Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovams D. P., mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. P. ir jo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog atsakovai su ieškovo sutuoktine susitarė dėl namo adresu (duomenys neskelbtini) vonios ir tualeto remonto. Nurodė, kad ieškovas norėjo patalpose įrengti gultą ir jį išklijuoti mozaika, likusioje dalyje sienas ir grindis išklijuoti didelėmis keramikinėmis plytelėmis. Atsakovas paaiškino, kad MB (duomenys neskelbtini) atlieka tik mozaikos klijavimo bei gultų įrengimo darbus, o didelių keramikinių plytelių klijavimo neatlieka. Paaiškino, jog keramikinių plytelių klijavimo darbus atliko M., kurį ieškovui rekomendavo atsakovas, tačiau M. nėra ir nebuvo MB (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Paaiškino, kad pinigų suma dėl kurios ieškovas susitarė su keramikines plyteles klijavusiu asmeniu buvo įrašyta į bendrą vonios ir tualeto patalpos remonto sąmatą, nes to pageidavo pats užsakovas. Nurodė, kad ieškovo nurodyta darbų atlikimo pradžia bei pabaiga yra sugalvota paties ieškovo, kadangi atsakovas informavo ieškovą, jog negali nurodyti tikslios darbų pradžios bei pabaigos, be to, ieškovui buvo žinoma, jog vonios ir tualeto kambario įrengimo darbai bus atliekami tarp kitų jau suplanuotų darbų kituose objektuose ir tokia situacija ieškovą tenkino. Paaiškino, jog ieškovo sutuoktinė 2016 m. rugsėjo 6 d. pervedė į D. P. sąskaitą 240 Eur avansą, bet kilus konfliktui, 2016 m. gruodžio 20 d. šie pinigai buvo jai grąžinti, nors nupirktoms, panaudotoms medžiagoms bei atliktiems gulto suformavimo ir mozaikos išklijavimo darbams pretenzijų ieškovo šeima neturėjo ir neturi. Nurodė, kad bet kokie gyvenamojo namo vidaus remonto darbai yra susiję su nepatogumais, be to, nėra aišku kas ir kokius namo vidaus remonto darbus atliko, kokie buvo sutarti darbų atlikimo terminai, todėl ieškovo teiginiai, jog jis su šeima patyrė nepatogumus, negalėjo priimti svečių, yra visiškai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas J. R. yra susituokęs su V. R., kuriai nuosavybės teise priklauso namas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–28). 2016-10-18 MB (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovui gulto suformavimo, mozaikos klijavimo, vonios ir tualeto remonto darbų sąmatą (b. l. 29–31). 2016-09-06 V. R. D. P. pervedė 240 Eur avansą (b. l. 69). Atsakovas 2016 m. gruodžio 20 d. mokėjimo pavedimu grąžino ieškovo sutuoktinei sumokėtą 240 Eur avansą (b. l. 69–70). 2016-12-28 Alytaus apskrities vyriausias policijos komisariato viešosios tvarkos skyrius informavo ieškovą, jog savo pažeistas teises jis gali ginti teisme, nes dėl remonto darbų atlikimo, jų kokybės ikiteisminiai tyrimai nėra atliekami (b. l. 58). Atsakovė MB (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 1 d. pranešimu buvo informuota apie 2017 m. vasario 9 d. vyksiantį statybos remonto darbų nekokybės nustatymą (b. l. 38). 2017 m. vasario 9 d. buvo surašytas defektinis aktas su priedais, kuriame užfiksuoti namo adresu (duomenys neskelbtini) nekokybiškai atlikti remonto darbai, taip pat paskaičiuota darbų remonto vertės sąmata (b. l. 39–50). Už defektinio akto surašymą ir sąmatos skaičiavimą ieškovas sumokėjo 200 Eur (b. l. 53–56). Taip pat pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu apie atliktus darbus bei susirašinėjimo SMS žinutėmis išklotinė (b. l. 29, 32–37, 71–72). Byloje buvo apklausti liudytojai V. R. ir P. M..

