- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-1373-259/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10813-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- D. P., mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovams D. P., mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo MB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo D. P. ir subsidiariai iš MB „(duomenys neskelbtini)“ 691,82 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 000 Eur neturtinę žalą ir turėtas darbo, procesinių dokumentų ruošimo, atstovavimo teisme ir UAB „Autesta“ specialistų teiktų paslaugų, nustatant rangos darbų defektus ir nekokybiškų darbų kainą, išlaidas pagal pateiktus dokumentus ir žyminį mokestį. Nurodė, kad ieškovo šeimai priklausantis namas adresu (duomenys neskelbtini) statytas 1990 metais, todėl jam reikėjo remonto. Dėl vonios ir tualeto remonto kreipėsi į MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios projektų vadovas buvo atsakovas D. P.. Su atsakovu rašytinė statybos remonto sutartis pasirašyta nebuvo, tačiau šalys žodžiu susitarė, kad atsakovas atliks vonios mozaikos, tualeto ir vonios sienų bei grindų remontą, išklijuos plytelėmis. Darbai turėjo prasidėti 2016 m. rugpjūčio 15 d. ir baigtis 2016 m. rugsėjo 15 d. Ieškovas iki sutartos darbų pradžios paruošė vonios bei tualetų patalpas, tačiau atsakovas sutartu laiku neatvyko ir darbų nepradėjo. Darbininkai dirbti pradėjo tik 2016 m. rugsėjo 7 d., atvykdavo vėlai ryte, dirbdavo kelias dienas po 3–5 valandas, būdavo, kad dirbti neatvykdavo visą savaitę. Tai, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, paaiškėjo, kai atvyko santechnikos specialistai dušo bei tualeto įrangai sumontuoti ir įrengti. Vonios ir tualeto patalpose keramikinėse plytelėse buvo išpjautos per didelės skylės karšto ir šalto vandens čiaupams, vandens nutekėjimui ir elektros rozetėms pajungti, vonios viduryje grindys 11 mm žemiau negu patalpos kraštuose. Ieškovas nurodė, kad dėl nekokybiškai atliktų darbų jis kreipėsi į atsakovą, jis žadėjo, kad darbų trūkumus pašalins įmonės sąskaitą, tačiau statybos ir apdailos darbų trūkumai pašalinti nebuvo, atsakovas vengė bendrauti. Nurodė, kad specialistai apžiūrėję namo vonios ir tualeto patalpas po atlikto remonto nustatė nekokybiškai atliktus darbus ir sudarė defektinį aktą bei nekokybiškai atliktų rangos darbų remonto lokalinę sąmatą, pagal kurią remonto išlaidos sudaro 691,82 Eur. Dėl to, jog remonto darbai prasidėjo vėliau, nei buvo numatyta ir truko tris mėnesius, ieškovo šeima buvo priversta naudotis lauko tualetu, praustis važiuodavo pas tėvus. Dėl tokios situacijos ieškovo šeima patyrė daug nepatogumų, dėl ko iš atsakovų turėtų būti priteista 1 000 Eur neturtinė žala.
