- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- I-1092-595/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03774-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), po 2,66 Eur už parą neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–5).
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų. Paaiškino, kad kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, kadangi visose kamerose tualetas yra gyvenamojoje patalpoje, kuris atskirtas ne aukštesne nei 1,5 m aukščio sienele bei atskirtas užuolaida. Pažymėjo, kad kamerose nėra įrengtos tualeto kabinos, nors kituose postuose buvo įrengtos kabinos, todėl buvo matomas kitų kameroje laikomų asmenų bei prižiūrėtojų. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija neužtikrino privatumo vedant praustis į 2 ir 5 posto dušą. Akcentavo, kad dušuose dalinai užtikrinamas privatumas tik nuo kalinčio asmens, kai maudosi, kadangi dušai atskirti 1,6 m aukščio pertvara, tačiau rengiantis eiti maudytis ar išsimaudžius, privatumas nėra užtikrinamas. Paaiškino, kad į dušą buvo vedamas ir stebimas ne tik tos pačios lyties prižiūrėtojų. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė sunkesnę dvasinę būklę, emocinę depresiją, nepilnavertiškumo jausmą, didžiulį diskomfortą, nuolatines apsunkinančias kalinimo sąlygas, nesusijusias su įkalinimui būdingu kentėjimo laipsniu.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė atsikirtimus į atsakovo atsiliepimą, kuriuose nurodė, kad su atsakovo atsiliepimu nesutinka (b. l. 41). Nurodė, kad savo skundą palaiko ir jo nekeičia. Nurodo, kad pateiktos nuotraukos yra ne tų kamerų, kuriose jis buvo. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad jis tik nori pasipelnyti. Nurodė, kad jam nepriklauso sustiprinta priežiūra, tai kodėl pareigūnai turi jį stebėti, kai jis būna nuogas. Užuolaidėlės tikrai neužtikrina privatumo, kadangi turi būti kabina su durimis.
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–17).
Nurodė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. vasario 18 d. ir nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiškėją. Paaiškino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.
Lukiškių TI-K, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.
Paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Lukiškių TI-K 2015 m. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys dažnai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl Lukiškių TI-K dažnai tenka daryti pakartotinį remontą. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Pažymėjo, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Dėl kamerų įrengimo nurodė, jog Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalo (kamerose, kuriose yra iki 4 lovų) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), taburetės – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos – apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 kv. m). Akcentavo, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.
Akcentavo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukščio sanitariniame mazge. Pažymėjo, kad privatumui užtikrinti sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos arba atskiros kabinos su durimis.
Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims suteikiama teisė kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti po šiltu dušu. Asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose įrengta vieta nusirengimui / apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie yra valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcines priemones. Dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema – įrengti ventiliatoriai, įrengti hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto bei šalto vandens tiekimo sistema veikia. Taip pat dušo patalpos kiekvieną dieną yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Lukiškių TI-K dušinėse yra skystas muilas ir plaukų šampūnas – įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kuriais suimtieji ir nuteistieji naudojasi laikantis asmens higienos. Be to, dušų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus.
Pažymėjo, jog pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais bei dušu, atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitariniai mazgai kamerose neužtikrino privatumo, todėl buvo matomas kitų asmenų, esančių kameroje ir prižiūrėtojų.
Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymų izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).
Byloje pateiktame Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus Pranešime ,,Dėl E. S. skundo“ nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Stebėjimo langelis reikalingas užtikrinti suimtųjų / nuteistųjų ir prižiūrėtojų saugumą (b. l. 23–24).
Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiais nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. vasario 18 d. ir nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d., 7,44 kv. m. ploto kameroje Nr. 88 (1–2 asm.) bei 7,64 kv. m. ploto kameroje Nr. 88A (1–2 asm.) (b. l. 10–17). Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nuo kameros atskirti atitvara, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengtas durimis arba užuolaida (b. l. 27–30). Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, darytina išvada, kad sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta nei vienoje kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas. Teismas konstatuoja, kad nesant duomenų, jog sanitariniai įrenginiai Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, buvo visiškai atitverti nuo gyvenamosios kameros dalies, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais kamerose buvo laikomas vienas, daroma išvada, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais objektyviai negalėjo būti pažeista visą jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. vasario 18 d., nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. balandžio 9 d., nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. ir nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d., iš viso 164 paras. Tuo tarpu laikotarpiu 2018 m. vasario 21 d., 2018 m. balandžio 10 d., nuo 2018 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d., iš viso 135 paras pareiškėjas kameroje buvo vienas, todėl šį laikotarpį pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo pažeista.