Dėl nuostolių priteisimo

Byloje nustatyta, kad šalys žodžiu sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovai (rangovai) įsipareigojo atlikti ieškovui (užsakovui) priklausančio namo vonios ir tualeto remonto darbus. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesį tarp jų buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, taigi tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai.

CK 6.672 straipsnis nustato, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.

Byloje kilo ginčas kas iš tikrųjų atliko vonios ir tualeto klojimo plytelėmis darbus. Ieškovas nurodė, jog atsakovas D. P., atstovaudamas MB (duomenys neskelbtini), nekokybiškai atliko remonto darbus ir neištaisė nustatytų defektų, todėl prašo iš atsakovų priteisti nustatytą nuostolių sumą.

A. D. P. nurodė, jog jis šiame name vonioje suformavo tik gultą ir sudėjo mozaiką. Kitus darbus – sienų ir grindų plyteles klojo ne jis, o ieškovo samdytas kitas meistras M. K., kurį atsakovas rekomendavo ieškovo šeimai. K. M. K. nekokybiškai atliko darbus, tai jis ir turi atlyginti nuostolius.

Liudytoja V. R. paaiškino, kad su D. P. pirmą kartą jie susitiko 2016 m. birželio ar liepos mėnesį. D. P. buvo MB (duomenys neskelbtini) atstovas. Jis sutiko vonioje pats iškloti mozaiką, o dideles grindų ir sienų plyteles sakė sudės jo darbuotojai. Darbus žadėjo pradėti rugpjūčio mėnesį ir viską atlikti per 3-5 savaites. 2016-08-15 vonia iš ieškovų pusės buvo paruošta darbui, bet atsakovas atvažiavo tik rugsėjo pabaigoje, atsivežė dar du darbuotojus – M. K. ir dar vieną žmogų. D. P. sakė, kad pas ieškovą dirbs šie du žmonės. D. viskam vadovavo, reguliavo tų darbuotojų darbo laiką. Liudytoja taip pat patvirtino, kad D. P. telefonu jai liepė 1 000 Eur už darbus jam perduoti ne per M., o per kitą darbuotoją. 500 Eur ji sumokėjo D. už gultą, o 240 Eur buvo pervestas avansas. Tai, kad visus remonto darbus ieškovui įsipareigojo atlikti atsakovas D. P. ir MB (duomenys neskelbtini), patvirtina ir šios mažosios bendrijos vardu ieškovui siųstas 2016-10-18 el. laiškas su visų darbų sąmata, kurioje buvo nurodyta ir bendra visų darbų kaina. Į šią sąmatą buvo įtraukti ne tik gulto formavimo ir mozaikos darbai, tačiau ir sienų bei grindų plytelių klojimo darbai. Atsakovas D. P. nurodė, jog visus darbus įtraukti į vieną bendrą sąmatą prašė ieškovo sutuoktinė V. R., tačiau liudytoja šią aplinkybę paneigė ir nurodė, jog vienos bendros sąmatos jie niekada neprašė, nes to nereikėjo. Dėl visų darbų jie tarėsi tik su D. P.. Be to, jie niekada primygtinai neprašė D. P. atlikti

D. P. neneigė ir tos aplinkybės, kad jis pats taisė sienų ir grindų plytelių klojimo defektus, netgi buvo atsivežęs savo tėvą defektams pašalinti, tačiau defektų pašalinti nepavyko. Šis faktas taip pat patvirtina, kad atsakovas, netinkamai atlikęs darbus, bandė šalinti jų trūkumus. Nelogiška ir mažai tikėtina, kad atsakovas būtų šalinęs defektus tų darbų, kurių jis neatliko ir už kurių kokybę neturėjo pareigos atsakyti.

