoti ir būti atsakingu už kitam asmeniui perduotos statybų aikštelės saugumą. Teismo nuomone, aplinkybės, jog atsakovas UAB „Dotnuvos projektai“ rūpinosi ieškovo, kaip verslo partnerio atstovo, apgyvendinimo sąlygomis, jo priėmimu atvykus ir pagalbos suteikimu išvykstant, nereiškia ir jo pareigos rūpintis šio asmens saugumu statybvietėje. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad nėra nustatyti UAB „Dotnuvos projektai“ neteisėti veiksmai ir jo kaltė, dėl kurių ieškovui būtų atsiradusi žala, todėl nenustatytos deliktinės atsakomybės sąlygos šio atsakovo atsakomybei kilti ir ieškinys šio atsakovo atžvilgiu atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Mitnija“ nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jo atsakomybę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenugalimos jėgos aplinkybių neįrodinėjo, o ieškovo didelis neatsargumas ar tyčia nėra įrodyti. Teismas nurodė, kad ieškovas, atvykęs prižiūrėti įrangos montavimo, nebuvo supažindintas su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis statybvietėje, jis taip pat nebuvo supažindintas su darbų saugos taisyklėmis, kadangi rašytiniai įrodymai dėl supažindinimo nepateikti, o liudytojas R. M. taip pat pripažino šį faktą. Teismas pažymėjo, kad nustatyta aplinkybė, jog ieškovas pateko į statybvietę prieš nustatytą darbo pradžią, patvirtina, jog statybvietėje nebuvo užtikrinta pakankama kontrolė. Teismo nuomone, nepakankamą kontrolės faktą patvirtina ir ta aplinkybė, jog statybvietės teritorija buvo sargų saugoma tik naktį ir savaitgaliais, o kitokių saugumo priemonių, kad į objektą negalėtų laisvai patekti bet kas, nebuvo imtasi, todėl ieškovas niekieno nekontroliuojamas galėjo patekti į teritoriją. Teismas pažymėjo, kad atsakovo UAB „Mitnija“ atstovas paaiškino ir liudytojas R. M. parodė, jog anksčiau buvusios signalinės juostos, žymėjusios duobes, įvykio dieną buvo nuimtos, ir kad ieškovo atstovas paaiškino bei liudytojas R. M. iš dalies patvirtino, jog statybvietėje buvo per mažas apšvietimas, kuo, ieškovo teigimu, jis ne kartą skundėsi. Teismas nurodė, kad ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad patekimą į duobę, skirtą įrangos montavimui, prieš tai ribojo pastatytas įrenginys, kuris įvykio dieną jau buvo nuimtas, ką iš dalies patvirtina ir pateiktos fotonuotraukos. Teismo teigimu, statybos valdytojas, esant pavojingoms angoms grindyse, privalėjo imtis priemonių, kad angos būtų arba uždengtos, arba tinkamai atitvertos, kad nekeltų pavojaus tiek dirbantiems toje teritorijoje, tiek į ją patekusiems asmenims. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pats ieškovas buvo itin neatsargus. Teismo nuomone, vertinant ieškovo darbo patirtį, jo veiklos specifiką, ieškovo elgesį įvykio dieną galima būtų pripažinti paprastu, bet ne dideliu neatsargumu. Teismas pažymėjo, kad saugumo užtikrinimas statybvietėje yra pirmiausia rangovo pareiga, ir nepakankamas saugumo priemonių taikymas negali būti aiškinamas, kaip paties nukentėjusio didelis neatsargumas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Mitnija“ yra atsakingas už nelaimingo atsitikimo metu ieškovui padarytą žalą.

Teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 44 343,88 Lt turtinės žalos, kuri jam atsirado dėl prarastų pajamų, atlyginimą ir prarastas pajamas ieškovas įrodinėja išmokų, gautų 6 mėnesių laikotarpiu iki sužalojimo, ir išmokų, gautų 2002 m. spalio 30d.-2003 m. balandžio 30 d. laikotarpiu po sužalojimo, skirtumu, kurį nustato remdamasis preliminaria prarastų pajamų ataskaita. Teismo nuomone, nurodytų dokumentų pagrindu negalima daryti išvados, jog ieškovo pajamos buvo prarastos būtent dėl sužalojimo, o ne dėl kitų priežasčių. Be to, teismo nuomone, atsižvelgtina ir į tai, kad iš pateiktų darbo išmokas patvirtinančių lapelių matyti, kad ieškovui po sužalojimo buvo mokamas atlyginimas susirgus. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar ieškovui turtinė žala nėra jau atlygintina, svarbu tai, kad ieškovas nelaimingo atsitikimo metu buvo draustas nuo gamybinių traumų ir jam gamybines traumas tiriančios Danijos Karalystės tarnybos sprendimu už potrauminius padarinius yra išmokėtas žalos atlyginimas – 56 760 Danijos kronų. Teismas nesutiko su ieškovo atstovų argumentu, jog ši išmoka nekompensuoja prarastų pajamų, nes minėtas sprendimas patvirtina, kad žalos atlyginimas išmokėtas už tebesitęsiančius gamybinės traumos padarinius, t.y. ir už sumažėjusį darbingumą, dėl ko ir buvo prarastos pajamos ieškovo nurodytu laikotarpiu po sužalojimo. Teismas nurodė, kad ieškovui žalos atlyginimas išmokėtas Danijos Apsaugos nuo gamybinių traumų pasekmių įstatymo 33 paragrafo pagrindu, t.y. kai nukentėjęs asmuo patyrė nuolatinį sužalojimą kaip gamybinės traumos pasekmę. Teismo nuomone, nepagrįsti ieškovo atstovų argumentai, jog šio įstatymo 32 paragrafe numatyta kita kompensacijos rūšis, kurios ieškovas negavo, numato prarastų pajamų kompensavimą, o ieškovui išmokėta kompensacija neatlygina jo prarastų pajamų. Teismas nurodė, kad minėto įstatymo 32 paragrafe numatyta kompensacija už darbingumo praradimą, o ne už prarastas pajamas ir ji mokama kai darbingumas prarastas ne mažiau kaip 15 procentų, t.y. kad tiek 32, tiek 33 nurodyto įstatymo paragrafai iš esmės numato kompensaciją už prarastą darbingumą skirtinga apimtimi (ne mažiau 15 ir ne mažiau 5 procentų). Teismo nuomone, abi įstatymo numatytos kompensacijos yra nukreiptos kompensuoti asmens praradimus dėl sužalojimo, įskaitant ir po sužalojimo prarastas pajamas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas darbdavio dar buvo apdraustas komandiruočių draudimu, t.y. verslo kelionės draudimu, ir jam pagal šį draudimą taip pat paskaičiuota kompensacija. Dėl nurodytų argumentų teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jis dėl sužalojimo yra patyręs daugiau turtinės žalos, nei jam kompensavo darbdavio draudimas, bei kad jam atlyginta ne visa turtinė žala, ir dėl to ieškovo reikalavimą priteisti turtinę žalą atmetė.

Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas iš dalies. Teismas nurodė, kad Danijos Apsaugos nuo gamybinių traumų pasekmių įstatymo nuostatos patvirtina, kad jame nėra kalbama apie asmens patirtą neturtinę žalą, todėl ieškovui išmokėtos draudimo išmokos nėra kompensavusios jo patirtą neturtinę žalą, dėl to šis ieškovo reikalavimas svarstytinas remiantis Lietuvos įstatymų nuostatomis (CK 1.43 str. 1, 6 d.). Teismo teigimu, pateikti ieškovo sužalojimą ir jo pasekmes pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas dėl nelaimingo atsitikimo yra patyręs ir neturtinę žalą. Teismas nurodė, kad ieškovui dėl sužalojimo neabejotinai teko patirti skausmą, sužalojimas įvyko svetimoje šalyje, kas jam sukėlė papildomų rūpesčių ir nerimo, pagilino stresą, be to, ieškovui vėliau teko patirti dvi operacijas, po sužalojimo liko potrauminiai padariniai, kurie trukdo kasdieniniame gyvenime, dėl nepakankamo rankos funkcionavimo jis negali užsiimti mėgiama laisvalaikio veikla, sveikatos pakenkimai trukdo dirbti, taip pat liko išorinės sužalojimo žymės, kurios kelia papildomų problemų bendraujant su aplinkiniais, ieškovui sukelia diskomfortą. Teismo teigimu, kadangi neturtinė žala ieškovui padaryta dėl sveikatos sužalojimo, todėl ją turi atlyginti už padarytą žalą atsakingas asmuo, šiuo atveju statybos valdytojas atsakovas UAB „Mitnija“ (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad nustatant žalos dydį atsižvelgtina į nurodytas ieškovo sužalojimo pasekmes, į atsakovo neatsakingumą, jam nesiimant būtiniausių priemonių padidinto pavojaus objekte – statybvietėje (objekte dirbantys asmenys nesupažindinti su vidaus darbo tvarkos ir saugaus darbo taisyklėmis, nesiimta elementarių saugumo priemonių apriboti patekimą į atviras, pavojų keliančias angas, asmenų patekimo į objektą ir veiklos statybvietėje kontrolės stoka ir pan.), taip pat į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, ir į tai, kad ieškovui potrauminės pasekmės yra įvertintos 10 procentų darbingumo praradimu, o ieškovui patirti praradimai atlyginti Danijos įstatymų nustatyta tvarka išmokant kompensacijas pagal darbdavio draudimus. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškovui priteistina 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.