Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės S. G. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalį ir paskirta bausmė – laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant V. T.: nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika S. G. padarytą turtinę žalą.

S. G. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies.

Iš V. T. priteista 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų 00 ct) turtinei žalai ir 50 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti S. G. naudai.

Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. T. nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio 13 d., apie 16 val., tarp namų, esančių (duomenys neskelbtini) (S. G. namas) ir (duomenys neskelbtini) (V. T. namas), (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto dėl V. T. šuns patekimo į S. G. kiemo teritoriją metu kastuvu sugadino 17 m S. G. metalinės tinklinės tvoros ir išvertė 5 metalinius stulpus, tokiais veiksmais tyčia sugadindamas nukentėjusiajai S. G. priklausantį 150 Eur vertės turtą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. spalio 27 d. apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusiosios S. G. tvora buvo sugadinta dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų jam kelis kartus kertant su kastuvu per tvoros tinklą laikančias konstrukcijas. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji bei civilinė ieškovė S. G. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atliekant byloje įrodymų tyrimą, apklausiant nukentėjusiąją bei UAB „T.“ atstovą R. U., taip pat prašoma dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį perkvalifikuojant nuteistojo V. T. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 187 straipsnio 3 dalies į BK 187 straipsnio 1 dalį skiriant nuteistajam bausmę BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose bei pilnai tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį.Nukentėjusioji nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir baudžiamojo proceso kodekso normas, šie pažeidimai lėmė teismo klaidas turtinės ir neturtinės žalos vertinime. Priimat nuosprendį taip pat pažeistos BPK 20 straipsnio 2, 4, 5 dalių, 301 straipsnio ir 305 straipsnio 1 dalies normos. Apeliantės nuomone, teismas, sumažindamas priteisiamos žalos dydį bei perkvalifikuodamas nuteistojo veiksmus iš BK 187 straipsnio 1 dalies į 3 dalį, padarė teisės taikymo ir įrodymų vertinimo klaidą, kadangi nesirėmė UAB „T.“ lokaline sąmata Nr. S001, rėmėsi V. B. parengta lokaline sąmata, kurioje neteisingai nurodytas tvoros ilgis – 9,9 m, kai pats teismas pripažino, jog sugadinta 17 m tvoros, taip pat neatsižvelgta į atskirų darbų, medžiagų kainą bei į tai, jog apeliantė pati negalės atstatyti tvoros dėl savo amžiaus ir prastos sveikatos būklės, todėl turės samdytis darbininkus, kurie sutaisys tvorą. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį, kadangi nukentėjusioji nurodydama neturtinės žalos dydį nurodė jau sumažintą, atsižvelgusi į tai, jog dar prieš konfliktą turėjo sveikatos problemų, todėl nėra jokių abejonių, kad būtent dėl nuteistojo veiksmų apeliantės sveikata stipriai pablogėjo.Apeliaciniame skunde nuteistasis V. T. prašo atlikti įrodymų tyrimą apklausiant nukentėjusiąją S. G. bei paskirti statybinę techninę ekspertizę kaltinime nurodytos tvoros apgadinimams ir jos atstatymo kaštams nustatyti, taip pat prašoma vadovaujantis BPK 329 straipsnio 1 punktu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo požymių, V. T. veikoje nesant nusikalstamos veikos sudėties; vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies normomis, V. T. šioje byloje pareikštus ieškininius reikalavimus atmesti visoje jų apimtyje; priteisti iš S. G. V. T. visas proceso išlaidas.Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, todėl naikintinas, kadangi nuteistojo parodymai nebuvo paneigti byloje išnagrinėtais įrodymais, nepagrįstai atmesti nuteistojo argumentai dėl šunelio gynimo esant būtinajam reikalingumui. Taip pat nesutinkama su padarytos žalos tvorai vertinimu, nurodant, jog turėjo būti atlikta statybinė techninė ekspertizė. Be to, teismo išvados buvo priimamos remiantis prielaidomis. Nuteistasis remiasi BK 2 straipsnio, BPK 329 straipsnio 1 punkto, 115 straipsnio 3 dalies ir 105 straipsnio 6 dalies nuostatomis nurodydamas, jog jo veiksmuose nebuvo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.Nukentėjusioji S. G. atsiliepime į nuteistojo V. T. apeliacinį skundą prašo nuteistojo V. T. skundą atmesti bei prijungti prie bylos 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akto Nr. 31G3-97 kopiją.Atsiliepime nurodoma, jog nuteistasis neginčija fakto, jog sugadino nukentėjusiosios tvorą, tačiau ginčija tvoros sugadinimo priežastis. Nukentėjusioji nurodo, jog teismas tinkamai įvertino kaltinamojo veiką bei tyčios turinį, o nuteistojo aiškinimas, kad jis svetimą turtą sugadino dėl būtinojo reikalingumo yra tik jo gynybinė versija. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios apeliacinį skundą – atmesti, nukentėjusioji prašė nuteistojo skundą atmesti, nukentėjusiosios apeliacinį skundą – tenkinti. Nukentėjusiosios S. G. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo V. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistasis V. T. skunde neginčija, kad sugadino svetimą S. G. turtą – tvorą, tačiau teigia, jog tai buvo padaryta esant būtinojo reikalingumo situacijai, be to, nesutinka su padarytos žalos dydžiu.BK 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Tad, siekiant pripažinti buvus būtinojo reikalingumo situaciją būtina nustatyti, jog buvo iškilęs realus pavojus visuomenei ar konkretaus asmens teisėms ar interesams ir šio pavojaus nebuvo galima pašalinti kitu būdu. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma nepatvirtina, jog buvo kilęs realus pavojus kieno nors interesams. Bylos duomenimis nustatyta, jog V. T. norėjo pasiimti savo šunį iš S. G. aptvertos teritorijos. Nors V. T. teigė, kad S. G. su jo šuniu netinkamai elgėsi – vaikė jį po purvus, balas, šuo galėjo susižeisti, nes buvo pridėta lentų su styrančiais vinimis, tačiau S. G. teigė priešingai, kad V. T. šuo jai nepageidaujant dėl netinkamos V. T. priežiūros pateko į jos aptvertą teritoriją, ji paprašė V. T. pasiimti šunį, šuo kviečiamas pas V. T. nėjo, tą patvirtino ir pats V. T.. Iš byloje esančios nuotraukos taip pat matyti, kad šuo visiškai ramus, nėra purvinas. Nuteistasis pats policijos dėl neva netinkamo elgesio su gyvūnu nekvietė, priešingai, matyti, kad policiją kvietė S. G., kuri nurodė, kad V. T. pradėjo ardyti tvorą, kai ji pradėjo kviesti policiją. Netikėti šiais S. G. paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Byloje nenustatyta, kad V. T. šuniui būtų grėsęs koks nors realus pavojus ir nenustatyta, kad V. T. būtų buvę kokių kliūčių į S. G. teritoriją patekti ir pasiimti šunį kitu būdu, nedarant žalos S. G. turtui. Vertinant šias aplinkybes, taip pat atsižvelgtina, jog nuteistojo šuo pas S. G. pateko ne dėl nukentėjusiosios kaltės, o dėl netinkamos paties V. T. vykdomos šuns priežiūros. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog skundo argumentai dėl būtinojo reikalingumo situacijos yra nepagrįsti ir turi būti atmesti. Išanalizavusi kitus nuteistojo V. T. apeliacinio skundo ir nukentėjusiosios S. G. apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis, dėl neteisingai nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir todėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo normų.Pažymėtina, jog teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, todėl teismas turi imtis priemonių pašalinti iškilusias abejones ir tik išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti in dubio pro reo principas įpareigoja visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-110/2013).Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija išanalizavusi skundų argumentus ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, t. y. tinkamai neįvertino surinktų ir ištirtų duomenų dėl sugadintos turto vertės patikimumo, neįvertino šių duomenų visumoje, todėl nepagrįstai sprendė, jog V. T. veika atitinka BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju byla buvo pradėta pagal privačios kaltintojos S. G. pareiškimą, kuriuo ji prašė V. T. patraukti atsakomybėn pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1), dėl to, jog V. T. sugadino 17 m tvoros, kurios vertė yra 190 Eur.Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis nusižengimas.Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 18 d. redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.), šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Pagal veikos padarymo metu galiojusį 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.Taigi atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (188,30 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (9415 Eur). Pagal šio straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla, sunaikinus ar sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. kai jo vertė viršija 3 MGL (112,98 Eur), bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (188,30 Eur). Jei sugadinto turto vertė yra mažesnė, spręstinas administracinės atsakomybės klausimas.Apylinkės teismas nustatė, jog V. T. kastuvu sugadino 17 metrų metalinės tinklinės tvoros ir išvertė 5 metalinius stulpus, tokiu būdu tyčia sugadino S. G. priklausantį 150 Eur vertės turtą, tačiau teisėjų kolegija, konstatuoja, jog ši išvada nepagrįsta posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Be to, teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai sugadinto turto vertę apskaičiavo kaip sugadinto turto remonto išlaidas, nes, kaip jau aptarta anksčiau, tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu. Kaip matyti iš bylos duomenų, S. G. nurodytos aplinkybės dėl sugadintos tvoros, nuolat kito ir nebuvo nuoseklios. Pažymėtina, jog pirminiame pareiškime, parašytame tą pačią įvykio dieną S. G. kreipdamasi į Kaišiadorių rajono policijos komisariatą prašė, kad V. T. atlygintų žalą ir būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl netinkamos šunų priežiūros, nurodė, kad žalą dėl V. T. veiksmų kapojant jos tvorą, vertina 80 Eur. Iš nuotraukų, pridėtų prie šio pareikšimo, matyti viso labo tik 2 pasvirę stulpai ir atkabintas tvoros tinklas. Tas pats matosi ir iš apylinkės teismui pateiktų spalvotų nuotraukų (1 t., b. l. 31-32). Vėliau savo pareiškimus tikslindama pareiškėja kas kart nurodo skirtingą sugadinto turto vertę ir skirtingus duomenis dėl sugadinto turto. Papildytame pareiškime Kaišiadorių rajono PK, kuris surašytas 2017 m. balandžio 18d., S. G. nurodo, jog V. T. sugadino 15 metrų tvoros ir išvertė 5 stulpus. Turtinę žalą vertina apie 190 eurų, tačiau jokių tokį dydį pagrindžiančių duomenų nenurodo (medžiaga (duomenys neskelbtini), b. l. 4-5). Skunde teismui S. G. jau nurodo, jog V. T. sugadino 17 metrų tvoros, kurios vertė yra 190 eurų, tačiau tokio dydžio taip pat niekuo, jokiais duomenimis nepagrindžia. Ir tik teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog 170 metrų tvorą pasistatė už 2 000 eurų, tvorą buvo pasistačiusi prieš metus laiko, tačiau jokių duomenų, galinčių patvirtinti šias aplinkybes taip pat nepateikia. Pažymėtina, jog V. T. teigė, kad jis tik nuo 4 stulpų nuėmė plastmasinius laikiklius, kad pakeltų tinklą ir galėtų paimti šunį. Jis nenurodė, kad buvo pasvirę 5 stulpai. Šių asmenų parodymai yra prieštaringi, jie suinteresuoti bylos baigtimi, todėl svarbu įvertinti nešališkų liudytojų, o būtent liudytojų J. B., E. N. parodymus, kurie atvyko į įvykio vietą ir matė bei fiksavo situaciją iš karto po įvykio. Liudytoja J. B. tiksliai negalėjo pasakyti, bet parodė, kad buvo pakreiptas lyg vienas stulpelis, tvora buvo tinklinė ir atsikabinusi keliose vietose. Nukentėjusioji aiškino, kad kaimynas kastuvu nukapojo prikabinimus. Šiai liudytojai atmintyje neužsifiksavo, kad būtų matyti žymus, akivaizdus tvoros pažeidimas, stulpų nulenkimas. Ji taip pat parodė, jog tvora nebuvo suplėšyta ar sudraskyta. Liudytoja E. N. nurodė jog buvo pasvirę gal 2 kuolai, tinklas nebuvo pažeistas, pranešėja norėjo rašyti pareiškimą, iš pradžių norėjo nurodyti 100 eurų, po to 80 eurų žalą. Jie darė nuotraukas, kurias pridėjo prie pirminio pareiškimo, kuriame nenurodyta 80 eurų žala. Liudytojai R. U. ir V. B. tvoros iš karo po įvykio