- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-04-30
- Bylos Nr.
- 2-282-230/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dotnuvos projektai“, uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“
- Ieškovas
- P. L. M.
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dotnuvos projektai“ atstovams A. V., adv. Henrikui Celencevičiui, uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ atstovui adv. Nerijui Strazdui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. L. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Dotnuvos projektai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. L. M. patikslintu ieškininiu pareiškimu (t. 4, b.l. 19-23) prašo priteisti iš atsakovų UAB „Dotnuvos projektai“ ir UAB „Mitnija“ 44 343,88 Lt turtinę žalą (negautas pajamas) ir 100 000 Lt neturtinę žalą. Grįsdamas ieškinį, ieškovas nurodo, kad jam atvykus į Lietuvą ir vykdant jo darbdavio Danijos kompanijos Cimbria Unigrain A/S su atsakovu UAB „Dotnuvos projektai“ sudarytą sutartį dėl įrangos surinkimo ir paleidimo darbų priežiūros, šio atsakovo statomame sėklų fabrike 2002 m. spalio 29 d. įvyko nelaimingas atsitikimas. Statybos darbus vykdė generalinis rangovas UAB „Mitnija“. Dėl blogo statybų aikštelės apšvietimo ir įspėjamųjų juostų nebuvimo ieškovas įkrito į 4-5 m gylio duobę ir buvo sužalotas – lūžo kairės alkūnės sąnarys ir žastikaulis, dėl ko jis buvo gydytas, ir jam atliktos dvi operacijos. Dėl sužalojimų ieškovui liko sveikatos sutrikimų (alkūnė yra skausminga, ją lenkiant girdisi trakštelėjimas, kadangi rankoje yra vielos sujungimas ir įtvaras, taip pat susilpnėjo rankos jėga, liko randas), jis negali gyventi įprasto gyvenimo, patiria daug nepatogumų, taip pat prarado dalį pajamų – 44 343,88 Lt. Mano, kad atsakovai turi atlyginti jam turtinę ir neturtinę žalą, remiantis CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta statinio savininko (valdytojo) atsakomybe. Nurodo, kad UAB „Mitnija“ yra atsakinga todėl, kad generalinis rangovas yra atsakingas už tai, kad statomame objekte būtų užtikrinta darbų sauga, be to, statybos yra didesnio pavojaus šaltinis, tuo tarpu statybos objektas nebuvo saugomas, teritorija nebuvo apšviesta, o duobė nebuvo užtverta t.y. nebuvo pasirūpinta elementariais saugumo reikalavimais. Ieškovas nebuvo supažindintas su konkrečiais darbų saugos reikalavimais statomame objekte. Kadangi ieškovas atvyko vykdyti pareigas pagal su UAB „Dotnuvos projektai“ sudarytą sutartį, todėl pastaroji taip pat turėjo pareigą užtikrinti jam saugias ir tinkamas darbo sąlygas objekte. Draudimai, kuriais ieškovas buvo apdraustas Danijoje, jam iš dalies atlygino žalą už potrauminius padarinius, tačiau jam nebuvo atlygintos prarastos pajamos ir neturtinė žala, kadangi jam teko iškęsti didelį skausmą, patirti dvasinius išgyvenimus, dvi sudėtingas operacijas, daugybę kartų buvo švitinamas rentgeno spinduliais, be to, prarado galimybę dirbti mėgstamą, jo kvalifikaciją atitinkantį darbą, nebegali laisvalaikiu užsiimti mėgstama veikla – žaisti badmintoną, irkluoti, žvejoti, medžioti.