2. Atsakovas D. P., veikiantis savo vardu ir kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovai su ieškovo sutuoktine susitarė dėl namo adresu (duomenys neskelbtini) vonios ir tualeto remonto. Ieškovas norėjo patalpose įrengti gultą ir jį išklijuoti mozaika, likusioje dalyje sienas ir grindis išklijuoti didelėmis keramikinėmis plytelėmis. MB „(duomenys neskelbtini)“ atlieka tik mozaikos klijavimo bei gultų įrengimo darbus, o didelių keramikinių plytelių klijavimo neatlieka. Keramikinių plytelių klijavimo darbus atliko M., kurį ieškovui rekomendavo atsakovas, tačiau M. nėra ir nebuvo MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Pinigų suma, dėl kurios ieškovas susitarė su keramikines plyteles klijavusiu asmeniu, buvo įrašyta į bendrą vonios ir tualeto patalpos remonto sąmatą, nes to pageidavo pats užsakovas. Ieškovo nurodyta darbų atlikimo pradžia bei pabaiga yra sugalvota paties ieškovo, kadangi atsakovas informavo ieškovą, jog negali nurodyti tikslios darbų pradžios bei pabaigos, be to, ieškovui buvo žinoma, jog vonios ir tualeto kambario įrengimo darbai bus atliekami tarp kitų jau suplanuotų darbų kituose objektuose ir tokia situacija ieškovą tenkino. Ieškovo sutuoktinė 2016 m. rugsėjo 6 d. pervedė į D. P. sąskaitą 240 Eur avansą, bet kilus konfliktui, 2016 m. gruodžio 20 d. šie pinigai buvo jai grąžinti, nors nupirktoms, panaudotoms medžiagoms bei atliktiems gulto suformavimo ir mozaikos išklijavimo darbams pretenzijų ieškovo šeima neturėjo ir neturi. Nurodė, kad bet kokie gyvenamojo namo vidaus remonto darbai yra susiję su nepatogumais, be to, nėra aišku kas ir kokius namo vidaus remonto darbus atliko, kokie buvo sutarti darbų atlikimo terminai, todėl ieškovo teiginiai, jog jis su šeima patyrė nepatogumus, negalėjo priimti svečių, yra visiškai nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ 691,82 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 225,91 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo atsakovui D. P. 683,87 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovo 7,49 Eur, iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ – 5,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
4. Teismas nustatė, kad šalys žodžiu sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovai (rangovai) įsipareigojo atlikti ieškovui (užsakovui) priklausančio namo vonios ir tualeto remonto darbus, taigi tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai. Nurodė, kad byloje kilo ginčas, kas iš tikrųjų atliko vonios ir tualeto klojimo plytelėmis darbus.
5. Teismas nurodė, kad D. P. neneigė tos aplinkybės, kad jis pats taisė sienų ir grindų plytelių klojimo defektus, netgi buvo atsivežęs savo tėvą defektams pašalinti, tačiau defektų pašalinti nepavyko. Šis faktas taip pat patvirtina, kad atsakovas, netinkamai atlikęs darbus, bandė šalinti jų trūkumus. Teismo vertinimu, nelogiška ir mažai tikėtina, kad atsakovas būtų šalinęs defektus tų darbų, kurių jis neatliko ir už kurių kokybę neturėjo pareigos atsakyti.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2016 m. gruodžio 20 d. grąžino ieškovo sumokėtą 240 Eur avansą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad avansą grąžino, norėdamas išvengti bet kokių ginčų, tačiau ieškovas nurodė, jog mozaiką ir gultą atsakovas įrengė gerai ir jokių pretenzijų dėl šio darbo jie jam neturėjo. Taigi, teismo vertinimu, ir ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas laikė save atsakingu už tinkamą visų darbų atlikimą. Nurodė, kad nors objekte dirbo ir kiti asmenys, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovai juos samdė kaip kitus rangovus. Tai, kad atsakovas ir jo darbuotojai klojo plyteles patvirtina ir paties D. P. 2016 m. gruodžio 3 d. rašytas el. laiškas (b. l. 34).
7. Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, sprendė, jog ieškovui už visų vonios ir tualeto remonto darbų atlikimą yra atsakinga atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“, o pats D. P. šiuose santykiuose veikė kaip šios bendrijos atstovas.
8. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas 2017 m. vasario 9 d. defektinis aktas, kuriame nurodyti nekokybiškai atlikti atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ darbai: WC keramikinėse plytelėse prietaisų kraneliams išpjautos per didelės skylės, apdailiniai žiedai jų nedengia; WC siena dešinėje pusėje keramikinėmis plytelėmis aptaisyta kreivai, kai kurios juda; WC klozeto tvirtinimo rėmas sumontuotas netinkamai, gipso kartono aptaisymas buvo atitrauktas per toli nuo klozeto tvirtinimo rėmo dėl to buvo negalima montuoti klozetą; permontavus WC klozeto tvirtinimo rėmo aptaisymą grindyse liko tarpai; vonioje keramikinėse plytelėse prietaisų kraneliams išpjautos per didelės skylės, apdailiniai žiedai jų nedengia; vonioje keramikinėse plytelėse rozetėms išpjautos per didelės skylės, rėmeliai jų nedengia; vonioje keramikinės plytelės nuo tolimesnės sienos link durų paklotos kreivai tarpas pagal horizontalų gulsčiuką 11 mm (b. l. 39–48). Tai, kad darbai buvo atlikti su defektais, kurių atsakovas pats nepajėgė ištaisyti, patvirtino ir liudytojai V. R. bei P. M.. Susirašinėjimas el. paštu taip pat patvirtina, kad 2016 m. gruodžio pradžioje ieškovo sūnus prašė atsakovo atvažiuoti ir ištaisyti darbo trūkumus (b. l. 32–37).
9. Atsakovei MB „(duomenys neskelbtini)“ byloje neįrodžius jokių jos atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių, pačiai defektų nepašalinus, teismas sprendė, jog iš jos ieškovui priteistini 691,82 Eur nuostoliai, kuriuos patvirtina UAB „Autesta“ pateikta lokalinė sąmata (b. l. 49–50).
10. Teismas nurodė, kad žodinė 2016 m. rugpjūčio mėnesio statybos rangos sutartis, kuria šalys prisiėmė sutartinius įsipareigojimus bei kurios pagrindu atlikti darbai yra ginčo objektas šioje civilinėje byloje, buvo sudaryta tarp ieškovo ir rangovo MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos D. P.. Tai patvirtina ieškovui pateikta darbų sąmata, kurioje nurodyta, jog ją rengė MB „(duomenys neskelbtini)“. D. P., kaip fizinis asmuo, neprisiėmė jokių sutartinių įsipareigojimų ieškovui, jis tik atstovavo šiai bendrijai. JAR duomenimis jis yra šios bendrijos vadovas. Dėl šios aplinkybės teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti esant subsidiarios D. P. atsakomybės, kylančios iš sutartinių santykių, buvimą, dėl ko nuostolius priteisė iš MB „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovo D. P. atžvilgiu ieškinį atmetė.
11. Teismas, įvertinęs paties ieškovo elgesį ir tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti, ieškinį šioje dalyje atmetė. Pažymėjo, jog ieškovas, nesudaręs rašytinės sutarties, leido pradėti darbus, todėl prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, jis taip pat tampa atsakingas už šią aplinkybę. Tuo labiau, kad jeigu buvo sutarta darbus pradėti 2016 m. rugpjūčio 15 d., o realiai jie buvo pradėti tik 2016 m. rugsėjo 7 d., tai ieškovas, matydamas tokį vėlavimą, turėjo imtis priemonių ir sudaryti rašytinę sutartį dėl likusių terminų nustatymo. Nurodė, kad byloje pateiktas šalių susirašinėjimas el. paštu patvirtina, jog atsakovas buvo įspėjęs V. R. ir jos sūnų, kad jų darbai bus įterpti tarp kitų ir jie su tuo sutiko (b. l. 34). Teismo vertinimu, ieškovas, sutikęs pradėti darbus žodinės sutarties pagrindu, neįrodė, kokiam terminui ši sutartis buvo sudaryta, todėl turėjo pagrįstai tikėtis, jog nesureguliuoti sutartimi su atsakovu darbai užsitęs.