nematė, jie tik apskaičiavo tvoros atstatymo vertę, todėl jų parodymai nustatant aplinkybes, kokios vertės turtas buvo sugadintas įvykio metu, nėra reikšmingi. Kaip matyti, pirminiame pareiškime nukentėjusioji sugadinto turto vertę nurodė 80 eurų, o liudytojai pareigūnai atvykę į įvykio vietą matė ir užfiksavo taip pat tik du pasvirusius stulpus, tvoros tinklas jiems nepasirodė sugadintas, kas matyti ir iš nuotraukų, pridėtų prie pirminio nukentėjusiosios pareiškimo. Vėliau jau kreipdamasi į teismą nukentėjusioji sugadinto turto vertę padidina iki 190 eurų visiškai nemotyvuotai, jokių duomenų, dokumentų nepateikia. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į konfliktiškus nukentėjusiosios ir nuteistojo tarpusavio santykius, yra pagrindas tikėti būtent pirminiais nukentėjusiosios nurodytais duomenimis dėl sugadinto turto vertės, nes jie neprieštarauja nešališkiems policijos pareigūnų, kurie atvyko į įvykio vietą aiškintis aplinkybių, apžiūrėjo tvorą ir fiksavo įvykį, parodymams, jog jie matė tik 2 pasvirusius stulpus, atsikabinusį tinklą, tačiau pats tinklas nebuvo sugadintas. Tuo tarpu abejonių dėl S. G. nurodyto 190 eurų žalos dydžio, apklausus įvykį mačiusius ir iš karto po įvykio tvorą mačiusius asmenis, pašalinti nepavyko. Tokią sugadinto turto vertę S. G. apskaičiavo atsižvelgdama į sugadintą 17 metrų tinklą ir 5 nuverstus stulpus, tačiau, kad būtent tiek tvoros buvo sugadinta V. T. veiksmais, byloje patikimų įrodymų nesurinkta. Priešingai, aptarti nešališkų liudytojų parodymai leidžia pagrįstai teigti, kad buvo sugadintas dvigubai mažesnis kiekis tvoros, kas apytikriai ir atitinka nukentėjusiosios nurodytą pradinę sugadinto turto vertę – 80 eurų. Kadangi V. T. veiksmais padaryta žala neviršijo 3 MGL (112,98 Eur) dydžio, V. T. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį neteisėtai ir nepagrįstai.Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 1 punktu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis. V. T. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Baudžiamoji byla perduodama spręsti V. T. atsakomybės klausimą administracine tvarka. Nukentėjusiosios S. G. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašė priteisti visas jo turėtas išlaidas dėl šios baudžiamosios bylos – iš viso 463 eurus, iš kurių 100 eurų sudaro išlaidos už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, 121 eurai už apeliacinio skundo paruošimą ir 242 už atstovavimą Kauno apygardos teisme. Baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. Pagal BPK 105 straipsnio 6 dalį, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Privataus kaltinimo byloje svarstant proceso išlaidų priteisimą iš privataus kaltintojo, išieškotinų išlaidų dydis priklauso nuo privataus kaltintojo pareiškimo (skundo) padavimo pagrįstumo laipsnio, jo pozicijos ir elgesio proceso metu, taip pat bylos apimties bei sudėtingumo, advokato sugaištą laiką teikiant teisinę pagalbą ir tokios pagalbos turinį, teismo posėdžių skaičių, parengtų procesinių dokumentų apimtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-648/2015). Šioje byloje nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl įvertinus tai, kad byla nebuvo didelės apimties, įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliekamas, pirmas teismo posėdis užtruko mažiau nei pusvalandį ir byloje buvo skelbiama pertrauka būtent dėl nuteistojo gynėjo prašymo susipažinti su pateiktais dokumentais ir pasiruošti bylai, o sekantis teismo posėdis, kuris apsiribojo baigiamosiomis kalbomis taip pat truko vos daugiau nei pusvalandį, nuteistajam iš S. G. priteistina 250 eurų proceso išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Nukentėjusiosios S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

V. T. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisinti kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Bylos medžiagą perduoti Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariatui spręsti V. T. atsakomybės klausimą administracine tvarka.

Iš S.os G. V. T. priteisti 250 eurų proceso išlaidoms atlyginti.

S. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.