Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Parodė, kad santuokos metu neįgijo bendro nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, kreditorių neturi. Santuokos metu atsakovas vartojo alkoholį, neblaivus važinėdavo transporto priemonėmis, dėl ko, buvo teistas. Atsakovui net penkis kartus buvo išduoti apsaugos nuo smurto orderiai, paskutinį kartą 2024 m. spalio mėnesį. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kreditorių neturi. Prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes sunki turtinė padėtis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Rašytiniais įrodymais bei ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta bei įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalys neįgijo dalintino turto, neturi kreditorinių įsipareigojimų. Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė teigia, jog dažnai pykdavosi ir bardavosi, dėl skirtingų požiūrių į šeimyninį gyvenimą kildavo nesutarimai. Atsakovė nurodė, kad santuokos metu atsakovas vartojo alkoholį, neblaivus važinėdavo transporto priemonėmis, dėl to, buvo teistas, atsakovui buvo išduoti apsaugos nuo smurto orderiai, kuriais atsakovui uždrausta artintis prie jos. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl abiejų sutuoktinių kaltės nustatymo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, sprendžia, kad dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas. Teismo įsitikinimu, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, lojalumo stoka, to pasekmė - bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog abu yra veiksnūs ir darbingi, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „M.“, jos sutuoktiniui jo turimą pavardę. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – M., sutuoktiniui paliekama jo turima pavardė – M.

Turto padalinimo klausimas nesprendžiamas, kadangi šalys santuokoje jokio turto neįgijo. Šalys kreditorinių įsiskolinimų neturi, todėl šiais klausimais teismas nepasisako.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad už suteiktą advokato Viginto Stričkos pagalbą ieškovei valstybė patyrė 250 Eur išlaidas, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas byloje mokėtinas žyminis mokestis 110 Eur dydžio už reikalavimą nutraukti santuoką ginčo teisena, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: M., M.

Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nurodant šią sumą sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias Luminor Bank AB, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas– 5630 (mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.