12. Teismas, susipažinęs su atsakovo D. P. atstovo advokato pateiktu bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu, nustatė, jog atsakovas už teisines paslaugas byloje sumokėjo 800 Eur. Teismas, įvertinęs atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, sprendė, jog pagrįsta suma už suteiktas teisines paslaugas sudaro 683,87 Eur. Nurodė, kad iš pateikto 2017 m. birželio 23 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 820504 matyti, kad atsakovas už atstovavimą bei dokumentų surašymą sumokėjo 300 Eur. Ši suma neviršija maksimalaus Rekomendacijoje nurodyto dydžio (8.2. punktas). Iš pateikto 2017 m. rugpjūčio 30 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 820511 matyti, kad atsakovas už atstovavimą bei dokumentų surašymą sumokėjo 200 Eur. Pažymėjo, jog atsakovas byloje yra pateikęs tik atsiliepimą į ieškinį ir jokių kitų dokumentų, už kurių surašymą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepateikė. Be to, iš pateikto kvito nėra aišku, už kurią dieną vykusio posėdžio dalyvavimą yra prašoma priteisti minėtą sumą. Atsižvelgdamas į tai, prašomą priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą teismas sumažino iki 83,87 Eur (Rekomendacijų 8.19. ir 9 punktai), skaičiuojant ją už atstovavimą 2017 m. spalio 24 d. parengiamajame posėdyje. Nurodė, kad atsakovas taip pat pateikė 2017 m. spalio 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. 108, iš kurio matyti, jog atsakovas advokatui pervedė 300 Eur sumą. Nors atsakovas nenurodė, už ką minėta suma yra sumokėta, tačiau atsižvelgiant į tai, jog advokatas byloje atsakovą atstovavo 2018 m. sausio 17 d. posėdyje, kuris truko 2 val. 29 min. ir 2018 m. kovo 20 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 31 min., prašoma priteisti 300 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijoje nurodyto dydžio (Rekomendacijų 8.19. ir 9 punktai).
13. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (41 proc.), o atsakovo D. P. atžvilgiu ieškinys atmestas, iš ieškovo atsakovui D. P. priteisė jo turėtos 683,87 Eur bylinėjimosi išlaidos, o ieškovui iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ proporcingai priteisė 225,91 Eur bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovas J. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria teismas nepripažino D. P. subsidiariai atsakingu už padarytus nuostolius bei neturtinę žalą ir kuria atmetė 1 000 Eur neturtinės žalos iš atsakovų priteisimą, panaikinti. Priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, priteisti ieškovui J. R. subsidiariai 691,82 Eur nuostolių atlyginimą, 5 % metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo ir iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo D. P., priteisti iš abiejų atsakovų 1 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmos ir apeliacinės instancijų teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo atlyginti neturtinę žalą rėmėsi ne tomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. teismas vadovavosi vonios ir tualeto patalpų remontų darbų atlikimo (pradžios ir trukmės) aplinkybėmis, nors materialusis ieškinio dalykas yra šių patalpų remontų darbų nuostoliai, kurie nebuvo pašalinti ir nėra pašalinti, ir kurių šalinimo 691,82 Eur vertės nuostolių atlyginimą teismas priteisė. Vonios ir tualeto patalpų remonto nekokybiški darbai, jų nepašalinimas yra neturtinės žalos priežastis - padarinys. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą, nesirėmė tikrosiomis (faktinėmis) neturtinės žalos atsiradimo aplinkybėmis, nors jas teismas nustatė, nes pripažino, kad vonios ir tualeto patalpų remonto darbai atlikti nekokybiškai, pripažino nuostolius ir juos priteisė, tačiau šiuo faktiniu pagrindu nesirėmė spręsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
