Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. B., jo atstovui advokatui A. T.,

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato nutarimo Nr. 61-ANR_N-1513-2020 administracinio nusižengimo byloje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK) nutarimu Nr. 61-ANR_N-1513-2020 G. B. nubaustas už tai, kad 2020 m. birželio 7 d. apie 11.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais kaip „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ savo seserį G. R. ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje. 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu G. B. paskirta 90 Eur bauda.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas A. T. palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais. Nurodė, kad nusižengimas nebuvo padarytas ir jis nebuvo įrodytas. Vieninteliai kaltinantys duomenys byloje yra G. B. brolio ir seserų parodymai. Tarp brolių ir seserų konfliktai yra kilę dėl pinigų pardavus tėvų turtą. Nukentėjusioji turi interesą, jog G. B. nereikalautų pinigų, todėl ir kvietė policiją. Apklausti teisme asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi ir jų parodymai nėra patikimi. Visi neaiškumai ir abejonės turi būti vertintini administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Akcentavo, kad konfliktas vyko privačioje teritorijoje, todėl tai negali būti laikoma viešąja vieta. G. B. taip pat neturėjo tikslo pažeisti viešosios tvarkos ar rimties. Prašo atlyginti bylėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. B. paaiškino, kad G. B. yra jo brolis. 2020 m. birželio 7 d. per tėvo dieną buvo kieme pas seseris. Tada į kiemą atvažiavo G. B., įvažiavo automobilio galu, išlipo iš automobilio ir pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Necenzūrinius žodžius G. B. adresavo visiems giminaičiams, elgėsi agresyviai. Jo atvažiavimo tikslas buvo noras pagrasinti. Sesuo nuo jo buvo apie 3-4 metrų atstumu, o jis apie 15 metrų atstumu nuo G. B.. G. B. kalbėjo garsiai. Apie tėvų kapus su G. B. nekalbėjo. G. B. visada atvažiuoja su žmona R. B., kuri yra patarėja, o jis grasinimų vykdytojas. Santykiai su broliu G. B. yra blogi, kadangi G. B. elgiasi chuliganiškai. Konfliktai prasidėjo seniai, nuo tada kai G. B. pradėjo reikalauti pinigų. Su seserimis D. B. ir G. R. sutaria puikiai.

Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Nurodytu laiku į teismą institucijos atstovas neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas padaryto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017 ir kt.).

ANK 481 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas G. B. skundžiamu 2020 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nutarimu Nr. 61-ANR_N-1513-2020 nubaustas 90 Eur bauda pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. birželio 7 d. apie 11.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais kaip „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ savo seserį G. R.. G. B. nesutinka su jo atžvilgiu priimtu administracinio nusižengimo nutarimu ir prašo ji panaikinti, kadangi jis neturėjo tyčios pažeisti viešosios tvarkos ar rimties, o necenzūrinių žodžių sesers atžvilgiu nevartojo. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. birželio 7 d., t. y. tėvo dieną, jis nuvyko į sesers privatų kiemą sugėdinti jos ir kitų ten buvusių giminaičių, kadangi jie pasiėmė tėvų turtus, tačiau nelanko ir netvarko jų kapų. Konfliktai dėl paveldėto turto tarp jo ir G. R., D. B. ir P. B. vyksta jau ne vienerius metus, todėl santykiai yra konfliktiški ir įtempti.

Teismui susipažinus su administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga ir išklausius proceso dalyvių paaiškinimų, byloje neginčijamai nustatyta, jog tarp administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. ir jo sesers nukentėjusios G. R. yra susiklostę itin konfliktiški santykiai dėl paveldėto turto. G. B. santykiai taip pat yra įtempti ir su broliu P. B. bei seserimi D. B.. Kaip teismo posėdžio metu nurodė G. B., jis su seserimis konfliktuoja jau nuo 2016 metų. Teismų praktikoje įprastai laikomasi nuostatos, jog esant priešiškiems konfliktuojančių pusių parodymams, būtina patikrinti, kurie iš jų yra nuoseklūs, patikimi, išsamūs, patvirtinti kita bylos medžiaga, o kurie – atmestini. Šiuo konkrečiu atveju, administracinio nusižengimo tyrimo metu G. B. nuo pat pradžių nesutiko su jo atžvilgiu surašytu administracinio nusižengimo protokolu. Tuo tarpu tyrimo metu apklaustos G. R. ir D. B. nurodė, kad G. B. panašius veiksmus atlieka ne pirmą kartą. Nepaisant to, turint duomenų apie konfliktišką situaciją tarp brolio ir seserų, administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai nesurinko jokių papildomų duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų vienos iš konfliktuojančių pusių paaiškinimus. Be kita ko, administracinio nusižengimo tyrimo metu papildomai nebuvo apklaustas adminsitracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo sutuoktinė R. B., kuri taip pat stebėjo įvykį. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių sutiktina su pareiškėjo G. B. atstovo advokato pozicija, jog priimant procesinį sprendimą tokio pobūdžio administracinio nusižengimo byloje, nederėtų besąlygiškai remtis tik nukentėjusios ar jos pusę palaikančių asmenų paaiškinimais, kurie taip pat yra ilgus metus besitęsiančio konflikto dalyviai.