Ieškovo atstovai paaiškino, kad ieškovui atvykus į Lietuvą, jį priėmė ir jo sąlygomis rūpinosi UAB „Dotnuvos projektai“ su ieškovo darbdaviu sudarytos sutarties pagrindu, ir ieškovas jokių tiesioginių ryšių su UAB „Mitnija“ neturėjo. Be to, statybų teritorijoje nuolat būdavo abiejų bendrovių atstovai, kadangi abu atsakovai vykdė darbus, todėl dėl ieškovui padarytos žalos atsakingi abu atsakovai, ir jų abiejų atsakomybė taip pat turėtų būti vienoda po 50 procentų kiekvienam. Mano, kad UAB „Dotnuvos projektai“ atsakomybė turėtų būti grindžiama CK 6.270 straipsnio 2 dalimi, nes abu atsakovai vykdė statybos darbus, į kuriuos, jų nuomone, įeina ir įrangos montavimas, o jų vykdyme dalyvavo ir UAB „Dotnuvos projektai“. Nors ieškovas atlikdamas darbus Lietuvoje vykdė darbdavio pavedimą ir jo nurodymus, tačiau už padarytą žalą yra atsakingas ne tik darbdavys. Kadangi ieškovas buvo apdraustas darbdavio Pramonės gamybinių traumų draudimu, jis gavo išmoką, tačiau tik už ilgalaikius potrauminius padarinius. Pagal šį draudimą dėl sužalojimo prarastos pajamos nebuvo atlygintos, todėl jos turi būti priteistos iš atsakovų. Prarastas pajamas patvirtina gautų iki sužalojimo ir po sužalojimo išmokų skirtumas. Nors ieškovas taip pat buvo draustas ir savanoriškais draudimais ir gavo draudimo išmokas, tačiau remiantis CK 6.290 straipsnio 2 dalimi, į tai neturi būti atsižvelgta, kadangi tai buvo savanoriški draudimai. Nesutinka, jog ieškovas buvo sužalotas dėl jo paties didelio neatsargumo, kadangi jis nebuvo supažindintas su darbo tvarka objekte, saugos ir darbo tvarkos taisyklėmis, objekte nebuvo tinkamos apsaugos, pakankamo apšvietimo, ne visa teritorija buvo aptverta.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Dotnuvos projektai“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį (t. 4, b.l. 43-54) prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimus šiam atsakovui, kadangi pastarasis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes ir įrangos montavimo darbus buvo pavesta atlikti UAB „Mitnija“, o pastatų savininku atsakovas tapo tik po įvykio t.y. 2003 m. birželio mėn. Kadangi ieškovas atvyko darbo sutarties su darbdaviu Cimbria Unigran A/S pagrindu, todėl nepagrįstai tvirtinama, kad atsakovas, o ne darbdavys turėjęs užtikrinti saugias darbo sąlygas, atsakovo sutartis su ieškovo darbdaviu nenumatė jokių pareigų ieškovo atžvilgiu, atsakovas sutartimi su Cimbria Unigrain A/S neužsakė ir pastarajai nepavedė atlikti jokių statybos darbų statomame objekte. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos bei atsakovo kaltė. Taip pat nurodo, kad žalos atsiradimą lėmė paties ieškovo didelis neatsargumas ar net tyčia (CK 6.248 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.253 straipsnio 5 dalis), kadangi ieškovas savavališkai, dar prieš darbo pradžią atvyko į objektą, kai jokie darbai dar negalėjo vykti, be to, jis žinodamas, kad statybos darbai yra didesnio pavojingumo darbai, turėjo suprasti, kad esant blogam apšvietimui ir matant, kad yra nuimtos juostos, kurios prieš tai buvo, bet kokie jo veiksmai statybos aikštelėje gali sukelti neigiamas pasekmes. Taip pat mano, kad ieškovas neįrodė, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą, nes ieškovas toliau dirbo pas tą patį darbdavį, be to, jis gavo draudimo išmokas ir nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, prašo taikyti ieškininę senatį.
Atsakovo UAB „Dotnuvos projektai“ atstovai paaiškino, kad UAB „Dotnuvos projektai“ darbuotojai statybvietėje nedirbo jokių darbų, atsakovas domėjosi projekto vykdymu tik kaip užsakovas, jam rūpėjo tik darbo rezultatas – pastatytas statinys ir sumontuoti įrengimai. Ieškovas buvo atsiųstas savo darbdavio Cimbria Unigrain A/S, kuriam jis ir buvo atskaitingas. Ieškovas pats organizavo darbus, ką jis pats pripažino, jokių užduočių iš UAB „Dotnuvos projektai“ negaudavo. Įvykio metu atsakovas dar nebuvo statinių savininku, juo tapo tik po pusės metų, taip pat nebuvo ir statybos valdytoju. Mano, kad ieškovas šio atsakovo atžvilgiu neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų bei atsakovo kaltės. Taip pat prašo ieškovo reikalavimams taikyti ieškininę senatį, kadangi žala atsirado 2002 m. spalio 29 d., o ieškinys pareikštas 2005 m. lapkričio 14 d., praleidus įstatymo numatytą 3 metų ieškininės senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Mano, kad turi būti atsižvelgta ir į tai, kad pats ieškovas buvo nepakankamai atsargus ir rūpestingas, kadangi žinodamas, kad statybų vieta yra padidinto pavojingumo, atvyko į ją prieš darbą, mažai apšviestoje teritorijoje, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, be to, daug metų dirbo šį darbą, žinojo jo specifiką, todėl turėjo būti atidesnis.
