- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- eI2-3033-414/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03399-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei B. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas G. B. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 800 Eur turtinės žalos atlyginimą ir išlaidas, susijusias su šia administracine byla.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas (toliau – ir Kauno AVPK) priėmė du nutarimus administracinių nusižengimų bylose Nr. 61-ANR_N-1512-2020 ir Nr. 61-ANR_N-1513-2020, kuriais pareiškėjas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas). Minėtus nutarimus pareiškėjas apskundė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, kurių teisėjai 2020 m. lapkričio 10 d. nutarimu panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 61-ANR_N-1512-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną prieš G. B. nutraukė, o 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimu panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 61-ANR_N-1513-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną prieš G. B. nutraukė. Teismai pripažino, kad privataus pobūdžio tarpusavio konfliktas tarp konfliktuojančio brolio G. B. ir sesers G. R. įvyko ne viešoje vietoje, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių, žmonių rimties, todėl tokio pobūdžio konfliktas negali būti kvalifikuojamas kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio prasme. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad aiškinantis asmeninius santykius būtų buvę pažeisti pašalinių nedalyvavusių konflikte asmenų teisėti interesai, kad būtų buvęs sutrikdytas visuomenės gyvenimo ritmas, todėl byloje surinkti duomenys yra nepakankami G. B. kaltei dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo pagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas pareiškėjas patyrė 800 Eur atstovavimo išlaidų (350 Eur administracinio nusižengimo byloje Nr. II-460-598/2020 ir 450 Eur administracinio nusižengimo byloje Nr. II-459-737/2020), tačiau pareiškėjo prašymai atlyginti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti buvo atmesti, motyvuojant tuo, jog įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, jog išteisintam asmeniui / asmeniui, dėl kurio administracinio nusižengimo procesas nutrauktas, patirtos išlaidos nepriteisiamos.
Šalies argumentai
Skunde administraciniam teismui pareiškėjas prašo atlyginti nurodytose administracinio nusižengimo bylose patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Mano, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Valstybės pareiga taip pat yra užtikrinti reikiamą valstybės pareigūnų kvalifikaciją, kad dėl nekvalifikuotų pareigūnų veiksmų nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims. Kai valstybės pareigūnai veikia aiškiai nekvalifikuotai, valstybei turi būti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigą užtikrinti, kad jos pareigūnai veiktų rūpestingai, bet ir pareigą užtikrinti tinkamą savo pareigūnų kvalifikaciją.
Akcentavo ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažino, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“), 31 straipsnio 6 daliai („Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą“), konstituciniam teisinės valstybės principui. Šioms Konstitucijos nuostatoms prieštaraujančiu pripažintas ir Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui.
Atsakovės Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Kauno apskrities vyriausiosis policijos komisariatas, atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Ji paaiškino, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju neįrodė, jog pareigūnai, tyrę administracinio teisės pažeidimo bylą, savo neteisėtais veiksmais pažeidė teisės aktus ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus. Vien faktas, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjai nutraukė administracinio nusižengimo bylas nesant pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas padarė administracinius nusižengimus, nepreziumuoja administracinės teisės bylą tyrusių pareigūnų kaltės dėl neteisėtai, nekvalifikuotai ar aplaidžiai atliktų veiksmų.
Atstovė rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020, kuriame buvo konstatuota, jog išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas G. B. kildina iš nepagrįstai pareiškėją patraukusių administracinėn atsakomybėn Kauno AVPK pareigūnų veiksmų, atlyginimo. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad patyrė žalą – 800 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms (skundų teismui rengimui bei atstovavimui teismo posėdžiuose) administracinio nusižengimo byloje Nr. II-460-598/2020 ir administracinio nusižengimo byloje Nr. II-459-737/2020, t. y. pareiškėjas savo prašymą išimtinai sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė priteisti žalos atlyginimą vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, kurio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
Sprendžiant tokio pobūdžio bylas svarbi LVAT praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).
Pastebėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2021-01-01) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra iš esmės visiškai analogiška minėtai bylai Nr. A-3145-575/2020, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.
LVAT 2020 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš nepagrįstai pareiškėją patraukusių administracinėn atsakomybėn pareigūnų veiksmų, atlyginimo, pasisakė, kad administracinių teismų praktika, pagal kurią tokios išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip žalos atlyginimas CK 6.271 straipsnio pagrindu, buvo grindžiama ir pateisinama tuo, kad teisėje buvo spraga, kadangi įstatymų leidėjas nebuvo išleidęs specialaus įstatymo, reglamentuojančio administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų advokatui atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose Baudžiamojo proceso kodekso (tolaiu – ir BPK) normose. Dėl to konstatuotina, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017 yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas.
Iš aptarto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), ir baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).
Aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažino, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“), 31 straipsnio 6 daliai („Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą“), konstituciniam teisinės valstybės principui, o šioms Konstitucijos nuostatoms prieštaraujančiu pripažintas ir Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, nesuponuoja išvados, jog yra pagrindas konstatuoti esant teisės spragą.
Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas pareiškėjas patyrė 800 Eur atstovavimo išlaidų (350 Eur administracinio nusižengimo byloje Nr. II-460-598/2020 ir 450 Eur administracinio nusižengimo byloje Nr. II-459-737/2020), tačiau pareiškėjo prašymai atlyginti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti buvo atmesti (siekdamas atgauti administracinio nusižengimo bylose patirtų išlaidų atlyginimą pareiškėjas laikėsi įstatymuose nustatytos tvarkos ir pateikė prašymą atlyginti šias išlaidas vadovaudamasis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis), motyvuojant tuo, jog įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, jog išteisintam asmeniui / asmeniui, dėl kurio administracinio nusižengimo procesas nutrauktas, patirtos išlaidos nepriteisiamos, reiškia, jog įstatymų leidėjas yra pareiškęs savo valią dėl to, kam, kokiais pagrindais ir tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos teismo išlaidos.
Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 str.) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėjas, atlyginimo klausimas. Pareiškėjo prašymas netenkintinas, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį. Pareiškėjo G. B. skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.