14.2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį atsakovo D. P. atžvilgiu, nusprendęs, jog nėra pagrindo konstatuoti esant subsidiarios D. P. atsakomybės, kylančios iš sutartinių santykių, buvimą. Ieškiniu nuostolius ir neturtinę žalą buvo prašoma priteisti iš projektų vadovo D. P. ir subsidiariai iš MB „(duomenys neskelbtini)“, CK 2.50 straipsnio pagrindu. Vadovaujantis LR CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (papildomai). Kadangi CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai. MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas yra D. P. Eidamas atsakovės vadovo pareigas, 2016 m. rugpjūčio mėn. su ieškovu susitarė dėl rangos darbų atlikimo ieškovo name ir prisiėmė įsipareigojimus ne tik atlikti, bet remonto darbus atlikti kokybiškai t. y. be defektų. Atsiradusius nekokybiškus darbus MB „(duomenys neskelbtini)“ savo lėšomis turėjo ištaisyti. Remonto darbams vadovavęs D. P. pažeidė esminiai, pažeidė susitarimą remonto darbus atlikti kokybiškai, bet ir nevykdė ieškovo reikalavimų dėl atliktų darbų trūkumų pašalinimo, 1,5 mėn. vilkino ir klaidino ieškovą dėl nekokybiškų darbų šalinimo, pranešus atvykti į defektų nustatymą, neatvyko ir atsisakė ginčą spręsti derybų būdu. Toks jo elgesys prieštarauja įmonės veiklai ir jos interesams. Apelianto nuomone, dėl nurodytų faktinių aplinkybių egzistuoja visos subsidiarios atsakovo D. P. atsakomybės sąlygos. Be to, 240 Eur avansą ieškovo sutuoktinei grąžino ne MB „(duomenys neskelbtini)“, bet D. P.. Dėl šios priežasties, atsakovu buvo patrauktas ir D. P. Be to, bylos nagrinėjimo metu, už atstovo darbą ir atstovavimą teisme 800 Eur apmokėjo D. P., bet ne MB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šių aplinkybių konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp D. P. nesąžiningų veiksmų ir įmonės negalėjimo pašalinti darbų defektus ir atsiskaityti su ieškovu.
14.3. Teismas netinkamai nustatė atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį, neatsižvelgė į aplinkybę, kad byloje teikdamas teisines paslaugas advokatas faktiškai atstovavo ne tik atsakovą D. P., bet ir atsakovę MB „(duomenys neskelbtini)“, neatsižvelgė į Rekomendacijose įtvirtintus bylinėjimosi išlaidų priteisimo kriterijus bei principus, todėl iš esmės pažeidė civiliniame procese įtvirtintus ir visuotinai pripažįstamus teisingumo bei protingumo kriterijus, taip pat pažeidė ieškovo, kuris sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, teisę į teisingą byloje turėtų išlaidų atlyginimą bei nepagrįstai nesąžiningai proceso šaliai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas D. P., veikiantis savo vardu ir kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto atsakovo D. P. turėtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertindamas ir paties ieškovo elgesį, taip pat į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti, teismas pagrįstai ieškinio dalį, kuria ieškovas prašė priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą, atmetė. Tuo labiau, kad iš ieškinyje nurodomų aplinkybių bei ieškovo pateiktų įrodymų nėra aišku, kas ir kokius konkrečiai ieškovui priklausančio namo vidaus remonto darbus atliko, kokie buvo sutarti kitų namo remonto darbų atlikimo terminai ir pan., patirti nepatogumai neturi priežastinio ryšio su MB „(duomenys neskelbtini)“ atliktais darbais. Apelianto teiginius dėl darbų pradžios ir pabaigos paneigia ieškinio teiginys, jog darbų sąmata ieškovo sutuoktinei buvo atsiųsta el. laišku 2016 m. spalio 18 d., t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui, nei remonto darbai turėjo būti baigti. Esant šioms aplinkybėms, teismas, vertindamas, jog ieškovas, nesudaręs rašytinės sutarties, leido pradėti darbus, todėl prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, jis taip pat tampa atsakingas už šią aplinkybę. Tuo labiau, kad ieškovas, matydamas tokį vėlavimą turėjo imtis priemonių ir sudaryti rašytinę sutartį dėl likusių terminų nustatymo, o to nepadarydamas pats prisiėmė riziką dėl remonto darbų atlikimo termino pabaigos. Be to, liko nepaneigtos atsakovo D. P. nurodytos aplinkybės, jog šalys jokio tikslaus darbų pradžios ir atlikimo termino nebuvo sutarę, nes atsakovas turėjo kitų užsakymų, todėl tiksliai nežinojo, kada galės pradėti ir pabaigti darbus, o šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu. Taigi, ieškovas, sutikęs pradėti darbus žodinės sutarties pagrindu, neįrodė, kokiam terminui ši sutartis buvo sudaryta, todėl prisiėmė riziką ir atsakomybę už darbų atlikimo pabaigą laike ir atsisakė galimybės prašyti netesybų už nesavalaikiai atliktus darbu.