Atsakovas UAB „Mitnija“ atsiliepimu į ieškinį (t. 3, b.l. 148-150,) taip pat prašo ieškinį atmesti, kadangi UAB „Mitnija“ jokių susitarimų su ieškovu dėl įrangos montavimo nebuvo sudariusi, be to, atsakovas be jokio pagrindo ir be atsakovo leidimo objekte buvo dar prieš darbo pradžią. Todėl ieškovas, pats būdamas nerūpestingas ir neapdairus bei neatsargus, ir susižalojo. Taip pat nurodo, kad statybvietėje jokių darbų saugos pažeidimų nebuvo padaryta, ir jie nėra nustatyti. Nesutinka, kad ieškovas dėl sužalojimo prarado pajamas, nes jis ir toliau dirbo pas tą patį darbdavį, o prarastos pajamos nepatvirtintos jokiais įrodymais. Be to, kadangi ieškovas buvo apdraustas socialiniu draudimu, jis negali reikalauti žalos atlyginimo (CK 6.283 straipsnis). Taip pat prašo taikyti ieškininę senatį.
Atsakovo UAB „Mitnija“ atstovas taip pat prašo ieškinį atmesti, ir paaiškino, kad duobės visą laiką buvo aptvertos, bet juostos dingo, statybvietė buvo saugoma, tačiau ieškovas į statybvietę pateko savavališkai. Įvykio neneigia, tačiau mano, kad faktinės įvykio aplinkybės nėra įrodytos. Taip pat nurodė, kad susižalojimą lėmė paties ieškovo didelis neatsargumas, kadangi jis žinojo savo darbo specifiką, turėjo pakankamai patirties, o duobės ir buvo įrengtos įrengimų montavimui, todėl turėjo žinoti, kaip elgtis ir būti atsargiu.
Ieškinys tenkintinas iš dalies. CK 1.43 straipsnio 1 dalis numato, kad šalių teisės ir pareigos pagal prievoles, atsirandančias dėl padarytos žalos, nukentėjusio pasirinkimu nustatomos pagal valstybės, kurioje padarytas veiksmas ar buvo kitokių žalą sukėlusių aplinkybių, teisę arba pagal žalos atsiradimo vietos teisę. Ieškovas pasirinko valstybės, kurioje jam buvo padaryta žala, teisę, todėl ieškovo reikalavimai spręstini, remiantis Lietuvos valstybės civiliniais įstatymais, numatančiais deliktinę atsakomybę.
