- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- II-460-598/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00170-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Banga Bartkienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. B.
- Nukentėjusysis
- G. R.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiasiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariatas
- Advokatai
- Arūnas Tarutis
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. B., jo atstovui advokatui Arūnui Taručiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato nutarimo Nr. 61-ANR_N-1512-2020 administracinio nusižengimo byloje, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK) nutarimu Nr. 61-ANR_N-1512-2020 G. B. nubaustas už tai, kad 2020 m. sausio 21 d. apie 17.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), šaukė, vadino necenzūriniais žodžiais „sena padla“ savo seserį G. R. ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje. Minėtu nutarimu jam paskirta 85 Eur bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismui pateiktu skundu prašo panaikinti minėtą nutarimą kaip nepagrįstą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad neatliko administracinio nusižengimo nutarime nurodytų veiksmų ir savo sesers necenzūriniais žodžiais nevadino, nešaukė. Pažymėjo, jog tariamai padaryto administracinio nusižengimo padarymo vieta nėra vieša, kadangi incidentas vyko privačioje teritorijoje. Akcentavo tai, kad tarp G. R. ir G. B. yra įsisenėję konfliktai dėl paveldėto turto, todėl bylą tiriantys pareigūnai turėjo kritiškai vertinti kaltinančių asmenų parodymus ir pagrįsti priimamą sprendimą ir kitais duomenimis, o ne tik kaltinančiosios pusės paaiškinimais. Be to, net ir darant prielaidą, kad G. B. atliko nurodytus veiksmus, tokių veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas. Būtinieji minimo administracinio nusižengimo sudėties požymiai yra vieta – viešoji, ir tikslas, t. y. siekis pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas. Taigi nenustačius šių administracinio nusižengimo sudėties požymių nėra galima ir administracinė atsakomybė. Taip pat prašo remiantis Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) byla „Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą“ priteisti G. B. jo turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 2-6).
Atsiliepimas
Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK pateikė atsiliepimą į skundą, prašydami skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti. Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. B. viešoje vietoje šaukė ir vadino necenzūriniais žodžiais seserį G. R., todėl tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažymėjo, jog remiantis teismų praktika viešąja vieta laikytinas ir gyvenamojo namo kiemas (b. l. 22-23).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais. Paaiškino, kad nuo 2016 m. tarp jo ir sesers G. R. vyksta konfliktai dėl po tėvų mirties likusio turto. 2020 m. sausio 21 d. nuvažiavo su žmona pas seserį G. R. ir D. B. prašyti pinigų už parduotą žemę, kadangi kiti broliai ir seserys pinigus pasidalino, o jis liko be nieko. Atvažiavęs užėjo pas seseris į kiemą adresu (duomenys neskelbtini). Kieme buvo tik su G. R., o D. B. buvo išlindusi tik trumpam iš ūkinio pastato. Šalia sesers už 200 metrų yra kitas namas, o šalia yra kito kaimyno namas, tačiau jis gyvena užsienyje. Jo žmona tuo metu atsidariusi langą sėdėjo automobilyje. Jis paklausė kada G. R. atiduos pinigus, o ji atsakė, kad reikia pasiskaičiuoti ir, kad skolos neginčija. Pokalbis truko iki 5 minučių. Jokių necenzūrinių žožiu sesers atžvilgiu nevartojo. Su broliu P. B. taip pat santykiai konfliktiški, kadangi jis taip pat pasiėmė pinigus už turtą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Arūnas Tarutis palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais. Nusižengimas nebuvo padarytas ir jis nebuvo įrodytas. Nutarimas priimtas remiantis tik nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tarp konfliktuojančių pusių yra įsisenėję konflikai dėl turto ir pinigų, todėl institucija negalėjo priimti sprendimo remdamasi tik nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais. Privati teritorija gali būti laikoma viešąja vieta kai trikdoma kitų žmonių rimtis ir kai į tokią teritoriją gali patekti kiti žmonės. Be to, G. B. neturėjo tikslo pažeisti viešosios rimties ir tvarkos, kadangi tai buvo šalių privatus konfliktas. Prašo atlyginti bylėjimosi išlaidas – 150 Eur už skundo surašymą bei išlaidas už du teismo posėdžius, iš viso 350 Eur.