Šalies argumentai
15.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog prašoma priteisti nuostolių suma turi būti priteista iš atsakovo D. P. ir subsidiariai iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“. LR mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnis nustato, kad mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Pagal bendrą taisyklę juridinio asmens dalyviai asmeniniu turtu už bendrovės skolas neatsako, ir tik išskirtiniais atvejai, t. y. jeigu jie valdė įmonę neatsakingai, nesąžiningai ir savo veiksmais lėmė įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, jiems gali tekti asmeniškai padengti bendrijos skolas kreditoriams. Byloje nėra nustatyta, kad D. P., veikdamas kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, elgėsi nesąžiningai ir tokiais savo veiksmais lėmė įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Šios aplinkybės pirmos instancijos teisme neįrodinėjo ir ieškovas. Iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo matyti, jog ieškovo sutuoktinė 240 Eur sumą pervedė į D. P. sąskaitą, iš kurios ir buvo ši suma grąžinta. Todėl šis faktą nepatvirtina aplinkybės, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ turi ar gali turėti finansinių sunkumų, kas leistų teigti, jog D. P., veikdamas kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, elgėsi nesąžiningai ir tokiais savo veiksmais lėmė MB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kitų įrodymų savo teiginiui pagrįsti ieškovas teismui nepateikė. Kadangi D. P. grąžino avansinį mokėjimą, gautą mozaikai pirkti, nors ieškovas nurodė, jog mozaiką ir gultą atsakovas įrengė gerai ir jokių pretenzijų dėl šio darbo jie jam neturėjo, o pirmos instancijos teismas šia suma nesumažino mokėtinų nuostolių sumą, tokiu būdu D. P. įgijo teisę šią sumą išsireikalauti iš ieškovo.
15.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, esą pirmos instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Tai, kad ieškovo turėtos išlaidos už advokato pagalbą yra mažesnės, nei galimos priteisti, nesuteikia teismui teisės priteisti didesnės dalies išlaidų atlyginimo, nei yra tenkinti ieškinio reikalavimai. Be to, pats ieškovas, pasirinkdamas atsakovais D. P. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ bei prašydamas patirtą žalą priteisti subsidiariai, žinojo, kad jam tenka pareiga įrodyti ieškinio teiginius, tačiau šių teiginių neįrodė. Be to, atstovavimo sutartį su advokatu buvo sudaręs tik D. P., kaip fizinis asmuo, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė D. P. turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes D. P. atžvilgiu ieškinį atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl vartojimo rangos sutarties sąlygų vykdymo, atsakomybės už sutarties pažeidimą formos ir būdo nustatymo.
18. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas nustatė, jog ieškovas J. R. kartu su sutuoktine V. R. 2016 metų rugsėjo mėnesį sudarė su mažąja bendrija „(duomenys neskelbtini)“ žodinę vartojimo rangos sutartį, kuria bendrija įsipareigojo atlikti statybos remonto darbus V. R. vardu registruotame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l 29-31). Šalys susitarė dėl darbų turinio apimties ir kainos, tačiau įrodymų, kad šalys būtų susitarę dėl darbų atlikimo termino, byloje nėra (b. l. 29–31). Byloje surinkta rašytinė medžiaga liudija, kad remonto darbus MB „(duomenys neskelbtini)“ name vykdė 2016 metų rugsėjo - lapkričio mėnesiais. Iš užsakovo atstovų ir rangovo susirašinėjimo matyti, kad užsakovo pusės netenkino atsakovės atliekamų darbų kokybė ir darbų atlikimo terminai (b. l. 32-37, 71, 72). Ieškovas 2017-02-01 raštu informavo raštu tuometinę MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę, kad 2017-02-09 „(duomenys neskelbtini)“ bus atliekamas bendrovės darbų defektavimas (b. l. 38) . Ieškovas, pasitelkęs atestuotus statybos ekspertus, atliko atsakovės padarytų darbų apžiūrą, surašė nekokybiškai atliktų darbų defektinį aktą ir sudarė sąmatą, kurioje nurodoma, jog nustatytų defektų pašalinimas kainuos 691,82 Eur (b. l. 39-57). Atsakovės atstovai defektavime nedalyvavo, tačiau nei akto, nei jame nurodomų statybos darbų trūkumų neginčijo.
19. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašė priteisti iš atsakovo MB „(duomenys neskelbtini)“ savininko D. P. ir subsidiariai iš MB „(duomenys neskelbtini)“ 691,82 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 000 Eur neturtinę žalą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ 691,82 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 691,82 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 225,91 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo atsakovui D. P. 683,87 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė (b. l. 110-116).
20. Ieškovas apeliaciniu skundu skundžia tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti 691,82 Eur nuostolių sumą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas iš atsakovo D. P.; atmestas reikalavimas priteisti iš abiejų atsakovų 1 000 Eur neturtinę žalą, taip pat nurodoma, kad teismas neteisingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 122-130). Skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti 1 000 Eur neturtinę žalą neteisingai vadovavosi vonios ir tualeto patalpų remontų darbų atlikimo (pradžios ir trukmės) aplinkybėmis, nors materialusis ieškinio dalykas yra šių patalpų remontų darbų trūkumai, kurie nebuvo pašalinti ir nėra pašalinti; kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas yra D. P. sudarė sutartį dėl darbų atlikimo, bendrovė darbus atliko nekokybiškai, trūkumų neištaisė, toks vadovo elgesys prieštarauja įmonės veiklai ir jos interesams, todėl CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (papildomai). Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį, priteisti iš atsakovo MB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo D. P. ir subsidiariai iš MB „(duomenys neskelbtini)“ 691,82 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 000 Eur neturtinę žalą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Kauno apylinkės teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, pagrįstai vertino, jog statybos rangos (vartojimo) sutartį dėl namo remonto su užsakovais sudarė MB „(duomenys neskelbtini)“ ir šis juridinis asmuo netinkamai vykdė sutartinę prievolę, todėl teismas teisingai sprendė, kad atsakovei MB „(duomenys neskelbtini)“ kilo sutartinė atsakomybė atlyginti ieškovui padarytus nuostolius byloje. Nustatyta, kad vartojimo sutarties sudarymo ir vykdymo metu atsakovas D. P. buvo bendrovės savininkas, o jos vadove (direktore) V. D. (b. l. 107). Ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti nuostolius ir neturtinės žalos atlyginimą ir MB „(duomenys neskelbtini)“ savininko D. P.. LR mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnis nustato, kad mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Pagal bendrą taisyklę juridinio asmens dalyviai asmeniniu turtu už bendrovės skolas neatsako ir tik išskirtiniais atvejais, t. y. jeigu jie valdė įmonę neatsakingai, nesąžiningai ir savo veiksmais lėmė įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, jiems gali tekti asmeniškai padengti bendrijos skolas kreditoriams (CK 2.50 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ne kiekvienas bendrovės dalyvio nesąžiningas veiksmas užtraukia jam atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nes, taikant civilinę atsakomybę juridinio asmens dalyviui, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nesąžiningų jo veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolės. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės dalyvio civilinę atsakomybę, būtina, be kitų civilinės atsakomybės sąlygų, nustatyti ne bet kokį nesąžiningumą, o būtent nesąžiningus juridinio asmens dalyvio veiksmus, dėl kurių juridinis asmuo prarado galimybę įvykdyti prievolę, t. y. tapo nebepajėgus pats patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2014). Byloje nėra pateikta duomenų ir nustatyta, kad D. P., veikdamas kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, elgėsi nesąžiningai ir tokiais savo veiksmais lėmė įmonės negalėjimą atsiskaityti su ieškovu ir kitais bendrovės kreditoriais. Tokių aplinkybių, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neįrodinėjo ir ieškovas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimus priteisti nuostolių sumą ir neturtinę žalą iš atsakovo D. P. atmetė (CPK 178 straipsnis, CK 2.50 straipsnis).