Nors byloje nėra pateiktas ir faktiškai nebuvo įformintas nelaimingo atsitikimo aktas, tačiau ieškovo, atsakovų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais yra nustatytos faktinės nelaimingo atsitikimo aplinkybės. Iš 2002 m. balandžio 10 d. kontrakto (t., 2, b.l. 41-44, 45-48) matyti, kad UAB „Dotnuvos projektai“ susitarė su Cimbria Unigrain A/S, kad ši pardavusi ir pateikusi įrangą UAB „Dotnuvos projektai“ atsiųs prižiūrėtoją, kuris prižiūrės elektros sistemos instaliavimą ir atidavimą eksploatacijai (kontrakto 3 straipsnis). Tokiu prižiūrėtoju buvo atsiųstas ieškovas, ką patvirtina ir Cimbria Unigrain A/S raštas (t. 2, b.l. 70- 71), ieškovo paaiškinimai (t. 4, b.l. 166-172), to neneigia ir atsakovai. Šalių neginčijamos ir aplinkybės, jog įranga buvo montuojama statomame UAB „Dotnuvos projektai“ sėklų fabrike. Statybos rangos sutartis, sudaryta 2002 m. gegužės 8 d. tarp UAB „Dotnuvos projektai“ ir UAB „Mitnija“ (t. 1, b.l. 130-147), patvirtina, kad šios sutarties šalys (bylos atsakovai) susitarė, kad UAB „Mitnija“ pastatys atsakovui UAB „Dotnuvos projektai“ statinį – sėklų ruošimo cechą. Šia sutartimi rangovui – UAB „Mitnija“ sutarties pasirašymo dieną buvo perduota statybos aikštelė (sutarties 1.2.17, 3.2 punktai), taip pat buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės į statinį užsakovui – UAB „Dotnuvos projektai“ pereis statinio priėmimo naudoti akto patvirtinimo dieną (sutarties 11.2 punktas). Be to, sutartimi taip pat buvo numatyta, kad įranga, pateikta firmos Cimbria Unigrain A/S, bus perduodama montuoti rangovui (sutarties 1.2.5, 11.10 punktai). Byloje pateikta technologinės įrangos montavimo darbų sutartis, sudaryta prie nurodytos statybos rangos sutarties, perduotos įrangos aktai (t. 2 b.l. 60-69) patvirtina, kad įrangos montavimo darbus taip pat atliko UAB „Mitnija“. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas darbdavio pavestas funkcijas vykdė UAB „Mitnija“ statybvietėje. Atsakovo atstovų R. B., D.Nariūno, A. V., paaiškinimai (t. 4, b.l. 147-149), liudytojo R. M. parodymai (t. 5, b.l. 51-56) taip pat patvirtina, kad ieškovas buvo atvykęs į Lietuvą prižiūrėti jų firmos parduotos įrangos montavimą. Tai patvirtina ir Cimbria Unigrain A/S raštas (t. 3, b.l. 96 -98).
Kad ieškovas 2002 m. spalio 29 d. buvo sužalotas UAB „Mitnija“ statybvietėje šalys neneigia, tai patvirtina ir nurodytų UAB „Dotnuvos projektai“ atstovų bei liudytojo R. M. parodymai, taip pat byloje pateikti medicininiai duomenys: Kėdainių ligoninės kortelės išrašas (t. 1 b.l. 16), Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės asmens sveikatos istorijos išrašas (t. 2, b.l. 38-40), Tistedo ir Orhuso ligoninių išrašai (t. 1, 18-26, 27-43), gydytojo pareiškimas Gamybinių traumų priežiūros įstaigai prie Danijos Karalystės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b.l. 44-54). Tokiu būdu pilnai įrodyta ir patvirtinta aplinkybė, jog ieškovas 2002 m. spalio 29 d. buvo sužalotas UAB „Mitnija“ statybvietėje. Kadangi įstatymu statybos yra pripažįstamos didesnio pavojaus šaltiniu (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), todėl statybos valdytojas yra atsakingas už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą be kaltės. Nustatytas ieškovo sužalojimo statybvietėje faktas yra pagrindas statybos valdytojo atsakomybei už padarytą žalą atsirasti. Didesnio pavojaus šaltinio savininko atsakomybė galėtų būti paneigta, tik jam įrodžius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Nurodytais įrodymais yra nustatyta, kad statybvietės valdytoju buvo UAB „Mitnija“, to neneigia ir pats atsakovas, todėl už ieškovui padarytą žalą yra atsakingas šis atsakovas. Sudaryta statybos rangos sutartimi rangovas UAB „Mitnija“ prisiėmė pareigas atsakyti už darbų saugą, paskirti statybos vadovą, užtikrinti statybos aikštelėje ir greta statybos aikštelės esančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų sukeliamų pavojų (statybos rangos sutarties t. 1. b.l. 130-147 12.2.2., 12.2.9. punktai). UAB „Mitnija“ generalinio direktoriaus 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu buvo paskirtas ir statybos darbų vadovas bei koordinatorius (t. 2, b.l. 58).