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji G. R. paaiškino, kad G. B. yra jos brolis. Jis nepagrįstai reikalauja pinigų už žemę. 2020 m. sausio 21 d. G. B. atvažiavęs išvadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. G. B. į patį kiemą neįvažiavo, stovėjo šalia vartų. G. B. atvažiuoja ne pirmą kartą prašyti pinigų. Santykiai su broliu G. B. pablogėjo prieš keturis metus. Pareiškimą policijai rašė du kartus ir abu kartus vyko konfliktai. 2020 m. sausio 21 d. kalbėjo su broliu G. B. jau kiemo teritorijoje, kuri priklauso jai nuosavybės teise. Konfliktą girdėjo sesuo D. B., kuri pasigedusi sesers jos ieškojo. G. B. konfliktuoja ir su D. B.. P. B. jos žiniomis dar bendrauja su G. B..
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. B. paaiškino, kad dirba Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK pareigūne. Surašė administracinio nusižengimo protokolą G. B., nes jis vartojo necenzūrinius žodžius savo sesers atžvilgiu. G. B. atžvilgiu buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai dėl dviejų skirtingų administracinių nusižengimų padarymo. Seseris apklausė tik dėl birželio mėnesio įvykio, o dėl sausio mėnesio įvykio jų neapklausė. Gavo nurodymą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. G. B. papildomai neapklausė.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. B. paaiškino, kad yra G. B. žmona. 2020 m. sausio 21 d. su vyru važiavo pas G. R. paklausti kada ji grąžins pinigus. Automobiliu jie įvažiavo į kiemą, kadangi vartai buvo atidaryti. Vyras paklausė kada sesuo grąžins pinigus. Ji sėdėjo automobilyje ir viską girdėjo. Langas buvo atidarytas, nes norėjo viską išgirsti. Vyras buvo paėjęs 2-3 žingsnius nuo automobilio. Konfliktai tarp seserų ir brolių tęsiasi apie keturis metus.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. B. paaiškino, kad G. B. yra jo brolis. Su broliu nebendrauja. 2020 m. sausio 21 d. atėjo pas seseris ir jos papasakojo, kad atvažiavo G. B. ir reikalavo pinigų. G. B. elgėsi labai agresyviai. G. B. yra mušęs ir tėvus ir seseris. Jis iškvietė policiją iškvietė, nes G. B. elgėsi chuliganiškai.
Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Nurodytu laiku į teismą institucijos atstovas neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas G. B. skundžiamu 2020 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nutarimu Nr. 61-ANR_N-1512-2020 nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. sausio 21 d. apie 17.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), šaukė, vadino necenzūriniais žodžiais „sena padla“ savo seserį G. R. G. B. nesutinka su jo atžvilgiu priimtu administracinio nusižengimo nutarimu ir prašo ji panaikinti, o administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kadangi jis neturėjo tyčios pažeisti viešosios tvarkos ar rimties, necenzūrinių žodžių sesers atžvilgiu nevartojo. 2020 m. sausio 21 d. jis tiesiog atvyko pas seserį G. R. į jos privatų kiemą ir pareikalavo grąžinti pinigus už žemę, kadangi tarp brolių ir seserų jau kurį laiką vyksta konfliktai dėl paveldėto turto.
ANK 481 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Analizuojant aptariamo straipsnio turinį matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo vieta, t. y. viešoji vieta, ir tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu išklausius proceso dalyvių paaiškinimus neginčijamai nustatyta, jog tarp administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. ir jo sesers nukentėjusios G. R. yra susiklostę itin konfliktiški santykiai dėl paveldėto turto ir pinigų. Iš teisme šalių duotų paaiškinimų matyti, jog G. B. jau nuo 2016 m. nepalaiko santykių ir konfliktuoja su seserimi G. R., broliu liudytoju P. B. ir seserimi D. B., kuri gyvena kartu su seserimi G. R.. Kadangi santykiai tarp šalių yra įtempti, sutiktina su pareiškėjo G. B. atstovo advokato pozicija, jog priimant procesinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje negalima besąlygiškai remtis tik nukentėjusios ar jos pusę palaikančių asmenų paaiškinimais, kurie taip pat yra ilgus metus besitęsiančio konflikto dalyviai. Iš teismui pateiktos administracinio nusižegimo bylos matyti, jog administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas buvo priimtas remiantis 2020 m. vasario 3 d. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriaus Ruklos grupės nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytomis aplinkybėmis. Priimant minėtą 2020 m. vasario 3 d. nutarimą buvo apklausta nukentėjusioji G. R., P. B. ir D. B., kurie kaip jau buvo minėta, nesutaria ir konfliktuoja su G. B.. Visgi, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog pradėjus administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį jokie papildomi įrodymai renkami nebuvo. Be kita ko, apie įvykio aplinkybes išsamiau nebuvo apklaustas ir pats G. B. ar jo žmona R. B., nors priimant administracinio nusižengimo protokolą G. B. nurodė, kad nusižengimo nepadarė ir savo kaltės nepripažino.