Teismas pažymi ir tai, kad atsakovas 2016-12-20 grąžino ieškovo sumokėtą 240 Eur avansą (b. l. 70). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad avansą grąžino, norėdamas išvengti bet kokių ginčų, tačiau ieškovas nurodė, jog mozaiką ir gultą atsakovas įrengė gerai ir jokių pretenzijų dėl šio darbo jie jam neturėjo. Taigi, ir ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas laikė save atsakingu už tinkamą visų darbų atlikimą. Nors objekte dirbo ir kiti asmenys, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovai juos samdė kaip kitus rangovus. Šie dirbantys asmenys buvo atsakingi ir pavaldūs D. P., o kokiu pagrindu jie dirbo pas D. P. bylos nagrinėjimui reikšmės neturi. Kad atsakovas ir jo darbuotojai klojo plyteles patvirtina ir paties D. P. 2016-12-03 rašytas el. laiškas (b. l. 34). Pažymėtina ir tai, kad atsakovui buvo suteikta galimybė atsivesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoju jo nurodomą asmenį M. K., tačiau atsakovas jo neatsivedė.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, sprendžia, jog ieškovui už visų vonios ir tualeto remonto darbų atlikimą yra atsakinga atsakovė (duomenys neskelbtini), o pats D. P. šiuose santykiuose veikė kaip šios bendrijos atstovas.

Ieškovas prašo priteisti nuostolius, nes D. P. ir jo įmonė nekokybiškai atliko rangos darbus. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Ieškovas nurodė, jog atsakovui buvo sumokėta visa sąmatoje nurodyta pinigų suma, paskutinius darbus ir jų taisymus jis atliko 2016 m. gruodžio-sausio mėnesį, o vėliau jo buvo nebeįmanoma prisikviesti. 2016-12-20 D. P. net grąžino 240 Eur avansą. 2017 m. vasario mėnesį ieškovas kreipėsi į specialistus, kad nustatytų defektus ir jų pašalinimo kainą. 2017-02-01 MB (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamas kvietimas atvykti ir dalyvauti defektų nustatyme (b. l. 38), tačiau D. P. į apžiūrą neatvyko. Byloje yra pateiktas 2017-02-09 defektinis aktas, kuriame nurodyti nekokybiškai atlikti atsakovės MB (duomenys neskelbtini) darbai: WC keramikinėse plytelėse prietaisų kraneliams išpjautos per didelės skylės, apdailiniai žiedai jų nedengia; WC siena dešinėje pusėje keramikinėmis plytelėmis aptaisyta kreivai, kai kurios juda; WC klozeto tvirtinimo rėmas sumontuotas netinkamai, gipso kartono aptaisymas buvo atitrauktas per toli nuo klozeto tvirtinimo rėmo dėl to buvo negalima montuoti klozetą; permontavus WC klozeto tvirtinimo rėmo aptaisymą grindyse liko tarpai; vonioje keramikinėse plytelėse prietaisų kraneliams išpjautos per didelės skylės, apdailiniai žiedai jų nedengia; vonioje keramikinėse plytelėse rozetėms išpjautos per didelės skylės, rėmeliai jų nedengia; vonioje keramikinės plytelės nuo tolimesnės sienos link durų paklotos kreivai tarpas pagal horizontalų gulsčiuką 11 mm (b. l. 39–48). Kad darbai buvo atlikti su defektais, kurių atsakovas pats nepajėgė ištaisyti, patvirtino ir liudytojai V. R. bei P. M.. Liudytoja V. R. sakė, kad kai atvažiavo meistrai montuoti dušo kabiną, siena ir grindys buvo kreivos, bet D. liepė ją montuoti, o vėliau žadėjo viską sutvarkyti. Vėliau atvyko dirbti santechnikai, jie taip pat sakė, kad padarytos per didelės skylės ir dangteliai jų neuždengia. Liudytojas P. M. taip pat patvirtino, kad matė Deividą, kai jis buvo atvažiavęs ir atsivežęs rėmelius uždengti rozečių skylėms, bet jie buvo per maži, jis žadėjo atvežti specialiai pagamintus, bet taip ir neatvežė. Susirašinėjimas el. paštu taip pat patvirtina, kad 2016 m. gruodžio pradžioje ieškovo sūnus prašė atsakovo atvažiuoti ir ištaisyti darbo trūkumus (b. l. 32–37).