UAB „Dotnuvos projektai“ nebuvo statybvietės valdytoju, ką patvirtina nurodyta statybos rangos sutartis, sudaryta su UAB „Mitnija“, ir šis atsakovas nevaldė statybos objekto jokiais įstatymo numatytais pagrindais, t.y. nei patikėjimo, nei panaudos, nei nuomos ar kitokios sutarties pagrindu (CK 6.270 straipsnio 2 dalis). Numatyta statybos rangos sutartimi šalys – UAB „Dotnuvos projektai“ ir UAB „Mitnija“ – nenumatė jokių UAB „Dotnuvos projektai“ įsipareigojimų dėl saugos statybų aikštelėje užtikrinimo, o atvirkščiai, kaip jau nurodyta, šias pareigas prisiėmė rangovas UAB „Mitnija“. Todėl šio atsakovo atsakomybė pagal nurodytą CK 6.270 straipsnį yra nenumatyta ir negalima. Ieškovas pradžioje UAB „Dotnuvos projektai“ atsakomybę grindė CK 6.266 straipsniu t.y. statinio savininko atsakomybe, tačiau byloje nustatyta, kad statinys – sėklų ruošimo cechas pripažintas tinkamu naudoti tik 2003 m. birželio 20 d. aktu (t. 2, b.l. 50-54) t.y. po įvykio, o nuosavybės teisės įregistruotos nuo 2003 m birželio 26 d. (t. 2, b.l. 55). Tai reiškia, kad UAB „Dotnuvos projektai“ nelaimingo atsitikimo metu dar nebuvo nei statinio valdytojas, nei jo savininkas, todėl jo atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį taip pat negalima. Ieškovas šio atsakovo atsakomybę bandė grįsti ir bendrosios rūpestingumo pareigos nevykdymu, tačiau nenustatyta, jog UAB „Dotnuvos projektai“ būtų prisiėmęs kokias nors pareigas ieškovo atžvilgiu ar turėtų kokias nors galimybes įtakoti ir būti atsakingu už kitam asmeniui perduotos statybų aikštelės saugumą. Kaip nustatyta, statybvietė buvo perduota UAB „Mitnija“ žinion, ir tik ji buvo atsakinga už saugą šioje aikštelėje. Nustatytos aplinkybės, jog UAB „Dotnuvos projektai“ rūpinosi ieškovo, kaip verslo partnerio atstovo, apgyvendinimo sąlygomis, jo priėmimu atvykus ir pagalbos suteikimu išvykstant, jokiu būdu nereiškia ir jo pareigos rūpintis šio asmens saugumu statybvietėje. Todėl darytina išvada, jog nėra nustatyti UAB „Dotnuvos projektai“ neteisėti veiksmai ir jo kaltė, dėl kurių ieškovui būtų atsiradusi žala. Tai reiškia, kad nenustatytos deliktinės atsakomybės sąlygos šio atsakovo atsakomybei kilti, ir ieškinys šio atsakovo atžvilgiu atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Atsakovas UAB „Mitnija“ nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų jo atsakomybę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Atsakovas nenugalimos jėgos aplinkybių neįrodinėjo, o ieškovo didelis neatsargumas ar tyčia nėra įrodyti. Ieškovas, atvykęs prižiūrėti įrangos montavimo, nebuvo supažindintas su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis statybvietėje, jis taip pat nebuvo supažindintas su darbų saugos taisyklėmis, kadangi tokie rašytiniai įrodymai nepateikti, o liudytojas R. M. taip pat pripažino šį faktą. Nustatyta aplinkybė, jog ieškovas pateko į statybvietę prieš nustatytą darbo pradžią, patvirtina, jog statybvietėje nebuvo užtikrinta pakankama kontrolė. Nepakankamą kontrolės faktą patvirtina ir ta aplinkybė, jog statybvietės teritorija buvo sargų saugoma tik naktį ir savaitgaliais, o kitokių saugumo priemonių, kad į objektą negalėtų laisvai patekti bet kas, nebuvo imtasi. Todėl ieškovas niekieno nekontroliuojamas galėjo patekti į teritoriją. Atsakovo atstovas ir atsakovo liudytojas R. M. neneigė, jog anksčiau buvusios signalinės juostos, žymėjusios duobes, įvykio dieną buvo nuimtos. Kaip paaiškino ieškovas ir ką iš dalies patvirtino ir liudytojas