Pareiškėjo G. B. atstovas advokatas prašymą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną motyvuoja ir tuo, kad konfliktas tarp G. B. ir nukentėjusiosios vyko ne viešoje vietoje, o privačiame kieme, todėl pareiškėjas neturėjo tikslo pažeisti viešosios tvarkos ar rimties. Pažymėtina, jog remiantis teismų praktika, viešąja vieta laikytina viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Iš to seka, kad kiekvienu atveju viešoji vieta yra vertinama pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes. Šiuo atveju, įvykio vieta yra G. R. privataus namo kiemas, kadangi žodinis konfliktas įvyko jos kiemo teritorijoje. Šių aplinkybių teismo posėdžio metu neginčijo ir pati nukentėjusioji G. R. Nustatyta, jog konfliktą stebėjo automobilyje sėdinti pareiškėjo žmona R. B., kuri per atidarytą automobilio langą klausėsi pokalbio tarp pareiškėjo ir nukentėjusiosios. Be to, konfliktą galimai girdėjo ir kartu su G. R. gyvenanti sesuo D. B., kuri ieškodama sesers buvo atsidariusi duris. Tai reiškia, jog konfliktą vykusį tarp brolio ir sesers girdėjo kiti šios bylos baigtimi suinteresuoti asmenys – R. B., D. B., tačiau kitų pašalinių asmenų, kaimynų, kurie nebūtų susiję su šia situacija ir kurių teisės ir rimtis būtų pažeisti, nenustatyta.
Šiuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, jog privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai įvykę ne viešose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties negali būti kvalifikuojami kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas ANK 481 straipsnio prasme. Duomenų, patvirtinančių, kad aiškinantis asmeninius santykius, būtų buvę pažeisti pašalinių asmenų (ne konflikte dalyvavusių asmenų) teisėti interesai, kad būtų buvęs sutrikdytas visuomenės gyvenimo ritmas, nėra. Vertinant aptartas aplinkybes, byloje surinkti faktiniai duomenys yra nepakankami administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. kaltei dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo pagrįsti, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Akcentuotina tai, jog administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Dėl proceso išlaidų
Pareiškėjo atstovas advokatas Arūnas Tarutis pateikė prašymą atlyginti G. B. patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. 350 Eur. Iš į administracinio nusižengimo bylą pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas sumokėjo 150 Eur už skundo teismui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo surašymą (b. l. 48-49; pinigų priėmimo kvitas Nr. 1047128, 2020 m. rugpjūčio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas), 100 Eur už 2020 m. rugsėjo 22 d. dalyvavimą teismo posėdyje (b. l. 46, 50; pinigų priėmimo kvitas Nr. 1047137, 2020 m. rugsėjo 21 d. sąskaita už teisines paslaugas) ir 100 Eur už dalyvavimą 2020 m. spalio 22 d. teismo posėdyje (b. l. 47, 51; pinigų priėmimo kvitas Nr. 1047142, 2020 m. spalio 21 d. sąskaita už teisines paslaugas).
Sprendžiant teisinės pagabos išlaidų atlyginimo klausimą pažymėtina, jog ANK nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 103 straipsnį proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Advokato darbo apmokėjimas reguliuojamas specialiosios normos (BPK 106 straipsnis), todėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažintinas.
Remiantis BPK 106 straipsniu, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Remiantis anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu, teismų praktikoje išaiškinta, kad išteisintojo turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas (apmokėjimas) nepriteistinas nei iš nukentėjusiojo, nei iš valstybės. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai nustatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-7-76-222/2016, 2K-308-648/2019).
Taigi, priešingai nei pareiškėjo G. B. cituojamame EŽTT sprendime susidariusioje situacijoje, nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota ANK 666 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad įstatymų leidėjas yra pareiškęs savo valią dėl to, kam, kokiais pagrindais ir tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos teismo išlaidos (2020 m. liepos 29 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-312-493/2020, 2020 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-327-593/2020).
Atsižvelgus į aptartas aplinkybes ir į tai, jog šiuo metu įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, jog išteisintam asmeniui / asmeniui dėl kurio administracinio nusižengimo procesas nutrauktas, patirtos teismo išlaidos nepriteisiamos, pareiškėjo G. B. prašymas atlyginti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo G. B. skundą tenkinti.
Panaikinti 2020 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 61-ANR_N-1512-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną G. B. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.