Kadangi atsakovė (duomenys neskelbtini) byloje nenurodė ir neįrodė jokių jos atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių, pati defektų nepašalino, todėl iš jos ieškovui priteistini 691,82 Eur nuostoliai, kuriuos patvirtina UAB „Autesta“ pateikta lokalinė sąmata (b. l. 49–50). Šios sąmatos atsakovės atstovas neginčijo, kitų ją paneigiančių įrodymų byloje nepateikė, todėl ši sąmata laikytina pagrįsta.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Ieškovas taip pat prašo priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, jog atsakovas D. P. pradėjo vykdyti rangos sutartį daug vėliau, nei buvo sutarta, stipriai vėlavo baigti darbus, todėl ieškovo šeima patyrė labai daug nepatogumų. Vietoj vieno mėnesio darbai užsitęsė iki trijų mėnesių. Atsakovas darbus turėjo pradėti 2016-08-15, tačiau faktiškai pradėjo tik rugsėjo mėnesio pradžioje, o baigė gruodžio mėnesį. Nuo 2016-08-15 name buvo išmontuota vonios ir tualeto įranga, kitos vonios name nėra, todėl ieškovo šeima turėjo naudotis lauko tualetu, o praustis važiuodavo pas tėvus. Tai sudarė didelius nepatogumus. Šalia remontuojamų patalpų buvo jau suremontuoti virtuvė, valgomasis ir svetainė, todėl reikėjo labai atidžiai ir stropiai prižiūrėti jau suremontuotas patalpas. Visur nešėsi dulkės ir šiukšlės, tris mėnesius šeima gyveno tarsi šiukšlyne. Nepaisant to, kad užsitęsė darbų laikas, pats remontas taip pat buvo atliktas nekokybiškai, kiti specialistai negalėjo dirbti savo darbų. Šeima patyrė šoką, turėjo didelių išgyvenimų, sumažėjo bendravimo galimybės, nes negalėjo pasikviesti draugų, priimti artimųjų.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. nustato, kad vartotojas turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pažymėtina, kad neturtinę žalą reikia įrodyti, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Visų pirma, šioje byloje nustatyta, jog ieškovas, nesudaręs rašytinės sutarties, leido pradėti darbus, todėl prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, jis taip pat tampa atsakingas už šią aplinkybę. Tuo labiau, kad jei buvo sutarta darbus pradėti 2016-08-15, o realiai jie buvo pradėti tik 2016-09-07, tai ieškovas matydamas tokį vėlavimą turėjo imtis priemonių ir sudaryti rašytinę sutartį dėl likusių terminų nustatymo. Atsakovas D. P. nurodė, jog šalys jokio tikslaus darbų pradžios ir atlikimo termino nebuvo sutarę, nes atsakovas turėjo kitų užsakymų, todėl tiksliai nežinojo, kada galės pradėti ir pabaigti darbus. Tai patvirtina byloje pateiktas šalių susirašinėjimas el. paštu, iš kurio matyti, jog atsakovas buvo įspėjęs V. R. ir jos sūnų, kad jų darbai bus įterpti tarp kitų ir jie su tuo sutiko (b. l. 34). Taigi, ieškovas, sutikęs pradėti darbus žodinės sutarties pagrindu, neįrodė, kokiam terminui ši sutartis buvo sudaryta, todėl turėjo pagrįstai tikėtis, jog nesureguliuoti sutartimi su atsakovu darbai užsitęs. Atsižvelgus į šias aplinkybes, įvertinus ir paties ieškovo elgesį, taip pat į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti, ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl subsidiarios D. P. atsakomybės

Ieškovas, remdamasis CK 2.50 straipsniu, nuostolius prašo priteisti iš MB (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš D. P..

LR mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnis nustato, kad mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Taigi šio juridinio asmens dalyviai subsidiariai už įmonės skolas atsako tik ypatingais ir išskirtiniais atvejais, kadangi pagal bendrą taisyklę juridinio asmens dalyviai asmeniniu turtu už bendrovės skolas neatsako. Jiems gali tekti asmeniškai padengti bendrijos skolas kreditoriams, jeigu jie valdė įmonę neatsakingai, nesąžiningai ir savo veiksmais lėmė įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais.