R. M., statybvietėje buvo per mažas apšvietimas, kuo ieškovo teigimu jis ne kartą skundėsi, o įvykio dieną degė tik vienas prožektorius. Be to, ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad patekimą į duobę, skirtą įrangos montavimu, prieš tai ribojo pastatytas įrenginys, kuris įvykio dieną jau buvo nuimtas, ką iš dalies patvirtina ir pateiktos fotonuotrauka (b.l. 186-192). Todėl ieškovas, tai žinodamas, atvykęs į darbo vietą galėjo jaustis pakankamai saugus, nors juostos ir būtų nuimtos. Statybos valdytojas bet kuriuo atveju, esant pavojingoms angoms grindyse (kurių gylis net iki 5-6 m), privalėjo imtis priemonių, kad angos būtų arba uždengtos, arba tinkamai atitvertos, kad nekeltų pavojaus tiek dirbantiems toje teritorijoje, tiek į ją patekusiems asmenims. Esant tokioms aplinkybėms, negalima teigti, jog pats ieškovas buvo itin neatsargus. Vertinant ieškovo darbo patirtį, jo veiklos specifiką (nuolatinį darbą statybose, montuojant įrengimus), ieškovo elgesį įvykio dieną galima būtų pripažinti paprastu, bet ne dideliu neatsargumu. Saugumo užtikrinimas statybvietėje yra pirmiausia rangovo pareiga, ir nepakankamas saugumo priemonių taikymas negali būti aiškinamas, kaip paties nukentėjusio didelis neatsargumas. Todėl darytina išvada, jog UAB „Mitnija“ yra atsakinga už nelaimingo atsitikimo metu ieškovui padarytą žalą.
Ieškovas prašo priteisti turtinę žalą 44 343,88, kuri jam atsirado dėl prarastų pajamų. Prarastas pajamas ieškovas įrodinėja išmokų, gautų 6 mėnesių laikotarpiu iki sužalojimo – 2002 m. gegužės 1d. – 2002 m. spalio 30 d. (t.1, b.l. 63-93), ir išmokų, gautų 2002 m. spalio 30d. – 2003 m. balandžio 30 d. laikotarpiu po sužalojimo (t. 1 b.l. 94- 116), skirtumu. Šį skirtumą ieškovas nustato, remdamasis preliminaria prarastų pajamų ataskaita (t., b.l. 60-62, t. 4, b.l. 144). Tačiau nurodytų dokumentų pagrindu negalima daryti išvados, jog ieškovo pajamos buvo prarastos būtent dėl sužalojimo, o ne dėl kitų priežasčių, pvz. darbo mažesniu krūviu ar dirbant kitokiomis sąlygomis, dirbant mažiau viršvalandžių, nedirbant papildomų darbų ir pan. Be to, atsižvelgtina į tai, kad iš pateiktų darbo išmokas patvirtinančių lapelių matyti, kad ieškovui po sužalojimo buvo mokamas atlyginimas susirgus. Sprendžiant, ar ieškovui turtinė žala nėra jau atlygintina, svarbu ir tai, kad ieškovas nelaimingo atsitikimo metu buvo draustas Pramonės darbuotojų gamybinių traumų draudimu, ir jam gamybines traumas tiriančios Danijos Karalystės tarnybos sprendimu už potrauminius padarinius yra išmokėtas žalos atlyginimas – 56 760 Danijos kronų (t. 3, b.l. 9-16, 56-77). Nors ieškovo atstovų tvirtinimu ši išmoka nekompensuoja prarastų pajamų, tačiau su tuo negalima sutikti, nes iš nurodyto sprendimo matyti, kad žalos atlyginimas išmokėtas už tebesitęsiančius gamybinės traumos padarinius, o tai reiškia ir už sumažėjusį darbingumą, dėl ko ir buvo prarastos pajamos ieškovo nurodytu laikotarpiu po sužalojimo. Ieškovui žalos atlyginimas išmokėtas Danijos Apsaugos nuo gamybinių traumų pasekmių įstatymo 33 paragrafo pagrindu t.y. kai nukentėjęs asmuo patyrė nuolatinį sužalojimą kaip gamybinės traumos pasekmę (t. 4, b.l. 84). Negalima sutikti su ieškovo atstovų argumentais, jog šio įstatymo 32 paragrafe numatyta kita kompensacijos rūšis, kurios ieškovas negavo, numato prarastų pajamų kompensavimą, o ieškovui išmokėta kompensacija nekompensuoja jo prarastų pajamų. 