Dėl pareiškėjo teiginio, kad naudojantis sanitariniais įrenginiais yra stebimas prižiūrėtojų, pažymėtina, kad pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Taigi sutiktina su atsakovės atstovės pateiktu paaiškinimu (b. l. 10–17), jog Lukiškių TI-K pareigūnai privalo, vadovaujantis teisės aktais, stebėti suimtuosius ir nuteistuosius per kameros duryse įrengtus stebėjimo langelius, nes taip užtikrinama asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, įgyvendinami nustatyti vidaus tvarkos reikalavimai ir užkardomos konfliktinės situacijos.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K dušuose, rengiantis eiti maudytis ar išsimaudžius, nebuvo užtikrinamas privatumas, nes buvo stebimas kitų nuteistųjų ir pareigūnų. Taip pat į dušą buvo vedamas ir stebimas ne tik tos pačios lyties pareigūnų.
Atsakovo atstovas nurodė, kad dušo patalpose įrengta vieta nusirengimui / apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie yra valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcines priemones (b. l. 10–17). Pažymėtina, kad atsakovo atstovas jokių su tuo susijusių duomenų teismui nepateikė. Teismas, vadovaudamasis šios kategorijos bylose taikomu įrodinėjimo principu, akcentuoja, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, o jai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016). Teismo vertinimu, dušo patalpose įrengta vieta nusirengimui / apsirengimui, nelaikytina tinkama pareiškėjo privatumui užtikrinti, todėl sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas pripažinti pažeidimą, susijusį su privatumo naudojantis dušo patalpomis neužtikrinimu.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus Pranešime ,,Dėl E. S. skundo“ nurodyta, jog gyvenamųjų kamerų ir dušo patalpos duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė. Stebėjimo langelis reikalingas užtikrinti suimtųjų / nuteistųjų ir prižiūrėtojų saugumą (b. l. 23–24). Kaip matyti, siekiant užtikrinti elgesio kontrolę, laisvės atėmimo vietų pareigūnams turi būti sudaromos sąlygos vykdyti nuolatinę kalinamų asmenų stebėseną. Taip pat teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais, saugiu vykdymu (LVAT 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2590-492/2015). Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.
Iš bylos medžiagos matyti, kad į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų (b. l. 23–24). Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K administracija laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. kreipėsi vieną kartą su prašymu leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą (b. l. 22, 25, 26). Papildomai pažymėtina, jog kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Lukiškių TI-K, žinodamas apie tam tikrų teisių, ar normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Įrodymų naštos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjui taip pat tenka pareiga pateikti detalų netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, jog į dušines patalpas buvo vedamas ne tik tos pačios lyties pareigūnų ir neindividualizavo kokių priemonių ėmėsi pats pareiškėjas, todėl vien tik bendro pobūdžio teiginiai negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais ar skundais dėl galimai netinkamai organizuojamo vedimo į dušą ginčijamu laikotarpiu būtų kreipęsis, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas buvo vedamas ne tik tos pačios lyties pareigūnų į dušą, todėl pareiškėjo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir neudarantys pagrindo neturinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, po 2,66 Eur už parą neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo patirta sunkesne dvasine būkle, emocine depresija, nepilnavertiškumo jausmu, didžiuliu diskomfortu, nuolatinėmis apsunkinančiomis kalinimo sąlygomis, nesusijusiomis su įkalinimui būdingu kentėjimo laipsniu. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais ar dušo patalpomis neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
Teismas, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI–K, priteistina kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI–K, priteistina 600 Eur kompensacija yra pakankama patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.