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys rodo, kad žodinė 2016 m. rugpjūčio mėnesio statybos rangos sutartis, kuria šalys prisiėmė sutartinius įsipareigojimus bei kurios pagrindu atlikti darbai yra ginčo objektas šioje civilinėje byloje, buvo sudaryta tarp ieškovo ir rangovo MB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos D. P.. Tai patvirtina ieškovui pateikta darbų sąmata, kurioje nurodyta, jog ją rengė MB (duomenys neskelbtini) (b. l. 30–31). D. P., kaip fizinis asmuo, neprisiėmė jokių sutartinių įsipareigojimų ieškovui, jis tik atstovavo šiai bendrijai. JAR duomenimis jis yra šios bendrijos vadovas. Dėl šios aplinkybės nėra pagrindo konstatuoti esant subsidiarios D. P. atsakomybės, kylančios iš sutartinių santykių, buvimą. Ieškovas nepateikė ir byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, jog egzistuoja kitoks pagrindas (įstatyminis ar kt.) D. P., kaip fizinio asmens, subsidiariai atsakomybei kilti, t. y. kad juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 str. 3 d.), kad jis būtų bankrutuojantis ar likviduojamas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog nuostoliai priteistini iš MB (duomenys neskelbtini), o atsakovo D. P. atžvilgiu ieškinys atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 str.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas byloje sumokėjo 51 Eur žyminį mokestį (b. l. 11), 200 Eur UAB už defektų nustatymą (b. l. 54–56) ir 300 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 91), viso 551 Eur.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Susipažinus su atsakovo D. P. atstovo advokato pateiktu bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu nustatyta, jog atsakovas už teisines paslaugas byloje sumokėjo 800 Eur.

Iš pateikto 2017 m. birželio 23 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 820504 matyti, kad atsakovas už atstovavimą bei dokumentų surašymą sumokėjo 300 Eur. Ši suma neviršija maksimalaus Rekomendacijoje nurodyto dydžio (Rekomendacijų 8.2. punktas).

Iš pateikto 2017 m. rugpjūčio 30 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 820511 matyti, kad atsakovas už atstovavimą bei dokumentų surašymą sumokėjo 200 Eur. Pažymėtina, jog atsakovas byloje yra pateikęs tik atsiliepimą į ieškinį ir jokių kitų dokumentų, už kurių surašymą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepateikė. Be to, iš pateikto kvito nėra aišku už kurią dieną vykusio posėdžio dalyvavimą yra prašoma priteisti minėtą sumą. Atsižvelgiant į tai, prašoma priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 83,87 Eur (Rekomendacijų 8.19. ir 9. punktai), skaičiuojant ją už atstovavimą 2017-10-24 parengiamajame posėdyje.

Atsakovas taip pat pateikė 2017 m. spalio 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. 108, iš kurio matyti, jog atsakovas advokatui pervedė 300 Eur sumą. Nors atsakovas nenurodė už ką minėta suma yra sumokėta, tačiau atsižvelgiant į tai, jog advokatas byloje atsakovą atstovavo 2018 m. sausio 17 d. posėdyje, kuris truko 2 val. 29 min. ir 2018 m. kovo 20 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 31 min., prašoma priteisti 300 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijoje nurodyto dydžio (Rekomendacijų 8.19. ir 9. punktai).

Įvertinus atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, darytina išvada, jog pagrįsta suma už suteiktas teisines paslaugas sudaro 683,87 Eur.

Patenkinus ieškinį iš dalies (41 proc.), ieškovui iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) proporcingai priteistinos 225,91 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Ieškinį atsakovo D. P. atžvilgiu atmetus, iš ieškovo atsakovui D. P. priteistinos jo turėtos 683,87 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Valstybei iš ieškovo J. R. priteistina 7,49 Eur, iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) – 5,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 691,82 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 82 ct) nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 225,91 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 683,87 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,49 Eur (septynis eurus 49 ct), iš atsakovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), – 5,20 Eur (penki eurus 20 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.