22. Sprendžiant byloje šalių ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, jog neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinę žalą patyręs asmuo turi įrodyti padarytos žalos faktą ir pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos fakto ir jos dydžio, grindė tomis aplinkybėmis (faktinis ieškinio pagrindas), jog dėl užsitęsusio remonto trukmės ieškovas ir jo šeima turėjo didelių nepatogumų ir praradimų (b. l. 8). Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškovo nurodomus faktus dėl šalių susitarimo atlikti darbus tam tikru terminu, dėl ieškovo galimai patirtų nepatogumų šiuo laikotarpiu, pareikštą reikalavimą atlyginti neturtinę žalą suformuluotu faktiniu pagrindu atmetė, kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis, 6.250 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliaciniame skunde ieškovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, neteisingai vadovavosi patalpų remontų darbų atlikimo (pradžios ir trukmės) aplinkybėmis, o ne nekokybiškai atliktų darbų faktu. Jau minėta, kad šioje ginčo dalyje ieškovas nepatogumus ir praradimus grindė per ilgai užsitęsusio remonto darbais.
23. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovo teiginys, kad atsakovas pažeidė darbų atlikimo terminą, yra neįrodytas, nes šalys nebuvo nustatę remonto darbų termino. Be to, ieškovas ir jo šeima, pavedę atsakovui atlikti gyvenamajame name remonto darbus nenustatytam terminui, turėjo žinoti ir suvokti, kad dėl remonto darbų kurį laiką patirs vienokių ar kitokių nepatogumų buityje. Todėl laikinas ir trumpalaikis (apie 3 mėnesiai) ieškovo ir jo šeimos gyvenimas name, kuriame pačių pageidavimu buvo vykdomi remonto darbai, negali būti pripažintas dideliu dvasiniu sukrėtimu, dideliu dvasiniu išgyvenimu, bendravimo galimybių sumažėjimu. Esant šioms aplinkybėms byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą ir atsakovės.
24. Sprendžiant dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, pažymėtina, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).
25. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovas J. R. byloje turėjo 551 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 11, 54-56, 98). Atsakovas D. P. byloje buvo sudaręs atstovavimo sutartį su advokatu E. P. S. (b. l. 73) ir pastarojo teisinėms paslaugoms apmokėti turėjo 800 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 100-104). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijoje nurodyto dydžio (8.2. punktas), todėl pagrįstomis byloje pripažino visas pateiktas 551 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas skundžiamame sprendime padarė teisingą išvadą, jog atsakovo D. P. pateiktos advokato atstovavimo išlaidos dalyje viršija Rekomendacijoje nurodytą maksimalų dydį (8.2. punktas), todėl teisingai sumažino pateiktas bylinėjimosi išlaidas 116,13 Eur suma ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis pripažino 683,87 Eur sumą. Teismas nustatė, jog ieškinys yra patenkintas 41 procentu, todėl ieškovui iš atsakovo pagrįstai priteisė 225,91 Eur (551 Eur x 41 proc - 225,91 Eur) sumą.
26. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui iš ieškovo priteisė visą 683,87 Eur turėtų išlaidų sumą, kadangi ieškinys atsakovo D. P. atžvilgiu buvo atmestas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovę MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo tas pats advokatas E. P. S., nes tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra (b. l. 73).
27. Nustatyta, kad valstybė byloje turėjo 9,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 145). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš apelianto (CPK 92 straipsnis).
28. Nustatyta, kad atsakovas D. P. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, turėjo 300 Eur išlaidų (b. l. 141, 142). Skundą atmetus, šios išlaidos atsakovui priteisiamos iš apelianto (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9,33 Eur turėtų išlaidų procesiniams dokumentams įteikti (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.