32 paragrafe taip pat numatyta kompensacija už darbingumo praradimą, o ne už prarastas pajamas, tik ji mokama, kai darbingumas prarastas ne mažiau kaip 15 procentų. Tai reiškia, kad tiek 32, tiek 33 nurodyto įstatymo paragrafai iš esmės numato kompensaciją už prarastą darbingumą, tik jį praradus skirtinga apimtimi (ne mažiau 15 ir ne mažiau 5 procentus). Vadinasi abi įstatymo numatytos kompensacijos yra nukreiptos kompensuoti asmens praradimus dėl sužalojimo, tame tarpe ir po sužalojimo prarastas pajamas. Be to, ieškovas darbdavio dar buvo apdraustas Komandiruočių draudimu t.y. verslo kelionės draudimu (t. 2, b.l. 71, b.l. 137- 162, t. 3, b.l. 46-55 ), ir jam pagal šį draudimą taip pat paskaičiuota kompensacija (t. 3, b.l. 78-83) Todėl darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad jis dėl sužalojimo yra patyręs daugiau turtinės žalos, nei jam kompensavo darbdavio draudimas, ir kad jam ne visa turtinė žala atlyginta, dėl ko galėtų būti atsakingas statybos valdytojas – UAB „Mitnija“. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti turtinę žalą atmestinas.
Ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas iš dalies. Iš nurodyto Danijos Apsaugos nuo gamybinių traumų pasekmių įstatymo nuostatų matyti, kad jame nėra kalbama apie asmens patirtą neturtinę žalą, todėl ieškovui išmokėtos draudimo išmokos nėra kompensavusios jo patirtą neturtinę žalą, todėl šis ieškovo reikalavimas svarstytinas remiantis Lietuvos įstatymų nuostatomis (CK 1.43 straipsnio 1 ir 6 dalys). Pateikti ieškovo sužalojimą ir jo pasekmes pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas dėl nelaimingo atsitikimo yra patyręs ir neturtinę žalą. Ieškovui dėl sužalojimo neabejotinai teko patirti skausmą, sužalojimas įvyko svetimoje šalyje, kas jam sukėlė papildomų rūpesčių ir nerimo, pagilino stresą. Be to, ieškovui vėliau teko patirti dvi operacijas, po sužalojimo liko potrauminiai padariniai (sumažėjęs gebėjimas pasukti bei ištiesti ranką, sumažėjusi rankos jėga), kurie trukdo kasdieniniame gyvenime, dėl nepakankamo rankos funkcionavimo jis negali užsiimti mėgiama laisvalaikio veikla (žaisti badmintoną, irkluoti, medžioti, žvejoti), sveikatos pakenkimai trukdo dirbti, taip pat liko išorinės sužalojimo žymės: pakankamai ilgas randas (apie 18 cm), alkūnės srityje yra įtvaras, kurį lenkiant girdisi trakštelėjimas, kas kelia papildomų problemų bendraujant su aplinkiniais, ieškovui sukelia diskomfortą. Kadangi neturtinė žala ieškovui padaryta dėl sveikatos sužalojimo, todėl ją turi atlyginti už padarytą žalą atsakingas asmuo, šiuo atveju statybos valdytojas atsakovas UAB „Mitnija“ (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nustatant žalos dydį atsižvelgtina į nurodytas ieškovo sužalojimo pasekmes, taip pat atsižvelgtina į atsakovo neatsakingumą, jam nesiimant būtiniausių priemonių padidinto pavojaus objekte – statybvietėje (objekte dirbantys asmenys nesupažindinti su vidaus darbo tvarkos ir saugaus darbo taisyklėmis, nesiimta elementarių saugumo priemonių apriboti patekimą į atviras, pavojų keliančias angas, asmenų patekimo į objektą ir veiklos statybvietėje kontrolės stoka ir pan.), taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Kartu atsižvelgtina į tai, kad ieškovui potrauminės pasekmės yra įvertintos 10 procentų darbingumo praradimu, o ieškovui patirti praradimai atlyginti Danijos įstatymų nustatyta tvarka išmokant kompensacijas pagal darbdavio draudimus. Šių kriterijų pagrindu darytina išvada, jog ieškovui priteistina 15 000 Lt neturtinė žala.