Pareiškėjas G. B. prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Šį prašymą motyvuoja tuo, jog konfliktas tarp G. B. ir nukentėjusiosios G. R. vyko ne viešoje vietoje, o privačioje nukentėjusiosios teritorijoje, be kita ko, pareiškėjas neturėjo tikslo pažeisti viešosios tvarkos ar rimties, kadangi norėjo tik sugėdinti savo giminaičius. Šiuo aspektu pažymėtina, jog viešąja vieta teismų praktikoje laikytina viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Iš to seka, kad kiekvienu atveju viešoji vieta yra vertinama pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes. Šiuo atveju konfliktas vyko prie nukentėjusiosios kiemo vartų. Kaip matyti iš proceso dalyvių paaiškinimų, G. B. stovėjo šalia automobilio prie kiemo vartų, o G. R. stovėjo arčiau namų. Taigi, neabejotina, kad konfliktas vyko G. R. nuosavybės teise priklausančoje teritorijoje. Šios aplinkybės dėl nustatytos administracinio nusižengimo padarymo vietos teismo posėdžio metu neginčijo ir pati nukentėjusioji G. R.. Nustatyta ir tai, jog konfliktą stebėjo automobilyje sėdinti pareiškėjo žmona R. B. bei atokiau stovėję P. B. ir D. B., kurie iš dalies taip pat dalyvavo konflikte. Tai reiškia, jog konfliktą girdėjo ir stebėjo vieną iš konfliktuojančių pusių palaikantys asmenys – R. B., D. B. ir P. B., kurie neabejotinai yra suinteresuoti šios bylos baigtimi. Kitų pašalinių asmenų, kaimynų, kurie nebūtų susiję su šia situacija ir kurių teisės ir rimtis būtų pažeisti, nenustatyta. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju privataus pobūdžio tarpusavio konfliktas tarp konfliktuojančio brolio G. B. ir sesers G. R. įvyko ne viešoje vietoje, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, todėl tokio pobūdžio konfliktas negali būti kvalifikuojamas kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas ANK 481 straipsnio prasme. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad aiškinantis asmeninius santykius, būtų buvę pažeisti pašalinių asmenų (ne konflikte dalyvavusių asmenų) teisėti interesai, kad būtų buvęs sutrikdytas visuomenės gyvenimo ritmas, todėl byloje surinkti duomenys yra nepakankami G. B. kaltei dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo pagrįsti.

Kaip jau buvo minėta, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Taigi, teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atsižvelgęs į tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, daro išvadą, kad G. B. veiksmuose nėra ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, todėl 2020 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nutarimas Nr. 61-ANR_N-1513-2020 naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena G. B. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Dėl proceso išlaidų

Pareiškėjo atstovas advokatas A. T. pateikė prašymą atlyginti G. B. patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. 350 Eur. Iš į administracinio nusižengimo bylą pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas sumokėjo 150 Eur už skundo teismui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo surašymą (pinigų priėmimo kvitas Nr. 1047128, 2020 m. rugpjūčio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas), 100 Eur už 2020 m. rugsėjo 24 d. dalyvavimą teismo posėdyje (pinigų priėmimo kvitas Nr. 1047139, 2020 m. rugsėjo 23 d. sąskaita už teisines paslaugas) ir 100 Eur už dalyvavimą 2020 m. spalio 7 d. teismo posėdyje (pinigų priėmimo kvitas Nr. 1047140, 2020 m. spalio 6 d. sąskaita už teisines paslaugas).

Remiantis BPK 106 straipsniu, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Remiantis anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu, teismų praktikoje išaiškinta, kad išteisintojo turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas (apmokėjimas) nepriteistinas nei iš nukentėjusiojo, nei iš valstybės. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai nustatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-7-76-222/2016, 2K-308-648/2019).

Taigi, priešingai nei pareiškėjo G. B. skunde cituojamame EŽTT sprendime susidariusioje situacijoje, nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota ANK 666 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad įstatymų leidėjas yra pareiškęs savo valią dėl to, kam, kokiais pagrindais ir tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos teismo išlaidos (2020 m. liepos 29 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-312-493/2020, 2020 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-327-593/2020).

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes ir į tai, jog šiuo metu įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, jog išteisintam asmeniui ar asmeniui, dėl kurio administracinio nusižengimo procesas nutrauktas, patirtos teismo išlaidos nepriteisiamos, pareiškėjo prašymas atlyginti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo G. B. skundą tenkinti.

Panaikinti 2020 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 61-ANR_N-1513-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną G. B. atžvilgiu nutraukti.

Prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo G. B. naudai atmesti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.