Atsakovai taip pat prašė taikyti ieškininę senatį, kadangi sužalojimas įvyko 2002 m. spalio 29 d., o ieškinys pareikštas 2005 m. lapkričio 14 d. t.y praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1467-259/2005 matyti, kad ieškovas reikalavimą atlyginti padarytą žalą pirmą kartą pareiškė, nepraleidęs nurodyto termino 2005 m. spalio 29 d. (nurodytos bylos b.l. 2). Tai reiškia, kad šiuo veiksmu buvo nutraukta ieškinio senaties termino eiga (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Šis ieškinys Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutartimi (nurodytos bylos b.l. 82) buvo atsisakytas priimti dėl nepakankamo įgalinimų paduoti ieškinį patvirtinimo. Apie šią aplinkybę ieškovui tapo žinoma 2005 m. lapkričio 14 d., kai jo atstovui advokatui buvo įteiktas šios nutarties nuorašas (nurodytos bylos b.l. 83). Tą pačią dieną, kai išnyko aplinkybės, nutraukusios ieškinio senaties terminą, buvo pateiktas naujas ieškinys, todėl laikytina, kad ieškovas nepraleido ieškininės senaties termino, kadangi ieškinį pareiškė paskutinę termino dieną (CK 1.130 straipsnio 3 dalis).
Proporcingai patenkintiems reikalavimais ieškovui atlygintinos ir jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas reiškė reikalavimus bendrai 144 343, 88 Lt sumai, nuspręsta patenkinti jo reikalavimą 15 000 Lt sumai, todėl patenkinti ieškovo reikalavimai sudaro 10 procentų visų jo reikalavimų. Todėl, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo UAB „Mitnija“ ieškovui priteistina 2287,50 Lt turėtų atstovavimo išlaidų (bendros atstovavimo išlaidos 22 875 Lt), 746,83 Lt turėtų vertimo išlaidų (bendros vertimo išlaidos 7468,25 Lt), 46,30 Lt notaro paslaugų išlaidų (bendros notaro išlaidos 463 Lt) ir 1 ir 15,60 Lt už fotonuotraukas (bendra fotonuotraukų išlaidų suma 154 Lt). Kadangi atsakovo UAB „Dotnuvos projektai“ atžvilgiu ieškinys atmestas, todėl šiam atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Atsakovo UAB „Dotnuvos projektai“, atstovavimo išlaidos yra patvirtintos bendrai 38 717,76 Lt sumai. Tokios advokato išlaidos pripažintinos nepagrįstai didelėmis. Nors bylos apimtis yra didelė, vyko daug teismo posėdžių, atstovams teko vykti iš kito miesto, tačiau atsižvelgtina į tai, kad teismo posėdžiai buvo atidėti ir dėl šio atsakovo atstovo prašymų, nors byloje pateikta net keletas atsiliepimų į ieškinį, tačiau jie iš esmės tapataus turinio, todėl darytina išvada, jog šiam atsakovui, remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, bei vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais priteistina 5 000 Lt advokato išlaidų. Atsakovo prašymas priteisti išlaidas (darbo užmokesčio, transporto, dienpinigių išlaidas), patirtas dėl jo įgaliotų atstovų A. V., D.N. ir R. B. (t. 4 b.l. 135-138) dalyvavimo teismo posėdyje (t. 5, b.l. 31-48), netenkintinas, kadangi CPK normos nenumato tokių išlaidų atlyginimo. Nurodyti asmenys buvo kviečiami liudytojais, tačiau pats atsakovas apsisprendė savo darbuotojams suteikti įgalinimus atstovauti atsakovą teismo posėdyje, todėl tokios išlaidos neatlygintinos (CPK 88, 89 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Ieškinį atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dotnuvos projektai“ atžvilgiu atmesti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ (įmonės kodas 134511472) ieškovui P. L. M. 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 2287,50 atstovavimo išlaidų, 746,83 Lt vertimo išlaidų, 46,30 Lt notaro paslaugų išlaidų, 15,60 Lt fotonuotraukų išlaidų, viso 3096,53 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 33 Lt pašto išlaidų.
Priteisti iš ieškovo P. L. M. atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dotnuvos projektai“ (įmonės kodas 261415970) 5000 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Ieškovui P. L. M. grąžinti įmokėtą 1391 Lt dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti pagal Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.